Europos Parlamento rinkimai

Aktualijos

Vytauto Radžvilo komitetas pristatė rinkimų programą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Europos Parlamento rinkimuose dalyvauti ketinantis komitetas „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę“ pristatė savo programą ir keliamus kandidatus. Vilniaus universiteto profesoriaus V. Radžvilo vedamame komiteto sąraše žinomi vardai – menininkė, rašytoja Jurga Lago, kompozitorius Faustas Latėnas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.

Naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje pristatydami politinę programą, komiteto nariai būgštavo dėl gilesnės Europos Sąjungos integracijos, abejojo didžiųjų ES valstybių valia ginti Lietuvą, skeptiškai žiūrėjo į pabėgėlių priėmimą ir diskusijas, kylančias dėl vaikų teisių apsaugos. Kartu rinkimų komiteto dalyviai skeptiškai pasisakė feministinių idėjų atžvilgiu ir apskritai reiškė susirūpinimą dėl lietuvių tautos bei valstybės suvereniteto išlikimo.

Pasak jų, Lietuva turi griežčiau saugoti nacionalinį savitumą, nebūti pernelyg atvira Vakarų Europoje įsivyravusioms valstybės bei visuomenės organizavimo tradicijoms. V. Radžvilo teigimu, Lietuva turėtų mokytis iš ES rankų laužyti nesiduodančių Vengrijos ir Lenkijos pavyzdžių, o J. Lago tvirtino turinti viltį, kad ilgainiui Lietuva neatkartos principų, kurie šiuo metu vyrauja išsivysčiusiose Vakarų valstybėse. 

Pagrindinius principus pristačiusio komiteto lyderio V. Radžvilo teigimu, už gilesnės ES integracijos projekto stovi „globalistinis elitas“, kuris, pasak jo, siūlydamas dar gilesnę ES integraciją, tik dar labiau gilina krizę Europoje.

Komiteto nariai įsitikinę, kad Lietuva turi ateitį tik atsinaujinusioje Europoje, kurioje sugebės atsispirti ne tik nuo ES federalizacijos inercijos, tačiau ir nuo šiuo metu Vakaruose įsivyravusių ydingų tradicijų.

Antroji reitingo sąraše esanti J. Lago teigė, kad jai nerimą kelia tai, jog Lietuva po kelių metų atsidurs ten, kur šiuo metu yra Vakarų Europos valstybės.

„Esu čia, nes šiuo metu Lietuva atsilieka nuo Europos kokiais dvejais metais, kalbant apie madas, dizainą, meno tendencijas. Lygiai tas pats yra ir su politika. Todėl matau ateitį, matau, kur mes būsime po dvejų metų – ten, kur šiandien yra Ispanija ir Vokietija“, – teigė menininkė. Tačiau, pasak jos, tai, kad Lietuva pasivys šias išsivysčiusias Vakarų valstybes, nėra gerai. J. Lago neslėpė, kad ją gąsdina genderizmo, teigiančio, kad lytis yra neįgimta, bet įgyjama, idėjos, kurios, pasak jos, yra skiepijamos Vakarų mokyklose. 

„Matau labai didelį norą ideologizuoti mūsų universitetus, įleisti ideologiją į mokyklas. Kai mano vaiko mokykloje privalomos tapo genderizmo pamokos, aš susimąsčiau, ką man daryti. Į Lietuvą tai dar neatėjo, tačiau mes esame be 5 minučių ties tuo slenksčiu“, – kalbėjo menininkė. 

Dizainerė atsargiai žiūrėjo ir į Vakaruose, pasak jos, šlubuojančią socialinę ir kultūros politiką. Taip pat akcentavo grėsmes, kurios kyla dėl migrantų. 

„Atėjo metas suprasti, kur mes einame ir gal mes dar galime kažką padaryti“, – teigė J. Lago.

Savo ruožtu, komiteto sąrašo viršuje taip pat esantis kompozitorius Faustas Latėnas teigė, kad V. Radžvilo suburtoje iniciatyvoje dalyvauja, nes jam svarbu, kad Lietuva išliktų kaip valstybė. 

„Aš noriu, kad čia gimtų mūsų menas, mūsų kultūra“, – teigė jis. Menininko manymu, dabartinis ES projektas kėsinasi į tai, ką reikėtų Lietuvai ir lietuviui iš esmės saugoti. 

„Mes vadinami Marijos žeme ir globojami iš aukščiau, tikėkimės, kad Marijos žemė bus ilgai ir kad šioje žemėje gims tikri lietuviai, patriotai“, – sakė F. Latėnas. 

Komiteto programoje taip pat akcentuojama būtinybė nepritarti ES kariuomenės kūrimui, atšaukti ES pritarimą „Nord Stream 2“ projektui; ES lygiu apginti tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus ir būti saugiems nuo valstybės mėginimų atimti vaikus, jei šeimoje nėra tiesioginio pavojaus vaikų sveikatai ar gyvybei; ES lygmeniu teisiškai reglamentuoti paneuropinių žiniasklaidos tinklų veiklą, naujoje sutartyje ar kitu ES dokumentu pripažinti antikines ir krikščioniškas Europos ištakas.

Komiteto sąrašo pirmajame dešimtuke, be jau minėtų pavardžių, taip pat yra Dovilas Petkus, Romas Pakalnis, Rasa Čepaitienė, Eglė Mirončikienė, Audrys Karalius, Eligijus Dzežulskis-Duonys.

Lietuvoje rinkimai į EP vyks gegužės 26 dieną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.19; 07:00

Aktualijos

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Slaptai.lt nuotr.

Prezidento posto siekti ketinantis europarlamentaras Valentinas Mazuronis neatmeta galimybės vėl grįžti į Darbo partiją, iš kurios pasitraukė po nesėkmingų 2016 m. vykusių Seimo rinkimų. 

V. Mazuronis tvirtina, kad dabartinis jo planas yra grįžti į Lietuvos politiką, todėl, teigia politikas, siekti dar kartą europarlamentaro posto jis neketina. Kartu V. Mazuronis aiškina, kad Prezidento rinkimuose dalyvauti atsisakiusios Seimo narės Aušros Maldeikienės pavyzdžiu jis taip pat neseks, nepaisant to, kad pats yra prezidentinių reitingų lentelės apačioje. 

Vis dėlto savarankiškai Prezidento rinkimuose išsikėlęs V. Mazuronis apie grįžimą į nuo 2018 m. kovo vėl Viktoro Uspaskicho vadovaujamą ir teisėsaugos akiračio neišvengusią Darbo partiją svarsto rimtai. Pasak ne vieną partiją anksčiau pakeitusio europarlamentaro, į Darbo partiją sugrįžti jis norėtu kartu su politinės korupcijos byloje teisiamu buvusiu „darbiečiu“ Vytautu Gapšiu. Jo nuomone, pastarasis yra kaltinamas nepagrįstai. 

V. Mazuronis teigė, kad šeštadienį vykusiame „darbiečių“ suvažiavime į Viktoro Uspaskicho klausimą, ar jam nėra laikas grįžti į partiją, jis atsakęs „kodėl ir ne“. 

„Dabar situacija partijoje keičiasi, todėl į Viktoro klausimą aš atsakiau labai aiškiai ir nedviprasmiškai – kodėl ir ne. Aš pasakiau, kad turėčiau grįžti karu su Vytautu Gapšiu“, – Eltai aiškino V. Mazuronis. Jis pabrėžė, kad dabartinė Darbo partijos komanda jam atrodo tinkama. 

Nors paskutinės „Delfi“ užsakymu atliktos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos rodo, kad V. Mazuronį prezidentu regi vos pusė procento šalies gyventojų, politikas sako tvirtai užsibrėžęs surinkti reikalingus 20 tūkstančių parašų ir apie Europos Parlamento rinkimus net nesvarstantis. 

„Aš rinksiu parašus ir, mano turima informacija, juos surinksiu bei dalyvausiu Prezidento rinkimuose“, – kalbėjo V. Mazuronis. Politikas akcentavo, kad pagrindinis jo siekis – sugrįžti į Lietuvos politiką. 

„Aš turiu planą grįžti iš Briuselio į Lietuvą ir dirbti Lietuvoje, ir būtent todėl aš renkuosi Prezidento rinkimus, o ne kokius kitus. Nors gyvenime būna, kad viskas keičiasi“, – sakė V. Mazuronis. 

Jo teigimu, skelbiamos apklausos apie realią situaciją mažai ką tepasako. 

„Apklausos vis labiau darosi karikatūriškos. Į apklausas sutraukiami žmonės vos ne iš kapinių, kurie nedalyvauja ir nesiruošia dalyvauti Prezidento rinkimuose, padaroma tokia mišrainė. Reitingų maratonas, kuris prasidėjo labai anksti, yra akivaizdi politinės kovos priemonė“, – pastaruoju metu skelbiamus reitingus komentavo V. Mazuronis. 

V. Mazuronis į Europos Parlamentą buvo išrinktas 2014 m. pagal partijos Tvarka ir teisingumas sąrašą. Į europarlamentaro kėdę jis atsisėdo atsisakęs aplinkos ministro portfelio. 2015 m. pradžioje V. Mazuronis paliko „tvarkiečių“ partiją ir perėjęs į korupcija kaltinamą Darbo partiją tapo jos pirmininku. Paskutiniai Seimo rinkimai politikui ir jo vadovautai Darbo partijai buvo labai nesėkmingi, ir V. Mazuronis atsistatydino iš Darbo partijos pirmininko pareigų. 2016 m. pabaigoje partijos pirmininke išrinkus Živilę Pinskuvienę, V. Mazuronis pasitraukė ir iš pačios partijos. 

Nuo 2018 m. balandžio mėnesio teisėsaugos akiratyje dėl korupcijos atsidūrusiai Darbo partijai vėl vadovauja politinės jėgos įkūrėjas ir buvęs pirmininkas V. Uspaskichas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.05; 08:00