Gynybos biudžetas

Gordijo mazgas

Danija. EPA – ELTA nuotr.

Kopenhaga, vasario 5 d. (AFP-ELTA) Dešimtys tūkstančių danų sekmadienį protestavo prieš vyriausybės planą panaikinti valstybinę šventę, siekiant padėti finansuoti gynybos biudžetą, vykstant karui Ukrainoje.
 
„Tai visiškai nesąžiningas pasiūlymas“, – sakė demonstraciją surengusios FH sąjungos vadovė Lizette Risgaard. 5,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje FH sąjungai priklauso 1,3 mln. narių. Protestuotojai, kurių policijos ir organizatorių duomenimis buvo nuo 40 000 iki 50 000, Kopenhagoje susirinko prie parlamento ir nešė plakatus su užrašais „Šalin rankas nuo mūsų atostogų“ ir „Pasakyk karui ne“.
 
Danijos kairiųjų ir dešiniųjų vyriausybės koalicija, valdanti nuo gruodžio mėnesio ir vadovaujama socialdemokratų ministrės pirmininkės Mette Frederiksen, planuoja atsisakyti religinės šventės, vadinamos Didžiąja maldos diena, kuri minima nuo XVII a. Sutaupytus pinigus vyriausybė nori panaudoti gynybos biudžetui padidinti iki NATO siekiamo 2 procentų BVP iki 2030 m., o ne 2033 m., kaip planuota anksčiau. Ji tvirtina, kad numatyta data buvo paankstinta dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Tačiau Danijos profesinės sąjungos tvirtina, kad sprendimas priversti danus dirbti papildomą dieną pažeidžia šventas šalies kolektyvines darbo užmokesčio sutartis, dėl kurių derėjosi profesinės sąjungos ir vyriausybė.
 
Vyriausybės sprendimas „pažeidžia mūsų Danijos modelį“, AFP sakė Risgaard.„Kitą kartą, kai parlamente nutars, kad reikia daugiau pinigų, ar jie atšauks dar vieną šventę ar sekmadienį ir sakys: „oi, turėsite dirbti“, – teigė ji.1 8-metis studentas Madsas Overgaardas sakė, kad išėjo palaikyti danų modelį. „Labai svarbu, kad danų modelis nepasikeistų, nes ką jie darys kitą kartą, jei jiems pavyks dabar?“, – kalbėjo jis AFP. 56 metų sąjungos 3F viešbučių ir restoranų padalinio vadovas Kurtas Frederiksenas sakė taip pat nesutinkantis su vyriausybe, kad pinigai būtų panaudoti gynybai stiprinti. „Nemanome, kad pinigai karui kada nors atneš taiką“, – sakė jis.
 
Tuo tarpu Johannesas Gregersas Jensenas, Danijos evangelikų liuteronų bažnyčios, kurios nariai yra apie 73 procentai danų, Kopenhagos dekanas, teigė, kad pagrindinė problema yra „čia sulaužytas principas“. Danija turi senas tradicijas, pagal kurias „bažnytinius reikalus sprendžia Bažnyčios žmonės, o vyriausybė neturėtų į tai kištis“, sakė jis. „Jie tai daro… ir tai yra didžiulė problema“.
 
Irena Bėtienė (ELTA)
 
2023.02.06; 05:52
Trumposios naujienos

Latvijos Saeimos gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komisija trečiadienį svarstė Gynybos ministerijos 2019 m. biudžeto projektą. Planuojama, kad šiemet kariuomenės išlaidos sieks 637 mln. eurų – 60,3 mln. eurų (10,5 proc.) daugiau nei pernai, o papildomos lėšos bus skirtos tiek NATO pajėgų išlaikymui, tiek ir karių atlyginimų didinimui, skelbia lsm.lv.

Komisijos posėdyje svarbiausius išlaidų gynybai aspektus įvardijo Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas. Pasak jo, didinti gynybos finansavimą būtina dėl jau vystomų projektų tęstinumo.

„Mes turime numatę 637 mln. eurų 2019 m. gynybos biudžetą. Tai reiškia, kad mūsų biudžetas, palyginti su praeitais metais, paaugo 60,3 mln. eurų. Kitiems, 2020 m., mes planuojame biudžetą didinti iki mažiausiai 653 mln. eurų. Čia norėčiau sulaukti daugiau palaikymo dėl kelių konkrečių priežasčių“, – sakė A. Pabrikas.

„Kur keliaus tie papildomi 60 milijonų? Yra 9 pagrindinės pozicijos. Didžiausia jų – 15,3 mln. – suplanuota karių skaičiaus didinimui ir atlyginimų nacionalinėse karinėse pajėgose didinimui. Iškart po to – kovinių NATO grupių palaikymas ir tarptautinių pratybų užtikrinimas. Tam numatyta 9,4 mln. eurų. Taip pat numatyti įvairūs karinių pajėgų vystymo projektai ir jų palaikymas, nes tam reikia rimtų išteklių – beveik 11 mln. eurų“, – tęsė Latvijos gynybos ministras.

Atsakydamas į Saeimos narių klausimus, A. Pabrikas pažymėjo, kad jau 2020-aisiais Latvijos kariuomenės biudžetas gali viršyti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kadangi Gynybos ministerija yra pasiryžusi sukurti „saugumo pagalvę“ tam atvejui, jei BVP ateityje sumažėtų.

„Dėl BVP pokyčių yra vienas dalykas, kuriam reikės tiek komisijos, tiek ir viso parlamento bei vyriausybės palaikymo. Manau, kad mums reikalinga kokia nors „saugumo pagalvė“. Tai reiškia, kad jau nuo 2020 m. mums būtina užsitikrinti 2 proc. BVP viršijantį gynybos biudžetą – taip pat pareigūnai svarsto ir Estijoje, ir kitose valstybėse. Tai reikalinga, kad galėtume jaustis tvirtai, jei įvyktų tam tikra BVP amortizacija. Manau, kad ši suma nebus pernelyg didelė, nes tokia nedidelė amortizacija mums bus labai reikalinga, juk šį klausimą mums užduoda ir tarptautiniu lygmeniu“, – Saeimos komisijos posėdyje kalbėjo Latvijos gynybos ministras A. Pabrikas.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.14; 05:00
Trumposios naujienos

JAV Kongresas pritarė ženkliam gynybos biudžeto didinimui iki 700 mlrd. dolerių (586 mlrd. eurų). Senatas ketvirtadienį vienbalsiai ir galutinai priėmė atitinkamą įstatymą, kurį antradienį palaimino ir Atstovų Rūmai.

Įstatymą dabar dar turi pasirašyti prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), kurio reikalavimai smarkiai padidinti lėšas gynybai kongresmenų buvo net viršyti. Ginkluotės išlaidos dabar bus 15 proc. didesnės nei 2016-aisiais biudžetiniais metais, kai prezidentu buvo Barakas Obama (Barack Obama), ir 26 mlrd. dolerių (beveik 4 proc.) didesnės nei reikalavo D. Trampas.

Biudžeto lėšomis, be kita ko, bus finansuojamas naujų „F-35“ tipo naikintuvų, laivų ir šarvuočių įsigijimas. Pritarta ir geroka didesnėms išlaidoms priešraketinei gynybai, kurios didės nuo dabar 8,2 mlrd. iki 12,3 mlrd. dolerių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.20; 00:02

Trumposios naujienos

Atsižvelgdama į didėjantį karinį Rusijos aktyvumą Rytų ir Šiaurės Europoje, Danija ketina 20 proc. didinti gynybos biudžetą, informuoja „The Independent“.

Danijos ministras pirmininkas Lokė Rasmusenas (Lokke Rasmussen) teigė, kad šiuo žingsniu siekiama daugiau dėmesio skirti grėsmėms arčiau namų. 2014 metais Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, Baltijos šalys tapo itin sunerimusios dėl Rusijos karinės strategijos.

„Rusija daug investuoja į savo kariuomenę ir, nepaisydama tarptautinių normų ir principų, palei Baltijos jūrą ir Baltijos šalių sienas vykdo didelio masto karines pratybas“, – teigiama L. Rasmuseno vyriausybės pranešime.

Danijos išlaidos gynybai penkerius metus bus didinamos palaipsniui. Iš viso išlaidos gynybai iki 2023 metų padidės 4,8 mlrd. Danijos kronų. Tai didžiausias Danijos gynybos išlaidų padidėjimas nuo Šaltojo karo.

Remiantis naujuoju planu, iki 2023 metų Danijos gynybos išlaidos padidės nuo 1,2 iki 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). NATO, kuriai priklauso Danija, reikalauja valstybių narių gynybai skirti 2 proc. BVP, tačiau tai nėra formalus reikalavimas.

Tačiau Danijos centro dešiniųjų mažumos vyriausybei vis dar reikia įtikinti daugumą parlamente pritarti gynybos biudžeto didinimui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.13; 00:30