Švedija permetė papildomų pajėgų Gotlando salai ginti. EPA-ELTA nuotr.

Stokholmas, sausio 15 d. (ELTA). Švedijos ginkluotosios pajėgos nusiuntė į Gotlando salą operatyvinį specialųjį dalinį iš Norboteno provincijoje dislokuoto pulko. Tai sakoma šeštadienį paskelbtame šalies kariuomenės pranešime.
 
Dalinys buvo permestas penktadienio vakare tarptautinės transporto organizacijos „Heavy Airlift Wing“, kuriais priklauso Švedija, transporto lėktuvu C-17 iš Kalakso oro uosto. Bet dalis kariškių į salą atplaukė keltu.
 
Pranešime šie veiksmai vadinami „Švedijos reakcija į Rusijos ir Ukrainos santykių aštrėjimą“. Pasak Švedijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinio skyriaus viršininko Michaelio Claessono, „tai nebūtinai reiškia išaugusią grėsmę“. „Mes visada veikiame, atsižvelgdami į susiklosčiusią padėtį“, – pridūrė jis.
 
Savo ruožtu gynybos ministras Peteris Hultqvistas interviu Švedijos radijui aiškino specialiojo dalinio permetimą būtinumu stiprinti Gotlando gynybą esant dabartinei „įtemptai padėčiai“. „Šiomis aplinkybėmis svarbu parodyti, kad mes nesame naivūs. Švedija nebus užklupta netikėtai, jeigu kažkas įvyks. Taip pat svarbu pasiųsti signalą, kad mes rimtai žiūrime į šią situaciją“, – sakė ministras.
 
Vakarų valstybės kaltina Rusiją pastarosiomis savaitėmis dislokavus tankus, artileriją ir apie 100 tūkst. kareivių prie karo draskomos Ukrainos rytinės sienos ir ruošiantis invazijai.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.01.16; 11:30

Švedijos ginkluotųjų pajėgų emblema

Stokholmas, sausio 14 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Švedija dislokavo šarvuotas kovines mašinas ir ginkluotus karius patruliuoti Gotlando salos gatvėse – tai neįprastas šalies atsakas į išaugusį „Rusijos aktyvumą“ regione, pranešė kariuomenė.
 
Mažame Visbio uostamiestyje strategiškai patogioje saloje buvo matyti apie 10 šarvuotų kovinių mašinų ir dešimtys ginkluotų karių.
 
Toks žingsnis žengtas trims Rusijos desantiniams laivams šią savaitę įplaukus į Baltijos jūrą per Didžiojo Belto sąsiaurį Danijoje, taip pat didėjant įtampai tarp Rusijos ir NATO.
 
„Ginkluotosios pajėgos imasi būtinų priemonių, kad apsaugotų Švedijos vientisumą ir parodytų mūsų gebėjimą apsaugoti Švediją ir Švedijos interesus“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu sakė gynybos ministras Peteris Hultqvistas.
 
Vėlyvą ketvirtadienį paskelbtame pareiškime kariškiai nurodė, kad dėl „padidėjusio Rusijos aktyvumo Baltijos jūroje“ kariai bus dislokuoti, kad „sustiprintų operacijas keliose vietose“.
 
Švedija ne kartą praeityje yra parodžiusi savo karinius raumenis per pratybas, bet retai kada tiesiogiai reaguoja į įvykius.
 
P. Hultqvistas naujienų agentūrai TT taip pat sakė, kad sustiprintas patruliavimas Gotlande rodo, jog Švedija rimtai vertina padėtį ir „nebus užklupta netikėtai“. Švedijos ginkluotųjų pajėgų operacijų vadas Michaelas Claessonas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Visbyje dislokuoti daliniai yra iš saloje jau dislokuoto garnizono.
 
Vakarų valstybės kaltina Rusiją pastarosiomis savaitėmis dislokavus tankus, artileriją ir apie 100 tūkst. kareivių prie karo draskomos rytinės Ukrainos sienos, NATO teigimu, ruošiantis invazijai. Maskva teigia, kad tai atsakas į NATO plėtrą į teritorijas, kurias Rusija laiko savo įtakos sfera.
 
Švedija nėra NATO narė, tačiau glaudžiai bendradarbiauja su aljansu. Rusija neseniai perspėjo dėl „sunkių padarinių“, jei Skandinavijos šalis įstos į NATO.
 
Šaltajam karui pasibaigus Stokholmas sumažino karines išlaidas. Tačiau Rusijai 2014 m. aneksavus Krymo pusiasalį, pakeitė kursą ir ėmė stiprinti gynybą. Du šimtmečius nekariavusi Švedija 2017 m. vėl įvedė privalomąją karinę tarnybą, o 2018 metų sausį vėl atidarė savo garnizoną Gotlande, susirūpinusi dėl Rusijos kėslų Europoje.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.01.15; 06:21

Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Stokholmas, gruodžio 25 d. (TASS-ELTA). Švedijos kariuomenės vadas generolas Micaelis Bydenas apibūdina saugumo situaciją regione kaip ypač rimtą dėl to, kad Rusija sutelkė savo pajėgas prie Ukrainos sienų. Augant įtampai, Švedija padidino kovinės parengties lygį, apie tai generolas sakė duodamas interviu laikraščiui „Dagens Nyheter“, praneša TASS.
 
„Savo parengties lygį padidinome dėl susidariusios padėties. Ji rimta ir kelia susirūpinimą. Akivaizdu, kad dabar mes esame pasirengę veikti greičiau nei įprastai. Mes esame pasiruošę įvairiems tolesnės situacijos vystymosi scenarijams, įskaitant ir tokiam, kuris būtų prie mūsų sienų“, – sakė M. Bydenas.
 
Ypatingas dėmesys skiriamas Baltijos jūroje esančiai strategiškai svarbiai Gotlando salai. Švedijos parlamento sprendimu 2015 m. gynybos tikslais saloje buvo dislokuotos karinės pajėgos. 2020 m., dėl karinių Rusijos pratybų, pajėgos saloje buvo sustiprintos.
 
Kariuomenės vadas taip pat pareiškė, kad dėl įtampos Ukrainoje Švedija privalo imtis žingsnių užtikrinti saugumą, įskaitant Gotlando saloje ir Baltijos jūroje.
 
Generolas teigė, kad Švedija ne eskaluoja situaciją, o atvirkščiai, ją deeskaluoja demonstruodama, kad laikosi savo pozicijos.
 
Karolis Broga (TASS)
 
2021.12.25; 20:50

Reaguodama į augančią Rusijos grėsmę, pirmadienį Švedija pradeda didžiausias per 23 metus karines pratybas. Jose dalyvaus didelis JAV karių kontingentas ir pajėgos iš Danijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Lietuvos ir Norvegijos, informuoja „EU observer“.

Tris savaites vyksiančiose pratybose „Aurora 17“ bus imituojami puolimai prieš sostinę Stokholmą ir ypatingos reikšmės Gotlando salą. Pratybose taip pat bus imituojamas karas su užsienio priešu.

Pratybose Švedijoje dalyvaus daugiau kaip 19 tūkst. Švedijos karių, 1 435 JAV kariai, 270 karių iš Suomijos, 120 karių iš Prancūzijos ir nuo 40 iki 60 karių iš Danijos, Norvegijos, Lietuvos ir Estijos.

„Aurora 17“ pavadintomis pratybomis siekiama sustiprinti šalies gynybą ir sukurti patikimas bei aiškias bauginimo priemones, siekiant priversti kaimynes atidžiai apsvarstyti užpuolimo rizikas.

Švedijos karinės pratybos sutaps su Rusijos ir Baltarusijos kariniais žaidimais „Zapad 2017“. Rugsėjo 14-20 dienomis Baltarusijoje, Baltijos jūroje, vakarinėje Rusijos dalyje ir Kaliningrado srityje vyksiančiose pratybose, Rusijos teigimu, dalyvaus 12 700 kareivių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.12; 00:03