Prezidentas susitiko su buvusiais žvalgybos tarnybų vadovais. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su buvusiais Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) vadovais. Tokio formato susitikimas įvyko pirmą kartą.
 
Prezidentas su buvusiais tarnybų vadovais aptarė Lietuvos žvalgybos institucijų veiklą ir šiandienius joms tenkančius iššūkius, vaidmenį geopolitinių grėsmių akivaizdoje.
 
Šalies vadovas akcentavo, kad stipri ir efektyviai veikianti žvalgyba yra mūsų nacionalinio saugumo pagrindas.
 
Pasak prezidento, keliant žvalgybos kontrolės standartus, turi būti atsižvelgta į žmogaus teisių apsaugos užtikrinimą, tačiau pokyčiai neturėtų silpninti pačių institucijų veiklos proceso ir efektyvumo.
 
„Šiandieninių grėsmių akivaizdoje žvalgybos tarnyboms turi būti užtikrinta galimybė įgyvendinti joms suformuotus uždavinius, taip užtikrinant šalies nacionalinį saugumą“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas susitiko su buvusiais žvalgybos tarnybų vadovais. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotrauka
 
Prezidentas domėjosi, kaip buvę tarnybų vadovai vertina iniciatyvas steigti Žvalgybos kontrolieriaus įstaigą, kokius įžvelgia tokio sprendimo privalumus, trūkumus ir rizikas. Žvalgybos ekspertai susitikime pasidalijo savo patirtimi ir išsakė pozicijas dėl tokio kontrolės mechanizmo steigimo efektyvumo – jiems daugiausia klausimų kelia galimos politinės įtakos ir nepriklausomumo rizikos.
 
Susitikime dalyvavo buvę VSD vadovai Mečys Laurinkus, Jurgis Jurgelis, Arvydas Pocius, Povilas Malakauskas ir Gediminas Grina bei buvę AOTD vadovai Gintaras Bagdonas ir Juozas Kačergius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.11.11; 07:17

Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Jau rašėme, kad Lietuvos saugumui kyla nauji iššūkiai, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui. Tokiu iššūkiu galėtų būti ir kilęs skandalas dėl Kremliaus „trolio“ ir baudėjų grupuotės „Wagner“ kuratoriaus Jevgenijaus Prigožino, kuriam JAV paskelbusios sankcijas, lėktuvo atsiradimo Vilniaus oro uoste ir jo remonto. Kita vertus, daug minčių kelia nevaržomas svetimos šalies politikų, tegul ir aršių V. Putino kritikų, tokių kaip A. Navalnas, vaikštinėjimas Vanaginės kariniame poligone…

Tiesa, šie faktai neįėjo į Valstybės saugumo departamento parengtą ir visuomenei bei Seimui pristatytą 2019 m. kilusių grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą (https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2020/02/2020-Gresmes-LT-.pdf ). Kokie jos svarbiausi bruožai?

Kas erzina Maskvą ir ne tik ją?

Pirmiausiai priminsime, kad paprastai tokie dokumentai sukelia didžiulį susierzinimą kaimyninėse šalyse. Antai, Rusijos ambasada Lietuvoje gana piktai sureagavo į paskelbtą žvalgybos institucijų ataskaitą apie grėsmes nacionaliniam saugumui, kurioje pagrindine grėsme Lietuvai yra įvardyta būtent Rusija. Kaip pranešė Baltnews.lt, pasiuntinybei šis dokumentas kelia „slogų įspūdį ir greičiau primena ligos istoriją“.

O Rusijos Dūmos Federacijų tarybos narys Francas Klincievičius pareiškė, jog ataskaita „neišlaiko jokios kritikos, nes lietuviai iš principo kaip objektas neįdomūs Rusijos specialiosioms tarnyboms“. „Kaip kariškis pasakysiu, – su ironija tęsia senatorius, – kokią informaciją mums gali teikti užverbuotas lietuvis, juk ten tėra trys tankai, du šarvuočiai ir aštuoni keturračiai…“ Tačiau logiškai galima paklausti: kam Maskvai analizuoti VSD ataskaitą ir piktintis ja, jeigu jos nedomina Lietuvos karinis pajėgumas?..

AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Teisybės dėlei reiktų pridurti, kad ataskaitą negatyviai vertina ne tik mūsų ideologiniai oponentai užsienyje. Antai, Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila portale Alkas.lt piktinasi VSD vadovo D. Jauniškio ataskaitos pristatymu Seime, kai šis „leptelėjo“, jog minėti vertinimai skirti Lietuvos politinės sistemos, o ne žmonių, ne valstybės apsaugai. Signataras prikaišioja ataskaitos autoriams, kad jie pernelyg užsipuola Rusiją, o nemato kitų šalių, be to, nepastebi „1997 m. Rusijos ir NATO sudarytos sutarties, pagal kurią buvo susitarta, kad NATO nesiplės į Rytų Europą ir tokios teisės bei faktinės kolizijos galimos įtakos Lietuvos nacionaliniam saugumui“. Būtent tai esą ir erzina Rusiją…

Galima būtų ginčytis dėl formuluočių, požiūrio į grėsmes iš Rusijos, kitų šalių vertinimų, bet mes pažvelkime į pačios ataskaitos kelis išskirtinius momentus.

Kokie grėsmių prioritetai?

Žvelgiant į VSD dokumentą, susidaro įspūdis, kad į pirmą vietą šį kartą iškelti mūsų krašto saugumą veikiantys šalutiniai faktoriai. Pavyzdžiui, gyventojų vizitai į Rusiją ir Baltarusiją. Rašoma, kad ten išvykę asmenys automatiškai atsiduria grėsmės lauke ir gali tapti taikiniu. Nemokamų elektroninių vizų į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą sistema sudaro Rusijos žvalgybos tarnyboms palankias sąlygas iš atvykstančių turistų rinkti informaciją ir ieškoti taikinių verbavimui. Nekyla abejonių, kad VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) turi faktų, patvirtinančių mūsų gyventojų verbavimą ar kitokį apdorojimą. Tačiau išryškinti šį momentą ir iškelti į pirmą vietą grėsmių sąraše vargu ar buvo tikslinga.

Buvęs VSD direktorius Gediminas Grina, vertindamas ataskaitą, net pamoko, kaip lietuviai turi elgtis tokiais atvejais. Jei ši grėsmė tapo ataskaitos prioritetu, tai ženkime toliau: kiekvienam turistui ar verslininkui, vykstančiam į Sankt Peterburgą ar Maskvą, tarsi sovietiniais laikais, paruoškime instrukcijų paketą, kaip elgtis kaimyninėje šalyje, kad jo neužverbuotų ir nepadarytų Lietuvos priešu… Ir gink Dieve, venkime nemokamų elektroninių vizų… Naiviai skamba, tiesa? Tokį įspūdį sudaro šis specialistų parengtas dokumentas.

Kur kas rimčiau atrodo kita eilutė: didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir toliau kelia Rusijos bandymai didinti karinį potencialą, politinę bei ekonominę įtaką Baltijos jūros regione. Vėlgi: ataskaitoje būtų neprošal pagrįsti šią grėsmę turimais faktais arba tendencijomis, nenurašant jų nuo ankstesnių dokumentų. Protingas konkretumas tarnauja kaip solidus argumentas ir padidina kiekvieno tyrimo reikšmę.

Buvęs VSD direktorius Gediminas Grina. Slaptai.lt nuotr.

G. Grinos vertinime išskiriamas svarbus grėsmių aspektas – technologinis, kibernetinis. Šiuolaikiniame informaciniame kare IT sudaro vieną pagrindinių faktorių, keliančių grėsmę valstybių saugumui, nors negalima atmesti ir tiesioginės karinės agresijos, kaip atsitiko Rusijos kare Ukrainoje ar Krymo aneksija. Ataskaitoje teisingai akcentuojama, kad šios grėsmės kartais konfliktuoja su verslu, ypač kinišku.

Bet čia aiškumo trūksta. Ar turima galvoje apskritai KLR verslo invazija į Lietuvą ar konkretus atvejis – Kinijos kibernetinių pajėgumų veržimasis į mūsų rinką? Kaip aiškina G. Grina, greičiausiai tai pernai kilęs JAV konfliktas su Kinija dėl jos technologijų kompanijos „Huawei“. Ir jau visai neaiški kita šio skyriaus formuluotė: „Nauju rizikos veiksniu gali tapti 5G technologijų vystymas, jei neskiriamas reikiamas dėmesys informacinių technologijų paslaugų ar produktų tiekėjo patikimumui.“ Eiliniam ataskaitos skaitytojui tai tampa tikra „abrakadabra“…

Beje, atskira grėsmių pastraipa dokumente galėjo tapti mūsų verslo priešprieša su politine nacionalinio saugumo dalimi: daugelis įtakingų verslininkų, net patekusių į aukštus valstybės postus, nepaisančių rimtų perspėjimų, toliau plečia kontaktus su Kremlius proteguojamomis įmonėmis, o tai kelia tiesioginę grėsmę mūsų saugumui.

Fotoaparatai. Slaptai.lt nuotr.

VSD ataskaitoje ne kartą pabrėžiama Kinijos įtaka pasaulyje ir keliama grėsmė. Kinų sukelti recidyvai Katedros aikštėje Vilniuje ar kinų turistės akibrokštas Kryžių kalne vargu ar galėjo tapti rimtais tokios įtakos argumentais rimtame dokumente.

Apskritai metinis VSD pranešimas apie grėsmes padeda suprasti, kokioje geopolitinėje aplinkoje mes gyvename. Ankstesniuose dokumentuose daugiau vietos buvo skiriama vidinėms grėsmėms, vadinamosios Penktosios kolonos veiksmams. Šių dienų įvykiai (pavyzdžiui, Klaipėdos mokytojos palankios paskaitos apie SSRS laikus) rodo, kad ši giluminė grėsmė – nematoma ir ypač pavojinga – per mažai domina mūsų specialiąsias tarnybas.

2020.02.11; 12:08

Slaptai.lt jau paskelbė keletą pranešimų dėl naujųjų Žvalgybos įstatymo pataisų, leisiančių mūsų „džeimsams bondams“ kviestis žmones į vadinamuosius prevencinius pokalbius. Už tokio pokalbio vengimą būtų numatyta net atsakomybė.

Ar Lietuvos slaptosios tarnybos VSD ir AOTD negali išsiversti be šių pataisų?

VSD vadovas Darius Jauniškis ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas Ainis Razma teigia, kad Prezidentūros siūlomos Žvalgybos įstatymo pataisos yra skirtos piliečių apsaugai. Pasak A. Razmos, Lietuvai priešiškos žvalgybos taikosi į žmogų kiekvieną dieną, todėl, pabrėžia jis, diskusijas sukėlęs siūlymas įteisinti prevencinį pokalbį prisidėtų apsaugant piliečius nuo neigiamo priešiškų užsienio žvalgybos tarnybų poveikio.

„Prevenciniai pokalbiai skirti tam, kad asmuo būtų įspėtas, jog juo domisi užsienio žvalgyba. Galbūt jam nežinant (užsienio žvalgyba – ELTA) jau yra surinkusi tam tikros informacijos“, – „Žinių radijui“ teigė A. Razma.

„Prevencinis pokalbis įvedamas dėl to, kad apsaugotų Lietuvos piliečius nuo užsienio žvalgybos poveikio. Neturėtume pamiršti, kad į mus taikomasi kiekvieną dieną. Priešiška žvalgyba dirba taip, kad gali būti nusitaikoma praktiškai į bet ką“, – teigė A. Razma.

Anot A. Razmos, Lietuvos žvalgyba, įgyvendinus Prezidentūros siūlomas pataisas, padės žmogui surasti išeitį iš padėties.

„(Įspės – ELTA), kad žmogus pakeistų savo elgseną ar padės jam surasti išeitį iš šios situacijos, kol jis dar nėra sukompromituotas ar pastatytas į kažkokią situaciją, kurioje nebėra kitos išeities. Tai skirta piliečių apsaugai“, – teigia prezidento patarėjas.

Pasak A. Razmos, šiuo metu Prezidentūros siūlomos Žvalgybos įstatymo pataisos įpareigos žmogų teisiškai. Todėl žmogus baudžiamojo persekiojimo metu nebegalės teigti, kad nebuvo įspėtas žvalgybos pareigūnų apie savo elgesį.

„Tai yra teisiškai įpareigojantis dalykas. Jeigu aš, kaip žvalgybos pareigūnas, susitikdamas su jumis, gerdamas kavą pasakysiu, kad jums kyla pavojus, jūs sakysite „ačiū“ ir tęsite tai toliau (…), tai yra jūsų teisė ir t.t. Jeigu jūsų kontaktai atveda iki tos ribos, kai prasideda baudžiamasis persekiojimas – tai nebe žvalgybos darbas. Tuomet teismui ar tardytojui galite pasakyti, kad jūs nebuvote perspėtas, nes nėra jokių įrodymų. Prevencinio pokalbio metu žmogui išdėstoma jo situacija. Jis yra supažindintas, turi pasirašyti, ir tai yra fiksuojama“, – teigė A. Razma.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lyg ir logiška, lyg ir suprantama. Bet štai kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Prezidentūros inicijuojamos Žvalgybos įstatymo pataisos yra perteklinės. Pasak D. Grybauskaitės, galimybė žvalgybai iškviesti žmones į prevencinį pokalbį prasilenkia su žmogaus teisėmis.

„Man labai sunku komentuoti jau konkretų įstatymą, aš jo detalių nežinau, bet kai kurie šito įstatymo elementai buvo diskutuojami ir anksčiau, ir ypač vadinamieji prevenciniai pokalbiai. Aš tuo metu ir dabar manau, kad tai yra perteklinė priemonė ir tikrai prasižengianti su žmogaus teisėmis, be specialios žvalgybinių institucinių kontrolės tokia priemonė tikrai negali būti įvesta“, – sakė D. Grybauskaitė.

Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Kritiškai į šias pataisas žvelgia ir Kęstutis Girnius. Delfi.lt paskelbtame straipsnyje „Kai esi plaktukas, visur matai vinis“ šis VU TSPMI politologas teigia: „Prezidento Gitano Nausėdos siūlomas įstatymas dėl žvalgybos galių plėtimo suteiktų Valstybės saugumo departamentui teisę kviesti žmones į prevencinius pokalbius, patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Reikia nepritarti šiam nereikalingam įstatymui, kuriuo būtų galima lengvai piktnaudžiauti, ribojant žodžio laivę bei malšinant valdžios kritiką“.

Buvęs VSD direktorius Gediminas Grina. Slaptai.lt nuotr.

O ką dėl pataisų mano buvęs VSD vadovas Gediminas Grina? Portalui slaptai.lt atsiųstame komentare jis rašo: „Poklabiai su „objektais” yra natūralus dalykas, tik save gerbiančios žvalgybos to nedaro viešai. Viešam veikimui yra teisėsauga (policija ir pan.) Paprastai kalbant, valstybės vyrai neskiria žvalgybos nuo teisėsaugos. Iš nesuvokimo ir gimsta triukšmas bei skandalai“.

Slaptai.lt primena, kad viešojoje erdvėje diskusijų sulaukė prezidento Gitano Nausėdos įregistruotos Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisos, siūlančios žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Taip pat Prezidentūros inicijuotose pataisose žvalgybos institucijoms numatyta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Teikiamoje Žvalgybos įstatymo redakcijoje numatytas ir draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus.

2020.01.13; 17:04

Slaptai.lt skelbia pluoštą nuotraukų lietuviškų šiokiadienių temomis.

2018.09.26

Kodėl sovietinė okupacija ištiko Lietuvą visiškai nepasiruošusią, nors žinių apie tikruosius Kremliaus ketinimus būta užtektinai? Kodėl Lietuvos valdžia išdavė savo saugumo pareigūnus pasmerkdama juos kančioms ir mirčiai? Ar šiandien, jei Lietuva patirtų panašią nelaimę į tą, kuri nutiko 1940-aisiais, situacija pasikartos? Ar turėtume daug išdavikų ir kolaborantų?

Šie klausimai buvo keliami Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatant Severino Vaitiekaus veikalą „Lietuvos žvalgyba XX a. viduryje ir antrojoje pusėje“. Ypač įdomios buvusio VSD vadovo Gedimino Grinos pastabos. Diskusijoje taip pat dalyvavo knygos autorius Severinas Vaitiekus bei Violeta Rutkauskienė ir Monika Kareniauskaitė.

Diskusijai vadovavo istorikas, publicistas Vidmantas Valiušaitis. Slaptai.lt skelbia keletą ištraukų.

2018.09.11; 08:30

Šiandien pasirinkau būtent tokį pavadinimą. Intriguojantis? Galbūt. Bet ar teisingas? Žiauriai bjaurių temų nebūna. Tema „žiauriai bjauri“ tampa tik tuomet, kai sakoma ne visa tiesa, kai specialiai vengiama išdėstyti pagrindinius faktus arba tiesiog bijoma išvardinti absoliučiai visus argumentus.

Buvusio VSD vadovo Gedimino Grinos svarstymas dėl valstybinių mokyklų kitataučiams Lietuvoje pagrįstumo išprovokavo per daug triukšmingas diskusijas. Mes kaip akis išdegę puolėme smerkti buvusį valstybės pareigūną, tepasakiusį, jog Lietuvoje valdiškos mokyklos kitataučiams tampa savotiškais „švietimo getais“.

Continue reading „Žiauriai bjauri tema”

Ką kalbėjo apie Rusijos prezidentą Europos politikai iš Rusijos URM „juodojo sąrašo“

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas birželio 1 dieną apkaltino Europos Sąjungą, kad ši pažeidė „etikos normas“, išspausdinusi 89 politikų ir visuomenės veikėjų pavardes, kuriems Rusija uždraudė įvažiuoti į savo teritoriją.

Pasak Lavrovo, Rusija suprato Vokietijos prašymą perduoti ES šį sąrašą, bet nesitikėjo, kad jis „nutekės“ ir bus paskelbtas spaudoje.

Continue reading „„Vladimirą Putiną išvykime iš palmės“”

Mieli Departamento veiklos ataskaitos skaitytojai,

Dar kartą turiu privilegiją pristatyti Jums įvertinti 2014 m. VSD veiklos ataskaitą. Simboliška tai, kad ši ataskaita yra penkerių metų kadencijos paskutinis „veiklos akordas”.

Priimdamas iššūkį tapti VSD vadovu, turėjau aiškią viziją ir politinę paramą, kaip instituciją, vadintą „valstybe valstybėje“, pertvarkyti į modernią vakarietišką tarnybą paverčiant ją „institucija Valstybei“.

Continue reading „Valstybės saugumo departamentas: 2014-ųjų metų veiklos ataskaita”

Žvalgybų intrigomis besidomintys lietuviai vargu ar pražiopsojo VSD direktoriaus Gedimino Grinos interviu, šį sekmadienį duotą LRT televizijos laidai „Savaitė“.

Nepastebėti tokių laidų neįmanoma, nes bet koks, net ir trumpiausias, slaptųjų tarnybų vadovo pasirodymas viešojoje erdvėje traktuotinas kaip svarbus įvykis. Slaptųjų tarnybų vadovai apie subtilias žvalgybines intrigas retai kada diskutuoja prieš televizijos kameras.

O jei sutiko kalbėti – tai ši taktika pasirinkta ne atsitiktinai, ne šiaip sau. Vadinasi, slaptųjų tarnybų vadovybė nori mums kažką pasakyti. Ji kažką bando mums paaiškinti net ir … „nieko nepasakydama“. 

Continue reading „Sudėtinga situacija”

Nejaugi sunku suprasti, kodėl Lietuvai privalu ginti Ukrainą? Nejaugi nebesusigaudome, kodėl Lietuvai dera remti Ukrainą visomis teisinėmis, politinėmis ir ekonominėmis priemonėmis? Nejaugi sunku suvokti, kodėl turime remti ukrainiečius nepaisydami isteriškų Kremliaus pykčių ir grasinimų?

Atsakymas – paprastas. Atremdama karinę ir ekonominę Rusijos agresiją, Ukraina gina ne vien save. Ji gina ir mus, Baltijos šalis. Šis pastebėjimas, beje, priklauso ne portalui Slaptai.lt, o žymiai rusų žurnalistei, disidentei Valerijai Novodvorskajai. Už tokį palyginimą V.Novodvorskaja verta didžiausios pagarbos.

Dėmesio verta ir ši V.Novodvorskajos sentencija: „Jūs turite ginti savo Ukrainą negailėdami savo gyvybės, kaip Dangaus Šimtinė Maidane. Jūs turite ginti savo garbę. Pasikliauti Vakarais neverta. Jie gina tuos, kas priešinasi“.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Kam nederėtų paduoti rankos?”

Lyg tyčia paties svarbiausio Rytų Partnerystės susitikimo išvakarėse pati ES pirmininkė Lietuva paslydo ir suklupo lygiame kelyje. Gal ir teisingai sako „Veido“ žurnalo leidėjas Algimantas Šindeikis, Lietuva turi du priešus: Rusiją ir mūsų pačių kvailumą.

Drastiškas nutekinimo tyrimas

Viskas prasidėjo ta nelemta VSD pažyma, kad Rusija ruošia naujas propagandines atakas prieš Lietuvą – artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir kitus aukštus šalies pareigūnus. Kai šią informaciją spalio 31 d. paskelbė BNS agentūra, pakilo bangos. Po savaitės jau visą Lietuvą drebino audra, straipsnių antraštės rėkė: laisvos spaudos smaugimas, policinė valstybė, smukome iki Rusijos lygio.

Continue reading „Slaptos pažymos audra”

„A.Stancikienė: prezidentė mus valdo tokiu principu, kuriuo mus valdė okupacinė Rusija“, „Prezidentė įsismagino – valosi kojas į teismus“, „P.Urbšys: prezidentė privalo paaiškinti VSD savivalę“, „Z. Vaišvila: D. Grybauskaitė eina ne tas pareigas“ – tai tik kelios antraštės, kuriomis nusprendžiau pradėti šią įžvalgą, kad niekam nekiltų klausimas, ar prezidentę kas nors puola. Atsakymas akivaizdus: taip, ir net labai nuoširdžiai.

Žinoma, galima daryti prielaidą, kad pareiškimu, jog Dalios Grybauskaitės prezidentavimo principai tolygūs Rusijos okupacinės valdžios taikytiems principams, Seimo narė Aurelija Stancikienė tik demonstruoja savo juodojo humoro potencialą. Vis dėlto realistiškesnis paaiškinimas būtų toks: žiniasklaidą valdančios verslo grupės, arba oligarchai, nusprendė D. Grybauskaitei parodyti raudonąją kortelę, todėl visiems, kurie nori nemokamai pasireklamuoti verbaliniu būdu įspirdami prezidentei, suteikiama galimybė pasinaudoti visokeriopa šlėktų valdomų žiniasklaidos priemonių pagalba.

Continue reading „Prezidentė – XXI a. šlėktų taikinyje”

Be jokios abejonės, svarbiausiu šios savaitės įvykiu reikėtų laikyti tarptautinės naujienų agentūros BNS žurnalistų apklausas ir kratas su kompiuterių poėmiu ketvirtadienį, lapkričio 7 d., Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT, vadovas Saulius Urbanavičius) tiriant slaptos VSD pažymos, skirtos siauram politikų ratui, paviešinimo faktą.

Teisėsauga tyrimo dėl galimo neteisėto informacijos atskleidimo ėmėsi po to, kai spalio 31 d. BNS pranešė apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams (Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos), kad Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę. Po BNS pranešimo VSD vadovas Gediminas Grina ir prezidentė D. Grybauskaitė patvirtino, kad ši BNS pagarsinta informacija tikra, kitaip jie ir pasielgti negalėjo. VSD vėliau pranešė, kad kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, nes gali būti neteisėto informacijos atskleidimo požymių.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai: ką byloja slaptoji VSD pažyma”

kusaite_portretas

Ren­gi­mu­si su­si­sprog­din­ti Če­čė­ni­jo­je kal­ti­na­ma Eg­lė Ku­sai­tė nei­gia esą jos prieš dau­giau nei dve­jus me­tus duo­tus pa­ro­dy­mus, nes ap­klau­sų me­tu prieš ją bu­vo smur­tau­ja­ma.

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas, nag­ri­nė­jan­tis šią by­lą, dar nuo pa­va­sa­rio skel­bia jos pa­ro­dy­mus.

Per vieną Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo po­sė­dį bu­vo pa­vie­šin­ta, kad 2010-ųjų ba­lan­dį mer­gi­na sos­ti­nės tei­sė­jui tei­gė, kad no­ras nu­si­žu­dy­ti jai ki­lo dėl blo­gų san­ty­kių šei­mo­je ir nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo. Anot by­los duo­me­nų, tuo me­tu ji taip pat pa­tvir­ti­no ke­ti­nu­si vyk­ti į Mask­vą. E. Ku­sai­tė vėliau teis­me sa­kė, kad ap­klau­sų me­tu ji bu­vo gniuž­do­ma psi­cho­lo­giš­kai, prieš ją bu­vo nau­do­ja­mas fi­zi­nis smur­tas, ji ne­ga­lė­jo tam pa­si­prie­šin­ti, be to, esą prie­var­ta bu­vo vei­kia­ma psi­chot­ro­pi­niais vais­tais.

Continue reading „Toliau persekiojama Eglė Kusaitė, o „FSB Lietuvoje de facto pripažinta mūsų strategine partnere””

kastis

2012 metų gegužės 7 d. autoritetingas apžvalgininkas Kęstutis Girnius, suaugęs su žodžio laisvės JAV samprata, portale alfa.lt rašė („VSD spjaudo ir gaudo“):

„Negalima tvirtinti, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) nieko nedaro. Praeitą savaitę generalinis direktorius Gediminas Grina paprašė Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) paneigti jos tiesioginėse laidose du Dariaus Kuolio išsakytus teiginius.

Laidoje „Ant svarstyklių“ D.Kuolys pareiškė, kad VSD darbuotojai nutekino informaciją apie „Snoro“ banką, o laidoje „Akiračiai“ jis tvirtino, jog „VSD (…) užsiima kriminaline veikla ir pradeda veikti kaip kriminalinis susivienijimas“. Pasak G.Grinos, šie teiginiai neatitinka tikrovės ir pažeidžia dalykinę VSD reputaciją. VSD pareikalavo, kad LRT paneigtų D.Kuolio žodžius tokiu pat būdu, kokiu jie buvo paskelbti, ir visuomeniniam transliuotojui nurodė, kokius paneigimo tekstus reikėtų išplatinti…

Continue reading „Antstolių Rūmai Deimantės močiutės Laimutės Kedienės asmenyje įžvelgė genocido kurstytoją?”

grina_gediminas11

Portalas Tinklink.lt neseniai rašė apie Lietuvos radijo laidoje „Forumas” nuskambėjusį skandalingą Lazdijų rajono Rudaminos miestelio bendruomenės pirmininkės Rūtos Cimakauskienės pareiškimą.

Jai skambino Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotoju prisistatęs asmuo ir dviprasmiškai ją įspėjęs. Pasidomėjome, kaip į tokį pareiškimą sureagavo VSD. Tariamo VSD dėmesio aktyvios bendruomenės vadovė susilaukė po to, kai Rudaminos gyventojai ėmė domėtis strategiškai svarbaus projekto – elektros tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos – tiesimo aplinkybėmis.

Continue reading „VSD atliks tyrimą dėl prieštaringų veiksmų, papiktinusių aktyvią bendruomenę”

grina_gediminas

Lietuvos viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, tvirtinančių, esą dabartinis VSD vadovas Gediminas Grina nubaudė keletą Lietuvos saugumiečių, kurie “tiesiogiai bendradarbiavo su Rusijos FSB”.

Tik nemanykite, kad tie mūsų saugumiečiai, kurie  pradėjo tiesiogiai bičiuliautis su Rusijos FSB (lietuviškai – FST), – savivaliavo.

Tokiems žingsniams, sprendžiant iš spaudos pranešimų, jie turėjo “tuometinio VSD vadovo įgaliojimus”. Sutikite, ši informacija, kurią paskelbė ir BNS, ir 15min.lt, ir LNK televizija, – labai įdomi.

Taigi, remiantis neoficialiomis žiniomis, terorizmu įtariamos Eglės Kusaitės veiklos tyrimas sužlugdė net kelių mūsų Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų karjeras.

Continue reading „Kas tuo metu vadovavo Lietuvos saugumui?”

cyvas110

Teisėjų taryba dar kartą parodė, kad „ne runkelių reikalas”, kaip vykdomas teisingumas. Jokia „minia” nuo šiol negali žinoti ne tik kokių nors operatyvinių paslapčių, bet, jei pats Temidės tarnas pageidauja, net ir kaip jo šventenybė atrodo.

Nesvarbu, kad teisėjas lyg ir viešas asmuo, bet jis ypatingas, didingas, baisus ir žvilgantis padaras, prie kurio kojų, nedrįsdami pakelti akių, turi klūpoti visi nuodėmingieji žemės kirminai. Jiems ir tik jiems svarbu kuo greičiau prarasti krizines algos netektis, juk tai jie „nabagai” skursta ir dar patiria demokratijų įsigeidusios liurbių minios spaudimą.

Manau, kad dabartinio Teisėjų tarybos sprendimo įslaptinti teisėjų veidus – nepakanka. Valstybėje paslapčių turi būti kuo daugiau.

Continue reading „Teisėjus vadinkime “kličkomis””

VSD_logo

Teismo sprendimas suteikė galimybę Valstybės saugumo departamentui atsiriboti nuo pedofilijos ir žudymų bylos ir, neišsisukinėjant bei netempiant laiko, paviešinti visą įmanomą informaciją apie aukštą VSD pareigūną.

Gegužės 4 d. EKSPERTAI.EU kreipėsi į VSD generalinį direktorių Gediminą Griną su skaitytojo atsiųsta informacija apie įtarimus VSD aukštam Valstybės saugumo departamento  (VSD) pareigūnui Aidžiui Mieželiui.

Aidis Mieželis viešojoje erdvėje buvo minimas kaip vienas iš trijų pedofilų garsioje pedofilijos ir žudymų byloje, apie kurį sakoma, kad jis buvo šviesiaplaukis, o vėliau persidažė plaukus ir, kas įdomiausia, negalima niekur rasti šio pareigūno fotografijų bei jokios kitos informacijos.

Continue reading „Teismas atmetė Valstybės saugumo departamento skundą kaip nepagrįstą”