Kanados vėliava

Otava, rugsėjo 24 d. (AFP-ELTA). Uraganas „Fiona“ šeštadienį pasiekė sausumą – rytinę Kanados Naujosios Škotijos provinciją, pranešė JAV nacionalinis uraganų centras (NHC), jis atnešė vėjus, kurių didžiausias greitis siekė 144 km per valandą, ir smarkias liūtis.
 
NHC teigimu, audra, kaip „galingas uragano jėgos ciklonas“, paveiks daugelį rytinės Kanados vietovių. Kanada įspėjo apie atšiaurias oro sąlygas didžiojoje jos rytinės pakrantės dalyje. Pasak Kanados uraganų centro (CHC), apie didelio greičio vėjus pranešta Naujojoje Škotijoje, Princo Edvardo saloje, Magdalenos salose ir pietvakarių Niufaundlende. Naujojoje Škotijoje ir Princo Edvardo saloje užregistruota iki 125 mm kritulių, pranešė CHC, „didelė tikimybė“, kad audros kils Naujojoje Škotijoje, Šv. Lauryno įlankoje ir vakarinėje Niufaundlendo dalyje.
 
„Tai tikrai bus istorinis ekstremalus įvykis Rytų Kanadoje“, – prieš audrai pasiekiant sausumą žurnalistams sakė CHC meteorologas Bobas Robichaudas. „Tai didžiulis uraganas (…) tad mažai tikėtina, kad jis nusilptų“, – sakė jis. Naujosios Škotijos valdžia įspėjo, kad gali nutrūkti elektra, ir patarė žmonėms likti namuose ir turėti atsargų mažiausiai 72 valandoms.
 
Prieš tai „Fiona“ praslinko pro Bermudus, šioje Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijoje siautėjo stiprūs vėjai, bet apie žuvusius žmones ar didelę žalą nepranešta, nes audra praskriejo maždaug už 100 mylių į vakarus nuo salos. Dalis gyventojų penktadienio vakarą liko be elektros, bet jos tiekimas greitai buvo atkurtas daugelyje vietovių.
 
Uraganai gana dažni mažytėje vos 54 kv. km ploto saloje, kurioje gyvena maždaug 64 tūkst. žmonių, vienoje atokiausių vietų pasaulyje, artimiausia kaimyninė šalis yra Jungtinės Amerikos Valstijos maždaug už 640 mylių. Bermudai, kurių ekonomiką skatina tarptautiniai finansai ir turizmas, yra turtingi lyginant su dauguma Karibų jūros šalių, pastatai ten statomi pagal griežtus planavimo įstatymus, kad atlaikytų audras. Kai kurie jas atlaiko šimtmečius.
 
Anksčiau šią savaitę Puerto Rike „Fiona“ pasiglemžė keturis žmones, pranešė JAV žiniasklaida, vienas žmogus žuvo Prancūzijos užjūrio Gvadelupos departamente, dar vienas – Dominikos Respublikoje. Prezidentas Joe Bidenas paskelbė nepaprastąją padėtį Puerto Rike, JAV teritorijoje, vis dar neatsigavusioje po uragano „Maria“, praūžusio prieš penkerius metus. Dominikos Respublikos prezidentas Luisas Abinaderis tris rytines provincijas paskelbė nelaimės zonomis.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.09.26; 07:04

Praūžusi audra pridarė nuostolių. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kovo mėnesį Lietuvai smogusi audra „Laura“ ir birželio tropinius karščius lydėjusios gūsingų vėjų, liūčių bei krušų bangos verčia fiksuoti liūdnus rekordus. Vien per birželį draudikai užfiksavo beveik tiek pat gamtos stichijų sukeltų žalų kaip per visus praėjusius metus.
 
Audrų nuostoliams atlyginti skirtų lėšų suma šiemet irgi bus rekordinė per pastarąjį dešimtmetį, sakoma draudimo bendrovės BTA pranešime.
 
„Per šešis mėnesius mūsų klientai dėl audrų visoje Lietuvoje jau patyrė beveik 1000 įvykių – 20 proc. šių atvejų nukentėjo transporto priemonės, 80 proc. – kitas turtas. Tuo tarpu per visus 2019 metus analogiškų atvejų, kilusių dėl gamtos stichijų, buvo užfiksuota dvigubai mažiau – kiek daugiau nei 400“, – sako BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina E. Karpova.
 
Vien per birželio mėnesį draudiminių įvykių, susijusių su nukentėjusiu gyventojų ar įmonių turtu, draudimo bendrovė teigia užfiksavusi beveik tiek pat, kiek per visus praėjusius metus – per 400. Keleriopai išaugo ir audrų padariniams atlyginti skirtų lėšų suma. Pernai gamtos stichijų nuostoliams kompensuoti bendrovė skyrė 670 tūkst. eurų, o per pirmąjį 2020 m. pusmetį klientams jau išmokėta 577 tūkst. eurų, dar 732 tūkst. eurų rezervuota tebevertinamų įvykių žaloms atlyginti.
 
Pasak K. E. Karpovos, pagal audrų ir jų sukeltų žalų skaičių 2020 metai neabejotinai bus rekordiniai nuo pat 2005-ųjų, kai draudikams teko kompensuoti milijonines sausio mėnesį praūžusio uragano „Ervinas“ žalas gyventojų bei įmonių turtui. Palyginimui: pernai gamtos stichijos tapo 18 proc. visų BTA užfiksuotų turto draudiminių įvykių priežastimi, o šiemet šis skaičius išaugo iki 30 procentų.
 
„Audrų, gūsingų vėjų, liūčių ir krušų sukeltų atvejų padaugėjo beveik visuose šalies regionuose – Žemaitijoje, Aukštaitijoje, Suvalkijoje ir Mažojoje Lietuvoje jų užfiksuota beveik 3 kartus daugiau nei per visus praėjusius metus. Tik Dzūkijoje draudiminių įvykių skaičius augo kiek kukliau. Itin marga šiemetinė draudiminių įvykių geografija byloja, kad kone visų regionų gyventojai savo turto apsauga turėtų rūpintis dar atsakingiau nei ankstesniais metais“, – sako K. E. Karpova.
 
BTA ekspertai rekomenduoja gyventojams atidžiai sekti orų prognozes, o artėjant audrai susinešti lauke paliktus baldus, vazonus, indus, įrankius, kepsnines, žoliapjoves, drabužių džiovyklas, batutus. Būtina patikrinti, ar nepaliktos atviros namų, balkono, terasos durys. Siaučiant gūsingam vėjui reikėtų sandariai užsidaryti langus bei stoglangius.
 
Griaudžiant bei žaibuojant privalu pasirūpinti, kad patalpose būtų užvertos orlaidės, dūmtraukiai bei nesusidarytų net menkiausias skersvėjis.
 
„Deja, net ir maksimalus dėmesys asmeniniam ir turto saugumui neduos šimtaprocentinės garantijos, jog išvengsime gamtos stichijų sukeltų nuostolių. Juolab kad kai kurį turtą apsaugoti yra sunku – šiais metais užfiksavome itin daug atvejų, kai kruša, smarkus lietus ar vėjas sugadino stogų bei sienų dangą, išdaužė stoglangius, langus. Apsisaugoti nuo neplanuotų išlaidų galima tik iš anksto pasirūpinus turto draudimu, kurio apsauga galioja ne tik gamtos stichijų, bet ir vagysčių, gaisrų, turto suniokojimo ar apgadinimo atvejais“, – sako draudimo ekspertė.
 
Pasak K. E. Karpovos, nors apsidraudusiems klientams taip pat tenka sugaišti laiko bei pastangų atkuriant suniokotą aplinką, bet draudimo apsauga bent jau kompensuoja materialinius nuostolius bei leidžia sumažinti patiriamą stresą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.03; 03:00