N. Sarkozy su tuomečiu Libijos diktatoriumi Muammaru Gaddafiu. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, rugpjūčio 25 d. (AFP-ELTA). Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sės į teisiamųjų suolą dėl spėjamo savo 2007 m. rinkimų kampanijos finansavimo iš Libijos gautais pinigais. Nacionalinė finansų prokuratūra penktadienį pranešė, kad 68-erių N. Sarkozy ir dar 12 asmenų 2025 m. pradžioje turės stoti prieš teismą dėl kaltinimų, kad iš tuomečio Libijos diktatoriaus Muammaro al Gaddafio gavo milijonus eurų, kuriuos panaudoja pergale pasibaigusiai rinkimų kampanijai.
 
Nikolia Sarkozy. EPA-ELTA nuotr.

N. Sarkozy, be kita ko, kaltinamas korupcija, netesėtų rinkimų kampanijos finansavimu ir valstybės lėšų švaistymu, teigiama toliau prokuratūros pranešime. Buvęs prezidentas kaltinimus visad neigė. Dėl šio atvejo tyrimas vyksta nuo 2013 m.
 
Eidamas prezidento pareigas, N. Sarkozy pradžioje buvo vienas M. al Gaddafio sąjungininkų, tačiau nuo 2011 m. jau pasisakė už Libijos diktatoriaus nuvertimą.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.08.25; 06:40

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, gruodžio 14 d. (dpa-ELTA). Prancūzijos prokurorai atliko kratas prezidento Emmanuelio Macrono partijos ir JAV konsultacijų įmonės „McKinsey“ biuruose, vykdydami tyrimą dėl Prancūzijos lyderio rinkimų kampanijos finansavimo.
 
Tyrimas pradėtas spalio pabaigoje dėl įtarimų netinkamu rinkimų kampanijos sąskaitų tvarkymu ir palankumu per E. Macrono prezidento rinkimų kampanijas 2017 ir 2022 metais, trečiadienį pranešė Paryžiaus prokuratūra. Ypač norima išsiaiškinti, ar E. Macronas teisėtai pasinaudojo pasaulinės konsultacijų milžinės paslaugomis. Jos atžvilgiu Prancūzijoje nuo pavasario taip pat vykdomas mokestinis tyrimas.
 
Pasak prokuratūros, kratos atliktos „McKinsey“ biuruose Paryžiuje, E. Marcono politinės partijos „Atgimimas“ būstinėje bei partijos finansavimo asociacijos biuruose.
 
Vadinamąją „McKinsey aferą“ Prancūzijoje lydi kritika dėl didelių E. Macrono vyriausybės išlaidų užsienio konsultantams. E. Macrono valdymo laikotarpiu Prancūzijos vyriausybės išlaidos užsienio patarėjams gerokai išaugo. Taip pat viešai atskleista, kad „McKinsey“ bent dešimtmetį nemokėjo jokių mokesčių Prancūzijoje. Bendrovė tvirtina, kad laikosi įstatymų.
 
Prokurorai dabar tiria, ar per savo prezidento rinkimų kampanijas E. Macronas gavo iš „McKinsey“ neskelbiamą paramą, kurią turėjo atskleisti kampanijos finansavimo dokumentuose.
 
Prancūzijos įstatymai griežtai riboja kandidato kampanijos išlaidas. Tačiau būta daug kaltinimų, kad politikai nuslepia išlaidas arba manipuliuoja sąskaitomis faktūromis, kad nuslėptų neteisėtas, biudžeto ribas viršijančias išlaidas.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.12.15; 11:00

Skamba kankliai. 2013-ieji. Vytauto Visocko nuotr.

Tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“, negavęs finansavimo Lietuvos kultūros tarybos administruojamai programai „Strateginis tarptautinių renginių finansavimas“, neturės teisės 3 metus teikti paraiškų dėl jo finansavimo, tačiau festivalio rengėjai nesiruošia nuleisti rankų ir ieškos rėmėjų.
 
„Dar yra ir kiek mažesnės finansinės apimties programų, kurioms galėsime teikti paraiškas, taigi išnaudosime visas įmanomas renginio biudžeto formavimo galimybes. Festivalis įvyks, o kad jis ir toliau galėtų skleistis bei kokybišku turiniu kelti nematerialaus kultūros paveldo prestižą, kviečiame įmones ir individualius asmenis, besirūpinančius tradicijų tęstinumu ir norinčius prisidėti prie nacionalinių vertybių saugojimo, tapti festivalio rėmėjais“, – sako Vilniaus etninės kultūros centro direktorė Sandra Daugirdienė.
 
Žinia apie šitokį Lietuvos kultūros tarybos sprendimą nustebino ir nuvylė ne tik paraiškos teikėjus – festivalį organizuojantį Vilniaus etninės kultūros centro kolektyvą, tačiau ir visą folkloro bendruomenę, kuriai šis, beveik 50 metų skaičiuojantis festivalis yra tapęs metų švente ir pagrindiniu renginiu, atspindinčiu Lietuvos muzikinio folkloro ir kitų etninės kultūros reiškinių gyvavimą. „Skamba skamba kankliai“ yra vienas pirmųjų tarptautinių folkloro renginių Lietuvoje (vyksta nuo 1973 m.), kilęs iš augančio rezistencinio folkloro sąjūdžio, stiprinęs tautinę savimonę, padaręs didžiulę įtaką tradicinės kultūros išlikimui, miestų folkloro ansamblių gausėjimui, etninės kultūros tyrimų plėtrai, atvėręs visuomenei neblėstančias tautos kūrybos vertybes ir prisidėjęs prie profesionalios lietuvių kultūros savitumo.
 
Skamba skamba kankliai 2016. Vytauto Visocko nuotr.

Metiniais folkloro atlaidais vadinamas festivalis telkia folkloro atlikėjus ir visą tradicinę kultūrą branginančią bendruomenę. Festivalio programų rengėjai – patyrę tradicinės kultūros ekspertai, etnologai, etnomuzikologai, tautosakininkai, kurie yra savo srities profesionalai. Jų organizacinis ir kūrybinis indėlis yra svarus ir reikšmingas, kuriant šį aukšto meninio ir kultūrinio turinio reiškinį. Gausybė 4–6 dienas trunkančių renginių suburia per 1,5 tūkst. atlikėjų, tarp jų ir profesionalių tradicinės muzikos puoselėtojų, ir per 20 tūkst. žiūrovų – ne tik folkloro bendruomenės narių, bet ir plačiosios visuomenės atstovų. Renginys yra žinomas tarptautiniu mastu, kasmet pritraukia tradicinio meno tyrinėtojus, kūrėjus bei atlikėjus iš užsienio. Šis atviras, visiems prieinamas festivalis atskleidžia nematerialaus kultūros paveldo aktualumą, suteikia meniškai vertingų patirčių bei galimybę būti gyvos besitęsiančios paveldėtosios kultūros dalimi.
Skamba skamba kankliai – 2016 (Vytauto Visocko nuotraukos)
 
Turbūt labiausiai Lietuvos kultūros tarybos sprendimas kelia nuostabą dėl to, jog sudvejota festivalio kultūrine ir menine verte, nors nuo 2018 m. jis yra įtrauktas į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, kurį, vadovaujantis 2004 m. Lietuvos ratifikuotos UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos nuostatomis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pavedimu formuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Festivaliui skirta vieta šiame sąvade – svarbus įvertinimas, bylojantis, jog renginys pripažintas kaip istoriniu, kultūriniu požiūriu vertingas ir Lietuvos visuomenei svarbus reiškinys.
 
Festivalio organizacinio komiteto narė, prof. dr. (HP) Daiva Vyčinienė sako, kad vertėtų atkreipti dėmesį, jog tainėra koks nors smulkus, vietinės reikšmės „mėgėjų meno“, „tautinių mugių“ ar folklorinių pramogų renginys, bet epochinis kultūros reiškinys, žengęs koja kojon su bendruoju folkloro ansamblių sąjūdžiu.
 
„Tai ne tik kelių kartų vilniečiams itin svarbus renginys, bet savotiška kultūros Meka, į kurią būriais traukia etninės kultūros puoselėtojai iš visos Lietuvos. Be to, festivalis svariai prisideda prie kultūrinio turizmo plėtros, formuodamas užsienio turistams patrauklų Vilniaus, pasižyminčio savita seno ir naujo derme, veidą. Vos per kelias dienas festivalis supažindina užsienio svečius su turtinga ir įvairialype tradicine kultūra, padeda jiems suvokti lietuvių mentalitetą.
 
Per ilgus gyvavimo metus festivalis yra išgryninęs kokybiškas – tradicines ir naujas – autentiško folkloro raiškos ir sklaidos formas, atvėręs plačiajai visuomenei benykstančias tautos kūrybos vertybes, prikėlęs jas naujam gyvenimui. Viena tokių – sutartinės, 2010 m. įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Specialiai sutartinėms pritaikytose festivalio erdvėse vilniečiai ir užsienio svečiai supažindinami su savitomis jų gyvavimo ir raiškos šiandieninėje kultūroje formomis, tarpdalykiniais ir tarpkultūriniais meno projektais“, – pabrėžia D. Vyčinienė.
Vytauto Visocko nuotraukose: nepakartojamos „Skamba skamba kankliai – 2016” akimirkos
 
„2019–2021 m. festivalio „Skamba skamba kankliai“ įgyvendinimui buvo skiriama nuo 60 iki 72 tūkst. eurų kiekvienais metais – tai svarus indėlis, leidęs suformuoti pakankamą bendrą renginio biudžetą ir kokybiškai įgyvendinti festivalio veiklas, o tokio finansavimo netekimas – didelis smūgis tiek Vilniaus etninės kultūros centrui, kaip pagrindiniam organizatoriui, tiek visai folkloro bendruomenei”, – sako S. Daugirdienė.
 
ELTA prmena, kad Lietuvos kultūros taryba spalio 6 dieną paskelbė sprendimą dėl strateginį finansavimą 2022–2024 metais gausiančių organizacijų ir renginių. Sprendimas tapo palankus 16-ai į tarptautinių renginių finansavimą pretendavusių paraiškų, tačiau tarp atrinktųjų nepateko festivalis „Skamba skamba kankliai.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2021.10.19; 08:00

Buvęs Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy nuteistas laisvės atėmimo bausme. EPA-ELTA nuotr.

Buvusio Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy bylos prokurorai ketvirtadienį paprašė teismo jam skirti šešis mėnesius nelaisvės už rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimus.
 
Teismo posėdyje Paryžiuje prokurorai pasmerkė N. Sarkozy perrinkimo kampanijos 2012-aisiais finansavimo būdus ir paprašė teismo skirti vienerių metų kalėjimo bausmę, iš kurių šeši mėnesiai būtų atidėti, ir 3 750 eurų baudą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.18; 00:30

Lietuvos parlamento narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Nauji statomi biurų pastatai Vilniuje niekuo neprastesni, o dažnai ir lenkia analogus Vakarų Europos ar Amerikos miestuose. Kaip ir naujų statomų butų ar namų išplanavimas, statybinės medžiagos, apšiltinimas taip pat nedaug atsilieka nuo Vokietijos ar Skandinavijos, bet štai viešoji infrastruktūra – gatvės, šaligatviai, kiemai – dauguma yra apgailėtini ir konkuruoja su blogiausiais Rusijos ar Ukrainos pavyzdžiais.

Pagrindinė to priežastis yra maži savivaldybių biudžetai, iš kurių finansuoti ir palaikyti kokybišką viešąją infrastruktūrą praktiškai neįmanoma.

Savivaldybių biudžetai minimalūs

Kai gyventojai investuoja ir susitvarko savo būstą, jie nori kad ir aplinka atrodytų padoriai. Jeigu pažiūrėtume į Vilniaus miesto savivaldybės problemų registrą, tai dauguma gyventojų piktinasi apgailėtina infrastruktūra. Ir visi skundai yra pagrįsti bei teisingi. Tą patvirtina miesto oficialūs duomenys. Vien žvyrkelių sostinėje 500 km, kas trečiame būste net nėra privestų centralizuotų nuotekų ir vandens sistemų, ką jau kalbėti apie šaligatvių ir dviračių takų trūkumą. O kaip atrodo daugiabučių kiemai su chaotiškai apstatytais automobilių laukais? Tokia pati situacija yra ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose bei jų priemiesčiuose. O miestuose gyvena pusė Lietuvos, ir toliau proporcija auga.

Vilniaus verslo dangoraižiai Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus miestas neseniai patvirtino biudžetą – beveik 850 mln. eurų. Skamba solidžiai, bet atsivertus biudžetą, matosi, kad savivaldybė tiesiog apmoka sąskaitas, iš Centrinės valdžios gautais pinigais. Vien mokyklų išlaikymas yra 50 proc. biudžeto. Ir tų pinigų kitaip negalima panaudoti, kaip tik tikslingai tam, kam skiria Centrinė valdžia.

Laisvų finansų, kuriuos savivaldybės administruoja pačios ir gali skirti ten, kur nori, vidutiniškai tėra 15 proc. Tai mažiausi pinigai visoje Europoje. Tokiu lietuvišku savivaldos modeliu galima būtų suabejoti, ar tai tikrai savivalda?

Klasikinės savivaldybės veikia Šveicarijoje, kur pačios bendruomenės apsisprendžia ką nori finansuoti, bet kartu su kiekvienu noru didėja mokesčiai bendruomenės nariams.

Regioninės kaimiškos savivaldybės Lietuvoje savo infrastruktūra rūpinasi geriau, nes jos pritraukia finansavimą iš Europos Sąjungos paramos regionams fondų. Jomis rūpinasi ir aktyvūs vietos Seimo nariai, kurie randa pinigų valstybės biudžete. Štai prieš porą metų Kaišiadoryse išrinktas Bronius Bradauskas iškaulijo iš Vyriausybės pinigų, kad suremontuotų vietinį turgų, o Ramūnas Karbauskis išmušė milijonus 1000 km žvyrkelių asfaltavimo provincijoje programai. Kita palanki regionams aplinkybė, kad jose gyventojų mažėja, statybų nevyksta, todėl tereikia renovuoti jau esamą infrastruktūrą, kitaip nei miestuose, kur vyksta aktyvi plėtra ir reikia ne tik finansuoti esamos tvarkymą, bet ir įrenginėti naują. Vien pernai sostinėje apsigyveno 10 tūkst. naujų gyventojų (daugiau nei gyvena Kaišiadoryse).

Apsnigti automobiliai Pilaitėje. Slaptai.lt nuotr.

Daugiau laisvės ir daugiau atsakomybės

Keliukas Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.

Savivaldybių finansinės laisvės ir nelaisvės klausimas žinomas jau daugybę metų, bet nesprendžiamas dėl politinio išskaičiavimo. Daliai politikų buvo paranku „nematyti“ tų disproporcijų tarp Vilniaus ir kitų mažųjų savivaldybių ir tarp Vilniaus bei Centrinės valdžios.

Lietuvos savivaldybės yra labai skirtingo dydžio. Vienas Vilniaus miestas yra kaip 30 mažųjų savivaldybių. Taigi, kad ir kokie būtų priimami sprendimai dėl didesnės finansinės laisvės, visada Centrinės valdžios akys krypsta į sostinę. O sostinė, tai – meras, ir jeigu nėra jam meilės, tai nėra ir pinigų. Todėl patraukliau Vyriausybei būdavo ne leisti savivaldybėms būti iš tikrųjų nepriklausomoms, bet pačiai skirstyti pinigus – tam duosiu, o tam ne. Neatsitiktinai praeitą kadenciją užvirė darbai Kaune, o Vilniuje bet kokie projektai, pradedant Nacionaliniu stadionu, strigo. Labai aiškiai matėsi, kai susisiekimo ministru tapo Jaroslavas Narkevičiaus, pinigų atsirado jo mylimai Trakų savivaldybei.

Lietuvą pasiekianti ES parama regionų netolygumams mažinti keliauja mažosioms savivaldybėms, nes jų ekonominis aktyvumas menkas, kai Vilnius, kuriame BVP sukuriama 112 proc. ES vidurkio, pagal europiečių logiką, turėtų infrastruktūrą tvarkyti pats. Bet įsikiša Centrinė valdžia, kuri mokesčius iš vilniečių surenka, bet paskirsto savaip, ir kaip rodo skaičiai, atgal į miestą negrąžina. Vizualiai tai matosi su renovuotais daugiabučiais. Ne viename miestelyje renovacija jau baigta, o didžiuosiuose miestuose sutvarkytų namų vos vienas kitas.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė, kaip ir Prezidentas Gitanas Nausėda, skelbia, kad didesnė savivaldybių finansinė laisvė yra prioritetas, todėl šįkart reikalai gali pajudėti. Darbotvarkėje yra nekilnojamojo turto ir automobilių registracijos mokesčių bazės plėtra ir įplaukų atidavimas savivaldai, laisvesnis globalus biudžetavimas (kai nėra iš anksto užprogramuota kur ir kam skirti), mažiau deleguojamų Centrinės valdžios funkcijų, daugiau savarankiškų, mažiau reguliavimų, daugiau atsakomybės.

Šiukšlės ir prabangus motociklas. Slaptai.lt nuotr.
Užupis. Vilnius. Vytauto Visocko nuotr.

Kad ir kokie finansinės savivaldybių laisvės sprendimai bus daromi, tai labai atsilieps Vilniuje. Paradoksas, nors miesto biudžetas yra labai mažas, bet ekonominis potencialas yra pats didžiausias. Paprastai kalbant sostinė yra turtingiausias šalies regionas, sukuriantis per 42 proc. šalies BVP, o biudžeto dalis skaičiuojant gyventojui yra ne tik mažesnė nei Rygoje, Taline, Varšuvoje, bet net nei Kaune ar Klaipėdoje.

Tik leiskit Vilniuje tvarkytis patiems, iškart atsiras pinigų, kuriuos bus galima skirti geresnei infrastruktūrai, kuri dabar yra gėdingai apleista.

2021.02.05; 17:32

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad JAV nutraukia ryšius su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dėl pastarosios netinkamo atsako į koronaviruso pandemiją, informuoja AFP.
 
D. Trumpo žingsnis reiškia, kad JAV nebeskirs šimtų milijonų dolerių šiai Jungtinių Tautų agentūrai tuo metu, kai jai finansavimo reikia labiausiai, nes COVID–19 protrūkis daugelyje šalių dar net nepasiekė piko.
 
Pietų Amerikos valstybėms ateinančios savaitės bus sunkios, ypač Brazilijai, kur penktadienį mirė 1 124 žmonės, o naujų infekcijų skaičius išaugo rekordiškai.
 
JAV prezidentas apie PSO finansavimo nutraukimą paskelbė dar balandį, kritikuodamas organizaciją padarius per mažai stabdant koronaviruso protrūkį ir per atlaidžiai vertinus situaciją Kinijoje, kur koronavirusas išplito dar 2019 m.
 
Sprendimas oficialiai įsigaliojo penktadienį, ir tai didelis smūgis PSO finansams, nes JAV buvo didžiausia donorė, 2019 m. skyrusi 400 mln. dolerių.
 
„Jie neatsižvelgė į prašymą imtis itin reikalingų reformų, todėl šiandien mes nutraukiame santykius su Pasaulio sveikatos organizacija“, – D. Trumpas sakė žurnalistams.
 
JAV prezidentas pabrėžė, kad jo šalis pinigus nukreips neatidėliotinoms pasaulinės žmonių sveikatos reikmėms.
 
„Pasauliui reikia atsakymų iš Kinijos apie virusą. Privalo būti skaidrumas“, – pridūrė D. Trumpas.
 
Tuo metu Pekinas neigė, kad Kinija nesuvokė viruso pavojaus ar net nuslėpė viruso grėsmę po to, kai jis 2019 m. gruodį išplito Uhano mieste.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.30; 08:34

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kultūros bendruomenės atstovais. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad kultūros sektorius yra ypač paveiktas koronaviruso krizės, nes, pasak šalies vadovo, kūrėjai, gyvendami be dotacijų ir galimybės užsidirbti pinigų, tiesiog merdėja. Prezidento įsitikinimu, sudėtinga situacija kultūros sektoriuje yra nulemta sisteminio požiūrio į kultūrą stokos.
 
„Vietoje to, kad remontuotume patalpas, galime skirti pinigus tokiems dalykams, kurie iš tikrųjų gerokai padėtų kultūros sektoriui, ypač kultūrinių industrijų sektoriui. Kultūrinės industrijos šiandien turbūt yra ta sritis, kuri gyvena be dotacijų, užsidirba pinigus pati, ir kadangi neturi galimybių šiuo metu pinigų užsidirbti arba neturi pakankamų sąlygų tam, ji yra priversta tiesiog merdėti. Merdėti galima vieną, du mėnesius, o po to jau turbūt nebegali merdėti ir ištinka mirtis“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
 
Prezidento teigimu, yra keli šios sudėtingos situacijos kultūros sektoriuje sprendimo būdai.
 
„(Galima – ELTA) arba duoti pinigų, ir tai galima daryti pagal tokį patį modelį, kurį šiuo metu naudojame mikroįmonėms, žiūrima į sumokėtą mokesčių apimtį praėjusiais metais ir atitinkamai pervedami pinigai į kūrėjų sąskaitą, arba sudaryti sąlygas užsidirbti ir tai turbūt pačiai kultūros industrijai yra netgi priimtinesnis kelias duoti užsidirbti“, – sakė prezidentas.
 
Šalies vadovas tikina, kad Prezidentūros pasiūlymai bus suformuluoti, dėl pagalbos kultūros sektoriui bus kalbamasi ir su kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku bei premjeru Sauliumi Skverneliu.
 
Visgi G. Nausėda teigia manantis, kad sudėtinga situacija kultūros sektoriuje yra daugiau nulemta ne kultūros ministro padarytų klaidų, o sisteminio požiūrio į kultūrą stokos.
 
„Turbūt tai yra sisteminio požiūrio į kultūra stoka ir turbūt nepriklausomai nuo to, koks žmogus yra kultūros ministras, dažnai jis jaučiasi kaip balta varna. Deja, jo siekiai arba jo problemų matymas ne visada sutampa su valdžios institucijų pozicija ir tada jis tiesiog blaškosi negalėdamas įgyvendinti tų tikslų, kuriuos reikėtų įgyvendinti“, – savo įžvalgomis dalinosi prezidentas.
 
„Mes iki šiol niekaip neįvertiname kultūros vaidmens ne tik mūsų dvasiniame gyvenime, bet ir ekonomikoje. Mes apskaičiuojame, kokią BVP dalį sukuria statybos, prekyba, dirbamoji pramonė, bet kultūros sektoriaus indėlis vis dar yra incognito ir mūsų iniciatyva STRATA turėtų paskaičiuoti tikrąjį kultūros indėlį, nes priešingu atveju, blaškydamiesi tokioje nežinioje, mes nelabai ir aiškiai galime formuoti savo kultūros politiką“, – pridūrė jis.
Teatro skulptūros. Slaptai.lt nuotr.
 
G. Nausėda akcentuoja, kad mes kultūrą laikome tiesiog duoneliautoja, kuriai, pasak prezidento, tiesiog pametame iš geros valios tam tikrą pinigų sumą, nežinodami, kokią pridėtinę vertę ji sukuria.
 
„Tai yra sisteminė mūsų problema, kurią galima išspręsti tik vienu būdu – pirmiausiai reikia apie tai kalbėti“, – sakė prezidentas.
 
ELTA primena, kad nuostolius patiriančiai kultūros sričiai Vyriausybė skyrė daugiau nei 68 mln. eurų.
 
Siekiant paspartinti kultūros infrastruktūros atnaujinimą ir palaikyti darbo vietas, 18,3 mln. eurų skiriama Kultūros ministerijos žinioje esančių įstaigų infrastruktūrai atnaujinti, 25 mln. eurų – savivaldybių kultūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimo ir turto įsigijimo projektams.
 
O. Koršunovas: susitikimas su prezidentu buvo labai svarbus, netgi istorinis įvykis
 
Savo ruožtu režisierius Oskaras Koršunovas akcentavo, kad susitikimas su prezidentu buvo ypatingos reikšmės įvykis. Pasak menininko, visus 30 nepriklausomybės metų valdžia stokojo rimto požiūrio į kultūrą.
Skulptūros. Slaptai.lt foto
 
„Norėčiau pasakyti, kad įvyko labai svarbus įvykis, netgi istorinis įvykis. Prezidentas atėjo į nevyriausybinę įstaigą, tuo atkreipdamas dėmesį į kultūrą. Buvo labai plačiai kalbama apie kultūrą. Reikia pasakyti, kad beveik visus 30 metų mes stokojome rimto požiūrio į kultūrą.
Visada buvo kalbama apie kultūrą, tačiau rimtai į ją nebuvo žiūrima, tiksliau, buvo žiūrima tik į fasadinę kultūrą“, – po susitikimo su prezidentu ketvirtadienį žurnalistams teigė O. Koršunovas.
 
Režisierius akcentuoja, kad įvyko pirmasis suartėjimas su nematoma, esmine kultūra. O . Koršunovas viliasi, kad Vyriausybė atsižvelgs į prezidento išsakytus žodžius ir pagaliau pradės dialogą.
 
„Vien tik tai, ką prezidentas šiandien pasakė, jau yra labai svarbu ir tai jau savaime veiks Vyriausybės sprendimus, ir Vyriausybė dabar privalės eiti į dialogą, mes tam dialogui pasiruošę, iš tikrųjų yra daug ir pasiūlymų, kaip padėti kultūrai, atsidūrusiai šią akimirką bėdoje“, – tikino režisierius, džiaugdamasis prezidento išsakyta idėja, kad visų pirma reikia dėmesį skirti ne infrastruktūrai ir pastatams, o kūrėjams.
 
ELTA primena, kad G. Nausėda ketvirtadienį su kultūros bendruomenės atstovais aptarė jų atstovaujamo sektoriaus padėtį besitęsiant koronaviruso krizei.
 
Susitikime dalyvavo OKT/Vilniaus miesto teatro meno vadovas, režisierius O. Koršunovas, Nacionalinių kultūros įstaigų asociacijos vadovė Rūta Prūsevičienė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, Nevyriausybinių scenos menų asociacijos vadovė Gintarė Masteikaitė, Kultūros ir kūrybinių industrijų asociacijos vadovė Živilė Diawara.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.21; 17:20

Lietuvos sąjungininkių iš NATO kariuomenių paradas Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pasaulyje karinės ir gynybos išlaidos pernai išaugo iki didžiausio lygio per pastaruosius tris dešimtmečius, o daugiausia karybai skyrė Jungtinės Valstijos, Kinija ir Indija, skelbia Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI).
 
SIPRI duomenimis, visos pasaulio šalys gynybai 2019 m. išleido 1,91 trln. dolerių, arba 3,6 proc. daugiau nei 2018 m.
 
Tiesa, SIPRI tyrėjai mano, kad gynybos finansavimas pasaulyje pasiekė piką, nes dėl koronaviruso pandemijos daugelis šalių bus priverstos mažinti kariuomenės finansavimą.
 
2019 m. daugiausia gynybai išleido Jungtinės Valstijos. JAV kariuomenei finansuoti pernai išleido 732 mlrd. dolerių, tai sudarė 38 proc. viso pasaulio karinių išlaidų.
 
Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galinga

Antroje vietoje pagal kariuomenės finansavimą likusi Kinija išleido 261 mlrd. dolerių arba 14 proc. viso pasaulio karinių išlaidų.
 
SIPRI pažymėjo, kad 2019-ieji buvo pirmi metai, kuomet į daugiausia lėšų kariuomenei išleidžiančių šalių trejetą pateko dvi Azijos valstybės – Kinija ir Indija.
 
Į gynybos finansavimo rodiklį įtraukiami atlyginimai kariams, karinių operacijų, ginkluotės ir įrangos kaštai bei lėšos tyrimams ir naujų technologijų kūrimui.
 
SIPRI į statistiką įtraukė iš viso 150 šalių gynybos finansavimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.27; 12:10

Oskaras Koršunovas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Režisierius Oskaras Koršunovas sako, kad menininkams, dirbusiems pagal darbo sutartis, šis karantino laikotarpis yra katastrofa.
 
„Tai yra visiškas kolapsas (griūtis – ELTA). (…) Daug važinėjame po festivalius, daug rodome spektaklių Lietuvoje, ir vis tiek mūsų situacija labai prasta. Manau, kad kitiems ji yra dar blogesnė. Apskritai, visiems dirbantiems laisvai samdomiems darbuotojamsmenininkams, kurie dirbo pagal sutartis, yra tiesiog katastrofiška situacija“, – LRT laidoje „Dienos tema“ sakė O. Koršunovas.
 
Anot režisieriaus, valstybės pagalba yra nukreipta daugiausia į valstybinius teatrus.
Teatro skulptūros. Slaptai.lt nuotr.
 
„Estija, būdama tris kartus mažesnė už Lietuvą pagal gyventojų skaičių, kultūrai skyrė 25 mln. eurų. Tuo metu Lietuva kultūrai skyrė (…) tik 7 mln. eurų. Ir paskirstymas tų pinigų, kaip matome, yra visiškai daugiau kreipiamas dėmesys į valstybinius teatrus. O į nepriklausomus laisvus teatrus, kurie irgi yra kaip mažesnis verslas, nešė pelną ir visa kita, į juos beveik nekreipiama dėmesio“, – teigė O. Koršunovas.
„Laisvieji teatrai tiesiog išmirs, ir tie menininkai, kurie dirbo pagal sutartis, jie tiesiog neišsilaikys“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.23; 00:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė stabdantis Jungtinių Valstijų finansavimą Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), nes ši neva slėpė COVID-19 protrūkio rimtumą Kinijoje dar iki tada, kai ši liga išplito visame pasaulyje.
 
Spaudos konferencijoje D. Trumpas pareiškė nurodęs savo administracijai sustabdyti finansavimą, kol „atliekamas PSO vaidmens itin netinkamai valdant ir slepiant koronaviruso plitimą vertinimas“.
 
D. Trumpo teigimu, PSO užkirto kelią skaidrumui dėl protrūkio, o Jungtinės Valstijos – didžiausia šios Jungtinių Tautų organizacijos finansuotoja, pernai skyrusi 400 mln. dolerių – dabar „aptars, ką daryti su visais tais pinigais, kurie nueina PSO“.
 
„Atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, labai nerimaujame dėl to, ar Amerikos dosnumas buvo panaudotas kuo geriau“, – sakė jis.
 
D. Trumpo sprendimas atspindi jo nuomonę, kad organizacija yra pernelyg palanki Kinijos atžvilgiu ir esą susitarė su Kinija, kad šiai nereikėtų atvirai kalbėti apie prasidedančią sveikatos katastrofą.
 
Pasak D. Trumpo, tai atėmė iš kitų šalių daug svarbaus laiko pasiruošti ir priimti sprendimus dėl tarptautinių kelionių.
 
„PSO užsipuolimas prieš kelionių apribojimus pastatė politinį korektiškumą aukščiau gyvybes gelbėjančių priemonių. Jei PSO būtų atlikusi savo darbą ir nusiuntusi medicinos ekspertus į Kiniją, kad šie objektyviai įvertintų padėtį vietoje, bei sukritikavusi Kiniją dėl skaidrumo trūkumo, protrūkis galėjo būti suvaldytas jau šaltinyje, išvengiant didelio aukų skaičiaus“, – sakė D. Trumpas.
 
„Tai leistų išgelbėti tūkstančius gyvybių ir išvengti žalos pasaulio ekonomikai. Vietoje to, PSO tyčia priėmė Kinijos žodžius už gryną pinigą ir gynė Kinijos valdžios veiksmus“, – pridūrė jis.
 
Savo ruožtu D. Trumpo kritikai teigia, kad koronaviruso epidemijos pradžioje pats D. Trumpas dažnai gyrė Pekino reakciją į ligos protrūkį ir neigė grėsmę, kurią COVID-19 kelia Jungtinėms Valstijoms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.15; 10:30

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio teiginius, kad nėra įsipareigojimo jau šiais metais didinti finansavimą krašto apsaugai iki 2,05 proc., politologai sieja su artėjančiais rinkimais. Pasak jų, valdantieji svarsto skirti daugiau lėšų tiems, kurie savo balsais gali atsilyginti artėjančiuose Seimo rinkimuose.
 
Vis dėlto politologai perspėja, kad, kuo dažniau bus nukeliamas finansavimo klausimas gynybai, tuo sunkiau bus pasiekti partinio susitarimo įsipareigojimą iki 2030 metų gynybai skirti 2,5 proc. nuo BVP.
 
Pastarąjį pirmadienį R. Karbauskis tvirtino, kad neatsitraukia nuo lėšų krašto apsaugai didinimo idėjos, tačiau kartu pažymėjo, jog nėra įsipareigojimų tą daryti taip, kaip buvo suplanuota Vyriausybės. Pasak R. Karbauskio, Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP gynybai skirti iki 2030 metų.
 
„Turime įsipareigojimą iki 2030 metų padidinti finansavimą, tas ir bus padaryta“, – teigė R. Karbauskis, dar pastarąją savaitę pareiškęs, kad visuomenė nesuprastų tolesnio gynybos finansavimo augimo, jeigu valdžia neskirs trūkstamų lėšų mokytojams ar kultūros darbuotojams.
 
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologo Kęstučio Girniaus, R. Karbauskio siekis šiemet skirti daugiau lėšų pastariesiems nei krašto apsaugai yra suprantamas. Politologas teigia, kad, jei vienerius metus nedidinamos išlaidos gynybai, tai nereiškia, kad žlugdomas partinis susitarimas. Vis dėlto, pažymi K. Girnius, kuo dažniau bus nukeliamas finansavimo klausimas gynybai, tuo sunkiau bus pasiekti partinio susitarimo įsipareigojimą iki 2030 metų gynybai skirti 2,5 proc. nuo BVP.
Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
 
„Jei vienerius metus nedidinama, tai nereiškia, kad žlugdomas partinis susitarimas. Žinoma, yra pavojus, jei vienus metus atidedi, antrus, trečius metus atidedi, tai ketvirtus metus, ko gero, tu negalėtum pasivyti susitarimo“, – Eltai sakė K. Girnius.
 
„Reikia atsižvelgti į bendrą padėtį ir kiek yra pinigų kitoms reikmėms, o jų reikia nemažai. Finansavimas gynybai taip pat nemažės, jis tik didės, tik tikriausiai kuklesniu tempu. Mintis, kad Rusija kelia grėsmę ir kad mes patys turime rūpinti savo gynyba, – ji taip pat neišnyks. Klausimas, kiek reikia skirti (gynybai. – ELTA)? Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė, kaip ir visose šalyse, yra linkusios paprašyti kuo daugiau“, – teigė K. Girnius.
 
Tuo metu kitas VU TSPMI politologas Ramūnas Vilpišauskas pakitusią R. Karbauskio retoriką sieja su artėjančiais rinkimais.
 
Ramūnas Vilpišauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Šiuo atveju pagrindinis aiškinimas, kodėl valdantieji dabar taip ėmė svarstyti, tai kitų metų artėjantys Seimo rinkimai ir noras didinti išlaidas ten, kur tikimasi, kad rinkėjai atsilygins rinkimų metu. Tai reiškia, kad vėliau tą planuotą išlaidų didinimą gali būti sudėtingiau įgyvendinti, jeigu jis nebus laipsniškai realizuojamas. Bus sudėtingas iššūkis tiems, kas ateityje turės numatyti finansavimo didinimą, bet, spėju, dabartinis valdančiųjų pagrindinis planavimo horizontas laiko prasme yra iki kitų metų Seimo rinkimų. Turbūt labiau galvojama apie tai, negu apie galimybes laikytis įsipareigojimų iki 2030 metų ir tam planuoti atitinkamas lėšas“, – teigė politologas.
 
ELTA primena, kad pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.26; 03:00

Daugeliui Lietuvos žmonių, nors šie moka mokesčius, už daugelį viešųjų paslaugų vis tiek reikia sumokėti dar kartą ­– tai yra pagrindinė Lietuvos bėda, šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje kalbėjo partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.
 
Aptardamas kilusias diskusijas dėl privataus švietimo finansavimo viešaisiais pinigais G. Paluckas pabrėžė, kad panaši situacija – ne vien švietimo sektoriuje.
 
„Pagrindinė Lietuvos bėda, kad paprastas žmogus už viską moka du kartus. Mokesčių pavidalu, o paskui už privatų švietimą, už korepetitorius, už privačią mediciną ir panašiai. Kai mes šnekame apie paramą vidurinei klasei ir jų pajamų didinimą, pirmiausia pamėginkime sumažinti jų išlaidas. Jei į privačias įstaigas mes toliau pumpuosime viešuosius pinigus, tai valstybinių mokyklų tinklui visada bus mažai“, – sakė jis.
 
Čia pat jis pabrėžė, kad Vilniuje privačios mokyklos, jei skaičiuotume pinigų kiekį, skiriamą vienam mokiniui, gauna daugiau viešųjų finansų nei valstybinės mokyklos.
 
„Daug kas rodo į Švediją, kad ten privačios mokyklos gauna iš biudžeto lėšas. Taip, gauna, tačiau jos neturi teisės rinkti priemokų iš tėvų. Bazines galimybes visiems mes turime užtikrinti, bet jei nori kažko papildoma – mokėk. Kodėl tiems žmonėms, kurie nori kažko papildomai, mes turime pusę kainos kompensuoti iš savo kišenės?“ – klausė G. Paluckas.
 
LSDP pirmininkas sukritikavo valdančiuosius, kuriems, jo žodžiais, „pasitikėjimo saitus su visuomenės grupėmis pavyko suplėšyti į skutelius“.
 
„Situacija dramatiška. Seniai taip nebuvo, kad įtakingos visuomenės grupės planuotų protestus, rengtųsi varyti traktorius į miestų centrus. Dabartiniai valdantieji su savo nerealiais pažadais sugebėjo sukelti pasitikėjimo krizę“, – perspėjo G. Paluckas.
 
Jis priminė, kad ateinančią savaitę, pavyzdžiui, ūkininkai rengia įspėjamąsias akcijas.
 
„Tai pripažinimas, kad situacija yra beviltiška. Mes užsižaidėme bandydami prispausti didžiuosius ūkininkus arba oligarchus. Kai šaudai iš patrankos, kenčia ne tik pilies mūrai, bet ir tie, kas po tais mūrais. Smulkieji ūkiai išgyvena didelę krizę ir atskirtis šiame sektoriuje yra didelė“, – kalbėjo G. Paluckas.
 
Čia pat jis pridūrė, kad regionų politikos valdantieji nevykdo.
 
„Tai, kas daroma – antiregioninė politika. Pavyzdžiui, šiemet pirmą kartą Ignalinos atominės uždarymo kompensavimo fonde nėra pinigų. Nerandama 800 tūkst. eurų, nors atliekos čia vežamos iš visos Lietuvos. Tokia regionų politika niekur neveda“, – tarybos posėdyje kalbėjo jis.
 
Daugiau informacijos: Justinas Argustas, LSDP komunikacijos skyriaus vadovas
 
2019.11.24; 05:43

Danijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Europos Sąjungos planai per ateinančius metus padidinti gynybai skiriamą sumą iki 22,5 milijardų eurų yra nepakankama bloko ambicijoms įgyvendinti, ketvirtadienį paskelbė Europos Audito Rūmai.
 
Jei ES mėgintų ginti save be NATO sąjungininkių JAV pagalbos, „apskaičiuota, kad dabartiniam pajėgumų tarpui peržengti prireiktų kelių šimtų milijardų eurų“, pabrėžiama Europos Audito Rūmų ataskaitoje.
 
Europos šalys, ypač Prancūzija, vis intensyviau svarstė galimą bendrosios gynybos pajėgumų su „strategine autonomija“ įtvirtinimą. Štai kodėl 2021–2027 metų bloko biudžeto ciklo laikotarpiu gynybos išlaidas ketinama padidinti 700 proc., nuo 2,8 mlrd. eurų per dabartinį daugiametį ciklą.
 
Tačiau pranešime pabrėžiama, kad ši iniciatyva labai sutaptų su tuo, ką daro NATO. Visos, išskyrus penkias iš 28 Europos Sąjungos valstybių narių, priklauso NATO.
 
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad ES šalys neturi vieningo blokui kylančios grėsmės suvokimo, vizijos, iš ko turėtų susidaryti gynybos pajėgos, ar net bendrų įsipareigojimo taisyklių.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
 
Pavyzdžiui, kai kurios valstybės narės „yra linkusios sutelkti dėmesį į teritorinę gynybą nuo Rusijos keliamų karinių grėsmių, o kitos labiau orientuotos į saugumo iššūkius, kurių šaknys – Šiaurės Afrikoje ar Artimuosiuose Rytuose“. Taigi, kaip teigiama ataskaitoje, ES požiūris į gynybą „nėra iki galo aiškus“.
 
Buvęs Estijos premjeras ir Europos Audito Rūmų narys Juhanas Partsas, atsakingas už ES išlaidų nagrinėjimą, ambicijų ir turimų resursų neatitikimą pavadino „didžiuliu“.
 
AFP naujienų agentūros reporteriams jis sakė, kad „visos apimties karinis ES planavimas yra NATO veiklos dupliavimas“, tačiau pažymėjo, kad tai yra politikų, o ne auditorių problema.
 
Vis dėlto, J. Partsas teigė, kad pats faktas, jog NATO narė Didžioji Britanija yra pasiruošusi palikti bloką, turėtų pristabdyti tuos, kurie nori sumažinti atotrūkį tarp išlaidų ir strateginių tikslų.
Britų kariai. Slaptai.lt nuotr.
 
„Jei labai didelė narė, turinti didžiulį karinį biudžetą ir stiprias pajėgas, palieka ES, tada šis tarpas tampa tik dar didesnis, – sakė J. Partsas. – Jei šnekame apie „strateginę autonomiją“ ir nesutapimą su resursais, tuo atveju, jei didžiausią sumą gynybai išleidžianti šalis pasitrauks, tada „strateginė autonomija“ tampa dar mažiau realistiška“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.13; 08:43

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis
 
Kita vertus, ekspertų teigimu, V. Pranckiečio pasitraukimas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos yra dar vienas veiksnys opozicijai pakeisti savo nuomonę apie Seimo vadovą. Pasak politologų, niekam nereikalingas šiaudinis Seimo pirmininkas, kuris neturi rimtos paramos Seime.
 
„I. Rozovos atvejis V. Pranckiečiui greičiausiai kainuos postą, ir tai būtų logiška. Niekam nereikalingas šiaudinis Seimo pirmininkas, kuris neturi rimtos paramos Seime (…) Situacija pakankamai aiški – R. Karbauskis bet kuria kaina nori pašalinti V. Pranckietį. Tuo tarpu V. Pranckietis bet kuria kaina, įskaitant orumą ir savigarbą, bando išsilaikyti tame poste. Kadangi R. Karbauskis rado būdą pritraukti bent kažką iš opozicijos I. Rozovos popieriais, tai V. Pranckiečio galimybės likti poste mažėja“, – Eltai sakė Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius.
 
Pasak docento, opozicijai ginti Seimo pirmininką neapsimoka, nes jis nebeturi jokio palaikymo Seime.
 
„Opozicijai visiškai neapsimoka ginti V. Pranckiečio, kadangi jis – politinis nulis. Ką jie laimės, jei apgins? Valdančioji dauguma vis viena galės daryti sprendimus, nes turi balsų daugumą“, – teigia jis.
 
Politikos ekspertui pritaria ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
 
„Žingsnis, kai jis pareiškė, kad išeina iš partijos, iš tikrųjų savotiškai sudėliojo į vietas visų pozicijas ir išlaisvino patį V. Pranckietį nuo daugelio įtampų. Tuo pačiu opozicijai jis tampa figūra, kuri nebetenka politinio dėmesio, kuris buvo anksčiau susietas su jo buvimu partijoje. V. Pranckiečiui bus sudėtinga išsilaikyti poste. Balsavimas, matyt, bus dramatiškas ir ne jo naudai“, – teigia L. Bielinis.
 
V. Valentinavičius, R. Karbauskio bei V. Pranckiečio konflikte įvertino ir opozicijos vaidmenį. V. Valentinavičius teigia, kad opozicija turėtų kritikuoti Vyriausybės darbus bei teikti savo pasiūlymus realioms problemoms spręsti šalyje. O dabar kišdamasi į politines machinacijas su „valstiečiais“, pasak eksperto, opozicija kenkia pati sau prieš artėjančius Seimo rinkimus.
 
„Opozicija, mano galva, užsiimdama tokiais dalykais kaip V. Pranckiečio gynyba, Vyriausybės patvirtinimo teisėtumo ginčijimas ir panašiais, demonstruoja savo silpnumą, o tai naudinga R. Karbauskiui. Valdantiesiems pavojingiausias dalykas būtų jų Vyriausybės kokybės ir politinio turinio kritika. Kas yra svarbiau – Seimo pirmininkas ar kokia yra Lietuvos švietimo padėtis? Opozicijai savo energiją reikėtų sutelkti į politikos kritiką, Vyriausybės neįgalumo kritiką ir siūlyti savo problemų sprendimo alternatyvas švietime ir sveikatos apsaugoje. Jei opozicija to nedaro ir užsiima niekais, kas žmonėms nelabai rūpi, tai yra labai prastas pasirengimas artėjantiems Seimo rinkimams“, – teigia jis.
 
Abu politologai taip pat teigia, kad V. Pranckietis, rimtai neįvertinęs VSD pažymos apie I. Rozovą, padarė lemtingą klaidą. Pasak V. Valentinavičiaus, I. Rozovos ataskaita kur kas rimtesnė nei Mindaugo Basčio.
 
Politologas Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Pažyma bei I. Rozovos įtarimai yra labai rimti. Tai prilygsta Savisaaro skandalui Estijoje. Rinkimų finansavimas iš užsienio yra negalimas, tai yra labai rimtas nusižengimas, tuo labiau finansavimas iš nedraugiškiausios valstybės regione, kurios polinkis kištis į rinkimus išaiškėja net JAV ir Europos valstybėse, jau nekalbant apie Lietuvą. I. Rozovos pažyma yra labai rimtas dalykas ir jis yra žymiai rimtesnis negu M. Basčio, todėl reakcija turi būti atitinkama“, – teigė jis.
 
Savo ruožtu L. Bielinis teigia, kad Seimo pirmininkui nepadeda ir pačios I. Rozovos situacijos nekomentavimas. Anot eksperto, dėl jos tylėjimo kyla dar daugiau įtarimų.
 
„Dokumentas vertas dėmesio ir pačios I. Rozovos pozicija yra įdomi. Ji neišreiškė, kategoriškai neišsakė santykio su šia pažyma. (…) Jos bandymai nepasakyti arba nutylėti sukelia daugiau jai pavojų, negu jos tiesus ir aiškus pasakymas, kuris būtų visiems suprantamas ir visiems lengvai paaiškinamas. Šiuo atveju išsisukinėdama šio dokumento fone ji atrodo įtartinai“, – teigė L. Bielinis.
Rusijos konsulatas uostamiestyje. Slaptai.lt nuotr.
 
ELTA primena, kad pirmadienį įsisiūbavus skandalui dėl I. Rozovos neatskleistų ryšių, R. Karbauskis leido suprasti, kad interpeliacija V. Pranckiečiui gali būti taikoma ne tik kaip pretekstu naudojant vasaros pradžioje pasirašytą koalicinę sutartį. „Valstiečių“ lyderio teigimu, esama ir kitų aplinkybių, galinčių tapti rimtu pretekstu versti trauktis atsisakantį V. Pranckietį iš posto. Pirmiausia tai užlaikytos Valstybės saugumo departamento informacijos apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narę I.Rozovą istorija.
 
Seimo narė Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak jo, remiantis šiuo faktu, nepasitikėjimą V. Pranckiečiu gali pareikšti ir opozicija.
 
Seimo pirmininko ketvirtadienį pasidalintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė. 
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį paskelbė inicijuojantis parlamentinį tyrimą, kuriame bus aiškinamasi, ar I. Rozovai gali būti pradėtas apkaltos procesas.
 
NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas taip pat teigė, kad planuojama aiškintis, kaip vertinti Seimo pirmininką ir buvusį NSGK vadovą, seniai iš žvalgybos pažymų žinojusius apie nuslėptus I. Rozovos ryšius, bet nesiėmusius veiksmų užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui.
 
V. Pranckietis tvirtina, kad iš savo pusės yra padaręs viską, ką reikėjo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.24; 09:00

Reaguodamas į kandidatės į prezidentus Ingridos Šimonytės štabo kreipimąsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl Gitano Nausėdos išlaidų rinkiminei kampanijai, pastarojo kandidato štabo komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas bet kokius kaltinimus atmeta.
 
Anot jo, tai yra gerai suplanuotas puolimas ir bandymas nukreipti dėmesį nuo fakto, kad I. Šimonytę finansiškai gausiai rėmė konservatoriai.
 
„Nenorime veltis į jų dabar primetamą žaidimą ir sukurtus politinius įvykius. Kai baigsis rinkimų kampanija, pagal įstatymą, mes pateiksime audituotas ataskaitas“, – pirmadienį DELFI Dienoje sakė A. Zabarauskas, pridūręs, kad šiuo metu vyksta auditorių paieškos, o ataskaitos bus pateiktos po rinkimų.
 
Reaguodamas į kaltinimus dėl reklamos lauko stenduose, G. Nausėdos komunikacijos vadovas teigė, kad šiuo metu tokios reklamos yra gerokai mažiau nei pirmame ture.
 
„Žmonės atsirinks patys. Mūsų oponentai teigė, kad išleido daugiau nei pusę milijono, bet rezultatai buvo iš esmės tokie patys kaip ir mūsų“, – pridūrė A. Zabarauskas, akcentuodamas norą keisti dabartinę įtarimų mėtymo politinę kultūrą.
 
ELTA primena, kad kandidatės į šalies vadovus Ingridos Šimonytės štabo vadovas Paulius Lukauskas kreipėsi į VRK dėl kandidato į Prezidentus G. Nausėdos politinės kampanijos finansavimo bei stebėsenos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.20; 19:10

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, atrodo, neišvengs proceso dėl nelegalaus rinkimų kampanijos finansavimo. Prancūzijos konstitucinė taryba penktadienį atmetė N. Sarkozy skundą dėl proceso. Taryba nusprendė, kad procesas prieš 64-erių buvusį prezidentą yra teisėtas.

Konstitucinė taryba argumentavo, kad N. Sarkozy galimai nusižengė padorumui, kurio tikimasi iš kandidato ar išrinkto valstybės pareigūno.

N. Sarkozy per savo nesėkmingą perrinkimo prezidentu kampaniją 2012-aisiais daugiau kaip 20 mln. eurų viršijo įstatymo numatytą viršutinę išlaidų ribą.

Konservatorius N. Sarkozy nuo 2007 iki 2012 metų buvo Prancūzijos prezidentas.

Procesas susijęs su viešųjų ryšių agentūra „Bygmalion“, kuri fiktyviomis sąskaitomis mėgino N. Sarkozy rinkimų kampanijos išlaidas oficialiai išlaikyti žemiau aukščiausios galimos 22,5 mln. eurų ribos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.18; 08:23

Rusijai Vakarų įvestos sankcijos duoda rezultatų ir jas galima dar labiau sugriežtinti, jei Maskva ir toliau nesilaikys įsipareigojimų, žurnalistams Berlyne po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel sakė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

„Pabrėžiu, sankcijos Rusijai yra absoliučiai būtinos. Jos duoda rezultatų – sumažėjo samdytų kovotojų finansavimas, kurie kartu su Rusijos kariais dalyvauja Rytų Ukrainos okupacijoje“, – sakė P. Porošenka, praneša Ukrainos nacionalinė naujienų agentūra „Ukrinform“.

Ukrainos lyderis taip pat priminė, kad sankcijos Rusijai gali būti dar labiau sugriežtintos.

„Labai svarbu yra tai, kad sankcijos yra visiškai susijusios su Rusijos Federacijos įsipareigojimais pagal Minsko susitarimą. Sankcijos, pabrėžiu, gali būti ir sugriežtintos, jei Rusija eilinį kartą nevykdys savo įsipareigojimų“, – tikino P. Porošenka.

Pasak jo, sankcijos yra mechanizmas, kuriuo siekiama priversti Rusiją laikytis Minsko susitarimo.

„Deja, bet yra tokių, kurie nesupranta, kad sankcijos yra ne priežastis, o pasekmės Rusijos agresijos. Tai yra mechanizmas, kuriuo Rusijos Federacija yra raginama laikytis Minsko susitarimo, kurį pasirašė ir Rusijos prezidentas (Vladimiras) Putinas“, – kalbėjo P. Porošenka.

Ukrainos prezidentas taip pat padėkojo A. Merkel už „stiprų signalą“, kurį Vokietija pasiuntė Rusijai Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų susitikimo metu praeitą savaitę, pareikšdama, kad atsakomybė dėl įvykių Donbase krinta ant Rusijos pečių. P. Porošenkos teigimu, tokia yra bendra G-7 šalių pozicija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.13; 08:30

Bulgarijos specialiosios tarnybos per plataus masto operaciją, surengtą septyniuose šalies miestuose, sulaikė 43 žmones, praneša „Reuters“.

Agentūros žiniomis, sulaikytieji įtariami neteisėta veikla, susijusia su tarptautinių teroristinių grupuočių finansavimu. Persiųsdami pinigus jie naudojosi tradicine musulmonų sistema „hawala“ (neformali finansinių atsiskaitymų sistema). 

„Tiriami nusikaltimai, susiję su terorizmo finansavimu, – sakė žurnalistams Bulgarijos vyriausiasis prokuroras Ivanas Geševas. – Pagrindinis įtariamasis palaikė kontaktus su asmenimis, kurie prisideda prie logistinės ir finansinės paramos tarptautinėms teroristinėms grupuotėms“.

Kaip pranešama, per operaciją paimta apie 32 tūkstančius eurų, taip pat įvairių dokumentų ir kitų įkalčių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.19; 07:08

Seimas antradienio plenariniame posėdyje turėtų balsuoti dėl kitų metų biudžeto priėmimo. 

Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Parlamentarai taip pat turi balsuoti dėl su mokesčiais susijusių įstatymų projektų, kuriems po svarstymo pritarė pirmadienį.

Seimas po svarstymo pritarė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo kitų metų laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą.

Taip pat po svarstymo pritarta įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo kitų metų taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą kūrenimui skirtoms malkoms ir medienos produktams.

Taip pat po svarstymo pritarta Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo projektu pakeitimui, kuriuo siūloma tantjemas, kitą atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio gaunamus autorinius atlyginimus bei mažųjų bendrijų vadovų pagal civilines sutartis gaunamas pajamas apmokestinti taikant tokius pat gyventojų pajamų mokesčio tarifus, kaip ir pajamas iš darbo santykių. GPM tarifas šioms pajamoms didinamas nuo 15 iki 20 proc.

Seimas po svarstymo taip pat pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma 10 proc. didinti akcizą etilo alkoholiui. Pagal svarstomus pakeitimus akcizo tarifas etilo alkoholiui didėtų nuo 1 665,04 iki 1 832 eurų už produkto hektolitrą akcizų tarifas.

Tiesa, parlamentaras Justas Džiugelis Seime įregistravo rezoliucijos projektą dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos keitimo, finansavimo didinimo ir biudžeto projekto tvirtinimo, kurį pasirašė visų opozicinių Seimo frakcijų seniūnai. Rezoliucija siūloma savaitei, iki šių metų gruodžio 18 d., nukelti 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto priėmimą.

Kaip ELTA jau rašė, pirmas biudžeto projekto svarstymas Seimo plenariniame posėdyje vyko lapkričio 22 d., antras – gruodžio 6 d. Patobulintame projekte kitų metų biudžeto pajamos, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 10 mlrd. 590,2 mln. eurų. Įvertinus Seime siūlomų įstatymų pakeitimų projektus, biudžeto pajamos didėja apie 3,5 mln. eurų.

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.

Daug kritikos projektui, kaip įprasta, liejosi iš opozicijos. Konservatoriai siūlė rezoliuciją, siūlydami Seimo vadovybei ir Vyriausybei stabdyti biudžeto projektų svarstymą Seime, kol Vyriausybė ir atitinkami Seimo komitetai nepateiks Seimui rezoliucijoje įvardintos statistinės informacijos, artimiausiems metams projektuojamų atlyginimų tendencijų ir atitinkamų teisės aktų projektų. Konservatoriai biudžeto svarstymą norėjo išbraukti ir iš ketvirtadienio posėdžio darbotvarkės. Frakcijos atstovai sakė, kad taip būtų atsižvelgta į padėtį dėl streikuojančių mokytojų.

Vyriausybė pirmadienį neeiliniame posėdyje pritarė, kad būtų atsižvelgta į kai kuriuos Seimo narių pateiktus siūlymus dėl kitų metų biudžeto projekto. 

Vyriausybės nutarimu pritarta parlamentaro Ramūno Karbauskio siūlymui skirti 1 mln. eurų kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti.

Pritarta Seimo narės Rimos Baškienės siūlymui padidinti Kultūros ministerijai numatomus skirti asignavimus profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams kompensacinėms išmokoms išmokėti 207 tūkst. eurų.

Pritarta Seimo narės Ritos Tamašunienės siūlymui padidinti numatomus skirti asignavimus tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms finansuoti 200 tūkst. eurų.

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.

Pritarta Seimo nario Mindaugo Puidoko siūlymui padidinti Vytauto Didžiojo universitetui numatomus skirti asignavimus 91 tūkst. eurų.

Pritarta Seimo nario Roberto Šarknicko pasiūlymui sumažinti Kultūros ministerijai planuojamus skirti asignavimus 2019 m. išlaidoms 100 tūkst. eurų, juos skirti Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai asignavimams išlaidoms. 

Iš dalies pritarta kai kuriems kitiems parlamentarų pasiūlymams: Seimo narių Aušros Papirtienės ir Arūno Gelūno siūlymams padidinti 10 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai papildomus asignavimus 6,6 mln. eurų. 

Iš dalies pritarta Seimo narių Vytauto Bako, Virgilijaus Aleknos, Arvydo Anušausko ir kitų pasiūlymui padidinti Specialiųjų tyrimų tarnybai numatomus skirti asignavimus turtui įsigyti 1 mln. eurų. Taip pat V. Bako siūlymui padidinti Valstybės saugumo departamentui numatomus skirti asignavimus išlaidoms 1 mln. eurų. Seimo narių R. Baškienės, Irenos Degutienės, Gedimino Kirkilo ir kitų pasiūlymui padidinti Seimo kanceliarijai numatomus skirti asignavimus darbo užmokesčiui 300 tūkst. eurų. 

Kairėje – 3-ieji Seimo rūmai. Slaptai.lt nuotr.

Kitai daliai parlamentarų siūlymų Finansų ministerija siūlė nepritarti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.11; 01:00

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo penktadienį nusitaikė į Vokietiją dėl jos išlaidų gynybai, sakydamas, kad šalis daro nepakankamai, jog įvykdytų savo įsipareigojimus NATO.

Antrindamas įprastai savo vadovo, prezidento Donaldo Trumpo, temai, M. Pompeo sakė, kad Europos šalys privalo labiau stengtis padidinti savo finansavimą gynybai ir taip sumažinti didžiausiai Aljanso narei tenkančią naštą.

Kai kurios sąjungininkės, pavyzdžiui, Vokietija, nenoriai vykdo įsipareigojimą iki 2024 metų išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Paklaustas, ar Vokietija daro pakankamai, kad įvykdytų šį įsipareigojimą, buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas M. Pompeo be užuolankų atsakė: „Ne. Jie turėtų pasiekti tikslus, su kuriais sutiko.“

„Europos šalys privalo prisiimti būtiną atsakomybę už savo saugumą ir paaiškinti savo piliečiams, kodėl taip svarbu vykdyti savo įsipareigojimus dėl gynybos finansavimo“, – teigė jis.

Aukšto JAV pareigūno teigimu, šiuo metu Vokietija gynybai skiria vos 1,24 proc. savo BVP. Iki 2021-ųjų šalis šį skaičių žada padidinti vos iki 1,25 proc.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.28; 06:26