Lechas Walesa. EPA – ELTA nuotr.

Lenkijai minint 40-ąsias nepriklausomos profsąjungos „Solidarumas“ įkūrimo metines, buvęs jos lyderis Lechas Walesa įspėjo dėl populizmo.
 
„Žmonės šiandien renka populistus, nes jie žada permainas“, – sakė L. Walesa, kuris už savo taikų indėlį kovoje prieš komunizmą 1983 metais laimėjo Nobelio taikos premiją ir kritus Geležinei uždangai tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu Lenkijos prezidentu. L. Walesa pabrėžė, kad populistai teisingai supranta dabarties problemas, „tačiau jų atsakas yra klaidingas“.
 
Taip L. Walesa kalbėjo šimtams žmonių istorinėje Lenino laivų statykloje Gdanske, kur 1980 metų rugpjūtį ir užgimė „Solidarumo“ judėjimas. “Mes vietoj populistų turime perimti iniciatyvą“, – sakė 76-erių buvęs prezidentas. Esą būtini „protingesni sprendimai ir geresnės struktūros“. Po savo kalbos L. Walesa simboliškai atidarė laivų statyklos vartus, kaip tai padarė prieš 40 metų pasirašius Gdansko susitarimą.
 
Nepriklausomos lenkų profsąjungos „Solidarumas“ įkūrimas 1980 metų rugpjūčio 31 dieną laikomas svarbiu veiksniu, prisidėjusiu prie komunizmo Europoje žlugimo. Pradžioje protestai Gdansko fabrikuose 1980-ųjų liepą kilo dėl augančių mėsos kainų. Rugpjūčio viduryje tada prasidėjo didžiuliai streikai Lenino laivų statykloje, kurių metu vis garsiau girdėjosi reikalavimai įkurti laisvą profsąjungą. Charizmatiškas „Solidarumo“ judėjimo atstovas buvo tada 35-erių elektrikas L. Walesa, kuris penkeri metai prieš tai buvo atleistas iš laivų statyklos.
 
„Solidarumui“ vienu metu priklausė 10 mln. žmonių – ketvirtadalis tuomečių Lenkijos gyventojų. 1981-aisiais profsąjunga vėl buvo uždrausta. Aktyvistai iki 1989 metų veikė pogrindyje.
 
Šiandien „Solidarumas“ turi 500 000 narių, profsąjunga laikoma artima valdančiajai „Teisės ir teisingumo partijai“ (PiS).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.01; 10:38

Lenkija turėtų pareikalauti kompensacijos už Antrojo pasaulinio karo sukeltus nuostolius, sekmadienio rytą Gdanske minint 80-ąsias karo pradžios metines pareiškė šalies ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
 
„Turime kalbėti apie šiuos nuostolius… turime pareikalauti teisybės ir turime pareikalauti kompensacijos“, – M. Morawieckis teigė Lenkijos žiniasklaidai.
 
Per karą Vokietijos sukelti nuostoliai Lenkijoje buvo dešimtis kartų didesni už sumas, kurias Lenkija išleido kurdama ir vystydama savo jauną valstybę po Pirmojo pasaulinio karo, pridūrė šalies premjeras.
 
Antrasis pasaulinis karas nusinešė 6 milijonus lenkų gyvybių, tarp kurių – 3 milijonai Lenkijos žydų.
 
Anot M. Morawieckio, Antrasis pasaulinis karas buvo „milžiniško masto genocidas, lenkų tautos genocidas“. Per karą Lenkija apsaugojo tokias Europos civilizacijos pagrindines vertybes kaip laisvė ir žmonijos orumas, pabrėžė ministras pirmininkas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.01; 03:00

Dabartinė Lenkijos vyriausybė negali leisti, kad šalis būtų įtraukta į euro zoną. Tai antradienį Gdanske per rinkimų kampanijos renginį pareiškė valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis.
 
Jo manymu, dabartiniame ekonomikos plėtros etape Lenkija nepasirengusi priimti bendros valiutos.
 
„Euro zona šiandien yra stagnacijos forma. Joje prognozuojamas tik 1,1 proc. augimas. O mūsų šalies prognozė – 4 proc., gal net pavyks pasiekti 5 proc. Negalime leisti, kad mus įtrauktų į tą zoną. Turime nuo jos gintis, o tai – tiek Lenkijos vyriausybės, tiek Europos Parlamento uždavinys“, – teigė J. Kaczynskis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.22; 06:30