Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį uždarame posėdyje nusprendė, kad strategiškai svarbius sandorius tikrinanti komisija turėtų dar kartą svarstyti, ar dujotiekį su Lenkija statysianti bendrovė „Alvora“ gali sukelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Kaip Eltai teigė NSGK narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas, sprendimas priimtas 5 balsais „už“ ir 4 susilaikius.
 
ELTA primena, kad bendrovės „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ laimėjo konkursą statyti beveik 100 mln. Eur vertės magistralinį dujotiekį iš Lietuvos į Lenkiją (GIPL).
 
„Mes, išklausę informacijos, kreipėmės dar kartą į nacionaliniam saugumui svarbių objektų komisiją dėl to, kad būtų pakartotinai įvertintas ir patikrintas laimėjęs rangovas, ar jis atitinka reikalavimus, keliamus nacionaliniam saugumui“, – sakė jis, pabrėždamas, kad visa svarbi informacija, susijusi su „Alvora“, nebuvo įvertinta politiniame lygmenyje.
 
Dėl to, akcentavo konservatorius, yra pakankamas pretekstas apskritai įvertinti, ar nereikėtų keisti specialios Vyriausybės komisijos, vertinančios nacionaliniam saugumui svarbius sandėrius, sudėties sudarymo principų.
 
„Pati komisijos sudėtis yra techninio lygmens, ten nėra politinio lygmens atstovų, nėra viceministrų, nėra ministrų. Tačiau komisijos sprendimo pasekmės yra labai ryškiai politinės. Kai kuriais atvejais gali atsirasti institucinė inercija, todėl politikai turėtų daryti sprendimus, o ne vien technokratinė komisija“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
Politiko teigimu, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios komisijos veiklos pobūdis yra ydingas.
 
„Jeigu komisijos sprendimas yra teigiamas dėl rangovo arba investuotojo, tai tas klausimas net nekeliauja į Vyriausybę. Tik jei sprendimas yra neigiamas, tokiu atveju klausimas atsiduria Vyriausybėje. Tad šiuo atveju čia nėra politinio filtro, todėl tai nėra geras mechanizmas“, – argumentavo NSGK narys.
 
Grįždamas prie bendrovės, turinčios statyti strateginį Lietuvai dujotiekį į Lenkiją, L. Kasčiūnas neatmetė galimų rizikų, kylančių dėl „Alvoros“ ryšių su trečiosiomis šalimis.
 
„Detalėmis kalbėti negaliu, todėl pasakysiu iš principo – klausimų  dėl dabartinio rangovo, laimėjusio konkursą, bei jo sąsajų su trečiosiomis šalimis, kurios kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, nesumažėjo. Abejonės mums nebuvo išsklaidytos, mums nėra aišku kur yra ta esminė raudonoji linija, kada galima suvaldyti rizikas, o kada jau rangovas, investuotojas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Atsakymai į klausimus, kurie mums buvo pateikti, mūsų neįtikino, mes aiškiai matome, kad dabartinis rangovas turi daug stiprių ryšių su trečiosiomis šalimis, kurios kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – apibendrino L. Kasčiūnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.19; 03:00

Lietuvos Seimas ragina Lenkiją palaikyti tarptautines Lietuvos iniciatyvas, nukreiptas prieš nesaugios Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) statybas, pabrėždamas, kad energetinio saugumo trūkumas yra esminis veiksnys išlaikantis Europos regioną Rusijos įtakos sferoje. 

Lenkijos parlamentas

Tai pažymima antradienį priimtoje Seimo rezoliucijoje „Dėl Lietuvos ir Lenkijos strateginio dialogo stiprinimo“. Ji priimta 90 parlamentarų balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir 3 susilaikius.

Šiuo dokumentu, remiantis abipusės pagarbos suverenitetui principais, Seimas ragina tęsti ir plėtoti strateginį Lietuvos ir Lenkijos dialogą parlamentiniu lygmeniu.

Rezoliucijoje Lietuvos Seimas siūlo „Lenkijos vadovybei kartu su regiono partneriais Europos Sąjungoje (ES) formuluoti ambicingą Rytų partnerystės politikos viziją, pagrįstą pažangiausių Rytų partnerystės valstybių visavertės narystės ES perspektyva, tuo pačiu nepamirštant, kad Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos Asociacijos susitarimų reformų vykdymo sėkmė didžia dalimi priklausys ir nuo ES politinio dėmesio bei didesnių finansinių paskatų suteikimo“.

Priimta rezoliucija Seimas skatina Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą tarptautiniu lygiu siekiant įvertinti komunizmo ir nacionalsocializmo nusikaltimus.

Lietuvos parlamentarai kviečia Lenkiją kryptingai tęsti energetinių projektų „LitPol Link“ ir GIPL su Lietuva įgyvendinimą, „siekiant Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais ir užtikrinant didesnį dujų tiekimo saugumą bei konkurenciją regiono dujų rinkoje ir Baltijos šalių kaip nuo Europos atsietų „energetinių salų“ problemos galutinio sprendimo“.

Lietuvos Seimas taip pat kviečia Lenkiją labiau įsitraukti ir toliau kartu dirbti, kad „Rail Baltica“, kuris yra visų Baltijos šalių strateginis infrastruktūros projektas, būtų sklandžiai įgyvendintas.

Įvertindamas Rusijos veiksmus po Lenkijos prezidentinio lėktuvo katastrofos 2010 metais ir atsisakymą grąžinti lėktuvo nuolaužas Lenkijai, Seimas ragina Rusijos Federaciją visapusiškai bendradarbiauti su Lenkijos kompetentingomis institucijomis atliekant atnaujintą lėktuvo katastrofos tyrimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.27; 15:41

Briuselyje pasirašyta sutartis dėl strateginio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL finansavimo. Sutartį, kurios pasirašymo ceremonija įvyko Europos Komisijoje, pasirašė Lietuvos ir Lenkijos dujų tiekimo paskirstymo operatorių – įmonių „Amber Grid“ ir „Gaz Systems“ bei už strateginių ES projektų įgyvendinimą atsakingos INEA agentūros atstovai.

Šalies vadovės teigimu, Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis, kuri sujungs izoliuotas Baltijos šalių dujų rinkas su kontinentinės Europos dujų rinka, turi didelę strateginę reikšmę visam regionui.

Continue reading „Dujotekis su Lenkija atneš naudos visam regionui”