Sakartvelo Prezidentė Salome Zurabišvili. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Tbilisis, rugsėjo 1 d. (ELTA). Nuo 2012 metų Sakartvelą valdančios partijos pirmininkas penktadienį pranešė, kad partija pradeda apkaltos procedūrą prezidentei Salomei Zurabišvili dėl to, kad ji „šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją“. Apie tai rašo naujienų portalas „Svoboda“.
 
Partijos „Kartvelų svajonė“ pirmininkas Iraklis Kobachidzė penktadienį specialiame brifinge patikslino, kad turėjo omenyje vizitą Berlyne, kur prezidentė S. Zurabišvili susitiko su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu. Diena anksčiau I. Kobachidzė paaiškino, kad pagal Konstitucijos 52 straipsnį „prezidentas savo reprezentacines funkcijas vykdo tik pritarus vyriausybei“, o ministrų kabinetas, vadovaujamas ministro pirmininko Iraklio Garibašvilio, iš esmės uždraudė valstybės vadovei lankytis ne tik Vokietijoje, bet ir Ukrainoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Izraelyje ir JAE.
 
Prezidentė ne kartą aiškino būtinybę apsilankyti Europos sostinėse, nes artėja spalis, kai ES vadovybė gali nuspręsti suteikti Sakartvelui kandidatės į ES nares statusą. Tačiau „Kartvelų svajonės“ pirmininkas šį argumentą laiko nepakankamu. Pasak I. Kobachidzės, prezidentė viena vertus, bando „prisiimti nuopelnus už europinę integraciją“, kita vertus, nori „neleisti ES vadovybei priimti teigiamo sprendimo“.
 
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.

Buvusio prezidento Michailo Saakašvilio partija „Vieningas nacionalinis judėjimas“ (VNJ) apkaltino valdančiąją partiją bandymu „sužlugdyti Europos integraciją, kad įtiktų Maskvai“. VNJ lyderiai pažymi, kad valdantieji pradėjo atvirą puolimą prieš prezidentę S. Zurabišvili iš karto po to, kai Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas pavadino ją  „prancūzaite su europietiškomis užuominomis“ ir kritikavo už konfrontaciją su Rusija. Kartu D. Medvedevas gyrė „Kartvelų svajonę“ už „pragmatinę liniją“ santykiuose su Maskva.
 
VNJ ir kitos opozicinės partijos pareiškė, kad nepalaikys apkaltos, nes S. Zurabišvili veikia pagal Konstitucijos straipsnį, kuris įpareigoja visas valdžios šakas „daryti viską dėl Sakartvelo integracijos į NATO ir ES“.
 
Kitas Sakartvelo prezidentas 2024 metais bus renkamas ne visuotiniu balsavimu, o parlamento balsų dauguma iš karto po tais pačiais metais numatytų parlamento rinkimų.
 
Živilė Aleškaitienė (ELTA)
 
2023.09.02; 00:30

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje. Posėdyje aptartas įstrigęs ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties ratifikavimo procesas, padėtis Sirijoje ir Minsko susitarimų įgyvendinimas, naujos priemonės ES saugumui ir gynybai stiprinti, migracijos klausimai.

EVT pasiektas susitarimas dėl ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties ratifikavimo. EVT patvirtino teisiškai privalomą sprendimą, kuris leis Nyderlandų parlamentui ratifikuoti sutartį. ES šalių vadovai taip pat pasveikino politinį Tarybos pritarimą suteikti bevizį režimą Gruzijai ir Ukrainai. Tikimasi, kad jis bus pradėtas taikyti 2017 m. pavasarį. Lietuvos Prezidentė Ukrainos europietiškus siekius palaiko visuose tarptautiniuose formatuose.

„Bendromis jėgomis artėjame prie Ukrainos žmonėms svarbaus sprendimo. EVT pasiektas susitarimas neužkerta Ukrainai europinės integracijos kelio. Europos durys Ukrainai yra ir liks atviros. Ukrainiečių pastangos, su Lietuvos ir kitų šalių pagalba vykdomos reformos jau duoda rezultatų, svarbu nesustoti“, – pabrėžia Prezidentė.

Dėl ES ekonominių sankcijų Rusijai, nevykdančiai Minsko susitarimų, EVT jau nediskutuojama – pradedama rašytinė jų pratęsimo procedūra.

Tuo tarpu visas žmogiškumo ribas peržengę Rusijos veiksmai Sirijoje susilaukė dar griežtesnio įvertinimo ir visuotinio pasmerkimo. EVT susitikime dalyvavo ir Alepo meras Brita Hagi Hassanas, kuris Europos vadovus informavo apie šį Sirijos miestą ištikusią humanitarinę katastrofą.

Pasak Prezidentės, Rusijos keliama įtampa yra globali grėsmė, todėl ES taip pat būtinas naujas požiūris į savo saugumą.

Europos vadovai kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu aptarė, kaip stiprinti ES gynybą nedubliuojant NATO, ir įvertino bendros ES ir NATO deklaracijos įgyvendinimo priemones. EVT taip pat aptarė Komisijos pasiūlymą įsteigti iki 5 mlrd. eurų vertės Europos Gynybos fondą, kuris skirs lėšų ES karinės pramonės modernizavimui, moksliniams tyrimams ir pažangių gynybinių technologijų vystymui.

Investicijų gynybai didinimas, aktyvi kova su kibernetinėmis atakomis, hibridinėmis grėsmėmis, veiksminga išorinių sienų apsauga tampa ne tik atskirų ES šalių ar regionų, o visos Bendrijos prioritetiniu uždaviniu. Prezidentės teigimu, Europa pradėjo adekvačiai vertinti Rusijos keliamas grėsmes ir imasi atsakomybės už savo saugumą.

Kitas iššūkis ES saugumui – nelegali migracija. EVT aptartas ES ir Turkijos susitarimas ir naujos priemonės pabėgėlių srautams valdyti. Įsigaliojus šiam susitarimui pabėgėlių į Europą sumažėjo nuo 1700 iki 80 asmenų per dieną. Tačiau tam, kad srautai neatsinaujintų, būtina ne tik išlaikyti dialogą su Turkija, bet ir ieškoti naujų. Taip pat vyksta derybos dėl nelegaliai migracijai stabdyti skirtų susitarimų su 5 šalimis Afrikoje. Sutartys numatys priemones, kurios padės stabdyti migracijos srautus į ES, grąžinti nelegalius migrantus, prisidės gerinant ekonominę, socialinę ir teisinę padėtį šiose valstybėse.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.12.17; 04:36