Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Aloyzas Sakalas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr

Liepos 18-ąją užgeso Kovo 11-osios Akto signataro, Socialdemokratų partijos garbės pirmininko, fizikos ir matematikos profesoriaus Aloyzo Sakalo (91 m.) gyvybė.
 
Kaip informuoja LSDP komunikacijos skyrius, signataras į amžinojo poilsio vietą Antakalnio kapinėse bus lydimas ketvirtadienį.
 
Nuėjęs ilgą kelią nuo smetoninės iki šiandienos Lietuvos, išgyvenęs Gulago sunkumus ir sovietų okupaciją, patyręs Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo džiaugsmą, matęs besikeičiančią ir augančią Lietuvą ir aktyviai dalyvavęs jos kūrime, A. Sakalas yra sakęs, kad „tiesos paieška ir jos vertinimas yra bendra gija, siejanti skirtingų istorinių tarpsnių Lietuvą“.
 
„Linkiu, kad kiekvieno Lietuvos žmogaus sąmonėje nuolat skambėtų paskutinė Himno eilutė: vardan tos Lietuvos vienybė težydi. Kad mes nevadintume patriotais tik tų, kurie pritaria mūsų pozicijai ir nelaikytume priešais tų, kurių nuomonė yra kita. Mes turime išmokti vertinti ir, jeigu reikia, kritikuoti oponentų idėjas ir siūlymus, bet ne jų asmenines savybes. Reikšdami savo nuomonę mes neturime rodyti savo bailumo, likdami anonimais“, – 2018 m. paklaustas, ko palinkėtų Lietuvai ir jos žmonėms ateinančiu šimtmečiu, interviu laikraščiui „Socialdemokratas“ yra kalbėjęs A. Sakalas.
 
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė reiškia gilią užuojautą mirus iškiliam Lietuvos politikui.
 
„Tiesos paieškos ir tarnystė žmonėms. Nepalaužiamas stiprumas ir atkaklumas. Nejudinami principai – visada padėti ir ginti silpnesnį. Toks mūsų visų atminty yra profesorius Aloyzas Sakalas. Be jokios abejonės, vienas iškiliausių Lietuvos politikų.
 
Netekome reto ir nepalaužiamo charakterio žmogaus, gimusio Smetonos Lietuvoje, išgyvenusio Gulago košmarus, galiausiai labai reikšmingai prisidėjusio Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę ir atkuriant Socialdemokratų partiją. Aloyzo Sakalo pagarbus tonas, tvirti principai ir stipri valia ilgam išliks mūsų atmintyje“, – sako LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
 
***
A. Sakalas gimė 1931 m. liepos 6 d. Anykščių rajono Jusiškio kaime, darbininkų šeimoje. 1949-1954 metais kalintas už antisovietinę veiklą. 1955 m. baigė vidurinę mokyklą. 1955-1960 m. studijavo Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas).
A. Sakalas – fizikas, fizikos ir matematikos mokslų habilituotas daktaras, profesorius. 16-kos išradimų ir daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių autorius. 1960-1963 m. dirbo inžinieriumi, vyresniuoju inžinieriumi Elektrografijos mokslinio tyrimo institute.
 
Nuo 1963 metų – Vilniaus universiteto vyresnysis inžinierius, vyresnysis dėstytojas, docentas, profesorius. 1990-1992 metais – Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Prezidiumo narys. 1992–2004 m. – Seimo narys, 1992–1996 m. – Seimo pirmininko pavaduotojas, 2001 m. – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. 2004–2009 m. Europos parlamento narys.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2022.07.19; 06:42
cern

Lietuvis fizikas, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, vienas iš puslaidininkių fizikos Lietuvos plėtotojų Juozas Vidmantis Vaitkus jau ne pirmą dešimtmetį dirba paslaptingajame CERN‘e (tai prancūziško pavadinimo Conseil Européen pour la Recherche Nucléaire santrumpa, reiškianti Europos Branduolinių tyrimų tarybą). Ši organizacija garsėja bene ambicingiausiais užmojais pasaulyje, apie kuriuos dažnai pateikiama kontroversiška informacija ir radikalios nuomonės. Vieni sako, jog CERN – pažangos šviesulys, kiti – kad tai Žemę galintis pražudyti „velnio išmislas“. Nuo 1952 metų veikiančiame Centre padaryta daugybė išradimų (atrastos įvairios subatominės dalelės, internetas ir kt.). Jame dirba maždaug 80-ies tautybių 8000 mokslininkų ir inžinierių iš 580 mokslo institucijų. Organizacijoje – dvidešimties Europos valstybių atstovai.

Continue reading „Ar Cern’as pavojingas žmonijai?”