Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme siūloma nustatyti naują – keturių žvaigždžių generolo laipsnį.
Tai numatančias įstatymo pataisas inicijavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad keturių žvaigždžių generolo laipsnis yra visose NATO šalyse, išskyrus Latviją, Lietuvą ir Liuksemburgą.
„Visose NATO šalyse išskyrus Latviją, Lietuvą ir Liuksemburgą yra keturių žvaigždžių generolo laipsnis. Net Estijos kariuomenėje žymiai mažesnėje už Lietuvos kariuomenę buvę kariuomenės vadai buvo keturių žvaigždžių generolai. Lietuvos kariuomenės vado pareigybė yra pati aukščiausia kariuomenėje, todėl siekiant Lietuvos didesnės svarbos ir įtakingesnio atstovavimo bendraujant su NATO šalių kariuomenių vadais, kurie yra keturių žvaigždžių generolai, projektu siūloma numatyti naują keturių žvaigždžių generolo laipsnį“, – dokumento aiškinamajame rašte sako NSGK pirmininkas L.Kasčiūnas.
Įstatymo pataisas teikia Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Dovilė Šakalienė, Kazys Starkevičius,Jonas Jarutis, Valentinas Bukauskas.
Šiuo metu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme reglamentuoti generolų laipsniai: brigados generolas, generolas majoras, generolas leitenantas.
Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Sostinė plečia gatvių pavadinimus paaiškinančių lentelių tinklą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija nusprendė tokias lenteles įrengti Žirmūnų generolų vardais pavadintose gatvėse: Silvestro Žukausko, Vlado Nagevičiaus, Jurgio Kubiliaus, Jono Galvydžio, Povilo Lukšio ir Kazimiero Ladygos, rašoma savivaldybės pranešime žiniasklaidai.
„Vilnius – lyg Lietuvos istorijos knyga, muziejus po atviru dangumi. Tačiau dažnai pro tuos istorijos puslapius mes praeiname net nepastebėdami. Lentelės – dar viena priemonė pažinti Lietuvos, miesto istoriją. Šiuokart komisijos sprendimas skirtas Lietuvos kariuomenės istorijos puslapiams“, – komentavo Vilniaus miesto Istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotoja Kamilė Šeraitė.
Tokios lentelės ant pirmuoju numeriu pažymėtų namų jau įrengtos Jokūbo Jasinskio, Gegužės 3-iosios, Oršos mūšio, Zigmanto Sierakausko, Konstantino Kalinausko gatvėse, Abiejų Tautų Respublikos plente. O idėja priminti istorinių asmenybių nuopelnus tokiu būdu kilo Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir istoriko Norberto Černiausko diskusijose.
Generolas Silvestras Žukauskas (1860–1937) buvo pirmasis nepriklausomos Lietuvos kariuomenės vadas, aktyviai dalyvavo kovose už Lietuvos nepriklausomybę. Jonas Žemaitis – Vytautas. Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, dimisijos brigados generolas. Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius. LGGRTC nuotr.
Generolas Vladas Nagevičius (1880–1954) aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos kariuomenę, steigė visuomenines organizacijas, puoselėjo gamtos ir kultūros paveldą, Karo muziejaus pradininkas.
Generolas Jurgis Kubilius (1875–1961) – Lietuvos karo veikėjas, tarnavo pėstininkų daliniuose, dalyvavo Japonijos–Rusijos karo, I pasaulinio karo veiksmuose.
Generolas Jonas Galvydis-Bykauskas (1864–1943) – Lietuvos karinis, politinis bei visuomenės veikėjas.
Povilas Lukšys (1886–1919) – pirmasis Lietuvos kariuomenės kareivis, žuvęs už Lietuvos nepriklausomybę.
Jonas Noreika – Generolas Vėtra. Slaptai.lt nuotr.
Kazimieras Ladyga (1893–1941) – nepriklausomos Lietuvos savanoris, pirmųjų dalinių organizatorius.
Vėliau tapo krašto apsaugos ministro pirmuoju padėjėju, kartu ir armijos vadu, suteiktas generolo leitenanto laipsnis.
Gatvių pavadinimus aiškinančios lentelės taip pat bus įrengtos Vlado Putvinskio-Pūtvio ir Marcelės Kubiliūtės gatvėse.
Vladas Putvinskis – Pūtvis (1873–1929) buvo visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys. Šaulių sąjungos įkūrėjas, buvo jos pirmininkas.
Marcelė Kubiliūtė (1898–1963) – Lietuvos visuomenės veikėja. Nepriklausomybės metais dirbo Lietuvos žvalgyboje. 1919 m. ėjo laikraščio „Nepriklausomoji Lietuva“ redaktorės pareigas. Rūpinosi lietuviais kariais, patekusiais į nelaisvę, ir lenkų valdžios suimtais vilniečiais.
