Indija
Naujasis Delis, rugpjūčio 17 d. (dpa-ELTA). Indija nepakvietė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio į būsimą G20 viršūnių susitikimą. Tai atrinktiems užsienio žurnalistams pareiškė Indijos užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras, pranešė valstybinė Rusijos naujienų agentūra TASS ir Ispanijos žinių agentūra EFE.
G20 lyderių viršūnių susitikimas vyks rugsėjo 9–10 dienomis Indijos sostinėje Naujajame Delyje. Jo moto – „Viena Žemė, viena šeima, viena ateitis“. G20 grupei priklauso Europos Sąjunga (ES) ir stipriausios visų žemynų ekonomikos, įskaitant ir Rusiją, Kiniją bei JAV.
G20 viršūnių konferencijoje pernai Indonezijos Balio saloje Ukraina dar buvo viena pagrindinių temų. V. Zelenskis tada susitikime kalbėjo vaizdo ryšiu. Čia jis pirmą kartą pristatė ir savo dešimties punktų taikos planą.
S. Jaishankaras, anot pranešimų, sakė, kad Indija nepakvietė Ukrainos, nes G20 temos yra ekonomikos augimas ir plėtra, o ne globalus saugumas. Tai esą yra JT Saugumo Tarybos klausimas. Viršūnių susitikime, be kita ko, bus kalbama apie energetinį saugumą, trąšas ir aprūpinimą maisto produktais – visa tai susiję su karu Ukrainoje.
Svarbiausias klausimas
Vašingtonas, spalio 6 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas neatmeta galimybės kitą mėnesį Indonezijoje vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo kuluaruose surengti derybas su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.
„Bus matyti“, – atsakydamas į atitinkamą žurnalistų klausimą, teigė J. Bidenas.
Baltieji rūmai ir anksčiau yra kalbėję apie galimą abiejų prezidentų susitikimą G20 kuluaruose.
Nepaisant to, kol kas nėra galutinai aišku, ar J. Bidenas ir V. Putinas asmeniškai dalyvaus šiame viršūnių susitikime. JAV prezidentas yra pareiškęs, kad jei susitikime gyvai dalyvaus V. Putinas, tuomet į jį turėtų atvykti ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. J. Bidenas taip pat yra kalbėjęs, jog jei dalyvaus susitikime, jo kuluaruose „tikrai“ pasimatys su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
Šiuo metu esama abejonių ir dėl Xi Jinpingo asmeninio dalyvavimo G20 susitikime. Tačiau susitikimo šeimininkės Indonezijos prezidentas Joko Widodo rugpjūtį „Bloomberg“ duotame interviu teigė, kad Kinijos ir Rusijos vadovai patvirtino, jog atvyks.
G20 viršūnių susitikimas numatomas lapkričio 15–16 dienomis.
Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių lyderiai Romoje. EPA-ELTA nuotr.
Roma, spalio 31 d. (dpa-ELTA). Deklaracijoje po šiųmečio Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimo nebus numatytas nei terminas, iki kada turi būti pasiektas anglies dioksido neutralumas, nei anglimi varomos elektros energijos gamybos nutraukimo data.
„Padarysime viską, kad, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės aplinkybes, nekurtume naujų anglimi varomų elektros energijos gamybos pajėgumų, siekdami paspartinti perėjimą nuo anglies, kad būtų laikomasi Paryžiaus susitarime paskelbtų terminų“, – sakoma pareiškime, kurį gavo naujienų agentūra dpa. Čia turimas omenyje 2015 m. susitarimas, kuriuo jį pasirašiusios šalys įsipareigojo apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Pareiškime taip pat žadama, kad G20 nariai laikysis Paryžiaus susitarime duotų pažadų dėl klimato. Tačiau nenustatytas terminas, iki kada šie pažadai turėtų būti išpildyti.
Toks nekonkretumas neabejotinai nuvils aplinkosaugos aktyvistus, kurie tikėjosi, kad G20 narės parodys pavyzdį ir pasiųs aiškų ženklą prieš sekmadienį Glazge prasidėjusią klimato kaitos konferenciją, kurioje valstybės sieks patobulinti 2015 m. pasiektus susitarimus.
After every cataclysmic event one tends to think that the world will never be the same. This time it is true that in certain ways the world must change. Global history is laden with such turning points almost all being painful. For years we have been warned that a pandemic could be that cataclysmic. The section of humanity that live amidst raging wars, crises, endemic fragility, state collapse, and human misery could be pardoned for thinking that it could not be worse. Those living in peaceful, prosperous regions could think that nothing could harm them and that they were destined to remain lucky. Yet a pandemic is what it is; no society, no individual can hope to be outside the reach of a deadly virus. We thus distance ourselves from the others, from the blessings of social interactions.
Infections have reached all continents except Antarctica, numbers race towards one million and will surely surpass it, more than a third of humanity is ordered to stay home, and all those lives we have already lost in shocking numbers will be joined by scores of others. The economic toll of this pandemic will also be daunting and can be long term. The impact on existing state fragilities, on politics and security will surely encumber governments around the world. We have yet to see the light at the end of this tunnel and we cannot wait for it. It is a moment of reflection but also leadership and action.
The global system was in tatters even before humanity was struck by the coronavirus. Turkey for one had been making the case that we needed to reform the system. We called it “the world is larger than five” agenda, referring to the outdated composition of the UN Security Council but not stopping there. As a country that had to address unending conflicts and human misery in our close neighbourhood and home to largest refugee population in the world, we have known that the system was not working. In 2008 when the world was struck, that time by the economic pandemic, the G20 was able to bring a sense of direction and thus stability to the faltering world economy. The system had worked then but thanks in large degree to a relatively new global actor. We must brace for a similar massive economic impact this time around as well and make sure that the system works even as we make the necessary patches and replacements.
The top priority is to protect the health and safety of people from COVID-19. We support the timely G20 statement through which the leaders committed to act in solidarity in the fight against the pandemic and safeguard the global economy and unrestricted trade. The extension of SWAP agreements have been among significant measures agreed by the G20. We are happy that our proposal to form a Senior Officials Coordination Group was embraced by the G20 as we need to coordinate closely on issues such as border management and repatriation of citizens. I thank Canada for presenting initial ideas on its modalities. G20 is proving again to be the right format in global crisis management.
Turkey flag
A number of countries are also taking strong individual measures, Turkey included. However, individual efforts would not suffice. A global challenge requires a global response, first on the public health front and then in the economy, and over the long haul in reforming international institutions and the way countries support them. The relevant international institutions should assume an effective role in financial and medical equipment assistance. Protection of fragile communities, irregular migrants and refugees, and support to host countries are even more important now. Global supply networks and cargo transfers must run unhindered. Sanctions as a blunt policy tool must be evaluated from the humanitarian point of view. Many sanctions, including those against Iran hurt only the Iranian people but also their neighbours. At a time of a pandemic this risk is even higher. Developing and least developed countries, notably in Africa must not be left behind.
A cross cutting theme in the much needed global response is ending the conflicts that exact very heavy toll on the humans, ecosystem, economy and our conscience. We therefore call on the international community to step down in all conflicts, cease hostilities, and search earnestly for dialogue and reconciliation including in the Middle East. Geopolitical competitions and political grievances make little sense when the world is fighting for its very health and know that everyone suffers. This call cannot go unheeded if we all take a moment to support it worldwide.
This generation of leaders are in fact defining the future of the world order by the decisions they take today with regard to the pandemic. The seeds we sow today will soon confront us as full blown realities. The reality of a rules-based global system, a network of functioning nation states that are resilient and accountable, economies that leave no one behind and benefit all, supported by fit-for-purpose international organizations, all focusing on the well-being of the people irrespective of their nationality, faith or race can be within reach. Because the alternative quests are not meaningful even harmful to the common good. And thus there may be an upside legacy of this pandemic, notwithstanding all the pain it has been causing, if we all choose to make it happen. Stay home and safe.
Article by H.E. Mr. Mevlüt Çavuşoğlu published in The Washington Times titled “What We Do Today Will Define Tomorrow”, 2 April 2020
Putinas senatvėje. Foto montažas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paprašė sankcijų moratoriumo, pasaulyje siaučiant koronaviruso pandemijai. G20 šalių lyderiams jis sakė, kad tai „gyvybės ar mirties“ klausimas.
V. Putinas vis dėlto neatskleidė, kurios valstybės turėtų būti atleistos nuo sankcijų, jo kreipimasis buvo gana apibendrintas.
„Geriausiu atveju turėtume priimti… bendrą būtiniausių prekių bei finansinių operacijų joms įsigyti apribojimų moratoriumą, – ketvirtadienį virtualaus G20 šalių lyderių susitikimo metu sakė V. Putinas. – Kalbu apie šalis, kurios nuo šios pandemijos kenčia labiausiai. Vis dėlto tai gyvybės ir mirties klausimas, tai iš esmės yra humanitarinė problema.“
„Šie dalykai turėtų būti sprendžiami atsiribojus nuo bet kokios politikos“, – tvirtino V. Putinas.
Po Krymo aneksijos 2014 m. Rusijai Vakarų šalys pritaikė nemažai sankcijų. Rusija taip pat yra keleto kitų šalių, kurioms Vakarai taiko sankcijas, pavyzdžiui, Irano ir Šiaurės Korėjos, sąjungininkė.
V. Putinas pareiškė, jog svarbu steigti „žaliuosius koridorius, kuriuose negalioja jokios sankcijos ir jokie prekybos karai“. Šiais keliais esą būtų tiekiami medikamentai, maisto atsargos, įranga ir technologinės priemonės.
Rusijos prezidentas tvirtino, kad dabartinė krizė smogs stipriau nei 2008–2009 m. ekonominė krizė, o prekybos karai bei sankcijos esą ją dar labiau pagilins.
„Neabejotina yra tai, kad negalime sau leisti veikti „kiekvienas už save“ principu“, – teigė jis ir pabrėžė, jog valstybės privalo suvienyti jėgas ir kartu plėtoti vakcinas bei vaistus nuo koronaviruso.
Koronavirusas ir kritusios naftos kainos Rusijoje sukėlė krizę, todėl V. Putino žadėtas ekonomikos augimas bei gyvenimo sąlygų gerėjimas atrodo dar mažiau realus.
JAV gynybos sekretorius: Rusija vėl bandė įsikišti į Jungtinių Valstijų rinkimus. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Jimas Mattisas pareiškė, esą Rusija bandė kištis į JAV vidurio kadencijos rinkimus praeitą mėnesį, taip pat kaip 2016 metais, kai šalies prezidentu tapo Donaldas Trumpas.
Prasti Vašingtono ir Maskvos santykiai „be abejonės pablogėjo“, Rusijai bandant paveikti Jungtinių Valstijų rinkimų procesą, gynybos forume Kalifornijoje kalbėjo J. Mattisas.
„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl bandė įsikišti į mūsų rinkimus lapkritį, matome jų pastangas paveikti rinkimus“, – sakė Pentagono vadovas.
„Jų veiksmai, kuriais jie bando suardyti demokratinius procesus, turi būti sustabdyti. Mes padarysime viską, kad apsaugotume mūsų šalies demokratiją“, – tikino J. Matissas.
J. Matisso pareiškimai pasirodė po to, kai D. Trumpas staiga atšaukė susitikimą su V. Putinu G20 šalių viršūnių susitikimo metu. Pasak D. Trumpo, susitikimą jis atšaukė dėl Rusijos karinės intervencijos į Ukrainą.
JAV teisėsaugos institucijos ne kartą yra perspėjusios, esą „amerikiečiai turi suprasti, kad užsienio valstybės, ypač – Rusija, bando paveikti viešąją nuomonę ir rinkėjų požiūrį, siekdamos destabilizuoti šalį“.
Pats prezidentas D. Trumpas yra pačiame tyrimo centre, kuriame aiškinamasi, ar Rusija galėjo paveikti 2016 m. prezidento rinkimus D. Trumpo naudai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė šeštadienį Buenos Airėse planuotą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Prieš išskrisdamas į G20 viršūnių konferenciją Argentinoje jis tviteryje savo sprendimą argumentavo tuo, kad Maskva iki šiol negrąžino Ukrainai sulaikytų jūreivių. „Aš vėl džiaugsiuosi svarbiu viršūnių susitikimu, kai tik ši situacija bus išspręsta“, – rašė D. Trumpas.
Rusijos pusė iki paskutinės akimirkos tikėjosi, kad abu prezidentai susitiks. Baltieji rūmai taip pat ruošėsi susitikimui. Jau buvo žinomos ir detalės, be kita ko, kad D. Trumpas ir V. Putinas 20 minučių kalbėsis akis į akį. Po to, vadovaujant prezidentams, turėjo kalbėtis daugiau abiejų šalių atstovų.
D. Trumpas antradienį pirmą kartą davė suprasti, kad dėl aštrėjančios Ukrainos krizės jam kyla abejonių dėl susitikimo. Dar prieš pat išskrendant ir prieš paskelbiant apie atšaukimą jis Vašingtone teigė nusprendęs susitikti su V. Putinu. Tam esą yra geras laikas.
Buenos Airėse D. Trumpas dvišalių pokalbių, be kita ko, susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir Japonijos premjeru Shinzo Abe. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas paskelbė ir apie susitikimą su Turkijos vadovu Recepu Tayypu Erdoganu.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad „nėra jokio karinio Ukrainos konflikto sprendimo“. Tą ji padarė po to, kai Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paprašė NATO paramos naujausiame šalies konflikte su Rusija.
Nors dėl kilusios įtampos A. Merkel apkaltino Rusiją, ji pridūrė: „Prašome ir Ukrainos pusę būti išmintingą, nes žinome, kad keblumus galime išspręsti tik būdami racionalūs ir palaikydami dialogą, nes tokiems ginčams nėra karinio sprendimo“.
Sekmadienį jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius. Šis incidentas paskatino nuogąstavimus, kad tarp šalių gali kilti platesnio masto konfliktas.
Rusija užgrobė šiuos Ukrainos laivus Kerčės uoste. EPA-ELTA nuotr.
Interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“ P. Porošenka paprašė Vokietijos ir kitų NATO narių „perkelti karinius laivus į Azovo jūrą, siekiant padėti Ukrainai ir užtikrinti saugumą“.
A. Merkel, kalbėdama Vokietijos-Ukrainos verslo forume, patikino, kad savaitgalį G20 viršūnių susitikime Argentinoje šį incidentą aptars su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Ukrainos prezidentas pasirašė dekretą dėl karo padėties įvedimo. EPA-ELTA nuotr.
Pasak kanclerės, gegužę atidarytas tiltas per Kerčės sąsiaurį, jungiantis žemyninę Rusijos dalį ir aneksuotą Krymo pusiasalį, jau ir taip ribojo susisiekimą su Azovo jūra, tuo pačiu – ir su Ukrainos Mariupolio uostu.
„Visa kaltė dėl to tenka Rusijos prezidentui“, – pabrėžė kanclerė.
„Ko noriu dabar, tai kad būtų paviešinti visi faktai, kad įgulų nariai būtų paleisti ir kad nebūtų verčiami jėga prisipažinti, kaip kad matėme per televiziją“, – kalbėjo A. Merkel.
„Taip pat palaikyčiau idėją neeskaluoti padėties. Bet tuo pat metu turime užtikrinti, kad toks miestas kaip Mariupolis, priklausantis nuo priėjimo prie jūros, nebūtų tiesiog atkirstas, taip apsunkinant susisiekimą su ištisomis Ukrainos teritorijomis“, – pridūrė jis.
Sergejus Lavrovas verkšlena: būtų neteisinga, jei Didžiojo dvidešimtuko susitikime D. Trampas ir V. Putinas neturėtų progos pasikalbėti
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad „tikriausiai nebūtų teisinga“, jei kitą mėnesį Vokietijoje vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vienu ar kitu formatu nepasikalbėtų su JAV prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump), praneša „Reuters“.
EPA – ELTA nuotraukoje: JAV prezidentas Donaldas Trampas.
Krasnodaro mieste vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje S. Lavrovas dalyvavo kartu su Vokietijos užsienio reikalų ministru, Rusijos diplomatijos vadovas teigė neturįs ką pridurti prie žiniasklaidos spėlionių apie planus artėjančio viršūnių susitikimo kontekste surengti ir oficialų dvišalį JAV ir Rusijos vadovų susitikimą.
Jis sakė, kad tokiuose renginiuose įprasta, jog šalių vadovų keliai susikerta. Taip gali nutikti ir liepą, nes D. Trampas ir V. Putinas bus tame pačiame pastate. Jei prezidentų keliai išties susikirs, tai bus pirmasis jų susitikimas akis į akį.
S. Lavrovas tikino, kad ypač svarbu būtų tai, jog D. Trampas ir V. Putinas galėtų pasikalbėti apie konfliktą Sirijoje ir pastangas jį išspręsti taikiai.
Slaptai.lt portalas klausia: o gal kaip tik būtų labai šaunu, jei D.Trampas nesusitiktų su V.Putinu. Kam tie susitikimai? Pirmiausia Rusijos prezidentas išveda visus savo kariškius iš Krymo ir Rytų Ukrainos. Štai tada D.Trampui būtų galima trumpai pasišnekėti su V.Putinu. Bet jokiu būdu – ne anksčiau. Pirma Rusija grąžina Ukrainai Krymą, išveda savo kariaunas ir samdinius iš Rytų Ukrainos, oficialiai atsiprašo Ukrainos, tada D.Trampas sutinka išklausyti V.Putiną. Bet ne atvirkščiai. Žodžiu, laukia rimta intriga. Jei D.Trampas veršis paspausti ranką V.Putiui, – būtų blogas ženklas.
