Kaip praneša Belgijos laikraštis „Le Soir“ ir Italijos „La Repubblica“, dėl sunkių kaltinimų korupcija praėjusių metų gruodžio 9 dieną sulaikyta buvusi Europos Parlamento vicepirmininkė Eva Kaili dar dviem mėnesiams liko už grotų. Tokį griežtą sprendimą kovo 3-iąją priėmė Briuselio teismas. Vienam mėnesiui pratęstas ir belgų europarlamentaro Marco Tarabellos suėmimas.

Eva Kaili byla

Lietuviškoji informacijos agentūra ELTA primena, kad 2022-ųjų gruodį Europos Parlamentą supurtė rimtas korupcijos skandalas. Belgijos policija paskelbė pradėjusi tyrimą dėl spėjamo kyšininkavimo, pinigų plovimo ir prekybos poveikiu su Kataru ir Maroku. Be E. Kaili buvo sulaikyti dar keli asmenys. Po šios žinios Europos Parlamentas iš E. Kaili atėmė visus įgaliojimus ir atsakomybes bei atleido iš Parlamento vicepirmininkės pareigų.

Kasparas Karampetianas ir Eva Kaili. Caliber.az foto montažas

Kad EP mėgina apsivalyti nuo korupcijos apraiškų, – puiki žinia.

Tiesa, Vakarų spaudoje – ir vėl nė žodžio apie armėniškąjį pėdsaką. Kodėl nuošalėje lieka armėniškoji linija? Juk ši moteris, dirbdama EP, pasižymėjo ir tuo, jog labai „myli Armėniją ir nekenčia Azerbaidžano“.

Slaptai.lt primena, kad ji – viena iš tų 33-jų EP narių, kurie priklauso Draugystės su Armėnija grupei. Toji grupė pastaruosius kelerius metus vieną po kito kepė proarmėniškas ir antiazerbaidžanietiškas rezoliucijas, pareiškimus. Pavyzdžiui, 2020-ųjų rudenį, kai Azerbaidžanas nusprendė jėga susigrąžinti jam priklausantį Karabachą, E.Kaili savo socialinių tinklų paskyras pavertė pačia tikriausia „fronto linija“, kur buvo žeriami nepagrįstai, nesąžiningai Azerbaidžaną kaltinantys pareiškimai, siunčiami įvykius iškreipiantys laiškai Europos Sąjungos vadovybei (Tarptautinė bendruomenė Karabachą laiko neatsiejama Azerbaidžano dalimi, tad, vadovaujantis ir sveika logika, ir tarptautine teise, azerbaidžaniečiai turi teisę susigrąžinti savo teritorijas; lygiai taip pat, kaip ir Ukraina, laisvindama savas žemes karinėmis, diversinėmis, politinėmis priemonėmis).

Įsidėmėtina ir tai, kad EP Draugystės su Armėnija grupė, kuriai priklausė E.Kaili, bičiuliavosi (bent iki paskutiniųjų įvykių) su Europos armėnų ir organizacijomis. Vienai iš armėniškųjų organizacijų vadovauja labai turtingas Kasparas Karampetianas.

Eva Kaili. Įrašas socialiniuose tinkluose. Reiškiama parama agresorei Armėnijai

Slaptai.lt portalas jau ne sykį teiravosi, kodėl Lietuvos skaitytojui, o tuo pačiu – ir Briuseliui, neįdomu, kas tas paslaptingasis Kasparas Karampetianas? Apie šį paslaptingąjį vyrą nerasite daug faktų. Žinoma tik tiek, kad vaikystė prabėgo Beirute, kur siautėjo teroristinių armėnų organizacijos ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun. Šiandien jis turi Graikijos pilietybę. Dažnai vieši Briuselyje. Belgijoje įsteigęs prabangių juvelyrinių parduotuvių, kurios prekiauja ne tik aukso, sidabro dirbiniais, bet ir deimantais.

Jau esu rašęs, kad, remiantis pranešimais Azerbaidžano spaudoje, 2017-ųjų kovo mėnesį viename iš Strasbūro restoranų jis buvo pakvietęs papietauti keliolika EP narių. Keletas iš pietavusiųjų netrukus išsiruošė į Karabachą (aplenkdami Azerbaidžaną), kad „patys neva savo akimis pamatytų, kaip kenčia armėnai, baimindamiesi žiauraus Azerbaidžano atakų“.

Beje, pono K.Karampetiano šiandien ieško Azerbaidžano teisėsauga.  Paieška paskelbta 2018-aisiais. K. Karampetianas  kaltinamas, kad 2014- 2018 metais neteisėtai siuntė Europos politikus į Karabachą (vadovaujantis tarptautine teise, visi, kurie nori įžengti į Karabachą, privalo gauti Azerbaidžano leidimą – azerbaidžanietiškąją vizą). Šį įstatymą K.Karampetianas akivaizdžiai ignoravo (į Karabachą siųsdavo Europos politikus iš Armėnijos pusės).

Tad dar sykį kartoju: jei norime E.Kaili istoriją išnarplioti nuodugniai, iki paskutiniojo siūlelio, turėtume atidžiai peržiūrėti ir jos entuziazmą ginant tarptautinėje arenoje nesąžiningai besielgiančią Armėniją.

Baronienės Kerolain Koks istorija

Beje, kol Belgijos teisėsauga nagrinėja, ką per pastaruosius kelerius metus yra įtartino nuveikusi politikė E. Kaili, užsienio spaudoje išniro dar viena pavardė. Omenyje turiu Didžiosios Britanijos politikę grafienę Kerolain Koks, garsėjančią savo proarmėniškomis pažiūromis. Ja irgi susidomėjo spauda. Sky News praneša, kad viešumoje imta svarstyti, o kas gi grafienę finansiškai remia? Kas tie antiislamiškai, antimusulmoniškai nusiteikę filantropai? Taigi baronienė, regis, bus priversta deklaruoti savuosius finansinius – politinius interesus. Tikėkime, jog britų teisėsauga atidžiai patikrins visus faktus. Juk armėniškoji spauda džiūgauja, esą baronienė viešėjo Armėnijoje … 85 kartus. Sutikite – daugoka!

Kerolain Koks. Baronienė. Sky News ir APA.az

O kol kas Armėnijos leidinyje armenpress.am didžiuojamasi lordų rūmų nare baroniene Kerolain Koks, raginančia oficialųjį Londoną pripažinti buvus vadinamąjį „armėnų genocidą“. Remiantis armėniškąja spauda, K. Koks net yra pareiškusi, jog Vakarai privalo žiauriai nubausti Turkiją ir Azerbaidaną. Armėniją jį laiko drąsia kovotoja už taiką.

Taigi baronienė K. Koks nė žodžiu niekur niekada nėra užsiminusi, kokia tauta pastaruosius keletą šimtų metų buvo aklai ištikima Maskvos sąjungininkė, kas 1915-aisiais ištiesė pagalbos ranką Rusijos imperijai, dėl kokių priežasčių 1915-aisias žuvo keli milijonai turkų, kaip žiauriai iš šiandieninės Armėnijos teritorijos buvo išvyti šimtai tūkstančių azerbaidžaniečių, kas ir kaip 1988- 1994 aisiais okupavo pagal tarptautinę teisę bei moralę Azerbaidžanui priklausantį Karabachą, kas 1992-ųjų vasario mėnesį išžudė visus Hodžaly miesto gyventojus azerbaidžaniečius, kodėl Armėnijos mieste Giumri iki šiol dislokuota Rusijos karinė bazė?

Taigi vakar – Eva Kaili, šiandien – Kerolain Koks, o kas – rytoj?

2023.03.05; 06:00

Strasbūras, vasario 16 d. (ELTA). Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją, kurioje ragina rimtai apsvarstyti galimybę Ukrainai tiekti naikintuvus, sraigtasparnius ir raketų sistemas, o konfiskuotą Rusijos turtą panaudoti Ukrainos atstatymui.
 
EP rezoliucijos projektui pritarė 444 EP nariai, 26 nepritarė, o 37 susilaikė.
 
Minėdami Rusijos karo prieš Ukrainą metines, europarlamentarai griežtai smerkia Maskvos agresiją ir pakartoja tvirtą solidarumą su Ukraina ir jos tauta. Jie primena, kad Ukrainai būtina tęsti karinę pagalbą ir ragina rimtai apsvarstyti galimybę tiekti naikintuvus, sraigtasparnius, tinkamas raketų sistemas ir daugiau amunicijos. Ukraina turi sugebėti ne tik apsiginti, bet ir susigrąžinti savo tarptautiniu mastu pripažintas teritorijas, priduria EP nariai.
 
Rezoliucijoje EP ragina Europos Sąjungos (ES) valstybes iki vasario pabaigos priimti dešimtąjį sankcijų prieš Rusiją paketą ir užtikrinti jau galiojančių sankcijų veiksmingą įgyvendinimą. Europarlamentarai taip pat kviečia sukurti teisinį mechanizmą, leidžiantį konfiskuoti ES įšaldytą Rusijos turtą. Jis galėtų būti naudojamas Ukrainai atstatyti ir karo aukoms kompensuoti. Karui pasibaigus Rusija turi būti įpareigota sumokėti jai skirtas reparacijas, kurios prisidėtų prie Ukrainos atstatymo, įsitikinę EP nariai.
 
Europarlamentarai atkreipia dėmesį, kad Rusijos agresija iš esmės pakeitė geopolitinę padėtį Europoje, todėl ES turi priimti ryžtingus ir drąsius politinius, saugumo ir finansinius sprendimus. Jie pakartoja savo paramą Europos Vadovų Tarybos sprendimui suteikti Ukrainai ES šalies kandidatės statusą ir ragina jau šiais metais siekti pradėti stojimo derybas. EP nariai primena, kad stojimas į ES remiasi pasiekimais ir nustatytomis procedūromis bei kriterijais.
 
ELTA primena, kad praėjusią savaitę į Londoną vizito atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iškėlė didesnius reikalavimus Vakarams dėl pagalbos jo šaliai prieš ketvirtadienį numatomas jo derybas su Europos Sąjungos (ES) lyderiais. Per bendrą su V. Zelenskiu spaudos konferenciją R. Sunakas sakė, kad per jųdviejų pokalbį buvo aptariamas ir naikintuvų tiekimo Ukrainai klausimas.
 
Tuo tarpu Vakarų bendruomenei diskutuojant dėl naikintuvų perdavimo Ukrainai, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad neturėtų būti raudonųjų linijų dėl ginklų tiekimo beveik metus Rusijos karinę agresiją patiriančiai valstybei.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2023.02.17; 05:23

Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kas naujo nutiko Europos Parlamentą praėjusių metų gruodį sukretusiame korupcijos skandale?

Vasario 12-ąją informacinė agentūra dpa-ELTA pranešė, jog namų areštas paskirtas Italijos politikui Andrea Cozzolino.

Neapolio teisėjas nurodė 60 metų A. Cozzolino paleisti iš policijos areštinės, bet liepė jam taikyti namų areštą. A. Cozzolino buvo suimtas penktadienį pagal Belgijos valdžios institucijų išduotą Europos arešto orderį. Italijos teismai šiuo metu svarsto Belgijos prokurorų ekstradicijos prašymą, todėl teisėjas nusprendė, kad nėra rizikos, jog A. Cozzolino bėgs.

Belgijos tyrėjai apkaltino Italijos politiką ėmus kyšius iš trečiųjų šalių – Kataro ir Maroko – mainais už tai, kad pasinaudotų savo kaip ES teisės aktų leidžiamosios valdžios atstovo įtaka.

Italijos apeliaciniame teisme Neapolyje vasario 14-ąją numatytas posėdis dėl galimos A. Cozzolino ekstradicijos į Belgiją.

Pasak naujienų agentūros „Ansa“, A. Cozzolino advokatai jo areštą bei įkalinimą vadina „žeminančiu ir nepagrįstu“. Advokatas tvirtino, kad A. Cozzolino sutiko bendradarbiauti su tyrėjais nuo pat 2022-ųjų gruodį kilusio korupcijos skandalo pradžios.

Italijos politikas yra vienas iš penkių europarlamentarų, kurie įtariami prekyba poveikiu byloje.

O vasario 10-ąją, keliomis dienomis anksčiau nei namų arešto sulaukė Italijos politikas A. Cozzolino, Belgijos policija apklausai sulaikė Europos Parlamento narį Marcą Tarabellą. AFP – ELTA praneša, kad tyrėjai domėjosi Belgijos politikui priklasančiu banko seifu. Bet ne tik juo. Belgijos federaliniai prokurorai skelbė, kad iš viso buvo surengti „keli reidai“, nukreipti į įstatymų leidėjo M. Tarabellos seifą Lježo mieste ir biurus Anthisneso miesto Rotušėje (M. Tarabella –  Anthisneso miesto meras).

Politinė korupcija

AFP – ELTA dar nurodė, kad 59 metų įstatymų leidėjas M. Tarabella buvo „sulaikytas apklausai“, o bylą kuruojantis teisėjas artimiausiu metu spręs, ar socialistas europarlamentaras turėtų pasirodyti teisme.

Paėjusią savaitę Europos parlamentas balsavo už tai, kad būtų atimta M. Tarabellos teisinė neliečiamybė nuo baudžiamojo persekiojimo. Belgijos tyrėjams pareikalavus, atimtas ir jo kolegos italo europarlamentaro A. Cozzolino imunitetas.

Taigi Belgijos valdžia jau turi penketą įtariamųjų. Be A. Tarabellos ir A. Cozzolino dar sulaikyta Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili, buvusi viena iš 14 parlamento vicepirmininkų, jos vaikinas Francesco Giorgi, parlamente dirbęs padėjėju, ir buvęs europarlamentaras Pieras Antonio Panzeri, įkūręs su parlamentu dirbusią nevyriausybinę organizaciją.

Svarbi detalė: 2023-ųjų sausį P. A. Panzeri sudarė susitarimą su prokurorais mainais į švelnesnę bausmę, pažadėjęs atskleisti kyšius davusias šalis ir žmones, kuriems jis mokėjo. Belgijos žiniasklaida pranešė, kad P. A. Panzeri tyrėjams sakė davęs M. Tarabellai „120 tūkst.–140 tūkst. eurų“ už pagalbą tvarkant su Persijos įlankos valstybe Kataru susijusius reikalus.

Vadinamasis Katargeito skandalas sukėlė rimtą šoką Europos Sąjungos institucijose ir paskatino parlamentą skubiai imtis reformų siekiant apriboti įtaką Europos valdžios institucijoms iš išorės. Skandalas sukrėtė Europos Parlamentą, kai Belgijos valdžios institucijos tuometinę EP pirmininko pavaduotoją Evą Kaili apkaltno korupcija ir pinigų plovimu. Kratų metu pas įtariamuosius surasta 1,5 mln. eurų grynųjų.

Taigi Europos teisėsaugos dėmesys Katergeitui – rimtas. Turėtume džiaugtis. Korupcija – nepriimtinas reiškinys.

Eva Kaili. EPA – ELTA foto

Tačiau nesuprantama, kodėl Belgijos tyrėjai visą dėmesį sukoncentravę vien į įtariamųjų ryšius su Kataru, Maroku? Kur – Armėnija? Kodėl nutylima Armėnijos sostinė Jerevanas, kodėl neprisimenama po pasaulį išsibarsčiusi armėnų diaspora? Jau keletą sykių esu minėjęs, šiandien dar sykį verta prisiminti: E.Kaili priklausė „Draugystės su Armėnija grupei“.

Kuo ši grupė įsidėmėtina? Kuomet ji minima, dažnai prisimenamos ir kitos stambios armėnų diasporos organizacijos Vakaruose. Kas joms visoms vadovauja? Azerbaidžano žvalgybos žino tą asmenį. Jo titulas – „armėnų mafijos Belgijoje krikštatėvis, užsiimantis deimantų verslu“. Asiverskite bet kurį Azerbaidžano leidinį, ir ten išvysite armėnų mafijos Belgijoje krikštatėvio portretą.

Žinoma, priklausyti draugystės grupei su Armėnija – joks nusikaltimas. Tačiau E.Kaili – viena iš tų 33-jų europarlamentarų, kurie pasirašė pareiškimą, kaltinantį Azerbaidžaną, kodėl šis jėga susigrąžino pagal visas tarptautines normas jam priklausantį Karabachą. Tokie priekaištai Azerbaidžanui – nepagrįsti, demagogiški, jei norite – idiotiški. Visa tarptautinė bendruomenė pripažįsta, jog armėnų separatistai šį regioną iš azerbaidžaniečių 1992 – 1994 metais atėmė neteisėtai, naudodami smurtą, karines priemones, apgaulę. Pripažįstama ir aplinkybė, jog beveik tris dešimtmečius trukusios Vakarų inicijuotos taikos derybos dėl Karabacho buvo bevaisės (nepavyko iš Karabacho išprašyti armėnų kariuomenės). Tad ar nuostabu, kad Azerbaidžanas, netekęs kantrybės, 2020-ųjų rudenį jėga susigrąžino beveik visą Karabachą?

Armianskaja mafija

Kaltinti oficialųjį Baku dėl to, kad jis jėga išstūmė karines armėnų separatistų grupuotes, tai tas pats, tarsi kaltinti Ukrainą, kodėl ši naudoja jėgą prieš į jos teritoriją įsiveržusius Rusijos karius. Paralelės tarp Karabachą nuo armėnų ginkluotų dalinių vaduojančio Azerbaidžano ir iš savo žemių Rusijos kariauną vejančios Ukrainos – akivaizdžios. Tik aklas arba tendencingas politikas šito nemato.

E. Kaili – viena iš tų, kurie arba nuoširdžiai nematė, arba specialiai užmerkė akis. Ji ir dar kelios dešimtys jos kolegų pietų Kaukaze apkaltino ne agresorių, bet auką. Štai kodėl E.Kaili istorija verta dėmesio ne vien dėl Kataro, Maroko ir Šiaurės Makedonijos. Šnekant apie E.Kaili draugystes privalu atidžiai ištirti dar ir armėniškąjį pėdsaką – kiek ten nuoširdumo bei sąžiningumo? 

2023..02.13; 06:00

Europa. Slaptai.lt nuotr.

Strasbūras, sausio 2 d. (AFP-ELTA). Korupcijos skandalo krečiamo Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola pirmadienį paskelbė inicijavusi „skubią procedūrą“ dviejų neįvardytų parlamentarų neliečiamybei atšaukti.
 
EP neatskleidė šių politikų pavardžių, tačiau naujienų agentūra AFP cituoja Belgijos teisėsaugos pradėtam tyrimui dėl įtariamos korupcijos artimus šaltinius, kurie teigė, kad tai yra italas Andrea Cozzolino ir belgas Marcas Tarabella.
 
Gruodį Belgijos policija pranešė pradėjusi tyrimą dėl spėjamo kyšininkavimo, pinigų plovimo ir prekybos poveikiu su viena Persijos įlankos valstybių. Iš viso buvo sulaikyti šeši asmenys, tarp jų – dabar jau buvusi EP vicepirmininkė Eva Kaili. Parlamentas iš jos atėmė visus įgaliojimus ir atsakomybes.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.01.03; 04:00

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Slaptai.lt skaitytojams tikriausiai įdomu, kas šiandien naujo Evos Kaili istorijoje? Juk ši byla – didžiulė gėda visoms Europos Sąjungos institucijoms. Metų metais Briuselis ir Strasbūras iššaukiančiai moko aplinkines šalis, kaip joms derėtų kovoti su korupcija, kaltina jas per švelniai persekiojant nesąžiningus parlamentarus, diplomatus, ministrus,  karininkus, ir še tai kad nori: EP vicepirmininkės namuose policija aptiko maždaug pusantro milijonų eurų grynaisiais.

Iš kur tos krūvos grynųjų? Tiek lietuviškoji, tiek užsienio žiniasklaida mini, jog šių metų lapkritį E.Kaili buvo susitikusi su Kataro Darbo ministru. Metami įtarimai, jog krūvos grynųjų – tai padėka aukšto rango EP parlamentarei už Katarui palankius sprendimus, pareiškimus bei rezoliucijas Europos Sąjungos tribūnose. Įtarimus sustiprina ir aplinkybė, jog Kataras šiemet tapo pasaulio futbolo čempionato šeimininku.

Kad E.Kaili byla – rimta, netiesiogiai byloja dpa-ELTA pranešimas: „korupcija kaltinama buvusi Europos Parlamento pirmininkė Eva Kaili kol kas lieka suimta. Briuselio teismas gruodžio 22-ąją mėnesiui pratęsė 44-erių graikės suėmimo terminą“.

Taigi tyrimas dėl galimų finansinių aferų, kai už palankius sprendimus ir pareiškimus aukšto rango europarlamentarė galimai iš Kataro sulaukė solidaus piniginio atlygio, – tęsiamas.

Beje, be E. Kaili buvo sulaikyti dar keli asmenys, tačiau du iš jų buvo paleisti, pasirašę pasižadėjimus neišvykti iš šalies. Po šios žinios Europos Parlamentas iš E. Kaili atėmė visus įgaliojimus ir atsakomybes ir atleido iš Parlamento vicepirmininkės pareigų, o Graikija (Eva Kaili turi Graikijos pilietybę) įšaldė visą jos turtą.

Tuo tarpu Evos Kaili advokatas tvirtina, esą jo klientė – nekalta.

Kasparas Karampetianas ir Eva Kaili. Caliber.az foto montažas

„Eva Kaili yra nekalta“, – kalbėdamas po gruodžio 22-ąją Briuselyje vykusio teismo posėdžio, pareiškė advokatas Michalis Dimitrakopoulos. Jis prašė, kad vietoj realaus arešto ikiteisminio tyrimo metu E.Kaili būtų uždėta elektroninė apyrankė ir ji galėtų grįžti namo, nes ji esą neturi jokių ketinimų bėgti iš šalies ar imtis naikinti įrodymus. M. Dimitrakopoulos taip pat pažymėjo, kad jo ginamosios dviejų metukų amžiaus dukra likusi be abiejų tėvų, nes šiame tyrime buvo suimtas ir mergaitės tėvas.

Tačiau Belgijos teisėsauga kardomosios priemonės nesušvelnino.  Temidė greičiausiai turinti užtektinai solidžių įrodymų, jog E.Kaili nėra sąžininga, jog gali sprukti iš šalies.

Tik kyla kitas klausimas: kodėl lietuviškoje spaudoje nagrinėjami vien E. Kaili ryšiai su Kataru. Kodėl nuošalėje lieka armėniškoji linija? Juk ši moteris, dirbdama EP, pasižymėjo ir tuo, jog labai „myli Armėniją ir nekenčia Azerbaidžano“. Ji – viena iš tų 33-jų EP narių, kurie priklauso Draugystės su Armėnija grupei. Toji grupė pastaruosius kelerius metus vieną po kito kepė proarmėiškas ir antiazerbaidžanietiškas rezoliucijas, pareiškimus. Pavyzdžiui, 2020-ųjų rudenį, kai Azerbaidžanas nusprendė jėga susigrąžinti jam priklausantį Karabachą, E.Kaili savo socialinių tinklų paskyras  pavertė „fronto linija“, kur buvo žeriami nepagrįstai, nesąžiningai Azerbaidžaną kaltinantys pareiškimai, siunčiami įvykius iškreipiantys laiškai Europos Sąjungos vadovybei (Tarptautinė bendruomenė Karabachą laiko neatsiejama Azerbaidžano dalimi, tad, vadovaujantis ir sveika logika, ir tarptautine teise, azerbaidžaniečiai turi teisę susigrąžinti savo teritorijas; lygiai taip pat, kaip ir Ukraina, laisvindama savas žemes karinėmis, diversinėmis, politinėmis priemonėmis).

Įsidėmėtina ir tai, kad EP Draugystės su Armėnija grupė, kuriai priklausė E.Kaili, bičiuliavosi (bent iki paskutiniųjų įvykių) su Europos armėnų ir organizacijomis. Vienai iš armėniškųjų organizacijų vadovauja labai turtingas Kasparas Karampetianas.

Nejaugi Lietuvos skaitytojui neįdomu, kas tas paslaptingasis Kasparas Karampetianas? Beje, apie jį nerasite daug faktų. Žinoma tik tiek, kad vaikystė prabėgo Beirute, kur siautėjo teroristinių armėnų organizacijos ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun). Šiandien jis turi Graikijos pilietybę. Dažnai vieši Briuselyje. Belgijoje įsteigęs prabangių juvelyrinių parduotuvių, kurios prekiauja ne tik aukso, sidabro dirbiniais, bet ir deimantais. Dar žinoma, kad 2017-ųjų kovo mėnesį viename iš Strasbūro restoranų jis buvo pakvietęs papietauti keliolika EP narių. Keletas iš pietavusiųjų netrukus išsiruošė į Karabachą (aplenkdami Azerbaidžaną), kad „patys neva savo akimis pamatytų, kaip kenčia armėnai, baimindamiesi žiauraus Azerbaidžano atakų“.

Eva Kaili. Įrašas socialiniuose tinkluose. Reiškiama parama agresorei Armėnijai

Beje, pono K.Karampetiano šiandien ieško Azerbaidžano teisėsauga.  Paieška paskelbta 2018-aisiais. K.Karampetianas  kaltinamas, kad 2014- 2018 metais neteisėtai siuntė Europos politikus į Karabachą (vadovaujantis tarptautine teise, visi, kurie nori įžengti į Karabachą, privalo gauti Azerbaidžano leidimą – azerbaidžanietiškąją vizą). Šį įstatymą K.Karampetianas ignoravo (į Karabachą siųsdavo Europos politikus iš Armėnijos pusės).

Tad, jei norime E.Kaili istoriją išnarplioti nuodugniai, iki paskutiniojo siūlelio, turėtume atidžiai peržiūrėti ir jos entuziazmą ginant nesąžiningai besielgiančią Armėniją. Juk kaip bežiūrėsi, Armėnija – agresorė. Visos draugystės su armėnų separatistais ir juos palaikančiomis įtartinomis europietiškomis organizacijomis Europos Parlamente turėtų būti smerkiamos.

Tačiau šią temą šiandien atidžiai nagrinėja, regis, tik Azeraidžano spauda.

2022.12.23; 12:00

Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto

Šiandien Evos Kaili pavardę žinome visi.

Štai trumpa jos dosje. Eva Kaili – Europos Parlamento narė iš Graikijos.

Prieš keliolika metų Eva Kaili dirbo televizijoje (populiarioje laidoje pranešdavo naujienas). Vėliau ji buvo laikoma Graikijos socialistų partijos PASOK žvaigžde. Kaip teigiama AFP ir ELTA pranešimuose, „iš antrojo pagal didumą Graikijos Salonikų miesto kilusi E. Kaili jauna įsitraukė į politiką; ankstyvoje paauglystėje prisijungė prie PASOK jaunimo judėjimo ir 1998 m., būdama vos 20 metų ir dar studentė, tapo Salonikų vietos tarybos nare; įgijusi architektūros bakalauro laipsnį, siekė žurnalistės karjeros, kartu studijuodama tarptautinių ir Europos reikalų magistrantūroje“.

Evos Kaili politinė karjera tikrai įspūdinga. Štai Viljama Sudikienė, remdamasi AFP informacija, rašo: „Dauguma graikų pirmą kartą sužinojo apie E. Kaili, kai ji 2004–2007 m. dirbo naujienų pranešėja viename didžiausių privačių televizijos kanalų „Mega“. Tačiau potraukio politikai ji neprarado ir 2007 m. tapo jauniausia PASOK įstatymų leidėja Graikijos parlamente, išrinkta 29 metų. Siekdama didesnių tikslų 2014 m. ji tapo Europos Parlamento (EP) nare, priklausė socialistų ir demokratų frakcijai. 2019 m. buvo perrinkta. 2018 metais E. Kaili buvo įtraukta į žurnalo „Politico Europe“ „Moterų, kurios formuoja Briuselį“ sąrašą. Šias moteris žurnalas apibūdino kaip „turinčias galių skatinti diskusijas ir įtakoti politiką“.

2022 m. sausį ji buvo išrinkta viena iš 14-os Europos Parlamento vicepirmininkių. Tiksliau tariant, tapo viena iš svarbiausių Europos Sąjungos vadovių. Tačiau neprabėgo nė vieneri metai, ir ji tapo įtariamoji tarptautinės korupcijos byloje. 44 metų E. Kaili yra aukščiausio rango pareigūnė, sekmadienį suimta dėl kaltinimų kyšių ėmimu iš pasaulio čempionato šeimininko Kataro. Jos namuose tyrėjai aptiko „maišus su grynaisiais“. Socialistės europarlamentarės ir jos, kaip vicepirmininkės, įgaliojimai buvo sustabdyti gruodžio 10-ąją, kitą dieną, kai buvo suimta. Ji yra viena iš keturių įtariamųjų, apkaltintų dalyvavimu nusikalstamoje organizacijoje, pinigų plovimu ir korupcija.

Beje, jos partneris Francesco Giorgi, Italijos parlamento socialistų ir demokratų frakcijos padėjėjas, taip pat suimtas dėl kaltinimų kyšininkavimu. Pora augina dvejų metų dukrą.

Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kas dar svarbu? Žinotina, kad 2018 m. ji sukritikavo tuometinės kairiosios Graikijos vyriausybės ir kaimynės buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublikos susitarimą, užbaigusį 27 metus trukusį ginčą dėl pavadinimo. Šalis pakeitė pavadinimą į Šiaurės Makedoniją, kad jis nesutaptų su besiribojančia Graikijos Makedonijos provincija. E. Kaili sakė, kad jai „gėda dėl tokio susitarimo”.

Įsidėmėtina ir tai, kad prieš pat prasidedant pasaulio čempionatui E. Kaili lankėsi Katare. „Šiandien pasaulio futbolo čempionatas Katare iš tikrųjų įrodo, kad sporto diplomatija gali pasiekti istorinę šalies transformaciją per reformas, kurios įkvepia arabų pasaulį“, – sakė ji ES asamblėjoje lapkričio 22 dieną.

Lapkritį parlamente ji viešai pareiškė, kad Kataras yra „lyderis darbo teisių srityje“, nepaisant visuotinio pasipiktinimo tuo, kaip ši Persijos įlankos šalis išnaudojo darbininkus, stačiusius stadionus tarptautiniam futbolo turnyrui.

Tarptautinė žiniasklaida savo skaitytojams dar primena, kad E. Kaili „suėmimo metu priklausė parlamentinei delegacijai ES santykiams su Arabų pusiasaliu plėtoti“.

Skandalas, kurį sukėlė E.Kaili suėmimas, – ne vienintelis kartas, kai europarlamentarams reiškiami įtarimai dėl vienos ar kitos šalies rėmimo. Graikės E.Kaili byla – ne išimtis.

Armianskaja mafija

Tačiau Vakarų žiniasklaida kažkodėl nutyli dar vieną, mano supratimu, svarbų faktą iš E.Kaili biografijos. Šį faktą viešumon kelia Azerbaidžano spauda. Ne visi žinome, kad E.Kaili – viena iš tų keliolikos europarlamentarų, kurie pasirašė pareiškimą, kaltinantį Azerbaidžaną. Tik pamanyk, 33 europarlamentarai piktinosi Azerbaidžanu, kodėl šis jėga susigrąžina pagal visas tarptautines normas jam priklausantį Karabachą. Tokie priekaištai Azerbaidžanui – iš piršto laužti, nepagrįsti, demagogiški, jei norite – idiotiški. Visa tarptautinė bendruomenė pripažįsta, jog armėnų separatistai šį regioną iš azerbaidžaniečių 1992 – 1994 metais atėmė neteisėtai. Pripažįstama ir aplinkybė, jog beveik tris dešimtmečius trukusios taikos derybos buvo bevaisės (nepavyko iš Karabacho išprašyti armėnų kariuomenės). Tad ar nuostabu, kad Azerbaidžanas, netekęs kantrybės, 2020-ųjų rudenį jėga susigrąžino beveik visą Karabachą. Kaltinti oficialųjį Baku dėl to, kad jis jėga išstumia pasitraukti nenorinčias karines armėnų separatistų grupuotes, tai tas pats, tarsi kaltinti Ukrainą, kodėl ši naudoja jėgą prieš į jos teritoriją įsiveržusius Rusijos karius. Paralelės tarp Karabachą nuo armėnų ginkluotų dalinių vaduojančio Azerbaidžano ir iš savo žemių Rusijos kariauną vejančios Ukrainos – akivaizdžios. Tik aklas arba tendencingas politikas šito nemato.

Karabachas – tai Azerbaidžano teritorija. Slaptai.lt foto

Be kita ko, E.Kaili priklausė „Draugystės su Armėnija grupei“. O kuomet minima ši grupė, dažnai prisimenamos ir kitos stambios armėnų diasporos Vakaruose organizacijos. Kas joms vadovauja? Azerbaidžano žvalgybos žino tą asmenį. Jo titulas – „armėnų mafijos Belgijoje krikštatėvis, užsiimantis deimantų verslu“. Asiverskite bet kurį Azerbaidžano leidinį, ir ten išvysite armėnų mafijos Belgijoje krikštatėvio portretą.

Taigi E.Kaili istorija – verta dėmesio ne vien dėl Kataro ar Šiaurės Makedonijos. Šnekant apie E.Kaili derėtų atidžiai ištirti ir armėniškąjį pėdsaką – kiek ten nuoširdumo ir sąžiningumo? 

O Europa nuo šiol turėtų elgtis žymiai žymiai kukliau. Briuseliui pravartu liautis korupcija be perstojo kaltinti kitas šalis. Pirmiausia apsikuopkime savo darže. Kritikos iš Briuselio dažnai sulaukdavęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas šiandien pagrįstai šaiposi iš „sąžiningiausio, principingiausio, padoriausio, gražiausio, mieliausio, šviesiausio, labiausiai teisę ir teisingumą visame pasaulyje gerbiančio Europos Parlamento“.

2022.12.13; 07:42

Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto

Briuselis, gruodžio 12 d. (AFP-ELTA). Praėjus vos 11-ai mėnesių, kai tapo Europos Parlamento vicepirmininke, Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili atsidūrė įtariamo korupcijos skandalo, apimančio Katarą ir Europos Sąjungą (ES), centre. Prieš daugelį metų ji buvo televizijos naujienų laidos pranešėja.
 
44 metų E. Kaili yra aukščiausio rango pareigūnė, sekmadienį suimta dėl kaltinimų kyšių ėmimu iš pasaulio čempionato šeimininko Kataro, jos namuose tyrėjai aptiko „maišus su grynaisiais“.
 
Socialistės europarlamentarės ir jos, kaip vicepirmininkės, įgaliojimai buvo sustabdyti šeštadienį, kitą dieną, kai ji buvo suimta. Ji yra viena iš keturių įtariamųjų, apkaltintų dalyvavimu nusikalstamoje organizacijoje, pinigų plovimu ir korupcija.
 
E. Kaili jau sukėlė nuostabą, lapkritį parlamente pareiškusi, kad Kataras yra „lyderis darbo teisių srityje“, nepaisant visuotinio pasipiktinimo tuo, kaip ši Persijos įlankos šalis elgėsi su darbininkais, stačiusiais stadionus tarptautiniam futbolo turnyrui.
 
Skandalas sukrėtė Europos Sąjungos įstatymų leidybos instituciją ir pakirto pačios E. Kaili, kadaise vadintos kylančia Graikijos socialistų partijos PASOK žvaigžde, reputaciją.
 
Iš antrojo pagal didumą Graikijos Salonikų miesto kilusi E. Kaili jauna įsitraukė į politiką. Ankstyvoje paauglystėje ji prisijungė prie PASOK jaunimo judėjimo ir 1998 m., būdama vos 20 metų ir dar studentė, tapo Salonikų vietos tarybos nare. Įgijusi architektūros bakalauro laipsnį, ji siekė žurnalistės karjeros, kartu studijuodama tarptautinių ir Europos reikalų magistrantūroje.
 
Jauniausia socialistų parlamentarė
 
Dauguma graikų pirmą kartą sužinojo apie E. Kaili, kai ji 2004–2007 m. dirbo naujienų pranešėja viename didžiausių privačių televizijos kanalų „Mega“. Tačiau potraukio politikai ji neprarado ir 2007 m. tapo jauniausia PASOK įstatymų leidėja Graikijos parlamente, išrinkta 29 metų. Siekdama didesnių tikslų 2014 m. ji tapo Europos Parlamento (EP) nare, priklausė socialistų ir demokratų frakcijai. 2019 m. buvo perrinkta.
 
2018 m. E. Kaili buvo įtraukta į „Politico Europe“ „Moterų, kurios formuoja Briuselį“ sąrašą. Šias moteris žurnalas apibūdino kaip „turinčias galių skatinti diskusijas ir įtakoti politiką“.
Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
2022 m. sausį ji buvo išrinkta viena iš 14-os Europos Parlamento vicepirmininkų. Suėmimo metu E. Kaili taip pat priklausė parlamentinei delegacijai ES santykiams su Arabų pusiasaliu plėtoti.
 
Jos partneris Francesco Giorgi, Italijos parlamento socialistų ir demokratų frakcijos padėjėjas, taip pat suimtas dėl kaltinimų kyšininkavimu. Pora augina dvejų metų dukrą.
 
„Trojos arklys“
 
Prieš pat prasidedant pasaulio čempionatui E. Kaili lankėsi Katare. „Šiandien pasaulio futbolo čempionatas Katare iš tikrųjų įrodo, kad sporto diplomatija gali pasiekti istorinę šalies transformaciją per reformas, kurios įkvepia arabų pasaulį“, – sakė ji ES asamblėjoje lapkričio 22 dieną.
 
Graikijoje E. Kaili politinė pozicija per daugelį metų kelis kartus išsiskyrė nuo  PASOK linijos, dideliam partijos apgailestavimui. 2018 m. ji sukritikavo tuometinės kairiosios Graikijos vyriausybės ir kaimynės buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublikos susitarimą, užbaigusį 27 metus trukusį ginčą dėl pavadinimo. Šalis pakeitė pavadinimą į Šiaurės Makedoniją, kad jis nesutaptų su besiribojančia Graikijos Makedonijos provincija. E. Kaili sakė, kad jai „gėda“ dėl susitarimo.
 
PASOK lyderis Nikas Androulakis pavadino ją valdančiosios dešiniosios partijos „Naujoji demokratija“ Trojos arkliu. Jis sakė, kad per kitus Europos Parlamento rinkimus 2024 m. ji nebus partijos kandidatė. Sukčiavimo skandalui kilus, PASOK sustabdė E. Kaili narystę partijoje, o keli įstatymų leidėjai paragino ją atsistatydinti iš europarlamentarės pareigų.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.12.12; 18:45

Europos Parlamentas

Briuselis, gruodžio 11 d. (dpa-ELTA). Dėl korupcijos skandalo Europos Parlamente Belgijos teisėsauga leido suimti keturis įtariamuosius. „Jie kaltinami dalyvavimu nusikalstamame susivienijime, pinigų plovimu ir korupcija“, – sekmadienį Briuselyje pranešė prokuratūra.
 
Kol kas neaišku, ar tarp šių asmenų yra ir sulaikyta Parlamento vicepirmininkė Eva Kaili. Paskelbta, kad daugiau informacijos kol kas nebus.
Du sulaikytieji buvo paleisti.
 
Tai – vienas didžiausių korupcijos skandalų Europos Parlamento istorijoje. Vyksta tyrimas dėl spėjamo kyšininkavimo, pinigų plovimo ir mėginimo daryti įtaką politiniams sprendimams iš Kataro, kuris yra šiuo metu vykstančio pasaulio futbolo čempionato šeimininkas, pusės.
 
Penktadienį dėl to atlikta mažiausiai 16 kratų, sulaikyti šeši asmenys.
Belgijos policija. EPA – ELTA nuotr.
 
Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola pirmadienio popietę frakcijų pirmininkus kviečia į neformalų susitikimą. Agentūra AFP sekmadienį iš parlamento šaltinių sužinojo, kad susitikime bus kalbama apie „E. Kaili atleidimą iš pareigų ir tolesnius žingsnius“.
 
Belgijos policija penktadienį sulaikė E. Kaili, jos taip pat Parlamente dirbantį partnerį bei dar tris asmenis dėl tarimų korupcija ir pinigų plovimu. Reaguodama į tai, R. Metsola šeštadienį atėmė iš E. Kaili visus įgaliojimus ir atsakomybes. Dėl jos atleidimo gali spręsti tik ES parlamentarai.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.12.12; 09:00

Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė

Antradienį Strasbūre Europos Parlamentas (EP) apsispręs, ar pritarti Lietuvos teikiamai Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkės Laimos Liucijos Andrikienės kandidatūrai į Europos Audito Rūmus. Europarlamentarų balsavimas numatytas spalio 18 dieną vyksiančioje plenarinėje EP sesijoje. Tačiau Briuselio koridoriuose sklando kalbos, kad konservatorės likimas dar neaiškus – EP gali ir nepritarti politikės kandidatūrai.
 
Klausimas, ar L. L. Andrikienės kandidatūrą nepakibs ant plauko, kilo ir po EP Biudžeto kontrolės komiteto balsavimo praėjusią savaitę. Komiteto nariai pritarė parlamentarės kandidatūrai, bet tik nedidele balsų persvara – už L. L. Andrikienės kandidatūrą balsavo 12 komiteto narių, 7 nepritarė, o 2 susilaikė.
 
Tai, kad dėl konservatorės tinkamumo eiti auditorės pareigas abejoja ir kai kurie komiteto, ir apskritai dalis EP narių, tvirtino ir europarlamentaras Juozas Olekas. Anot jo, vienintelis rimtas priekaištas – patirties audito institucijoje stoka.
 
„Gana aukštai profesionalią kartelę yra užkėlęs dabartinis mūsų Audito Rūmų narys (Rimantas Šadžius – ELTA). Jis ir lankosi dažnai parlamente, ir bendrauja. Ir kai buvo svarstymas komitete – (europarlamentarams – ELTA) labai norisi to profesionalumo, patirties toje srityje. Jau kalbėjau su keliais komiteto nariais, kurie labiau palaiko, kiti – labiau kritiški yra dėl to, kad auditoriškos patirties lyg tai (konservatorei – ELTA) trūksta“, – Eltai pasakojo politikas.
 
Visgi J. Olekas tikino buriantis palaikymą EP, todėl tiki, kad L. L. Andrikienės kandidatūrą EP patvirtins.
 
„Susitiksiu frakcijos narius, pasišnekinsiu, kad galėtume nepadaryti Lietuvai gėdos“, – sakė socialdemokratas.
 
Dėl paramos trūkumo kaltina pačius konservatorius
 
Dėl to, kad dalis EP narių nėra užtikrinti dėl L. L. Andrikienės, yra kalti ir patys valdantieji, sako socialdemokratas. J. Oleko teigimu, delegavę konservatorių kandidatę, valdantieji iš esmės atsitraukė nuo klausimo – planų, kaip palenkti EP tinkama linkme ir užsitikrinti, kad kandidatė bus patvirtinta, pasak politiko, nebuvo.
 
„Su mumis, Europos Parlamento nariais, niekas rimtai nepašnekėjo, nepasitarė, kaip čia reikėtų pasižiūrėti – kiek pati ponia Andrikienė kontaktuoja, tiek mes čia bandome kažką padaryti. Užvakar buvo (atvykusi – ELTA) Seimo pirmininkė, bet diskusijų šiuo klausimu nebuvo. Paskui paraštėse su kai kuo pasišnekėjom, bet ne taip, kad už savo kandidatą valstybė narė pastovėtų“, – svarstė J. Olekas.
 
Jis pabrėžė, kad EP procedūros nėra paprastos, todėl tik nominuoti šalies atstovą neužtenka – politikas prisiminė, jog parlamentas yra nepatvirtinęs ir kandidatų į teismus, Europos Komisiją.
 
„Tam tikra arogancija iš valdančiųjų ir (pozicija – ELTA), kad mes čia viską nusprendėme ir padarėme, todėl taip ir bus – Europos Parlamente tas ne visada tinka“, – aiškino jis.
 
EP nepritarus L. L. Andrikienė žada atsiimti kandidatūrą
 
Kaip rašoma Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, Audito Rūmų nariai skiriami šešerių metų kadencijai. Galutinį sprendimą dėl nominantų priima ES Taryba, pasikonsultavusi su EP, tad po balsavimo Strasbūre kitą savaitę klausimas persikels į Ministrų tarybą, kuri atsižvelgti į EP nuomonę neprivalo. Kitaip tariant, Taryba galėtų dėl L. L. Andrikienės nuspręsti kitaip nei EP.
 
EP paraiškoje parlamentarė pabrėžė, kad „kandidatūra į Europos Audito Rūmų nario postą grindžiama plačiu Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir Prezidento konsensusu“ – jos paskyrimą palaikė 111 Seimo narių, po vieną susilaikė ir pasisakė prieš.
 
„Tai leidžia man manyti, kad mano kandidatūra yra tinkama“, – atsakymuose rašė politikė.
 
Visgi URK vadovė patikino – jeigu EP pateiktų neigiamą nuomonę dėl jos paskyrimo, savo kandidatūrą parlamentarė atsiimtų. Pakomentuoti, kodėl ryžtųsi tokiam žingsniui, politikė atsisakė.
 
Tačiau atsakymuose EP politikė tikina, kad taip pasielgtų „atsižvelgdama į savo 13 metų veiklą Europos Parlamente ir pagarbą institucijai bei buvusiems kolegoms“.
 
Neigiamas EP sprendimas ir L. L. Andrikienės pasitraukimas reikštų, kad debatas dėl šalies atstovo Europos Audito Rūmuose ir vėl sugrįžtų į Lietuvą.
 
Į šią Europos instituciją konservatorė buvo nominuota po ilgų derybų tarp Vyriausybės ir Prezidentūros – kaip numato Lietuvos įstatymai, kandidatus į Audito Rūmus siūlo Vyriausybė, pritarus prezidentui. Viešojoje erdvėje kalbėta apie Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūras.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.10.15; 10:14

Budapeštas, rugsėjo 15 d. (AFP-ELTA). Vengrija ketvirtadienį pasmerkė ir pavadino „įžeidimu“ Europos Parlamento sprendimą nebelaikyti šalies „visaverte demokratija“.
 
„Manau, kad tai yra įžeidimas vengrams, jei kas nors abejoja Vengrijos demokratijos gebėjimais“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.09.16; 07:20

Europos Parlamento pastate Briuselyje antradienį įamžintas Vasario 16-osios Aktas. EP nario prof. L. Mažylio biuro nuotr.

Briuselis, liepos 12 d. (ELTA). Europos Parlamento pastate Briuselyje antradienį įamžintas Vasario 16-osios Aktas.
 
Lietuvos Nepriklausomybę skelbiantis tekstas, graviruotas metalo plokštėje, buvo pristatytas Matthiaso Erzbergerio vardo auditorijos atidarymo ceremonijos metu. M. Erzbergeris – iškilus Vokietijos politikas, parlamento narys, finansų ministras, publicistas, demokratijos puoselėtojas. Vienas iš jo nuopelnų – parama Lietuvos Tarybai paskelbiant Lietuvos Nepriklausomybę 1918 metais.
 
Jonas Basanavičius. Skulptūros autorius – Gediminas Piekuras. Slaptai.lt nuotr.

Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis džiaugiasi, kad jam pavyko prisidėti prie M. Erzbergerio vardo auditorijai suteikimo, o Lietuvai jis paruošė tikrą staigmeną – Europos Parlamente kartu buvo įamžintas ir Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. M. Erzbergerio vardo auditorijos atidarymo ceremonijos metu iškilmingai atidengtas ir pristatytas ant metalo plokštės graviruotas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis. Graviruotame metalo dirbinyje po Akto lietuvišku ir vokišku tekstu nurodytas ir M. Erzbergerio indėlis: „Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo Aktas priimtas Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje ir paviešintas įžymaus Vokietijos politiko Matthias Erzbergerio (1875-1921) pastangomis.“ Šis sakinys išgraviruotas lietuvių, vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis.
 
Europos Parlamento nario prof. L. Mažylio biuro pranešime pažymima, kad po šventinės ceremonijos graviruotas Vasario 16-osios Aktas su Signatarų autografais bus eksponuojamas Europos Parlamente ir taip bus įamžintas vienoje svarbiausių ES institucijų. Metalo plokštėje graviruoto Vasario 16-osios Akto matmenys – identiški originalui.
Vasario 16-osios didvyriai
 
Pasak L. Mažylio, Lietuvos istorinės atminties sklaida Europoje ir prie demokratijos pridėjusių istorinių asmenybių pagerbimas tapo kaip niekada svarbus dabartinių geopolitinių iššūkių kontekste.
 
Kreipdamasis į susirinkusius svečius L. Mažylis pastebėjo, kad dažnai labai lengva nurodyti, kas skiria tautas – nors daug svarbiau, o kartais ir sunku rasti tai, kas mus istoriškai vienija. „Erzbergeris, nepaisant tragiškos jo gyvenimo pabaigos, yra gana sėkmingas pavyzdys. Jis atkakliai siekė pozityvios politikos: skatino taiką, orumą ir demokratiją. Galime tai išdidžiai pripažinti. Tai įrodo jo biografija.“, – teigė L. Mažylis.
 
L. Mažylis atkreipė visų dėmesį, kad vienas iš M. Erzbergerio darbų įrodymų yra Vasario 16-osios Aktas. „Tai – svarbiausias dokumentas kiekvienam lietuviui. Nors Vokietijai tai tik maža jos istorijos dalis. Ant jo yra 20 Lietuvos Tarybos narių parašų. Erzbergerio vardo, žinoma, jame nėra, tačiau jis suteikė šiems 20 drąsių žmonių papildomo impulso priimti istorinį sprendimą“, – apie svarbiausią Lietuvai dokumentą ir M. Erzbergerio vaidmenį kalbėjo L. Mažylis.
Vasario 16-osios Aktas
 
Renginyje dalyvavo ir sveikinimo kalbas taip tarė Europos Parlamento vicepirmininkas Raineris Wielandas ir Badeno-Viurtembergo žemės ministras pirmininkas Winfriedas Kretschmannas bei jo pavaduotojas Thomas Stroblas. Renginio metu buvo pristatytas ir M. Erzbergerio portretas. Tai – Miunsingeno, gimtojo Erzbergerio miesto dovana.
 
Idėja vieną iš Parlamento posėdžių salių pavadinti M. Erzbergerio vardu ir taip įamžinti šio Vokietijai, visai Europai ir ypač Lietuvai svarbaus politiko atminimą kilo 2021 m. rudenį. Tuomet L. Mažylis kartu su Europos Parlamento vicepirmininku R. Wielandu iš Vokietijos organizavo konferenciją politiko M. Erzbergerio 100-osioms mirties metinėms paminėti bei pagerbti jo ilgalaikį indėlį į demokratiją Europoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.07.13; 08:04

Atidus žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.

Strasbūras, gegužės 3 d. (ELTA). Minint Pasaulinę spaudos laisvės dieną Europos Parlamentas skelbia kvietimą teikti paraiškas Daphnės Caruanos Galizios žurnalistikos premijai, praneša Europos Parlamento biuras Lietuvoje.
 
Pernai įsteigta premija kasmet skiriama už geriausius žurnalistikos darbus, kuriais puoselėjami ir ginami pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir vertybės, tokios kaip žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir žmogaus teisės. Skirdamas šią premiją Europos Parlamentas išreiškia tvirtą paramą tiriamajai žurnalistikai ir pabrėžia žiniasklaidos laisvės svarbą.
 
Europos Parlamentas jau daug metų atkreipia dėmesį į mėginimus paminti žiniasklaidos pliuralizmą tiek ES, tiek už jos ribų. EP nariai smerkia išpuolius prieš žurnalistus ir yra paraginę Europos Komisiją pateikti taisykles, kurios apsaugotų žurnalistus nuo nepagrįstų ieškinių.
 
Atsakydama į šį raginimą Europos Komisija pristatė žurnalistų apsaugos taisyklių projektą balandžio 27 d.
Atidus žvilgsnis. Slaptai.lt foto
 
Kandidatai gauti D. C. Galizios premiją gali būti bet kokios tautybės profesionalūs žurnalistai ir jų komandos. Jie turi pateikti išsamius darbus, kuriuos paskelbė vienoje iš 27 ES valstybių įsteigta žiniasklaidos įmonė.
 
Laimėtoją išrinks nepriklausoma komisija, kurią sudarys žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės atstovai iš 27 ES valstybių bei svarbiausių Europos žurnalistikos asociacijų atstovai. Piniginės premijos dydis – 20 tūkst. eurų. Kasmetinė premijos teikimo ceremonijos data siejama su spalio 16 d. – Maltos žurnalistės D. C. Galizios nužudymo diena, pažymi Europos Parlamento biuras Lietuvoje.
 
Daphne Caruana Galizia buvo Maltos žurnalistė ir tinklaraštininkė, daug rašiusi apie korupciją, pinigų plovimą, organizuotą nusikalstamumą, pilietybės pardavimą ir Maltos vyriausybės ryšius su Panamos dokumentais. Žurnalistė patyrė priekabiavimą ir grasinimus, o galiausiai 2017 m. spalio 16 d. buvo nužudyta susprogdinus automobilį. Europos Parlamentas kritiškai įvertino šio nusikaltimo tyrimo spragas ir paragino Europos Komisiją imtis veiksmų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.05.04; 07:10

Vilniaus rotušėje – paroda Nobelio taikos premijos laureatui A. Sacharovui atminti. Organizatorių nuotr.

Europos Parlamentas paskelbė kandidatus į prestižinę A. Sacharovo premiją.
 
Šiais metais žmogaus teisių apdovanojimui nominuotas kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas, Afganistano moterų teisių aktyvistės, buvusi Bolivijos laikinoji prezidentė Jeanine Anez, sahravių žmogaus teisių aktyvistė Sultana Khaya iš Maroko ir nevyriausybinė organizacija „Global Witness“, paskelbta pirmadienį.
 
Spalio 14 dieną paaiškės trys finalininkai, o laimėtojas bus paskelbtas spalio 21 dieną.
 
A. Sacharovo premija bus įteikta gruodžio 15 – ąją. Pernai apdovanojimas atiteko Baltarusijos opozicijai.
 
Sovietų Sąjungos disidento Andrejaus Sacharovo vardu pavadintą premiją už minties laisvę kasmet skiria EP. Ji buvo įsteigta 1988-aisiais, siekiant pagerbti asmenis ir organizacijas, ginančius žmogaus teises ir žmogiškąsias vertybes, kovojantiems su priespauda ir neteisybe.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.09.28; 00:30

Vengrijos premjero Viktoro Orbano valdančioji dešiniųjų pažiūrų partija „Fidesz“. EPA – ELTA nuotr.

Vengrijos premjero Viktoro Orbano valdančioji dešiniųjų pažiūrų partija „Fidesz“ traukiasi iš Europos liaudies partijos (EPP) frakcijos Europos Parlamente (EP), pranešė pats premjeras.
 
„Informuoju jus, kad „Fidesz“ europarlamentarai atsistatydina iš EPP frakcijos“, – laiške EPP grupės pirmininkui Manfredui Weberiui rašo V. Orbanas. Laišką „Twitter“ paskyroje paskelbė vienas iš V. Orbano ministrų.
 
Tokį sprendimą „Fidesz“ priėmė po to, kai EPP patvirtino taisykles, kurios leidžia už atskirų europarlamentarų pažeidimus iš grupės šalinti visą partiją.
 
148 EPP nariai balsavo už, o 28 – prieš priemonę, leidžiančią jiems ateityje balsuoti dėl visos partijos pašalinimo iš frakcijos.
 
V. Orbanas kaltino EPP „bandymu nutildyti mūsų demokratiškai išrinktus europarlamentarus“ bei pavadino balsavimą „priešišku veiksmu „Fidesz“ ir mūsų rinkėjų atžvilgiu“, kuris neva yra „nedemokratinis, neteisingas ir nepriimtinas“.
 
EPP, kurią sudaro pagrindinės centro dešinės partijos Europos Parlamente, yra didžiausia EP frakcija, kuriai priklauso tiek Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, tiek Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.03; 14:30

Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė

Organizuojant Seimo darbą pandemijos sąlygomis, buvusi Europos Parlamento narė, Seimo narė dr. Laima Andrikienė siūlo pasinaudoti Europos Parlamento patirtimi.
 
„Situacija nėra paprasta, precedentų organizuojant Seimo darbą pandemijos sąlygomis neturime. Tačiau sprendimai yra tikrai įmanomi, ir šioje situacijoje siūlyčiau pasinaudoti Europos Parlamento patyrimu, jam dirbant normaliomis sąlygomis, t. y. dar iki pandemijos pradžios, ir įvestų apribojimų. Europos Parlamente veikiantis mechanizmas buvo tikslus kaip laikrodis, ir jį būtų galima pritaikyti mūsų dabartinei situacijai,”- Eltai sakė parlamentarė L. Andrikienė.
 
Ji siūlo Seimo darbą organizuoti  taip, kad Seimo plenariniai posėdžiai vyktų nuotoliniu būdu, išskyrus balsavimus, kurie vyktų Seimo plenarinių posėdžių salėje.
 
L. Andrikienės nuomone, Seimo plenarinių posėdžių metu teisės aktų projektų pateikimai ir svarstymai vyktų nuotoliniu būdu, kuomet Seimo nariai galėtų jungtis į posėdį online iš darbo kabinetų arba iš namų, Seimo viešbučio ir pan.
 
„Plenarinių posėdžių dienomis balsavimams būtų skiriama iki vienos valandos, balsavimų laikas visiems būtų žinomas iš anksto, kad visi Seimo nariai spėtų pasiekti plenarinių posėdžių salę ir balsuoti. Balsavimo metu – griežtai jokių diskusijų, jokių pasisakymų dėl balsavimo motyvų, tik balsavimas. Matant, koks yra balsavimui parengiamų dokumentų skaičius, visiems tos dienos balsavimams kai kada pakaktų ir pusvalandžio”, – tokį galimą Seimo darbo organizavimo modelį siūlo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė L. Andrikienė.
 
Jos nuomone, komitetų ir komisijų posėdžiai turėtų vykti tik nuotoliniu būdu, jų metu balsuoti galima rankų pakėlimu, nes slaptų balsavimų komitetuose paprastai nebūna, slapti balsavimai – tik išimtiniais atvejais.
 
Seimo valdyba ketvirtadienį svarstė, kaip organizuoti Seimo darbą pandemijos sąlygomis, primena ELTA.
 
Europos Parlamente. EPA-ELTA nuotr.

Esant sudėtingai epidemiologinei situacijai, laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė negalintis Seimui nustatyti saugaus darbo algoritmo, nes Seimas yra specifinė įstaiga, kuri vadovaujasi Seimo statutu.
 
Jis taip pat pažadėjo, kad NVSC mielai padės ir pakonsultuos dėl praktinių žingsnių, kurie, saugantis nuo viruso, galėtų būti realizuoti Seime.
 
ELTA jau skelbė, kad lapkričio 24 d. Seimui nepavyko priimti Statuto pataisos, įteisinančios nuotolines diskusijas. Buvo siūloma nustatyti, kad paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir (arba) gyvybei, Seimo valdybos sprendimu Seimo posėdis gali būti organizuojamas taip, kad Seimo nariai nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis, užtikrinant Seimo nario tapatybės nustatymą, galėtų dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, žodžiu ir raštu pateikti pasiūlymus, pastabas, pataisas, Seimo posėdžiuose klausti pranešėjų ir papildomų pranešėjų; skelbti pareiškimus, sakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų, teikti pasiūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos, procedūros. Ši nuostata būtų netaikoma uždariems Seimo posėdžiams.
 
Šiuo metu Seimo statute parlamentarui tokia galimybė nenumatyta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.26; 16:32

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, kaip ir visoje ES, Lietuvoje bus atšauktas vasaros laikas. Jis nuo 2003-iųjų mūsų šalyje kasmet atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį. Ketvirtą valandą nakties laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda atgal.
 
Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, trečią valandą nakties laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda į priekį.
 
Europos Komisija 2018 metų vasarą atliko internetinę apklausą visose ES. Šioje apklausoje dalyvavo 4,6 milijono žmonių, iš jų 84 proc. pritarė galimybei naikinti laiko keitimą dukart per metus.
 
Už tai, kad sezoninis laiko keitimas ES baigtųsi 2021-aisiais, Europos Parlamentas (EP) balsavo pernai kovo 26 dieną.
 
Europarlamentarai siūlo, kad paskutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 metų paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai padarytų 2021 metų paskutinį spalio sekmadienį.
 
Europarlamentarų manymu, ES valstybės turėtų tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus, Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų.
 
Už tokį pasiūlymą balsavo 410 EP narių, prieš buvo 192, o susilaikė 51.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.24; 00:01

Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį priėmė rekomendacijas ES Tarybai dėl atnaujintų ES ir Baltarusijos santykių, kurias parengė Petras Auštrevičius (Atnaujinkime Europą).
 
Rekomendacijoms pritarė 602 EP nariai, nepritarė ir susilaikė po 44, praneša EP informacijos biuras Lietuvoje.
 
Parlamentas tvirtai remia ES ir jos valstybių sprendimą nebelaikyti Aliaksandro Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu, smerkia jo „pasiskelbimą Baltarusijos prezidentu per 2020 m. rugsėjo 23 d. slapta surengtą neteisėtą inauguracijos ceremoniją“ ir ragina jį „taikiai atsistatydinti“.
 
Kartu europarlamentarai pažymi, kad Sviatlana Cichanouskaja, kuri, pasak nepriklausomų visuomenės apklausų, surinko daugiau kaip pusę rinkėjų balsų, „Baltarusijos gyventojų akimis yra išrinktoji prezidentė“. Parlamentas smerkia Rusijos sprendimą įtraukti ją į tarpvalstybinį ieškomų asmenų sąrašą.
 
EP ragina šalies valdžią besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius, užmegzti dialogą su Koordinavimo taryba, kuri yra teisėta Baltarusijos tautos atstovė, bei sutarti nedelsiant surengti laisvus ir teisingus rinkimus, po kurių prasidėtų „skaidrus ir įtraukus konstitucinės reformos procesas“.
 
ES Taryba raginama įgyvendinti sutartas sankcijas asmenims, prisidėjusiems prie represijų ir rinkimų klastojimo, įskaitant ir A. Lukašenką. Siūloma apsvarstyti ir galimybę taikyti sankcijas tam tikriems sektoriams, kurios nepakenktų šalies žmonėms ilguoju laikotarpiu.
 
Parlamentas ragina ES įsipareigoti užtikrinti Baltarusijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat griežtai atmesti bet kokį Rusijos ir kitų šalių kišimąsi į šios šalies reikalus, įskaitant žiniasklaidą ir saugumo struktūras.
 
Karikatūristų taikinyje – Aliaksandras Lukašenka. Vilnius. Lukiškių aikštė. Karikatūristų paroda po atviru dangumi. Slaptai.lt nuotr.

ES turėtų „rimtai susirūpinti“ Astravo AE problema ir reikalauti atidėti jos veikimo pradžią tol, kol bus įgyvendintos visos tarptautinės branduolinės saugos rekomendacijos ir pasibaigs nestabili situacija Baltarusijoje, pažymi europarlamentarai. Jie siūlo „remti pastangas užtikrinti Europos solidarumą“, kad būtų uždraustas Astravo AE pagamintos energijos importas į ES rinką.
 
Parlamentas smerkia Baltarusijos valdžios reikalavimą atšaukti Lietuvos ir Lenkijos ambasadorius bei sumažinti jų ambasadų darbuotojų skaičių. Kartu pažymima, kad karinės pratybos prie Lietuvos ir Lenkijos sienų, kurias lydi priešiška informacijos kampanija, „be reikalo didina įtampą ir nepasitikėjimą“, taip pat „kelia tiesioginę grėsmę ES ir jos valstybėms narėms“.
 
EP siūlo remti nepriklausomą demokratinės Baltarusijos informacijos centrą Briuselyje ir kitose sostinėse, taip pat palaiko iniciatyvą įsteigti Baltarusijai skirtą buvusių valstybių ar vyriausybių vadovų misiją, kuri padėtų sustabdyti smurtą, paskatinti politinį dialogą ir išlaisvinti politinius kalinius. Savo ruožtu europarlamentarai ragina neteikti jokio ES finansavimo Baltarusijos režimo kontroliuojamiems projektams, o kartu remti šalies pilietinę visuomenę nevalstybiniais kanalais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.22; 02:00

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį didžia dauguma nubalsavo, kad būtų pareikalauta padaryti pakeitimų daugiamečio Europos Sąjungos (ES) biudžeto projekte, dėl kurio sutarė 27 valstybės narės.
 
Europarlamentarai ketvirtadienį 465 balsais prieš 150 priėmė rezoliuciją, kuria įspėjama, kad per vėliau šiais metais vyksiantį balsavimą EP nariai nepatvirtins projekto, ir ragino derėtis, kad „pasiūlymas būtų pagerintas“.
 
ES šalių lyderiai antradienį sutarė dėl 1,1 trln. eurų dydžio ES biudžeto 2021–2027 metams ir 750 mlrd. eurų dydžio ekonomikos gaivinimo fondo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.24; 06:35

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį pareiškė paramą griežtai Europos Sąjungos (ES) pozicijai derybose su Didžiąja Britanija dėl būsimų santykių.
 
Sausio pabaigoje Didžiajai Britanijai pasitraukus iš ES, derybų metu bus siekiama susitarti dėl būsimų santykių tarp ES ir Didžiosios Britanijos.
 
Šiuo metu – iki metų pabaigos – galioja pereinamasis laikotarpis ir kol vyks derybos Didžioji Britanija turės beveik tokias pačias teises kaip ES valstybės narės.
 
Tačiau EP pabrėžė, kad ateityje Didžioji Britanija „neturi turėti tokių pačių teisių ir privilegijų kaip ES valstybės narės“, bet tuo pačiu metu turės laikytis virtinės sąlygų, įskaitant ES normas ir standartus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.13; 03:00

Europarlamentarai įtvirtino „Brexitą“. EPA-ELTA nuotr.

Europos Parlamentas (EP) didžiule balsų dauguma ratifikavo „Brexito“ susitarimą su Londonu, taip pašalindamas paskutinę kliūtį Jungtinės Karalystės (JK) išstojimui iš ES.
 
Po pusę amžiaus trukusios kartais gana nejaukios narystės ir trejus metus trukusių įtemptų išstojimo derybų Jungtinė Karalystė paliks Europos Sąjungą penktadienio vidurnaktį Briuselio laiku (šeštadienį 1 val. Lietuvos laiku).
 
Briuselyje po emocingų debatų vykęs balsavimas baigėsi 621 EP nariams pritarus susitarimui, o 49 – balsavus prieš. Pagal susitarimą, iki metų pabaigos, kol galioja pereinamasis laikotarpis, ES ir JK santykiai smarkiai nesikeis.
 
Po balsavimo europarlamentarai pradėjo dainuoti tradicinę škotų atsisveikinimo liaudies dainą „Auld Lang Syne“.
 
Pereinamuoju laikotarpiu britų premjero Boriso Johnsono vyriausybė bandys itin greitai išsiderėti ambicingą laisvosios prekybos susitarimą su 27 Bendrijos narėmis.
 
„Tik išsiskyrimo agonijoje mes pastebime meilės gylį“, – europarlamentarams sakė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, cituodama britų rašytoją George’ą Eliotą.
 
„Visada jus mylėsime ir niekada nenutolsime. Tegyvuoja Europa“, – tęsė ji.
 
Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras pareiškė: „Sunkiausia dalis mūsų dar laukia. Dabar pereisime prie esmės.“
Europos Parlamentas įtvirtino „Brexitą“. EPA-ELTA nuotr.
 
Briuselyje daugelis europarlamentarų tikino balsuojantys už išstojimo susitarimą ne dėl savo simpatijų „Brexitui“, o norėdami išvengti chaotiško išstojimo be jokios sutarties.
 
Visgi kai kurie parlamentarai išreiškė skausmą ir nusivylimą bei pabrėžė ne tik Jungtinės Karalystės vaidmenį plėtojant Europos suvienijimo projektą, bet ir jos indėlį į istorines kovas su tironija žemyne.
 
„Jei galėtume sustabdyti „Brexitą“ balsuodami „ne“, aš būčiau pirmas, kuris tai pasiūlytų“, – sakė buvęs Belgijos premjeras ir „Brexito“ grupės EP pirmininkas Guy Verhofstadtas.
 
„Iš tiesų, tai yra liūdnas dalykas“, – sakė jis, primindamas du pasaulinius karus, suniokojusius Europą XX a. pradžioje.
 
„Mums liūdna matyti pasitraukiant šalį, kuri dukart mus išlaisvino, dukart savo krauju išlaisvino Europą“, – pareiškė G. Verhofstadtas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.30; 002:00