Vytauto Visocko nuotr.

2011.09.04

 

pramustgalviai_maza

Ši nuotrauka daryta seniai, prieš gerą trisdešimtmetį, kovo mėnesio pabaigoje, per moksleivių pavasario atostogas. Neris ties Žirmūnais.

Fotografavau bijodamas, kad kiekvienu momentu gali įvykti nelaimė. Antakalnio mokyklos “sielininkai” stebino pramuštgalviška drąsa. Toje vietoje upė buvo “sustojusi”, jie bandė ją sujudinti, atskirti susiglaudusius didžiulius ledo gabalus. Ir jiems tai pavyko – ledai pajudėjo. Lytys kartais skildavo, trynėsi viena į kitą, išsiskirdavo, vėl susiglausdavo, o vaikai vikriai šokinėjo nuo vienos ant kitos. Patus drąsiausieji nuplaukė miesto centro link, išnyko man iš akių. Negirdėjau, kad tą dieną kas nors būtų nuskendęs.

Continue reading „Pramuštgalviški “sielininkai””

zoline_1

Kiekvieną kartą, atsidūręs “anapus” Lazdijų, vis dar prisimenu tą didžiulį Sąjūdžio žygį, kai pėsti ir važiuoti iš visos Lietuvos veržėmės į “vakarus”, bet “anapus” Lazdijų atsitrenkėme į spygliuotų vielų sieną…

Tada daugiatūkstantiniame mitinge reikalavome laisvės, siekėme susijungti su čia pat, už tos sienos, gyvenančiais broliais lietuviais, daug dešimtmečių nematytais, jau primirštais ir nepažįstamais.

Du lietuviai iš to paslaptingo “vakarų” pasaulio man vis dėlto buvo pažįstami, nes  lituanistikos mokslus Vilniaus universitete studijavau drauge su punskiečiais Danute Grabauskaite ir Algiu Uzdila, kurį draugiškai vadindavome Algiuku arba Uzdiliuku.

Continue reading „Punskas. Žolinė”

pil_1

2010-ųjų pavasaris man prabėgo Vilniuje: mugėse, minėjimuose, mitinguose, piketuose. Tačiau, žydint sodams, norisi ištrūkti iš miesto. Kaip mano klasės draugas istorikas Sigitas Jegelevičius sako, norisi išeiti ant “pirmosios žolės”. Senas kaimiškas pasakymas, jaunas žmogus jo prasmės nesuprastų, nes neganė karvių, jo supratimu, pienas gaminamas “Pieno žvaigždėse”. O kur tokiu metu – sodams žydint – gali būti gražiau, jeigu ne Merkinėje, Subartonyse, Nemunaityje, Alytuje, Birštone! Šiuo iki smulkmenų pažįstamu maršrutu ir leidomės į 2010-ųjų Lietuvos pavasarį, kai Vilniaus pakraštyje, mano sodelyje, obelys dar tik pumpurais puošėsi, o Alytuje jos jau žydėjo visu gražumu.

Continue reading „Kaip Vincas Krėvė ir Antanas Smetona į Merkinę ėjo”

studentiska_11

Žiūriu į vinjetę, kurioje – mūsų dėstytojai: profesoriai, docentai, filologijos, filosofijos mokslų kandidatai… Ir mes, vakarykščiai studentai, penkerius metus jų ugdyti, teikę didesnių ar mažesnių vilčių. Kaip vėliau, susitikimuose, ne kartą esame girdėję – mūsų kursas buvęs labai gabus, jį galima lyginti tik su poetų Justino Marcinkevičiaus, Algimanto Baltakio, Alfonso Maldonio kursu.  Kalbininkas  Aleksas Girdenis – profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas… Kalbininkė, profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Evalda Marija E.Strazdaitė-Jakaitienė… Kalbininkas, profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Albertas Rosinas… Kalbininkas, docentas daktaras Aldonas Pupkis… Bet ne tik. Etnografas, religijotyrininkas, vienas žymiausių Lietuvos etnografijos rinkėjų, folkloristas, pasaulyje pripažintas etninės kultūros tyrinėtojas, profesorius, habilituotas daktaras Norbertas Vėlius… Literatūrologas, literatūros kritikas, vertėjas, profesorius, habilituotas daktaras Kęstutis Nastopka…  Literatūros tyrinėtojas, kritikas, poetas, prozininkas, humanitarinių mokslų daktaras Algimantas Bučys… Nepriklausomybės Akto signataras, filosofas, publicistas Romualdas Ozolas… Vietoje daugtaškių prie kiekvienos pavardės būtų galima prirašyti daug knygų, staipsnių pavadinimų, visuomeninės veiklos faktų, bet šio teksto prie studentiškų fotografijų tikslas – parodyti, kokie jie, kokie mes buvome tada, kai dar neturėjome jokių laipsnių ir titulų, kai buvome tik daug žadantys.

Continue reading „Studentiškos nuotraukos pasakoja”

basa_tvarka

Spalio 1-oji – protesto akcijų, mitingų diena. Keli šimtai mokytojų prie Švietimo ir mokslo ministerijos reikalavo švietimui nemažinti finansavimo, kalbėjo apie moksleivio krepšelio tuštėjimo metą, apie švietimo genocidą. Policijos (angelų sargų) dienos išvakarėse prie Gedimino paminklo Vilniuje policijos, priešgaisrinės apsaugos ir valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos taip pat surengė protesto akciją. Kalbėjusieji ragino skanduoti „gėda” pažadų nevykdančiam Vidaus reikalų ministrui R.Palaičiui, premjerui A.Kubiliui, kad jie baigia nustekenti, „nuauti” pareigūnus. „Basas pareigūnas – nesaugūs žmonės”, „Pareigūnai be garantijų – policija be ateities”, „Basa tvarka – basa tauta”.

Continue reading „“Basa tvarka – basa tauta””