Islandijoje išsiveržė ugnikalnis. EPA – ELTA nuotr.
Islandijoje po virtinės žemės drebėjimų prieš kelias dienas išsiveržęs ugnikalnis toliau spjaudosi lava.
Per tiesioginę transliaciją matyti, kaip iš nedidelio kraterio, esančio netoli Fagradalsfjalio kalno, trykšta karšta lava ir kyla garai.
Islandijos ekspertai ir valdžios pareigūnai teigė, kad nėra aišku, kiek laiko tęsis penktadienį prasidėjęs išsiveržimas.
Žemė po Reikjaneso pusiasaliu, kur stūkso šis ugnikalnis, regis, jau aprimo, kadangi pirmadienį ten buvo užfiksuota tik 60 nedidelių žemės drebėjimų – mažiausiai nuo vasario 24 d., kai žemė pradėjo judėti, pranešė transliuotojas RUV.
Pasak transliuotojo, drebėjimai vis labiau silpnėja.
Pareigūnai paragino gyventojus stebėti išsiveržimą iš namų per tiesioginę transliaciją, kadangi Geldingadaluro slėnis pilnas sieros dujų, o artintis prie kraterio yra draudžiama.
Islandijoje išsiveržė ugnikalnis, nudažęs iš Reikjaviko matomą dangų raudonai. EPA-ELTA nuotr.
Islandijoje penktadienį išsiveržė ugnikalnis, esantis vos 40 km atstumu nuo sostinės Reikjaviko. Iš ugnikalnio ėmė veržtis įkaitusi lava, o nakties dangus nusidažė raudona spalva.
Iš pakrantės apsaugos sraigtasparnio filmuotoje medžiagoje matyti, kad lava veržiasi iš įtrūkio žemėje, netoli Fagradalsfjalio kalno, Reikjaneso pusiasalyje, pietvakarių Islandijoje.
Nors vos už kelių kilometrų yra įsikūręs Islandijos Keflaviko tarptautinis oro uostas ir nedidelis žvejybos uostas, šiaip jau ši teritorija nėra gyvenama, tad manoma, kad ugnikalnis pavojaus Islandijos gyventojams nekelia.
„Ugnikalnio išsiveržimas prasidėjo Fagradalsfjalio vietovėje, Geldingadalure maždaug 20 val. 45 min. Grinvičo laiku (22 val. 45 min. Lietuvos laiku). Išsiveržimas laikomas nedideliu, plyšys žemėje yra maždaug 500–700 metrų ilgio. Lava ištekėjusi mažesniame nei vieno kvadratinio kilometro plote“, – pranešė Islandijos meteorologijos biuras, stebintis seisminę veiklą.
Į įvykio vietą atskubėjo pakrantės apsaugos ir policijos pareigūnai, tačiau gyventojai jau anksčiau buvo perspėti nesiartinti prie teritorijos, o pagrindinis kelias, vedantis iš sostinės į Keflaviko oro uostą, penktadienį buvo uždarytas.
Penktadienį išsiveržimas stebėtas Krysuviko ugnikalnių sistemoje, kuri neturi pagrindinio ugnikalnio. Šiam regionui būdingi tokie išsiveržimai, kai lava teka iš įtrūkio žemėje, tačiau nebūna fiksuojami dideli, į dangų išspjaunami pelenų debesys.
Krysuviko sistema pastaruosius 900 metų nebuvo aktyvi. Remiantis meteorologijos biuro duomenimis, paskutinis išsiveržimas Reikjaneso pusiasalyje įvyko prieš beveik 800 metų, apie 1240 m.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis regiono seisminė veikla stebėta atidžiau, vasario 24 d. netoli Keiliro kalno Reikjaviko priemiestyje įvykus 5,7 balo žemės drebėjimui.
