Virtualios ceremonijos metu penktadienio vakarą Kauno teatralams už įsimintiniausius 2020 metų scenos meno kūrinius įteikti „Fortūnų“ apdovanojimai. Tiesiogiai internetu transliuotą šventę surengė Kauno miesto savivaldybė bei jos įsteigtas Kauno miesto kamerinis teatras.
 
Nuo 1996-ųjų apdovanojimų laureatams kasmet įteikiamos skulptoriaus Stasio Žirgulio kurtos „Fortūnos“ statulėlės, diplomai, o „Padėkos Fortūna“ teatro meno kūrėjui ar kūrėjai atitenka už viso gyvenimo nuopelnus.
 
ELTA jau skelbė, kad šiemet apdovanojimų konkurse dalyvavo 7 profesionalaus teatro įstaigos – Kauno valstybinis lėlių teatras, Kauno miesto kamerinis teatras, Kauno šokio teatras „Aura“, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras ir asociacija „Teatronas“. Komisijai, kurią sudarė teatrologės dr. Rūta Mažeikienė (pirmininkė), dr. Jurgita Staniškytė ir dr. Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, muzikologė Beata Baublinskienė ir architektas Linas Tuleikis, pateikta vertinti 12 sceninių kūrinių.
 
„Fortūnos“ statulėlėmis apdovanotos dvi kūrybinės komandos. Apdovanojimas įteiktas spektaklio vaikams „M♥Š“ (Kauno valstybinis lėlių teatras) kūrybinei grupei, taip pat už judesio, vaizdo ir garso sintezę apdovanota spektaklio „Begalybės“ (Kauno šokio teatras „Aura“) kūrybinė komanda.
 
Tradiciškai baigiamajame Kaune kasmet organizuojamos Teatro savaitės, skirtos Tarptautinei teatro dienai pažymėti, renginyje penktadienį įteiktos ir 4 individualios „Fortūnos“. Režisierius Antanas Obcarskas apdovanotas už spektaklio „Batsiuviai“ režisūrą (Nacionalinis Kauno dramos teatras). Už tame pačiame spektaklyje sukurtą Roberto Skurvio vaidmenį „Fortūna“ įteikta aktoriui Sauliui Čiučeliui. Tokiu pačiu apdovanojimu įvertinta spektaklio kūdikiams „Pasaulėliai“ (Kauno valstybinis lėlių teatras) idėjos autorė, režisierė ir choreografė Birutė Banevičiūtė.
 
O pats iškilmingiausias („Padėkos Fortūnos“) apdovanojimas įteiktas choreografei Birutei Letukaitei-Komskienei, Kauno šokio teatro „Aura“ direktorei ir meno vadovei, už ilgametį indėlį į Lietuvos šiuolaikinio šokio meną ir Kauno miesto kultūrinio gyvenimo puoselėjimą.
 
Dar keli kūryba Kaune pernai pasižymėję teatro menininkai buvo apdovanoti diplomais. Vienas iš jų įteiktas aktorei Gretai Šepliakovaitei už vaidmenis spektakliuose „Pirmeiviai“ ir „Elektra“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras). Diplomu apdovanotas ir aktorius Deividas Breivė už vaidmenis spektakliuose „Pirmeiviai“, „Elektra“, „Batsiuviai“ bei „Iš kūno ir kraujo“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras). Už kūrybą šiuolaikinio cirko spektaklyje „Where do I Connect?“ (spektaklio autoriai Džiugas Kunsmanas, Adrian Carlo Bibiano) tokį patį apdovanojimą pelnė aktorius ir akrobatas Dž. Kunsmanas. Diplomu taip pat įvertintas Auksinių scenos kryžių nominantas, kompozitorius Andrius Šiurys už muziką spektakliui „Kafka Insomnia“ (Kauno miesto kamerinis teatras ir „Kosmos Theatre“).
 
Šių metų apdovanojimų ceremoniją, kaip praneša Kauno kamerinio teatras, režisavo teatro režisierius, dramaturgas, gatvės meno kūrėjas Linas Jurkštas. Apdovanojimų ceremoniją vedė aktorius Aleksandras Kleinas. Muzikinius sveikinimus teatralams parengė solistė Marija Arutiunova drauge su Kauno bigbendu bei šokio teatras „Aura“.
 
Tarptautinei teatro dienai skirtos Teatro savaitės programą rengė 10 Kauno kultūros organizacijų, pakvietusios šio meno gerbėjus net į 20 renginių. Tiek pramoginiai renginiai, spektaklių (tarp jų – ir premjerinių) peržiūros, parodos ar proginių kūrybinių dirbtuvių veikla dėl galiojančių karantino apribojimų kėlėsi į virtualią erdvę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.27; 06:00
razauskas_big

Sunku būtų rasti žmogų, kuris nieko nerinktų, nekolekcionuotų. Vieni – paveikslus, kiti – pašto ženklus, treti – degtukų dėžučių etiketes, dar kiti – uogas, grybus ir t.t.

Romualdas Razauskas, 40 metų Vilniaus universitete dėstęs vadybą, renka aforizmus, kurių turi per 150 tūkst., anekdotus (per 70 tūkst.) ir daiktų bei papročių ištakas.

Jau išleista 40 rinkinių. Svarbiausi: „Vadyba aforizmuose“, „Kodėl taip, o ne kitaip“ (papročių ištakos), „Viskas kažkada atsirado“ (būsto rakandų ir rykų atsiradimo pradžia), „Vadyba anekdotuose“, „Prie vairo su šypsena“, „Kas kada atsirado medicinoje“, „Žmogus klausimėliuose“ (1 dalis, bus 3), „Mūzos šypsosi“ (smagios įžymių muzikų, aktorių, dramaturgų istorijos), „Oi, broleli, neskubėk“ (apie vedybų ir vestuvių papročius, aforizmus ir anekdotus) ir t.t.

Continue reading „Nėra nieko stipresnio už žodį”