Kaunas. Laisvės alėja. Slaptai.lt nuotr.

Po ne vienerius metus trukusios rekonstrukcijos penktadienį duris lankytojams atvers tarpukariu Laisvės alėjoje pastatytas kino teatras „Romuva”.
 
Nuo šiol tai bus Kino namai „Romuva”, kuriuose – dvi šiuolaikiškos salės, išdidintoje scenoje galės vykti muzikos, teatro, šokio ir kitų atlikėjų pasirodymai.
 
Pasak pranešimo, šventinis „Romuvos” atidarymo renginys kvies pasivaikščioti po unikalius Art Deco elementus išsaugojusias kino teatro erdves, pažinti pastatui ir jo istorijai dedikuotą parodą bei išbandyti naująsias kino sales. Pirmųjų lankytojų lauks speciali programa – naktinis filmų maratonas.
 
Per penktadienį vyksiantį renginį kino teatro rekonstrukcijos metu įkurtoje Kamerinėje kino salėje bus galima išvysti 1940-aisiais balandžio 18-ąją „Romuvos” atidarymo proga rodytą klasikinį filmą „Didžioji meilės simfonija”. Naktinio filmų maratono žiūrovams paruoštas platus repertuaras – daniškos komedijos „Laukiniai vyrai” premjera, geriausios europietiškos komedijos prizu apdovanota norvegiška juosta „Beibis nindzė”, festivalyje „South by Southwest” kritikų išgirtas „Nepakeliamas milžiniško talento svoris”, drauge su Vilniaus tarptautiniu trumpųjų filmų festivaliu parengta ir speciali trumpametražių filmų programa.
 
„Romuvos” pastato rekonstrukcija buvo pradėta 2016-aisiais. Senojo kino teatro Laisvės alėjoje atgimimą lėmė projektas „Kauno kino centro „Romuva” kultūros paveldo objekto aktualizavimas, jį įveiklinant, optimizuojant ir keliant paslaugų kokybę”. Kiek daugiau nei milijonas eurų projektui skirta pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų priemonę „Aktualizuoti savivaldybių kultūros paveldo objektus”. Likusias lėšas skyrė Kauno miesto savivaldybė, kuriai šiandien nuosavybės teise ir priklauso šis vienintelis likęs ir pagal pirminę savo paskirtį tebeveikiantis buvusios laikinosios sostinės kino teatras.
 
Pasak Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Agnės Augonės, baigiantis 2021-iesiems, „Romuvos” prieigose, Laisvės alėjoje, atidengta dailininko Kęstučio Balčiūno sukurta skulptūra „Pirmas filmas”. Taip Kaune įamžinta nacionalinės kinematografijos pradžia Lietuvoje – pernai minėtas pirmojo lietuviško vaidybinio viso metražo filmo „Onytė ir Jonelis” sukūrimo 90-metis.
 
Reikšminga ir tai, kad istoriniam nuo privatizacijos Kaune išsaugoto kino teatro pastatui 2015 metais buvo suteiktas Europos paveldo ženklas. Šiuo metu šis pastatas yra vienas iš Kauno modernizmo architektūros simbolių, pretenduojančių patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
 
ELTA primena, jog tarpukario verslininkų Antano ir Petro Steikūnų pastangomis pastatytas bei įrengtas to meto Lietuvoje moderniausias ir didžiausias kino teatras duris atvėrė 1940-ųjų pavasarį.
 
Birutė Mačienė (ELTA)
 
2022.04.22; 07:00

Vilniaus Geležinkelio stotyje buvo filmuojamos „Anos Kareninos“ dramatiškos scenos. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Dėl koronaviruso sustoję lietuvių ir užsienio kino filmų bei serialų filmavimo darbai į Vilnių vėl grįžta.
 
Sostinėje tęsiami lietuvių kino filmo „Sinefilija“, švedų kriminalinio trilerio „Neprarask budrumo“ (orig. „With One Eye Open“) bei norvegų – lietuvių bendros gamybos vaidybinio filmo „Ne juokais” (orig. „Nothing to Laugh About“) filmavimo darbai.
 
Šiuo metu mieste filmuojami filmai ir serialai, kurie turėjo būti nufilmuoti dar pavasarį, tačiau dėl COVID-19 viruso buvo visiškai sustabdyti, pažymima savivaldybės pranešime.
 
„Karantinas labai stipriai pakenkė Lietuvos kino industrijai, numatytus filmavimus teko atšaukti ir perplanuoti kelis kartus, todėl dabar atsigaunantys filmavimo darbai vyksta visame mieste. Labai prašome vairuotojus būti atidžius ir dėkojame gyventojams už supratingumą“, – kalbėjo Vilniaus kino biuro vadovė Jūratė Pazikaitė.
 
Dėl filmavimo darbų visą rugsėjį Vilniuje, įvairiose miesto vietose, bus daug ilgesnių ir trumpesnių eismo ribojimų, bus stabdomas ir pėsčiųjų, ir transporto priemonių eismas, kai kur eismas bus draudžiamas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.29; 10:30

Kaukės. Vytauto Visocko nuotr.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) blokavo rekordinį piratinių svetainių skaičių.
 
Liepos 1-osios sprendimais užblokuotos 29 nelegaliai autorių teisėmis saugomą turinį platinusios svetainės. Šie sprendimai, kaip pažymima pranešime, vainikuoja kelis mėnesius trukusio masinio blokavimo etapą, kai iš viso užblokuota 50 nelegaliai filmus, muziką ir knygas platinusių svetainių.
 
Tarp blokuojamų svetainių bei jų veidrodinių kopijų galima rasti ir tokių domenų kaip „filmux.online“, „filmai.eu“, „tophitai.com“ ar „knygos.in“. Šių svetainių veidrodines kopijas LRTK turi teisę blokuoti savo iniciatyva ir tam nėra reikalingas teismo sprendimas.
 
„Prieigos ribojimas pasiteisina ir matome, kad lankytojų srautai blokuotose svetainėse yra smarkiai apmažėję. Į tai reaguojame ne tik mes, bet ir turinio vagys, kurie deda daug pastangų, kad užblokuotos svetainės vietoje išdygtų jos kopija. Esame savotiškose lenktynėse, todėl siekiame, kad procesai būtų įgyvendinami per maksimaliai trumpą laiką“, – sako LRTK Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Katinas.
 
Veidrodinės svetainės – tai dar vienas būdas, pasislėpus nuo įstatymų, dalintis vogtu Lietuvos ir pasaulio kūrėjų turiniu. Kurdami tokias svetaines, interneto piratai pakeičia pirminių nelegalių interneto svetainių domeno vardą, pridėdami arba pašalindami kelias raides, skaičius, ženklus, pakeisdami domeno galūnę. Taip „filmai.in“ svetainė tampa „filmai.tv“ ir gali būti vėl pasiekiama interneto naudotojams.
 
Vadovaujantis patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymu, LRTK yra įpareigota blokuoti interneto domeno vardus, identifikuojančius veidrodines interneto svetaines, kuriose skelbiamas neteisėtai gautas autorių teisių saugomas turinys.
 
Pasak LRTK pirmininko Manto Martišiaus, jau dabar matoma tokių veiksmų nauda.
 
„Kai kalbame apie masiškumą, turime suvokti vieną dalyką – turinio vagys yra greiti. Ir tai nėra komplimentas jiems, tai signalas mums būti budresniems. Galiu tik pasidžiaugti, kad mobilizacija vyksta ne tik piratų pusėje. Jau dabar turime sėkmingų pavyzdžių, leidžiančių įgytas žinias bei patirtį pritaikyti realiose turinio vagysčių bylose, kurių, panašu, ateityje tikrai padaugės“, – sako AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas.
 
2018 m. lapkričio 8-ąją Seimas priėmė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, įpareigojančias interneto teikėjus blokuoti neteisėtai kūrinius platinančias svetaines. Kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją su prašymu blokuoti vieną ar kitą svetainę gali teisių turėtojai ir kolektyvinio administravimo organizacijos (LATGA, AGATA, AVAKA).
 
Per vienerius metus užblokuota daugiau nei 70 piratinių svetainių bei jų veidrodinių kopijų, tarp kurių ir daugiausiai kūrėjams žalos pridariusios „filmai.in“, „torrent.lt“ ir „torrent.ai“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.03; 06:00