Valdemaras Valkiunas
Seimo Lietuvos regionų frakcijos nariai Petras Gražulis ir Valdemaras Valkiūnas siūlo atšaukti praėjusios kadencijos Seimo 2018 m. gruodžio 4 d. priimtą rezoliuciją „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ ir taip pat ragina atšaukti Lietuvos parašą Globalios migracijos pakte Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje. Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Parlamentarai įregistravo tai siūlantį rezoliucijos projektą.
Jame numatyta, kad Seimas turėtų pasiūlyti Vyriausybei nedelsiant įpareigoti vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę atšaukti buvusio vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno parašą Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje Marakeše 2018 m. gruodžio 10 d. patvirtintame Globalios migracijos pakte ir tuoj pat pradėti taikyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą sienos perėjimą.
Rezoliucijos projekto autoriai tvirtina, kad Seimas, priimdamas rezoliuciją „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ iš esmės Lietuvos valstybės vardu palaimino prieštaringai vertinamą vadinamąjį Globalios migracijos paktą, neturėdamas šio Pakto vertimo į lietuvių kalbą.
„Lietuvos vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas Vyriausybės vardu Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje Marakeše 2018 m. gruodžio 10 d. šį Paktą pasirašė remdamasis būtent aukščiau minėta Seimo rezoliucija“,- pažymima rezoliucijos projekte.
Jame konstatuojama, kad būtent ši 2018 m. gruodžio 4 d. Seimo rezoliucija ir jos pagrindu Vyriausybės pasirašytas minėtas Paktas „neleidžia prieš ekonominius migrantus, apsimetančius karo pabėgėliais, taikyti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą“.
Seimo nariai Petras Gražulis ir Valdemaras Valkiūnas apgailestauja, kad ketvirtadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su politinių partijų vadovais neaptarė šios jų iniciatyvos. Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Stop ženklas
„Globalios migracijos paktas neleidžia prieš ekonominius migrantus, apsimetančius karo pabėgėliais, taikyti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą ir verčia priimti visus, net ekonominius pabėgėlius be jokių išlygų ar išimčių. Labiausiai nuo ekonominių pabėgėlių kenčiančios šalys – Vengrija, Australija, Izraelis, Lenkija, Slovakija, Čekija, Austrija, Šveicarija, Bulgarija, Latvija ir Italija todėl ir nesutiko pasirašyti šio Pakto. Lietuvos Seimas, kaip jau tapo įprasta, keliaklupsčiais puolė įsiteikinėti pasaulio galingiesiems, visiškai nepaisydama savo gyventojų interesų“, – sako projekto autoriai Seimo nariai P. Gražulis ir V. Valkiūnas.
Jie atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 metais visos tuometinės Seimo frakcijos, balsuodamos už rezoliuciją dėl migracijos, „greičiausiai iki galo ir nesuprato, ką daro, nes beskubėdamos įsiteikti daugumai Jungtinių Tautų valstybių, net neturėjo šio Pakto vertimo į lietuvių kalbą“.
Seimo nariai Petras Gražulis ir Valdemaras Valkiūnas sako siūlantys Lietuvai skubiai išeiti iš Jungtinių Tautų migracijos pakto, „nes jis verčia besąlygiškai įsileisti bet kokius imigrantus“.
Spaudos konferencija „Globalios migracijos skatinimo pavojai“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento rinkimuose ketinantis dalyvauti filosofas Arvydas Juozaitis kartu su kontraversiškai vertinamos Vokietijos ultradešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) parlamentarais pažėrė kritikos Lietuvoje pasirašyti ketinamam Jungtinių Tautų (JT) paktui dėl migracijos.
A. Juozaitis teigė matąs didžiulę grėsmę šiame pakte, nes, pasak jo, pats dokumentas skirtas ne reguliuoti migraciją, o priešingai, – ją skatinti.
„Tai aklina eurofederalistinė politika. Tai paktas, skatinantis tautų maišymą, komunistinis projektas, nepaisantis jokių žmogaus teisių. Jeigu šalys susikūrusios migracijos dėka, tokios kaip JAV ir Australija, pasisako prieš šį paktą, tai daug ką pasako“, – antradienį vykusioje spaudos konferencijoje „Globalios migracijos skatinimo pavojai“ kalbėjo A. Juozaitis.
Šiuos teiginius A. Juozaitis išsakė neslėpdamas simpatijų euroskeptiškai ir prieš imigrantus nusiteikusiai AfD partijai. Pastarosios nariai A. Juozaičio kvietimu atvyko į jo globojamą konferenciją, skirtą aptarti ES perspektyvas.
AfD bičiulių asociacijos Lietuvoje pirmininkas Algis Avižienius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
A. Juozaitis skeptiškai įvertino kritiką, kurios sulaukia AfD. Pasak jo, tai daugiausiai susiję su tuo, kad Europoje ir Lietuvoje įsigalėjo ne tik neoliberali ir eurofederalistinė politika, bet ir tokioms pačioms vertybėms atstovaujanti žiniasklaida. Konferencijoje kritikos gynėsi ir AfD nariai. „Mes nesame monstrai“, – savo politiką pabėgėlių atžvilgiu komentuodami kalbėjo AfD politikai.
Bundestago AfD frakcijos užsienio reikalų atstovas Arminas Paulius Hampelis pažymėjo, kad jo atstovaujama partija labai kritiškai vertina JT paktą dėl migracijos.
Anot jo, pakte užkoduotas vienos pasaulio visuomenės konceptas, kai darbo jėga be kliūčių migruoja po visą pasaulį. Jo teigimu, tokiu atveju Europą užplūstų dar daugiau pigios darbo jėgos, taip sukeliant rimtą grėsmę Europos šalių piliečiams.
Kitas Bundestago AfD frakcijos narys Bruno Hollnagelis aiškino, kad vieno migranto išlaikymas Vokietijai kainuoja 400 tūkst. eurų.
B.Hollnagelio teigimu, kaštai tokie dideli dėl to, kad labai brangiai kainuoja ir ilgai užtrunka jų švietimas bei integracija į darbo rinką. Politikų skaičiavimais, migrantą vidutiniškai paruošti ir visiški integruoti į darbo rinką užtrunka iki dešimties metų.
„Įsivaizduokime, kad atvykusio į šalį prieglobsčio prašytojo amžius – 35 metai. Taigi, kai jis visiškai integruosis į darbo rinką, bus sulaukęs 45-erių. Padirbęs kelerius metus jau galės gauti senatvės išmokas ir visas socialines garantijas. O mūsų vyriausybės bando pristatyti, kad migrantų antplūdis yra laimėjimas Europai“, – kalbėjo B. Hollnagelis.
Žymus Vokietijos žurnalistas, Bundestago AfD frakcijos užsienio reikalų atstovas Arminas Paulius Hampelis ir Prezidento rinkimuose ketinantis dalyvauti filosofas Arvydas Juozaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
A. P. Hampelio teigimu, prieš migrantus pasisakanti AfD nėra monstrai. Priešingai, pasak jo, ultraradikalia laikomos partijos politikai nori migrantams padėti.
„Mes nesame monstrai, norime tiems žmonėms padėti, bet daug efektyviau jiems būtų padėti jų pačių kilmės šalyse, kuriose pragyvenimo kaštai gerokai mažesni nei Europoje. Daugybę metų dirbau žurnalistu Azijoje, kur su migrantais tvarkėsi Jungtinės Tautos ir tvarkėsi gana gerai, niekas neplūdo į Europą. Jais buvo rūpinamasi jų pačių šalyse. Tas pats ir Afrikoje bei karinėse zonose. O kas vyksta šiuo metu? Kam keisti sistemą, veikusią daugybę metų ir įsivežti migrantus į savo šalis, kur jų išlaikymas kainuoja daug kartų brangiau?“, – svarstė A. P. Hampelis.
Pasisakydamas apie dokumentą dėl migracijos A. Juozaitis pabrėžė, kad nepaisant savo kontraversiškumo, nemažos apimties paktas net nėra išverstas į lietuvių kalbą, o jo svarstymui Seime numatyta skirti vos 20 min. Tad dokumentas, anot jo, gali būti priimtas jo net neskaičius.
„Šiuo metu gyvename informacinio bado sąlygomis. Priimami įstatymai be tautos, institucijų, valdžios pritarimo. Žmogus, būdamas atsakingas, turi ir laisvę spręsti bei gauti informaciją“, – teigė 2019 m. prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis filosofas A. Juozaitis.
„Alternatyva Vokietijai“ įkurta prieš penkerius metus. Pastaruosiuose Vokietijos parlamento rinkimuose AfD surinko 13 procentų balsų ir gavo 90 vietų Bundestage. Ši partija pasižymi prieš imigrantus nusiteikusia ir islamofobiška retorika bei aštria kanclerės Angelos Merkel vykdoma politika. AfD nariai ragina vokiečius permąstyti šalyje vyraujančią nacių nusikaltimų prisiminimo kultūrą ir susilaukia kaltinimų skatinant rasizmą.
„Tėvynių Europa“ yra prioritetinė AfD partijos idėja, kuria ši vadovaujasi. Neretai sulaukiantys kaltinimų esantys ne europinė partija, AfD atstovai teigia, kad jų partija yra proeuropietiška, bet anti-ES. Jų manymu, ES netolimoje ateityje laukia griūtis.
