Talinas, sausio 14 d. (dpa-ELTA). Estija perka iš Pietų Korėjos dar dvylika „K9 Thunder“ tipo savaeigių haubicų. Tai šeštadienį Taline pranešė Estijos investicijų į gynybą centras.
36 mln. vertės haubicos šalį turėtų pasiekti iki 2026 metų. „Šiandieninis karas Ukrainoje aiškiai parodo, kokie svarbūs yra netiesioginės ugnies pajėgumai“, – pranešime cituojamas Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras.
Atsižvelgiant į Ukrainos karo pamokas, esą priimtas sprendimas aprūpinti Estijos kariuomenę papildomomis haubicomis. Taip Estijos netiesioginės ugnies pajėgumai pakeliami į visiškai naują lygį, sakoma toliau pranešime.
Estija jau anksčiau susitarė su Pietų Korėja dėl 24 haubicų tiekimo. Pirmosios artilerijos sistemos į su Rusija besiribojančia šalimi atvyko 2020 metais.
Rusijos invazija į Ukrainą Estijoje traktuojama kaip tiesioginis pavojus nacionaliniam saugumui. Dėl to vyriausybė Taline padidino karines išlaidas ir smarkiai apginkluoja kariuomenę.
Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui viešai pareiškus, kad jis Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų ir oro gynybos sistemų, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta akcentuoja, kad šiuo metu oro gynybos sistemos Ukrainai yra kritiškai svarbios.
Ambasadorius atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu Rusija nusitaikiusi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą su tikslu šaltuoju laikotarpiu sukelti dar vieną karo pabėgėlių į Europą bangą. Todėl, pasak jo, vienintelis kelias išsaugoti energetikos infrastruktūrą ir leisti Ukrainos kariuomenei tęsti atsakomuosius puolimus visomis kryptimis – oro gynybos sistemos.
„Kaip matote, pastarosios kelios savaitės dar kartą įrodė, kad oro gynyba yra prioritetas numeris vienas Ukrainai. Mes šnekame su visais savo partneriais, visuose įmanomuose formatuose nuo karo pradžios apie tiekimą skirtingų ginklų, ginklų sistemų atitinkančių NATO standartus“, – Eltai teigė P. Beshta.
Ukrainos ambasadorius akcentuoja, kad Ukraina labai vertina visą Lietuvos suteiktą paramą karo metu. Visgi, atkreipia dėmesį P. Beshta, kad Rusijai pastaruoju metu susikoncentravusi į civilinės infrastruktūros atakavimą – Ukrainai reikia didesnės paramos.
Lietuvos kariuomenės įsigytos savaeigės haubicos PzH 2000. KAM nuotr.
„Lietuva padėjo labai ukrainiečiams atlaikyti agresiją pirmuosius kelis mėnesius, bet dabar mums reikia daugiau. Visai neseniai Rusija pradėjo dar vieną eskalacijos bangą ir ji labai rimta, nes ji nukreipta tik į civilinę infrastruktūrą. Taigi, jei iki paskutinės eskalacijos, iki spalio mėnesio, jie nusitaikydavo į 10 proc. į karinius objektus ir 90 proc. į civilinius objektus. Jie sugadino mokyklas, ligonines ir žmonių pastatus, tai dabar jau praktiškai 100 proc. atakų nukreipta į civilinę infrastruktūrą“, – akcentavo jis.
P. Beshta atkreipia dėmesį, kad dabartinis Rusijos tikslas artėjant žiemai yra sunaikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kad kiltų dar viena ukrainiečių karo pabėgėlių į Europą banga. Todėl, pasak jo, oro gynybos sistemos yra vienintelis būdas šioje situacijoje juos sustabdyti.
„Jie bombarduoja su raketomis, su iranietiškais dronais mūsų energetikos infrastruktūrą, su tikslu, kad ukrainiečiai sušaltų žiemos laikotarpiu ir tai išprovokuotų dar vieną pabėgėlių į Europą bangą. Nes tai vienintelis būdas jiems kažkaip mus sustabdyti ir priversti mus kapituliuoti šiame raunde. Tai reiškia, kad mūsų kertinis prioritetas yra apsaugoti mūsų energetikos infrastruktūrą ateinančius mėnesius, nes, kaip matote laikraščiuose, milžiniški kiekiai raketų ir dronų atskrieja kiekvieną dieną“, – sakė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje.
„Todėl kiekviena ambasada, kiekvienas ambasadorius šiomis dienomis ieško oro gynybos sistemų ir mes šiuo metu prašome savo partnerių rimtai apsvarstyti jų siuntimą į Ukrainą, nes jos yra labai reikalingos ir nes jos gali nulemti šio karo baigtį. Tai yra mūsų pozicija ir ji yra labai aiški“, – pridūrė jis. Oro gynybos sistema NASAMS
Ambasadorius akcentuoja, kad naudodama oro gynybos sistemas Ukraina galėtų apsaugoti savo energetikos infrastruktūrą, o tai leistų tęsti kontrpuolimą.
„Oro gynybos sistemos yra ne tik labai svarbios – jos kritiškai svarbios. Jei mes sugebėsime apsaugoti savo energetikos infrastuktūrą, mes išgyvensime šią žiemą ir mūsų kariuomenė galės užbaigti karinį darbą – atsakomuosius puolimus visomis kryptimis“ , – pabrėžė P. Beshta.
ELTA primena, kad Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys trečiadienį pareiškė, jog Valstybės gynimo tarybos posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai.
„Aš turiu turėti įrankius. Mes negalime įvykdyti užduoties, neturint tam pajėgumų, bet tas pajėgumas, kurį mes turime, yra ant linijos, kai daugiau nusirengti nebegalime“, – sakė V. Rupšys bei pridūrė, kad Lietuva turi ieškoti kitų pagalbos priemonių Ukrainai.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Viešojoje erdvėje pasirodžius svarstymams, esą Lietuva ruošiasi Ukrainai perduoti itin strategiškai svarbius vokiškus haubicus, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patikino, kad apie tokius sprendimus svarstyta nebuvo.
„Tokių sprendimų nebuvo nei svarstyta, nei planuota. Galbūt kada nors atsiras planas, bet kol kas tokio plano nebuvo“, – antradienį Seime kalbėjo ministras.
Anot A. Anušausko, turimų haubicų atsisakymas veikiausiai susilpnintų Lietuvos kariuomenę, kadangi, pažymi jis, tai vienas iš dviejų kritinių kariuomenės pajėgumų.
„Haubicos dėl kurių mes deramės su Prancūzija, kurios gerai pasirodė Ukrainoje, tas projektas negali būti greitai įgyvendintas, tas užsakymas gali būti įgyvendintas 2027-aisiais. Lietuvos kariuomenė iš esmės turi du kritinius pajėgumus, kurie nėra pakeičiami kuo nors kitu ir jų atsisakymas gali lemti gana nemenkas grėsmes ir rizikas bei, sakyčiau, silpninti Lietuvos kariuomenės pajėgumą. Tai „Panzer“ haubicų batalionas, mes jų turime 18. (…) Lygiai tas pats su sistema NASAMS, vidutinio nuotolio priešlėktuvinė gynyba yra apskritai vienintelė Baltijos regione funkcionuojanti“, – kalbėjo jis.
Vis tik, ministras pabrėžė, kad Lietuva ieškos kitų būdų paremti Ukrainos kariuomenę.
„Žinoma, mes vis tiek ieškome būdų, kaip remti ukrainiečius, nes artėja žiema ir daug kam atrodo, kad karių savijauta yra antraeilis dalykas, bet tai yra pirmaeilis dalykas, jiems reikia ne tik drabužių, bet ir nuo generatorių iki visko, ko gali prireikti kariui žiemos metu“, – nurodė A. Anušauskas.
Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, liepos 23 d. (dpa-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pripažįsta, kad apsikeitimas tankais su Lenkija vyksta ne taip, kaip tikėtasi, praneša dpa.
Visgi Vokietijos diplomatijos vadovė nesutinka su Lenkijos vyriausybės teiginiais, kad Berlynas nesilaiko savo žodžio ir netgi ėmėsi apgaulės.
„Tokioje situacijoje niekas neapgaudinėja savo europiečių kaimynų“, – penktadienį sakė A. Baerbock.
Lenkija sutiko perduoti Ukrainai savo turėtus tarybinių laikų tankus, o Vokietija ir kiti partneriai pažadėjo Lenkijai tiekti naujesnius tankus.
Atrodė, kad toks planas yra geriausias ir greičiausias būdas Ukrainai gauti ginkluotę, o ukrainiečių kariams nereikėtų ilgai mokytis naudotis tankais.
Tačiau Varšuva nepatenkinta rezultatais. Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas sukritikavo ankstesnius Vokietijos pasiūlymus kaip netinkamus.
Ministras šeštadienį Lenkijos žiniasklaidai teigė, kad Berlynas neseniai pasiūlė Varšuvai perduoti 20 Tankų „Leopard 2A4“. Jis pasiūlymą kritikuoja nes prireiktų metų, kad tankai būtų suremontuoti iki tinkamos būklės. Be to, Lenkija tikisi ginkluotės bent vienam batalionui, o tai reiškia, kad ji norėtų gauti 44 tankus.
Tuo metu užsienio reikalų viceministras Szymonas Szynkowskis vel Sękas laikraščiui „Der Spiegel“ išreiškė nuogąstavimus, kad Vokietija bando apgauti Lenkiją.
Pasak jo, iš pradžių lenkams buvo pasiūlyti netgi senesni tankai nei tie, kuriuos Lenkija atidavė Ukrainai.
„Tai nepriimtina nes mes neturime jokio noro pabloginti savo ginkluotės ir treniruoti savo karius naudotis technika iš 7-ojo XX a. dešimtmečio“, – sakė jis, pridėdamas, kad todėl dabar Varšuvai tenka pasikliauti kitų NATO partnerių pagalba.
Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministrė A. Baerbock sako, kad iš pat pradžių buvo aišku, jog neįmanoma pakeisti kiekvieno tanko per naktį „vos spragtelėjus pirštais“. Vokietijos vyriausybė dabar aiškinasi, kodėl tankų mainai stringa ir ar Berlynas turėtų suteikti kitokią pagalbą. A. Baerbock pažymėjo, kad Ukrainai reikia ir kitos sunkios ginkluotės, pavyzdžiui, artilerijos. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto
NATO narė Lenkija perdavė 200 tarybinių tankų Ukrainai, kuri kariauja prieš ją užpuolusią Rusiją.
Šaltiniai Vokietijos gynybos ministerijoje teigia, kad Lenkijai buvo pasiūlyta 100 geros būklės tankų „Leopard 1“ kaip kompensacija mainų programos pradžioje. Tačiau Lenkija mano, kad jie per seni, todėl jų atsisakė. Varšuva prašo tankų „Leopard 2“, tačiau, anot šaltinio, jų neįmanoma perduoti iš dabartinio Bundesvero rezervo.
Varšuva penktadienį taip pat pranešė planuojanti įsigyti ginkluotės iš Pietų Korėjos. Gynybos ministras sakė, kad sutartys bus pasirašytos jau kitą savaitę.
Lenkija įsigytų 48 lengvuosius naikintuvus FA-50, 180 tankų K2 „Black Panther“ ir neatskleidžiamą kiekį haubicų K9.
Roma, liepos 2 d. (ELTA). Neapolio policija nepraleido ir grąžino į Persano di Salerno karinę bazę tris vilkikus, kurie gabeno savaeigius artilerijos pabūklus „Panzerhaubitze 2000“. Jie turėjo būti pristatyti į Vokietiją, o iš ten – perduoti Ukrainai.
Tai pranešė Italijos laikraštis „Il Mattino“.
Leidinio žiniomis, haubicos Neapolyje buvo sustabdytos todėl, kad privatus vežėjas rangovas neturėjo reikiamų dokumentų vilkikams ir puspriekabėms.
Be to, vienas vairuotojas neturėjo pažymėjimo, leidžiančio vairuoti specialiąją techniką.
„Trys mašinos iš penkių buvo grąžintos atgal į bazę. Du kiti vilkikai tęsė kelionę į Boloniją, iš kur per Vokietiją važiuos į Ukrainą“, – sakoma pranešime.
Portalas „rbc.ua“ primena, kad Vokietija ir Nyderlandai išsiuntė Ukrainai pirmąsias 12 haubicų „Panzerhaubitze 2000“.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, birželio 16 d. (AFP-ELTA). Prancūzija pristatys Ukrainai „šešias papildomas“ tolimojo nuotolio savaeiges haubicas „Caesar“, kad padėtų atremti Rusijos invaziją, ketvirtadienį viešėdamas Kyjive sakė prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Be 12-os jau pristatytų „Caesar”, aš priėmiau sprendimą per ateinančias savaites (pristatyti) dar šešias „Caesar”, – sakė E. Macronas per spaudos konferenciją Kyjive su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholcu, Italijos ministru pirmininku Mario Draghi bei Rumunijos lyderiu Klausu Iohannisu.
„Europa yra jūsų pusėje. Ji tokia ir bus tol, kol reikės, iki pergalės”, – sakė Prancūzijos lyderis. Anksčiau, lankydamasis karo nuniokotame Kyjivo priemiestyje Irpinėje – vietovėje arčiausiai sostinės, kurią invazijos pradžioje pasiekė Rusijos kariuomenė prieš atsitraukdama, jis sakė, kad Ukraina turi „priešintis ir laimėti“.
„Caesar“ haubicos labai vertinamos dėl tikslumo, jas sukūrė iš dalies Prancūzijos valstybei priklausanti ginklų gamintoja „Nexter“. Ukraina anksčiau šią savaitę pademonstravo žurnalistams, įskaitant naujienų agentūrą AFP, kaip naudoja šį ginklą, o Kyjivas prašė daugiau Vakarų ginklų Maskvos pajėgoms atremti.
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
Berlynas, birželio 14 d. (AFP-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atmeta kritiką dėl iki šiol Ukrainai nepristatytos sunkiosios ginkluotės.
Vokietija „perduos visas“ ginklų sistemas, kurias pažadėjo, pareiškė jis pirmadienį po susitikimo su rytinių federalinių žemių ministrais pirmininkais.
O. Scholzas pažymėjo, jog „klaida“ būtų tiesiog perduoti modernias ginklų sistemas, pavyzdžiui, savaeiges haubicas 2000, „be instrukcijų, be apmokymų“. Apmokymai šiuo metu vyksta Vokietijoje, sakė kancleris. Tas pats taikytina priešlėktuviniams tankams „Gepard“.
Tikslas turi būti suteikti Ukrainai „tikrai efektyvią pagalbą“, pabrėžė O. Scholzas. Ukrainiečių pajėgos kare su Rusija esą turi ir mokėti naudotis sunkiąją technika. „Tam reikia pasirengimo“, – teigė jis.
Macronas Emmanuelis. EPA – ELTA foto
Paryžius, gegužės 17 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį per pokalbį telefonu sakė Ukrainos kolegai Volodymyrui Zelenskiui, kad Paryžius „suintensyvins“ ginklų tiekimą, sakoma Prancūzijos prezidentūros pareiškime.
„Jis patvirtino, kad ginklų tiekimas iš Prancūzijos tęsis ir artimiausiomis dienomis bei savaitėmis suintensyvės, kaip ir humanitarinės įrangos tiekimai“, – sakoma pareiškime. Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Iš pradžių Prancūzija nesiryžo tiekti Kyjivui sunkiosios ginkluotės, nes E. Macronas save pozicionavo kaip krizės tarpininką ir reguliariai bendravo su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.
Tačiau E. Macrono derybos su diktatorišku Kremliaus vadovu išsisėmė, o atvira Prancūzijos karinė parama Ukrainai pastaraisiais mėnesiais išaugo. Balandžio pabaigoje E. Macronas paskelbė, kad Prancūzija tieks „Milan“ prieštankines raketas, taip pat „Caesar“ haubicas, itin vertinamas dėl taiklumo.
Prancūzijos pareiškime teigiama, kad nuo vasario mėnesio iš viso buvo pristatyta 800 tonų humanitarinės pagalbos.
Abu lyderiai taip pat aptarė Ukrainos grūdų, tokių kaip kviečiai, eksporto būdus, nuo jų priklauso daugelis neturtingų šalių. Ukraina ilgai buvo viena iš pagrindinių pasaulio duonos aruodų, tačiau dėl Rusijos vykdomos karinės jūrų blokados jai sunku eksportuoti savo produkciją, o jos derlius šiais metais turėtų sumažėti net perpus.
„Abu prezidentai taip pat aptarė saugumo garantijas, kurias Prancūzija galėtų suteikti Ukrainai pagal tarptautinį susitarimą, kad būtų garantuota pagarba šalies suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – sakoma Prancūzijos pareiškime.
V. Zelenskis yra negailėjęs griežtų žodžių E. Macronui ir kartą užsiminė, kad Prancūzijos lyderis bijo V. Putino, o neseniai pareiškė, kad jo pokalbiai su Rusijos lyderiu „bergždi“. Praėjusią savaitę E. Macronas supykdė Ukrainos vyriausybę sakydamas, kad Ukrainos siekis įstoti į Europos Sąjungą gali užtrukti „dešimtmečius“ ir kad kol kas šaliai galima būtų pasiūlyti susitarimą be visavertės narystės.
Haubicos. Št. srž. A. Stonio nuotr.
Vašingtonas, gegužės 2 d. (ELTA). Į Ukrainą nugabenta daugiau kaip 70 haubicų M777 – apie 80 proc. iš 90-ties pabūklų, kuriuos JAV žadėjo Kyjivui.
Tai pirmadienį televizijos kanalui CNN pareiškė aukštas Pentagono atstovas.
Pasak jo, jau daugiau kaip 200 Ukrainos artileristų išėjo parengimą, kaip naudoti haubicas M777. Vėliau šią savaitę dar daugiau kaip 50 ukrainiečių atvyks mokytis į vieną iš poligonų už Ukrainos ribų.
M777 – 155 mm haubica, itin tiksliais sviediniais M982 Excalibur ji gali šaudyti 40 km atstumu.
Gynybos departamento atstovas taip pat informavo, kad gegužės 1 d. 20-ties Ukrainos kariškių grupė pradėjo savaitinį kursą, kurio metu jie bus mokomi dirbti su bepilotėmis skraidyklėmis „Phoenix Ghost“.
Vašingtonas, balandžio 19 d. (AFP-ELTA). Pirmieji ginklai iš naujo JAV karinės pagalbos paketo pasiekė Ukrainos pasienį. Keturi lėktuvai sekmadienį atgabeno karinės įrangos Ukrainai, pirmadienį pareiškė aukštas JAV gynybos departamento pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės. Netrukus esą laukiama penkto skrydžio.
Baltieji rūmai apie 800 mln. dolerių (737 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainos pajėgoms kovoje su Rusijos invaziniais daliniais paskelbė trečiadienį. Į naująjį paramos paketą įtraukta 18 155 mm haubicų, 200 M113 tipo šarvuotų automobilių, 11 Mi-17 sraigtasparnių, 100 kitokių šarvuočių, taip pat artilerijos amunicija.
Pentagono atstovas Johnas Kirby‘is sakė, kad NATO rytiniame flange dislokuoti JAV kariai „per ateinančias kelias dienas“ pradės apmokyti ukrainiečių karius, kaip naudotis 155 mm haubicomis. Šių ginklų JAV Ukrainai perduoda pirmą kartą. 155 mm haubicos yra moderniausia šių ginklų versija.
Baltieji rūmai tuo tarpu pranešė, kad prezidentas Joe Bidenas neketina vykti į Ukrainą. Tokių planų nėra, patvirtino jo atstovė Jen Psaki. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį interviu CNN televizijai pareiškė viltį, kad JAV prezidentas aplankys jo šalį.
JAV vyriausybė ketina siųsti į Ukrainą kitą aukštą atstovą. Tai gali būti valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas arba gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Kyjivas, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paragino Vakarus toliau tiekti ginklus jo šaliai. „Mums skubiai reikia sunkiosios artilerijos, sunkiųjų tankų, oro gynybos sistemų ir lėktuvų“, – sakė jis trečiadienį instagrame paskelbtame vaizdo įraše anglų kalba.
V. Zelenskis konkrečiai įvardijo 155 mm ir 152 mm kalibro haubicas, sovietinio tipo „Grad“, „Smerč“ raketų sistemas ar amerikietiškas M142 HIMARS, taip pat sovietinius T-72 modelio tankus – „ar panašius amerikietiškus ar vokiškus“.
Toliau V. Zelenskis minėjo sovietų gamybos S-300 ar BUK oro gynybos sistemas – „arba lygiavertes modernias Vakarų priešlėktuvines sistemas“.
Prezidentas savo žinutę užbaigė žodžiais: „Apginkluokite Ukrainą dabar, kad apgintumėte laisvę“.
Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, gruodžio 30 d. (ELTA). Estijos gynybos ministerija ketina patiekti Ukrainai prieštankinių ginklų, raketų „Javelin“ ir 122 milimetrų haubicų, bet prieš priimant galutinį sprendimą reikia gauti raketų kilmės šalies – JAV, taip pat buvusių haubicų savininkių – Suomijos ir Vokietijos sutikimą.
Tai ketvirtadienį portalui ERR pareiškė Gynybos ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininkas Peeteris Kuimetas.
Pasak jo, Estija teikia Ukrainai pagalbą nuo 2014 metų, kai Rusija užpuolė šią šalį, nusprendusią laikytis integracijos su Vakarais kurso.
„Mes padėjome rengti Ukrainos karo medikus, artileristus, specialiųjų būrių kovotojus, keitėmės su ja informacija“, – sakė P. Kuimetas. Dabar, kai Rusijos kariuomenė vėl telkiama prie Ukrainos sienos, Estija planuoja gerokai išplėsti savo pagalbą, pridūrė jis.
„Barboros ryžtas 20“: poligoną Pabradėje drebino lietuvių ir olandų haubicos. Gr. Vaigos Zalatoriūtės nuotr.
Birželio 7–11 dienomis Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ (MPB „Geležinis Vilkas“) Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas (Artilerijos batalionas) Generolo Silvestro Žukausko poligone vykdė būrių vertinamąsias lauko taktikos pratybas „Barboros ryžtas 20“. Tęsiant kovinio rengimo ciklą ir vykdant pratybų užduotis, Artilerijos bataliono dvi baterijos sąveikavo su NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės artilerijos baterija, kurios pagrindas – Nyderlandų kontingentas.
Šių pratybų tikslas – patikrinti ir įvertinti Artilerijos bataliono būrių gebėjimą vykdyti iškeltas užduotis, laiku atlikti techninius ir taktinius manevrus tamsiu ir šviesiu paros metu. Pratybos buvo kombinuotos su tikrais koviniais šaudymais iš turimų 155 mm savaeigių pabūklų PzH2000.
Artilerijos bataliono II 155 mm ugnies baterijos vado kpt. Jono Žuko vertinimu, baterijos I ugnies būrys parodė itin aukštą kovinę parengtį, gebėjimą vykdyti ugnies uždavinius labai sudėtingomis sąlygomis, dienos ir nakties metu bei naikinti priešo pajėgas dideliu atstumu. Apsaugos ir amunicijos paruošimo būrys nepertraukiamai ruošė amuniciją PzH2000 ugnies būriui bei užtikrino amunicijos pakrovimo aikštelės saugą ir savigyną. Šios pratybos parodė, jog būriai yra pasiruošę vykdyti kovines užduotis bet kokioje vietovėje ir bet kokiomis sąlygomis. „Barboros ryžtas 20“: poligoną Pabradėje drebino lietuvių ir olandų haubicos. Št. srž. A. Stonio nuotr.
Kombinuotose taktikos pratybose savo įgūdžius lavino ne tik nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, bet ir patyrę kariai su Artilerijos bataliono štabu, o greta lietuviškojo artilerijos vieneto, dangaus ir žemės spalvas maišė ir Nyderlandų kontingento artilerijos baterijos savaeigių haubicų šūviai. Tokiu būdu Artilerijos batalionas ne tik vykdė būrių vertinimą, bet ir lavino savo specifinių operacijų planavimą ir vykdymą bendradarbiaujant ir keičiantis patirtimi su tarptautiniais NATO partneriais. Be je, šiose pratybose pirmąsyk buvo panaudoti ir evakuaciniai tankai Bergerpanzer2 (BPz2), kurių paskirtis – evakuoti mūšio lauke sugedusią sunkiasvorę techniką.
Pratybas „Barboros kirtis“ stebėjo ir lankė MPB „Geležinis Vilkas“ vadas plk. Mindaugas Petkevičius, kur pats atliko šūvį iš šio modernaus pabūklo. Taip pat savaeigių artilerijos sistemų PzH2000 kovinius šaudymus aplankė ir Lietuvos kariuomenės vyriausiasis puskarininkis srž. mjr. R. Katinas ir Gynybos štabo vyriausiasis puskarininkis srž. mjr. O. Žurauskas.
Artilerijos batalionas atlieka itin svarbų vaidmenį MPB „Geležinis Vilkas“. Batalionas yra modernizuojamas šiuolaikine technika, kurios personalui keliami itin dideli reikalavimai. Savaeigių haubicų valdymui reikalingas išskirtinai paruoštas personalas su išskirtine kompetencija, motyvacija ir gebėjimu dirbti komandoje.
„Barboros ryžtas 20“. Gr. Vaigos Zalatoriūtės nuotr.
155 mm savaeigė haubica PzH2000 yra viena moderniausių serijiniu būdu gaminamų haubicų pasaulyje. Ši lauko artilerijos sistema pradėta gaminti 1999 m. Vokietijoje. Šiandien šiais savaeigiais pabūklais yra ginkluotos Vokietijos, Nyderlandų, Graikijos, Italijos, Kroatijos, Kataro bei Lietuvos kariuomenės. 155 mm savaeigė haubica PZH2000 pasižymi ypač didele šaudymo sparta, sukoncentruota ir tikslia ugnies galia, o priešo taikinį lengvai gali sunaikinti esantį net už 30 km. 2016 m. Lietuvos kariuomenė šias modernias haubicas įsigijo iš Vokietijos Federacinės Respublikos gynybos ministerijos ir taip didina ugnies paramos efektyvumą galimo mūšio lauke.
2017 m. pradžioje Lietuvoje dislokuotos NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės užduotis yra stiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą Lietuvoje, o krizės ar konflikto atveju ginti Lietuvą, kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis. Kovinei grupei Lietuvoje vadovauja Vokietija.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
NATO priešakinių pajėgų batalionas yra kur kas daugiau nei tarptautinis svarbią misiją vykdantis karinis vienetas. Tai – konkretus ir įgyvendintas mūsų sąjungininkų garantijų ir bendradarbiavimo įrodymas. Efektyvus atgrasymas bei gynyba prie rytinių NATO sienų – mūsų visų bendras įsipareigojimas, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, sveikindamas vadovavimą 7-ajai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijai Lietuvoje perėmusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Axelį Niemanną.
Jis vadovaus jau trečiąsias dislokavimo Lietuvoje metines mininčiai daugiatautei kovinei grupei, kurioje per tuos metus tarnavo jau daugiau nei 8 tūkst. karių iš 9 NATO šalių.
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, daugiatautė kovinė grupė yra Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” dalis. Be Vokietijos, kuri naujajai pusės metų rotacijai čia dislokavo savo 371-ąjį mechanizuotąjį pėstininkų batalioną iš Marienbergo, pajėgas į 1,2 tūkst. karių dydžio kovinę grupę taip pat atsiuntė Nyderlangai, Norvegija, Kroatija, Čekija, Belgija, Liuksemburgas ir Islandija.
Iškilmingoje ceremonijoje Rukloje taip pat dalyvavo Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn’as, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Vokietijos kariuomenės vado pavaduotojas viceadmirolas Joachim Ruhle, kiti Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių atstovai.
Prieš perduodamas kovinės grupės vėliavą naujajai rotacijai, tarnybą Lietuvoje baigęs kovinės grupės vadas pulkininkas leitenantas Rouvenas Habelis įvertino pasiektus kovinės grupės rezultatus.
Rukloje vyks NATO priešakinių pajėgų bataliono vado pasikeitimo ceremonija. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Tarnybą Lietuvoje pradedančio plk. ltn. A. Niemanno ir jam pavaldžių karių laukia daugybė mokymų ir pratybų. 7-osios rotacijos kulminacija taps JAV pajėgų rengiamos pratybos „Europos gynėjas 2020″ vasaros pradžioje.
Daugiatautę kovinę grupę sudaro trys kovinės kuopos, po vieną artilerijos bateriją, aprūpinimo ir logistikos kuopą, taip pat karo policija ir medikai. NATO kovinė grupė turi 500 transporto priemonių, tarp kurių – šarvuotosios pėstininkų kovos mašinos, koviniai tankai, ratuotieji šarvuočiai, šarvuotieji transporteriai, haubicos, iš dalies šarvuoti sunkvežimiai.
NATO priešakinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje buvo istorinis sprendimas, kurį NATO šalių vadovai priėmė 2016 m. liepą – nuo 2017 m. sustiprinti sąjungininkų buvimą dislokuojant po NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes. Šios pajėgos – tai pirmiausia atsakas į Rusijos agresyvius karinius veiksmus Ukrainoje.
Toliau modernizuojant ir atnaujinant Lietuvos kariuomenės pajėgumus, Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos pirmadienį pasirašė sutartį su Vokietijos gamintojo „Daimler AG“ įgaliotu atstovu Lietuvoje UAB „Silberauto“ dėl AROCS specialiosios paskirties sunkvežimių platformoms ir konteineriams vežti įsigijimo. Atvirame konkurse dalyvavo keturi automobilių gamintojai.
Per ketverius metus planuojama nupirkti 25 tokius sunkvežimius. Bendra sutarties vertė – apie 10 mln. eurų su PVM. Į kainą įeina ne tik specialiai karinėms reikmėms pritaikyti sunkvežimiai su hidrauline krovos sistema, krovinių pakrovimo-transportavimo platforma, konteinerių krovos sistema, tačiau ir logistinis paketas su specialiųjų įrankių komplektais, kompiuterinės diagnostikos su programine įranga komplektais ir kt.
Sunkvežimiai, pritaikyti uždėti papildomą šarvuotą apsaugą nuo minų ir balistinių grėsmių, transportuos savaeigės PzH 2000 haubicos amuniciją, konteinerius, transporto priemones, įrangą ir kt. karines atsargas.
Taktinės paskirties iki 16 tonų krovinio galintys gabenti sunkvežimiai bus skirti Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgoms bei kitiems padaliniams. Pirmieji sunkvežimiai turėtų būti pristatyti per 12 mėnesių.
Be to, siekiant papildyti ir atnaujinti Lietuvos kariuomenės autoparką, Lietuvos kariuomenei perkami ir Vokietijos gamintojo „Daimler AG“ vilkikai ZETROS 3643 su priekabomis – pirmieji keturi jau perduoti kariuomenei praėjusių metų pabaigoje, dar keturis planuojama perduoti šiais metais.
Taip pat Lietuvos kariuomenė yra aprūpinama taktinės paskirties penkių tonų sunkvežimiais „Daimler AG“ UNIMOG U5000, didžioji dalis iš perkamų 340 vnt. sunkvežimių jau perduoti Lietuvos kariuomenei. Taip pat dvišaliu pagrindu iš Nyderlandų kariuomenės jau pagal pasirašytas ir dar planuojamą naują sutartį bus įsigyta įvairios paskirties visureigių „Mercedes-Benz“, vilkikų ir sunkvežimių DAF, tralų, priekabų ir kitų transporto priemonių.
2014 m. įvykus esminiam lūžiui KAS finansavimo srityje, augimas leido pradėti esminius kariuomenės stiprinimo žingsnius, pereinant prie naujos gynybos koncepcijos, kuri leistų turėti kariuomenę, pajėgią kuo greičiau reaguoti krizės ar karo atveju. Esant reikšmingam ir nuosekliam gynybos finansavimui, Lietuvos kariuomenėje šiuo metu intensyviai modernizuojama, atnaujinama infrastruktūra ir ginkluotė, siekiant stiprinti kariuomenės kovinę galią.
Toliau vykdomi svarbiausi modernizacijos projektai: pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“/(„Boxer“), savaeigių haubicų PzH 2000 įdiegimas, oro gynybos stiprinimas (vidutinio nuotolio oro gynybos erdvės gynybos sistemų NASAMS), sraigtasparnių Black Hawk įsigijimas, reikšmingas logistinio, individualaus karių aprūpinimo pagerinimą ir esamų pajėgumų atstatymas (sunkvežimių UMIMOG, šarvuotųjų visureigių JLTV, kt. įsigijimai).
Lietuvos kariuomenės Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalioną Rukloje pasiekė pirmosios dvi iš Vokietijos kariuomenės įsigytos modernizuotos sunkiosios savaeigės artilerijos sistemos haubicos „PzH2000“.
Kariuomenė ginkluojasi modernizuotomis haubicomis. KAM nuotr.
Lietuvai iš viso bus perduota 18 modernizuotų, kovos užduotims vykdyti skirtų haubicų, pagal su Vokietijos kariuomene 2015 m. sudarytą sutartį.
„Tai pati geriausia Kalėdinė dovana artilerijos batalionui. Šios dovanos dar labiau motyvuos bataliono karius (…). Tuo pačiu su dovanomis atkeliavo ir tam tikri įsipareigojimai. Kariai privalo ne vien siekti numatytų tikslų, rodyti geriausius rezultatus, bet ir prižiūrėti bei rūpintis nauja ginkluote“, – pažymėjo Generolo R. Giedraičio artilerijos bataliono vadas pulkininkas leitenantas Marijus Jonelis, pasitikęs į batalioną atgabentas mašinas.
Pasak M. Jonelio, sunkiosios savaeigės artilerijos sistemoms „PzH2000“ modernizacijos metu atnaujinta visa haubicų valdymo, mūšio valdymo ir šaudymo programinė įranga.
Jau netrukus su šiomis haubicomis Lietuvos kariai pradės vykdyti karinį rengimą, o pirmuosius šūvius planuojama paleisti kitąmet pavasarį pratybose „Ugninis griausmas“.
Iki šiol bataliono galingiausia ginkluote buvusios 105 mm. haubicos galėjo naikinti taikinius maždaug 11 km atstumu. Su modernizuotomis haubicomis „PzH2000“ bataliono efektyvios ugnies nuotolis sieks 40 km.
Vokietijos atstovai jau apmokė mūsų šalies karius, kurie prižiūrės techniką, taip pat ją naudosiančius karius – haubicų įgulas ir operacijas planuojančius karininkus.
Planuojama, kad visos modernizuotos haubicos Lietuvos kariuomenei bus perduotos iki kitų metų pabaigos.
Rugpjūčio 11-ąją dieną Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje (Švenčionių r.) pradedamos artilerijos pratybos „Ugninis griausmas 2016“.
Rugpjūčio 11-oji – Svečių ir žiniasklaidos diena. Jos metu bus sudarytos galimybės stebėti, kaip šaudoma haubicomis PzH2000, bei puolamąją pėstininkų operaciją, kurią rems netiesioginės ugnies paramos vienetai ir karo aviacija.
Nuo rugpjūčio 1 d. vykstančiose artilerijos ir ugnies paramos pajėgumų pratybose „Ugninis griausmas 2016“ dalyvauja daugiau nei 1,1 tūkst. karių iš penkių NATO valstybių – Lietuvos, Latvijos, Vokietijos, Portugalijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, taip pat minosvaidininkai iš Ukrainos.
Pratybose dalyvaujantys kariai mokymuose naudoja savo šalių pajėgų atsigabentą ginkluotę ir techniką: vokiečiai – 155 mm savaeiges haubicas PzH2000, ukrainiečiai – 81 mm minosvaidžius, amerikiečiai – savaeiges haubicas M109A6 „Paladin“, portugalai – 105 mm haubicas M118, latviai – 81mm minosvaidžius, lietuviai – 105 mm haubicas M50, 120 mm minosvaidžius ir naująjį Lietuvos artileristų ginklą – 155 mm savaeiges haubicas PzH2000.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Spalio 21 d. Liuksemburge NATO paramos ir pirkimų agentūros (angl. NSPA) Sausumos kovinių sistemų programos posėdyje Lietuva buvo priimta į šios grupės savaeigių 155 mm haubicų „PzH2000“ partnerystės projektą.
Tam pritarė visos šiame projekte dalyvaujančios narės: Vokietija, Nyderlandai, Italija, Graikija ir Kroatija.
Rusijos ginkluotųjų pajėgų (GP) Generalinio štabo viršininkas armijos generolas Nikolajus Makarovas birželio 11 dieną pradėjo darbo vizitą Prancūzijoje. Kaip praneša Rusijos gynybos ministerija, RF generalinio štabo viršininkas susitiks su Prancūzijos GP štabo viršininku admirolu Édouardu Guillaudu.
Susitikime buvo aptartos dvišalio bendradarbiavimo perspektyvos bei bendradarbiavimas Rusijos–NATO taryboje, tarptautinio saugumo klausimai. Rusijos delegacija lankysis Paryžiuje vykstančioje ginkluotės parodoje „Eurosatory-2012“.
