Beirutas po sprogimo. EPA – ELTA nuotr.

Visi žinome, kad Libano sostinėje Beirute rugpjūčio 4 dieną jūrų uosto sandėliuose nugriaudėjo du galingi sprogimai, nusinešę šimtus gyvyvių bei nuo žemės paviršiaus nušlavę ištisus miesto kvartalus. Šiuo metu skelbiama tokia oficiali versija  – sprogimai kilo dėl neūkiškumo, netvarkos. Teroristinės veiklos požymių esą nėra.

Beirutą ištikusi nelaimė

Po šio nelaimingo atsitikimo, kai per 300 tūkst. Beiruto gyventojų prarado namus, prabėgo ne tiek jau daug laiko.

Europos Sąjunga viena pirmųjų suteikė humanitarinę pagalbą Libanui. Toji parama – 63 milijonai eurų (Libano prezidentas Michelis Aounas tvirtina, kad 2700 tonų amonio nitrato sprogimas uoste pridarė žalos daugiau nei už 12,7 milijardus eurų).

Libano skausmui neliko abejinga ir Lietuva, skirdama 50 tūkst. eurų.

Tačiau tokiais atvejais nedera prarasti budrumo. Svarbu, kad pagalba nepatektų tiems, kurie įtariami ar kaltinami teroristiniais veiksmais. Puikiai suprantame, kad, prisidengdami šia nelaime, į finansinę paramą pretenduoti ar leidimo gyventi Europoje greičiausiai prašys ir įvairių Libane veikiančių teroristinių organizacijų atstovai. Tokių klastų atmesti nedera.

Lietuva, beje, taip ir elgiasi – budriai, atsargiai. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija prieš keletą dienų pranešė, kad su „Hezbollah” (ji aktyvi ir stipri būtent Libane, ji ypač daug rūpesčių kelia Izraeliui) siejamiems asmenims 10 metų uždrausta atvykti į Lietuvą. Tvirtinama, kad Migracijos departamentas šį sprendimą priėmė gavęs specifinės informacijos apie su „Hezbollah” siejamų asmenų veiklą.

Kaip praneša ELTA, Lietuvos URM vadovas Linas Linkevičius net yra pareiškęs: „Įvertinę mūsų turimą ir partnerių pateiktą informaciją, galime konstatuoti, kad „Hezbollah” – teroristiniais principais veikianti organizacija, kelianti grėsmę daugelio pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvos, saugumui. Solidarizuojamės su JAV, Vokietija, Jungtine Karalyste, Nyderlandais ir kitomis panašią poziciją priėmusiomis šalimis. Vertiname sėkmingą Lietuvos ir Izraelio nacionalinio saugumo institucijų bendradarbiavimą. Dėkojame šioms institucijoms už svarbų indėlį siekiant užtikrinti mūsų šalių piliečių saugumą”.

Izraelio vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Lietuvos žingsnis kreipiant labai atidų žvilgsnį į tuos, kurie įtariami priklausą „Hezbollah”, – teisingas ir prasmingas. Jau vien dėl to, kad oficialusis Vilnius šitaip solidarizuojasi su įtakingu JAV sąjungininku – Izraeliu.

Ne veltui po sprendimo neįsileisti ryšių su „Hezbollah“ turinčių ar šiai organizacijai simpatizuojančių asmenų Lietuva sulaukė Izraelio užsienio reikalų ministro Gabi Ashkenaziio pasveikinimo. Šis Izraelio politikas padėkojo Lietuvos vyriausybei priėmus sprendimą paskelbti Libane įsitvirtinusią „Hezbollah“ teroro organizacija.

Kokie Turkijos interesai Libane

Tačiau lietuviškojoje viešojoje erdvėje nepastebėjau žinių, ar Lietuva, skirdama finansinę paramą Libanui bei svarstydama, kokius libaniečius galbūt vertėtų priglausti, savo žingsnius būtų derinusi su Turkija. O juk oficialiosios Ankaros nuomonę mums privalu žinoti bent jau dėl to, kad Turkija – NATO narė, mūsų sąjungininkė šiame politiniame – kariniame Šiaurės Atlanto Sutarties Aljanse. Vaizdžiai tariant, Turkijos nuomonė mums turėtų būti dar svarbesnė nei Izraelio. Juolab kad Libane nuo seno veikė ir dabar tebeveikia daug terorizmu kaltinamų organizacijų. „Hezbollah” – tik viena iš jų. Libanas garsus dar ir tuo, kad čia savo atramos punktus turį „Dašnakcutiun“, „ASALA“, kurių atstovai visai neseniai, vos prieš kelis dešimtmečius, Europoje, JAV ir Australijoje žudė turkų diplomatus. 1975–2002 metais Vakaruose šie teroristai surengė 235 išpuolius, 70 žmogžudysčių, 41 pasikėsinimą, sužeidė 524 žmones. 105 asmenys buvo paimti įkaitais, iš jų 12 buvo nužudyta. Tad ar Lietuvos URM žinanti, kokie Turkijos interesai Libane, ar į juos atsižvelgiama?

Dar viena labai svarbi detalė. Beirute sprogus sandėliams jūrų uosto regione, ypač nukentėjo trys gyvenamieji kvartalai – Chadžin, Mar Michail, Bed Halil. Jie vadinami armėniškais rajonais, kadangi čia gyvena daug armėnų tautybės žmonių. Tarp jų, tikėtina, esama ir tokių, kurie pritaria „Dašnakcutiun“, „ASALA“ bei panašių organizacijų veiklai. Neatmestina, kad, prisidengdami rugpjūčio 4-ąją nutikusia nelaime, kai kurie „Dašnakcutiun“ ir „ASALA“ simpatikai bandys patekti į Europos Sąjungą – prašys nuolatinio leidimo gyventi, kaulys finansinių išmokų. Gali būti, kad šioms organizacijoms priklausantys ar joms simpatizuojantys atstovai bandys patekti ir į Lietuvą. Kad po to galėtų Turkijai kenkti iš Europos sostinių.

Koks oficialus požiūris į „Dašnakcutiun” ir „ASALA”?

Neatmestina ir versija, jog kai kurie „Dašnakcutiun“ ir „ASALA“ simpatikai iš Libano per Lietuvą bandys patekti į Azerbaidžanui priklausantį, bet šiuo metu armėnų separatistų kontroliuojamą Kalnų Karabachą. Kad iš ten rengtų karinius išpuolius prieš Azerbaidžaną, kurį, be kita ko, besąlygiškai remia Turkija, Lietuvos sąjungininkė NATO organizacijoje.

Todėl ir klausiu, kada Lietuva nepriimtinomis organizacijomis paskelbs ne vien Izraeliui galvos skausmą keliantį „Hezbollah”, bet ir Turkijai kenkiančias „Dašnakcutiun“, „ASALA“ bei į jas panašias organizacijas?

Vertindami Turkiją mes jau daug sykių susimovėme. Gėdingai pasielgėme, pavyzdžiui, 2005 metų gruodžio 15-ąją, priimdami Seimo rezoliuciją „Dėl armėnų tautos genocido pripažinimo“. Irma Ąžuolė portale slaptai.lt yra pastebėjusi, jog tuometiniame antiturkiškame posėdyje dalyvavo tik apie trečdalį Seimo narių: 55 iš 141. Rezoliucija buvo pateikta, apsvarstyta ir priimta vienu ypu, pakako vos dešimties minučių. Rezoliucijos projektą pasirašė vos 49 Seimo nariai.

Tačiau pikčiausia ne dėl pustuštės posėdžių salės ir skubėjimo tarsi akis išdegus. Svarbiausia, kad ši rezoliucija mus kiršina su mūsų sąjungininke Turkija. Skandalinga dar ir dėl to, kad tuo metu (kaip ir dabar) nė vienas Lietuvos istorikas, politikas, žurnalistas nebuvo studijavęs turkiškuose archyvuose saugomų dokumentų dėl 1915-ųjų įvykių Osmanų imperijoje. Lietuvai nė mintis nekilo suglumti – juk, rimtai neįsigilinus į antrosios pusės argumentus, kvaila teikti kaltinimus. Lietuvai nė nesusimąstė, kodėl turkai savo archyvus jau senų seniausiai atidarę užsienio tyrinėtojams, o Armėnija juos iki šiol akylai slepia nuo pašalinių akių (matyt, turi ką slėpti). Tad toji 2005-ųjų gruodžio 15-oji, mano supratimu, – viena iš keisčiausių dienų Lietuvos politikoje. Mes pasirašėme svarbų dokumentą nė nesiteikdami rimtai įsigilinti į problemą.

Тurkijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Kitas ne mažiau gėdingas Lietuvos žingsnis – kai Lietuvos Mokslų Akademija praėjusių metų gruodžio 13-ąją neįsileido Eurazijos studijų centro vyresniojo analitiko, mokslų daktaro Turgut Kerem Tuncel, kurį lydėjo Lietuvoje reziduojantis Turkijos ambasadorius Gokhan Turan. Turkai tenorėjo perskaityti pranešimą dėl tragiškų 1915-ųjų įvykių tuometinėje Osmanų imperijoje. Tačiau Turkijos mokslininkui sutrukdyta Lietuvos MA salėje išdėstyti turkiškąją poziciją teisinantis tuo, esą salės prireikė kitam nenumatytam, bet labai svarbiam renginiui. Taigi turkų mokslininkus mes atstūmėme, prisidengdami primityviais pasiteisinimais, o štai Armėnijos diplomatus Lietuvos Mokslų Akademija įsileido be trukdžių.

Šis portale slaptai.lt žurnalisto Gintaro Visocko išsamiai aprašytas skandalas vertas rimtų analizių. Jei būtų atvirkščiai (Lietuvos MA neįsileidžia armėnų ambasadoriaus, nes Armėnija nėra NATO narė, o Turkijos ambasadorių įsileidžia, nes Turkija yra NATO narė), – dar suprasčiau. Bet atvirkštinio akibrokšto, kai Lietuva atstumia savo sąjungininkę NATO aljanse, neįsivaizduoju, nors jis ir akivaizdus.

Omenyje turint būtent štai tokius keistus nesusiprartimus noriu žinoti – kada Lietuva teroristinėmis organizacijomis įvardins „Dašnakcutiun“ ir „ASALA“? Bent jau norėčiau suprasti, ar Lietuvai žinoma Turkijos pozicija dėl Libane veikiančių antiturkiškų organizacijų?

Apie autorių.

Vytautas Čepukas, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Vytautas Čepukas gimė 1953 metais Krasnojarsko krašte (Rusija) politinių kalinių šeimoje. Penkerių metų buvo parvežtas į Lietuvą.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę dalyvavo Sąjūdžio veikloje, o po 1991 sausio įvykių įstojo į Lietuvos savanorių tarnybą. 1991-aisiais gynė Lietuvos parlamentą. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį ėmė tarnauti Lietuvos krašto apsaugos depertamento Utenos komendantinio būrio vadu.

Po to – tarnyba mokomajame karių rengimo mokymo centre, 1993 metais paskirtas SKAT 71-ojo bataliono vadu. Nuo 2000 iki 2003 tarnavo Vilniaus apskrities KASP rinktinės vadu.

Tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjo nuo vyr. leitenanto laipsnio. Baigė tarnybą 2003 metais, turėdamas pulkininko leitenanto laipsnį.

Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, savanorio kūrėjo, Lietuvos kariuomenės „Už nuopelnus“, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje šaulių žvaigždės medaliu.

2020.08.16; 16:00

Islamo revoliucijos gvardijos vadas generolas majoras Hosseinas Salamis. EPA – ELTA nuotr.
Irano revoliucinės gvardijos vadas pirmadienį teigė, kad sunaikinti pagrindinę varžovę Izraelį yra „įgyvendinamas tikslas“.
 
„Grėsmę nešantis režimas turėtų būti ištrintas iš žemėlapio ir tai dabar jau nebe svajonė, bet pasiekiamas tikslas“, – teigė generolas majoras Hosseinas Salamis, o jį citavo gvardijos naujienų portalas „Sepah“. Praėjus keturiasdešimčiai metų nuo Irano islamo revoliucijos, „mums pavyko įgyti tiek galios, kurią pasitelkdami sugebėtume sunaikinti apsišaukėlišką sionistų režimą“, – sakė H. Salamis.
 
H. Salamio komentarai yra susiję su ypač padidėjusia tarptautine įtampa dėl Irano branduolinės programos ir kitų, Teherano ir pagrindinio jo varžovo regione, Rijado, konfrontaciją sukeliančių, veiksnių. Tačiau panašūs komentarai Irano vadovams yra būdingi.
 
JAV, pernai pasitraukusios iš 2015 metų Irano branduolinės veiklos susitarimo, valstybei skyrė ypač griežtas sankcijas – pradėjo vykdyti „maksimalaus spaudimo“ Iranui kampaniją. Ją atvirai remia ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu.
 
Irano kariuomenė. EPA – ELTA nuotr.
H. Salamio komentarus išplatino ultrakonservatyvioms politinėms frakcijoms artimos „Tasnim“ ir „Fars“ naujienų agentūros.
 
Oficiali agentūra IRNA taip pat išspausdino gvardijos vado komentarus, tačiau dėmesį greičiau atkreipė į faktą, kad Iranas esą stiprėja ir pagaliau sugebės sumušti priešus, nepaisant priešiško valstybių nusiteikimo prieš Iraną.
 
Iranas nuo 1979 metų revoliucijos išliko priešiškas Izraeliui, tad Teheranas atvirai remia regione veikiančias prieš Izraelį nukreiptas ginkluotas grupuotes – tarp jų ir „Hamas“ bei „Hezbollah“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.01; 06:57

Libano specialiosios tarnybos sulaikė agentą, dirbusį Izraelio žvalgybai. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas „Al Mayadeen“.

Jo žiniomis, sulaikytasis – libaniečių kilmės Kanados pilietis (jo pavardė neskelbiama), kuris buvo užverbuotas 2013 metais. Per apklausą sulaikytas agentas prisipažino rinkęs slaptą informaciją apie šiitų partijos „Hezbollah“ vadovaujančių struktūrų veiklą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.19; 15:06

Sekmadienį Izraelio kariškiai pranešė aptikę prie sienos su Libanu dar vieną, jau šeštąjį, tunelį, kurį į žydų valstybės teritoriją iškasė Libano šiitų grupuotės „Hezbollah“ kovotojai. Atitinkamą pareiškimą paskelbė Izraelio armijos spaudos tarnyba.

„Šeštadienį Izraelio gynybos armija aptiko dar vieną diversantų tunelį, iškastą iš Ramijės kaimo (Libanas) į Izraelio teritoriją. Tunelis bus sunaikintas artimiausiomis dienomis“, – sakoma Izraelio kariškių komunikate. Apie radinį informuota vietos valdžia ir JT laikinosios pajėgos Libane.

Pasak Izraelio kariškių, šio tunelio susprogdinimu baigsis operacija „Šiaurės skydas“, kurios tikslas – surasti ir sunaikinti „Hezbollah“ požeminius kasinius.

Izraelio kariškiai pradėjo šią operaciją 2018 metų gruodžio 4 d. Anksčiau jie pranešė suradę ir sunaikinę penkis tokius tunelius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.14; 02:00

Washington Times, 2018 gruodžio 21 d.

Izraelis ketvirtadienį ėmėsi sparčių žingsnių, stengdamasis užpildyti gresiantį jėgos vakuumą po to, kai prezidentas Trumpas pasakė, kad JAV karinės pajėgos bus išvedamos iš Sirijos. Izraelis prisiekė, jog kels savo karinę kampaniją prieš Irano remiamas įgaliotinių grupes šalyje – aiškus ženklas, kad karas tarp Jeruzalės ir Teherano vyks toliau, be JAV įsikišimo ar su juo.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Mes labai agresyviai veiksime prieš Irano pastangas įsitvirtinti Sirijoje“, – pasakė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį per TV rodytoje kalboje. „Mes nesirengiame mažinti pastangų. Mes jas padidinsime, ir mes žinome, kad tai darome su visa Jungtinių Valstijų pagalba ir parama.“

Ponas Netanyahu padarė pareiškimą pačiam nepalankios JAV įstatymdavių iš abiejų partijų reakcijos įkaršty, kurie sako, kad ponas Trumpas Izraelį, stipriausią sąjungininką regione, stato į didžiulį pavojų, šaliai vis labiau atsidengiant „Hezbollah“ ir kitoms ekstremistų grupuotėms, bendradarbiaujančioms su Iranu ir Sirijos prezidentu Basharu Assadu. Izraeliui ši pasekmė buvo tik vienas iš netikėtų padarinių globaliu mastu aspektų, trečiadienio rytą ponui Trumpui padarius stulbinantį pareiškimą, jog jo įsitikinimu karas su Islamo Valstybe yra laimėtas, ir Amerikos karinėms pajėgoms atėjo laikas grįžti namo.

Pentagonas pateikė mažai detalių apie numatomą pasitraukimą – kaip greitai jis bus įgyvendintas, ir kaip Amerikos vadovaujama misija sutriuškinti Islamo Valstybę atrodys po to, kai maždaug 2000 amerikiečių būrys paliks Siriją.

M. Pompeo. EPA-ELTA nuotr.

Valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo suabejojo pranešimais, pasak kurių prezidento paskelbta žinia nemaloniai nustebino jo karo ir užsienio politikos patarėjus. Jis pasakė, kad ponas Trumpas veikė, nuodugniai aptaręs klausimą su nacionalinio saugumo komanda. Atitardamas Pentagono oficialiems asmenims, Pompeo taip pat pasakė, kad išėjimas iš Sirijos nereiškia, kad Trumpo administracija baigia karą su Islamo Valstybe, kuri, kaip apskaičiuota, turi daugiau nei 30 000 kovotojų Viduriniuosiuose Rytuose ir Afrikoje.

„Tai buvo sprendimas, priimtas prezidentui pasitarus su daugeliu aukštesniojo rango oficialių asmenų, įskaitant ir mane“, – pasakė ponas Pompeo konservatyvių pažiūrų komentatorei Laurai Ingraham ketvirtadienį.

Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

Ketvirtadienį ponas Trumpas pasiūlė kai kuriuos logiškus pasitraukimo paaiškinimus. Pirmiausia jis paaiškino, kad Islamo Valstybė Sirijoje nugalėta, ir kad JAV nebėra jokios priežasties ten likti. Iš to sekė platesnis argumentas, esą JAV negali saugoti viso pasaulio, ar vienos būti atsakingos už teroristinių organizacijų įveikimą.

„Pasitraukimas iš Sirijos nebuvo joks netikėtumas“, – patvitino jis ketvirtadienio ryte. „Aš dėl to vedžiau kampaniją metų metais, ir prieš šešis mėnesius, kada labai viešai norėjau tai padaryti, sutikau pabūti ilgiau. Rusija, Iranas, Sirija ir kiti yra vietiniai ISIS priešai. Mes dirbome [jų] darbą.

Ar JAV nori būti Viduriniųjų Rytų policininku, negaudamos NIEKO, vien prarasdamos brangias gyvybes ir trilijonus dolerių gindamos kitus, kurie beveik visais atvejais neįvertina to, ką mes darome?“ – tęsė jis. „Ar mes norime likti ten amžinai?“

Kad ir kokia būtų priežastis, ponas Trumpas susiduria su kilusia priešiška atoveika visoje Europoje ir Viduriniuosiuose Rytuose, ir beveik visuotiniu pasipiktinimu Kongrese.

Prancūzų ir anglų oficialieji asmenys įrodinėjo, kad Islamo Valstybė tebėra rimta grėsmė regione, ir kad JAV neturi išleisti pavojaus iš akių.

Ketvirtadienį amerikiečių sąjungininkai kurdai pareiškė, jog, praradę tiesioginį JAV karinį užnugarį, svarsto galimybę paleisti 3200 Islamo Valstybės kalinių, nes ruošiasi nuolatiniams susidūrimams su teroristų grupuote ir galimiems kariniams išpuoliams iš Turkijos.

Kritikai pareiškė, kad Sirijos kurdai buvo vertingas sąjungininkas ilgus metus trunkančioje kovoje su Islamo Valstybe, o dabar juos ūmai apleidžia.

„Jei mes taip elgiamės su kurdais, kas mus apgins ateityje?“ – iškėlė klausimą per CNN senatorius Lidsey‘is Grahamas, respublikonas iš Pietų Karolinos.

Kiti įstatymų leidėjai atskaitos tašku laiko grėsmę Izraeliui, kurie įsijungė į kovą kaip Irano patarėjai, o Teherano remiama „Hezbollah“ kovoja su Sirijos sukilėliais strategiškai ir gyvybiškai svarbioje Golano Aukštumų vietovėje, taip pat palei Izraelio-Sirijos sieną.

Izraelio vėliava. EPA-ELTA nuotr.

„Karas su  ISIS dar nelaimėtas“, – MSNBC teigė senatorius Christopheris A. Coonsas, demokratas iš Delavaro.

Izraelio valdininkai neslėpė nuomonės, kad pono Trumpo sprendimas stato šalį į didelį pavojų.

„Suprantama, Amerikos sprendimas nėra mums geras“, – sakė finansų ministras Moshe Kahlonas Izraelio Armijos Radijui, – „bet mes žinome, kad Amerika taip pat yra suinteresuota garantuoti Izraelio saugumą regione“.

Iš anglų k. vertė Aaronas Rozenbaumas

Versta iš http://www.gopusa.com/benjamin-netanyahu-says-israel-will-fill-u-s-void-in-syria/

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Sekmadienį Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu paskelbė apie būsimą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Neseniai Sirijoje įvykus incidentui, per kurį numuštas Rusijos lėktuvas su kariais, abiejų šalių lyderiai ketina aptarti saugumo operacijų koordinavimą.

B. Netanyahu teigia kalbėjęsis su V. Putinu ir sutaręs „susitikti artimiausiu metu, kad būtų tęsiamas svarbus karinis tarpusavio saugumo koordinavimas“.

Izraelio vyriausybės posėdžio metu kalbėjęs ministras pirmininkas vėl patikino, kad Irano kariuomenei nebus leista įtvirtinti savo buvimo Sirijoje. B. Netanyahu taip pat teigė, kad bus sutrukdyta „Hezbollah“ grupuotei Libane perduoti mirtinus ginklus.

Izraelio premjeras ir Rusijos vadovas pirmą kartą gyvai susitiks po to, kai Sirijos oro pajėgos, atsakiusios į Izraelio reidą Sirijoje, numušė Rusijos lėktuvą. Po rugsėjo 17 d. įvykusio incidento V. Putinas ir B. Netanyahu telefonu kalbėjosi jau tris kartus.

Per incidentą Sirijoje žuvo 15 rusų karių. Maskva dėl nelaimės apkaltino Izraelį, kurio pilotai esą didesniu rusų lėktuvu pasinaudojo kaip priedanga, todėl pastarasis atsidūrė Sirijos oro gynybos ugnyje. Savo ruožtu Izraelis tikina, kad žydų lėktuvai nelaimės metu buvo Izraelio oro erdvėje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.08; 04:30

Izraelio kariuomenė antradienį pareiškė liūdinti dėl Rusijos karinio lėktuvo, per Izraelio oro reidą netyčia numušto Sirijos pajėgų, įgulos žūties. Tačiau dėl šio incidento apkaltino Sirijos prezidentą Basharą al-Assadą ir Iraną.

„Izraelis reiškia liūdesį dėl Sirijos priešlėktuvinės gynybos sistemos numušto Rusijos lėktuvo įgulos žūties“, – sakoma Izraelio kariuomenės pranešime. Tai – pirmoji oficiali Tel Avivo reakcija į šį incidentą.

„Visiškai atsakingu dėl šio incidento Izraelis laiko B. al-Assado režimą. Izraelis taip pat mano, kad atsakomybė dėl šio nelaimingo atsitikimo tenka ir Iranui bei teroristinei organizacijai „Hezbollah“, – priduriama pranešime.

Kariuomenės teigimu, pirmadienį vakare Izraelio pajėgų vykdyto antpuolio taikinys buvo Sirijos kariuomenės objektas, kuriame Libano šiitų grupuotei „Hezbollah“ „Irano vardu buvo rengiamasi perduoti“ ginklų gamybos sistemas.

Iranas – pagrindinis Izraelio priešas, o su „Hezbollah“ šalis yra kariavusi 2006 metais.

Izraelio kariuomenė, be kita ko, paprieštaravo Rusijos teiginiui, kad antskrydį Sirijoje vykdęs šalies lėktuvas vėliau numuštu Rusijos orlaiviu naudojosi kaip priedanga.

„Per antskrydį prieš karinį objektą Latakijoje Rusijos lėktuvas nebuvo operacijos teritorijoje“, – teigiama kariuomenės pranešime.

Pranešime priduriama, kad „kai Sirijos kariuomenė paleido raketas, pataikiusias į Rusijos lėktuvą, (Izraelio) naikintuvai jau buvo grįžę į Izraelio oro erdvę“.

„Lėktuvą numušė plataus masto ir netiksli Sirijos priešlėktuvinių (raketų „žemė-oras“) ugnis“, – teigia Sirijos kariuomenė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.19; 08:49

Sirijos sostinė Damaskas. EPA – ELTA nuotr.

Aukšta JAV delegacija, anot žiniasklaidos, birželio gale Damaske susitiko su Sirijos žvalgybos vadu, kad aptartų šalies ateitį. Libano laikraštis „Al-Achbar“ rašo, kad paskutinę birželio savaitę keli JAV žvalgybos ir saugumo tarnybų darbuotojai Emyratų lėktuvu atvyko į Sirijos sostinę. Čia jie susitiko su įtakingu Sirijos slaptosios tarnybos vadu Ali Mamluku.

Susitikimas Meseho kvartale, kuriam tarpininkavo Rusija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, truko keturias valandas, rašo „Hezbollah“ artimas laikraštis. Sirijos pusėje pokalbiuose dar dalyvavo slaptųjų tarnybų generalinis direktorius Dibas Seitunas bei generalinio štabo vado pavaduotojas Mowafakas Assaadas. Oficialiai ši informacija nepatvirtinta. Jei toks susitikimas iš tikrųjų vyko, tai būtų sensacija.

Anot „Al Achbar“, JAV atstovai pasiūlė atitraukti iš Sirijos visas amerikiečių pajėgas su sąlyga, kad mainais Pietų Siriją paliks Irano daliniai, JAV galės naudotis naftos ištekliais Rytų Sirijoje ir gaus informaciją apie „teroristinių grupuočių“ užsienio kovotojus. Sirija tokius žingsnius atmetė kaip per ankstyvus, tačiau pažadėjo tolesnius pokalbius.

JAV nutraukė savo santykius su Sirija, kai prezidentas Basharas al Assadas 2011 metais ėmėsi smurto prieš taikius demonstrantus. Vėlesniais metais Vašingtonas rėmė įvairias sukilėlių grupuotes kovoje su B. al Assadu, tačiau vėliau karinę paramą nutraukė. Nuo 2014 metų JAV pajėgos susitelkusios į kovą su „Islamo valstybės“ (IS) džihadistais.

Dėl to Rytų Sirijoje dislokuota šimtai JAV specialiųjų pajėgų karių, kurie remia kurdų arabų aljansą SDF. Kovos su IS operacija koordinuojama su B. al Assado sąjungininke Rusija, tačiau oficialių JAV kontaktų su Sirijos vyriausybe nėra. Žvalgybos vadams A. Mamlukui ir D. Seitunui JAV vyriausybė taiko sankcijas dėl jų vaidmens pažeidinėjant žmogaus teises.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.30; 07:30

1994-aisiais Panamoje įvykusi lėktuvo katastrofa, per kurią žuvo 21 žmogus, tarp jų – nemažai žydų tautybės žmonių, buvo teroristinis incidentas, pareiškė Panamos prezidentas, informuoja BBC.

Anot Juano Carloso Varelos, tai patvirtinančius įrodymus Panamai perdavė Izraelio žvalgyba ir paprašė atnaujinti bylą.

Tarp žuvusiųjų per 1994-ųjų liepos 19 dieną įvykusią nelaimę, kai keleivinis orlaivis sudužo vos pakilęs iš oro uosto, buvo iškilių žydų verslininkų.

Nelaimė įvyko kitą dieną po Argentinos sostinės žydų kultūros centre įvykusio sprogimo, per kurį žuvo 85 žmonės.

Argentinos tyrėjai išpuolio prieš Buenos Airių žydų bendruomenę planavimu ir finansavimu kaltino Iraną, o vykdymu – islamistinį Libano šiitų judėjimą „Hezbollah“.

Irano valdžia, savo ruožtu, visuomet neigė kaip nors prisidėjusi prie šio sprogdinimo, per kurį nukentėjo dar 300 žmonių.

Panamos prezidentas J. C. Varela pirmadienį teigė prašysiąs vietos ir užsienio institucijų atnaujinti lėktuvo avarijos tyrimą. Tai bus daroma „atsižvelgiant į žvalgybos informaciją, akivaizdžiai rodančią, kad tai buvo teroro ataka“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.23; 06:39

Pilietinis karas Sirijoje, karinga Rusijos diplomatijos pozicija, palaikanti valdantį režimą, verčia Lietuvą sunerimti. Panašų nerimą jautėme, kai lemtingomis atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės įtvirtinimui 1991 m. sausio dienomis Artimuosiuose Rytuose sinchroniškai vyko JAV karinė operacija „Audra dykumoje“, gelbėjant savo sąjungininką Kuveitą nuo Irako agresijos.

Atrodė, visas JAV ir likusio Vakarų pasaulio politinis ir karinis dėmesys bus nukreiptas nuo įvykių Lietuvoje, bet taip, ačiū Dievui, neįvyko. Nors, atrodytų, Lietuva, pasirašiusi su Rusija dvišalę tarpvalstybinę taikos sutartį, įstojusi į NATO ir Europos Sąjungą, yra pakankamai saugi, įvykių Sirijoje metu pasirodė ženklų, kad ne viskas taip paprasta.

Continue reading „Konfliktas Sirijoje. Neaiški ateitis”

hisam_4

Su libaniečiu Hišamu Ibrahimu susipažinau viename Lietuvos tautinių mažymų tarybos posėdyje. Tądien pirmininko Mahiro Gamzajevo vadovaujamoje taryboje buvo audringai ginčijamasi, kokių pagrindinių nuostatų turėtų laikytis mūsų tautinės bendruomenės, bendraudamos su Lietuvos valstybe.

Jauno libaniečio Hišamo Ibrahimo pozicija man pasirodė kur kas konstruktyvesnė nei kai kurių kitų posėdyje kalbėjusių bendruomenių atstovų laikysena. Todėl ir paprašiau interviu. H.Ibrahimas – neatsisakė.

Sutartą vakarą jį išvydau Vilniaus kavinėje prie Seimo rūmų. Ten ilgokai, daugiau nei valandą, nuoširdžiai kalbėjomės. Kalbėjomės apie viską – kodėl Hišamas atsidūrė Lietuvoje, kaip pamilo lietuvę, kodėl, būdamas musulmonu, nesigaili suleidęs savo šaknis krikščioniškoje Lietuvoje. Kalbėjomės lietuviškai.

Continue reading „Libanietiška tolerancija”

mossad-logo

Kai kurių užsienio šalių leidiniai informavo, kad, prabėgus maždaug dviems mėnesiams po sausio 19-osios, kai Dubajuje buvo nužudytas įtakingas Hamas lyderis Mahmudas al – Mabhuhas, Didžiosios Britanijos vyriausybė vis dėlto ryžosi apkaltinti Izraelio splatąją tarnybą “Mossad” pasų klastojimu. Taip pat Izraelis buvo kaltinamas, kad suklastoti pasai buvo naudojami nužudant žmogų. Todėl oficialusis Londonas iš šalies išsiuntė vieną Izraelio diplomatą.

Šia proga visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pateikia Gintaro Visocko parengtą publikaciją, kaip ir kodėl sausio 19-ąją buvo susidorota su įtakingu Hamas lyderiu Mahmudu al-Mabhuhu.

Continue reading „Kaip “Mossad” agentai nužudė palestiniečių lyderį Mahmudą al Mabhouhą”