Atsargiai – sprogimas. Slaptai.lt foto

Madridas, gruodžio 1 d. (ELTA). Be Ukrainos ambasados Madride, kur trečiadienį nugriaudėjo sprogimas, siuntą su sprogstamuoju įtaisu gavo ir Ispanijos bendrovė „Instalaza“, gaminanti Ukrainai tiekiamą ginkluotę.
 
Kaip informuoja „El Periodico“, Aragono regiono policijai ir civilinei gvardijai kompanijos atstovai pranešė gavę įtartiną paketą, panašų į tą, kuris buvo nusiųstas Ukrainos ambasadai.
 
Į „Instalaza“ būstinę Saragosoje nuskubėjo pareigūnai. Gamyklos teritorija buvo apsupta, o transporto ir pėsčiųjų eismas aplinkinėse gatvėse nutrauktas.
 
Specialistai sunaikino paketą kontroliuojamu sprogdinimu. Aukų ir nukentėjusiųjų nėra. Policija tiria incidento aplinkybes.
 
Be kita ko, „Instalaza“ gamina granatsvaidžius, kuriuos Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudoja kare prieš okupantus rusus.
 
Kaip jau buvo pranešta, trečiadienį per pakete buvusios bombos sprogimą buvo sužeistas Ukrainos ambasados Madride darbuotojas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.12.01; 08:00

Taikiniai. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai praneša apie praėjusį mėnesį išaugusį nedraugiškų informacijos šaltinių dėmesį su užsienio politika ir gynyba susijusioms temoms. Šiemet balandį Lietuvos informacinėje erdvėje iš viso fiksuota 370 neigiamos informacinės veiklos atvejų, pranešė Lietuvos kariuomenė.
 
Šių metų balandį Lietuvos parama Ukrainai ir solidarumas su Čekijos Respublika, kuri patyrė Rusijos slaptųjų tarnybų įvykdytą teroristinį išpuolį, tapo pagrindiniu nedraugiškų informacijos šaltinių taikiniu.
 
Pasak Lietuvos kariuomenės, priešiškoje informacinėje aplinkoje siekta kurti Lietuvos, kaip neracionaliai besielgiančios, rusofobiškos ir agresyvią užsienio politiką vykdančios valstybės įvaizdį, kurį formavo Rusijos oficialių asmenų – politikų ir diplomatų – pareiškimai.
 
Reaguota į Lietuvos politinio gyvenimo aktualijas. Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pakomentavus, kad „Rusija iš esmės yra valstybė, kuri remia terorizmą ir teroristinius veiksmus“, teigta, jog tokie pareiškimai demonstruoja piktavališką ketinimą, besiribojantį su įžūlia apgaule arba visišką nekompetenciją. Taip pat priešiškos reakcijos sulaukė Lietuvos Seimo balandžio 28 d. priimta solidarumo su Ukraina rezoliucija, smerkusi Rusijos keliamą įtampą regione ir telkiamas karines pajėgas šios valstybės pasienyje.
 
Daugiausia neigiamo dėmesio Lietuvai fiksuota balandžio 23–25 dienomis, mūsų valstybei solidarizuojantis su Čekija ir paskelbus apie dviejų Rusijos diplomatų išsiuntimą dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu. Lietuvos ir kitų valstybių sprendimas dėl Rusijos diplomatų išsiuntimo vadintas „politika, nesuderinama nei su aritmetika, nei su politine logika, nei su sveiku protu“. Buvo pabrėžiama, kad solidarumą su Čekija pareiškusios Baltijos šalys neva veikia JAV paliepimu, siekdamos įtikti amerikiečiams, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyr. specialistas, atstovas SAM dezinformacijos valdymo klausimais Mažvydas Kunevičius, SAM nuotr.
 
Aptariant gynybos temas, didžiausias neigiamos informacinės veiklos suaktyvėjimas buvo užfiksuotas reaguojant į balandžio 14 d. įvykusį oficialų JAV prieštankinių granatsvaidžių M72LAW perdavimą Lietuvos kariuomenės KASP pajėgoms. Buvo siekiama menkinti Lietuvos karinius pajėgumus, vyravo pašiepiantys klaidinami naratyvai, kad neva JAV išmeta nereikalingą šlamštą. Melagingai teigta, kad granatsvaidžius JAV ne perdavė Lietuvai, o neva pardavė už išgalvotą 10 milijonų JAV dolerių sumą.
 
Taip pat, pasak Lietuvos kariuomenės, reaguota į Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos susitikimą su mūsų valstybėje dislokuotų NATO ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinių vienetų vadais, krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko susitikimus su Estijos ir Latvijos gynybos ministrais, kariuomenės vado gen. lt. Valdemaro Rupšio oficialų vizitą Lenkijoje, NATO ir Lietuvos karines pratybas.
 
Oficialių Rusijos pareigūnų reakciją bei eskalaciją priešiškoje informacinėje aplinkoje kėlė ir NATO šalių pasirengimas gegužę Europoje vyksiančioms JAV karinėms pratyboms „Defender Europe 21“. Nors nuo balandžio 6 d. pati Rusija kėlė įtampą santykiuose su NATO ir Ukrainos pasienyje bei okupuotame Kryme pradėjo telkti savo reguliariąsias karines pajėgas, tačiau pasirodė teiginiai, jog pratybos „Defender Europe 21“ esą tik dar vienas abejotinas Aljanso bandymas demonstruoti vienybę ir pasirengimą gynybai su išgalvotomis grėsmėmis. O Vakarai neva sąmoningai eskaluoja įtampą šalia Rusijos sienų, dislokuodami NATO karius bei pajėgas Juodosios jūros regione, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
 
Tarp balandį eskaluotų temų taip pat buvo Lietuvos – Baltarusijos santykiai, mūsų valstybės siekis atsijungti nuo BRELL elektros sistemos, dujotiekio su Lenkija GIPL projekto įgyvendinimas, energetinio savarankiškumo tikslai, teismo sprendimas Sausio 13-osios byloje, Lietuvos istorija, konstitucinių pagrindų apsauga bei narystė NATO.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.09; 16:00

Lietuvoje – unikalus karinis objektas. LRT TELEVIZIJOS laidos „Panorama“ žurnalistai užfiksavo netoli Kazlų Rūdos amerikiečių karo inžinierių baigiamą įrengti poligoną. Nors Lietuva neturi modernių naikintuvų ir bombonešių, šiame poligone jau nuo rudens Lietuvos ir kitų NATO šalių kariai galės mokytis iš oro sunaikinti antžeminius taikinius. Toks poligonas bus vienintelis Baltijos šalyse.

Pasak gynybos ekspertų, tai svarbu stiprinant oro gynybą ir apsaugant vadinamąjį Suvalkų koridorių – Lenkijos-Lietuvos pasienio ruožą, kuris laikomas NATO Achilo kulnu.

Kazlų Rūdos poligone jau rugsėjį treniruosis ne tik sausumos pajėgos su karine technika, tačiau gaus ir naikintuvų bei bombonešių varikliai.

Įrengus NATO standartus atitinkančią aviacijos šaudyklą, bus mokomasi, kaip aviacija mūšyje gali talkinti sausumos pajėgoms.

Kazlų Rūdos poligonas vienas labiausiai apkrautų, per savaitę čia šaudymo mokymuose dalyvauja po kelis tūkstančių NATO karių. Jame įrengtos ir vienintelės Lietuvoje minosvaidžių treniruoklių ir automatinių granatsvaidžių šaudyklos.

„Užimtumas yra pakankamai didelis, mes sulaukiame iki dviejų tūkstančių karių per savaitę. Jie atvyksta vykdyti kovinį šaudymą ir tinkamai šaudoma visose šaudyklose“, – LRT TV naujienų tarnybai sakė Kazlų Rūdos poligono viršininkas Kęstutis Čekavičius.

Įrengti vienintelę Baltijos šalyse aviacijos šaudyklą amerikiečių kariniai ekspertai pasiūlė dar prieš trejus metus, apžiūrėję visus Lietuvos poligonus.

Krašto apsaugos ministerija iki 2021-ųjų planuoja modernizuoti ir plėsti Pabradės poligoną ir karinių oro pajėgų aviacijos bazę Šiauliuose.

Infrastruktūros darbams numatyta beveik 50 milijonų eurų, pusė jų skirs Lietuva, kitus – NATO.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.13; 06:00