Himalajai

Trumposios naujienos

Rekordas alpinistui Tenjenui Lamai Sherpai ir Kristin Harilai pavyko prieš dvi savaites. EPA – ELTA foto

Katmandu, rugpjūčio 11 d. (dpa-ELTA). Nepalietis ir norvegė rekordiniu greičiu įkopė į visus 14 aukščiausių pasaulio kalnų – šių aukštis viršija 8 000 metrų. Tai alpinistai padarė per 92 dienas, agentūrai dpa patvirtino Gineso rekordų knygos atstovė. Rekordas Tenjenui Lamai Sherpai ir Kristin Harilai pavyko prieš dvi savaites. Paskutinysis jų įveiktas kalnas buvo K2 Pakistane.
 
Alpinistai pagerino rekordą, kurį 2019 m. pasiekė nepalietis Nirmal Purja – jam įkopti į visas 14 viršūnių prireikė dvigubai ilgesnio laiko, pranešė Nepalo alpinizmo asociacija.
 
„Be pono Tenjeno ir kitų šerpų pagalbos ši ypatinga misija nebūtų buvusi sėkminga“, – sakė 37-erių K. Harila. Himalajai jai tapo antrąją tėvyne, pridūrė ekstremalė.
 
Vis dėlto norvegės pasiekimas alpinistų bendruomenėje vertinamas prieštaringai. Pavyzdžiui, ji sulaukė kritikos už tai, kad rekordo siekė kopdama su deguonies balionais, be to, į bazines stovyklas skrido sraigtasparniais. Norvegė naudojo ir jau žinomus maršrutus.
 
„Kristin Harila praėjusiomis savaitėmis pasiekė tai, ką aš maniau esant neįmanomu, – sakė Billi Bierling, Himalajų duomenų bazės, registruojančios įkopimus į Nepalo kalnus, vadovė. – Tačiau tai, kaip Kristin ir jos šerpai kopė į aukštus kalnus, neturi nieko bendra su alpinizmu ir klasikinio alpinizmo stiliaus etika – bet tai būdinga mūsų laikmečiui“.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.08.12; 00:30
Trumposios naujienos

Kinija ir Indija susitarė užbaigti pasienio nesutarimus. EPA-ELTA nuotr.

Kinija ir Indija šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo Rusijoje metu susitarė tęsti dialogą ir „sparčiai užbaigti“ įtemptus pasienio nesutarimus, paskelbė Kinijos valstybinė žiniasklaida.
 
Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi ir tokias pat pareigas einantis Indijos diplomatas Subrahmanyamas Jaishankaras Maskvoje vykusio gynybos forumo kuluaruose susitarė „palaikyti tinkamą atstumą ir sušvelninti įtampą“, pranešė Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“.
 
Kinija pirmadienį apkaltino Indijos pajėgas peržengus ginčijamą sieną Himalajų Ladako regione ir iššovus įspėjamųjų šūvių – taip Indija pažeidė ankstesnį susitarimą, kuriuo uždrausta naudoti ginklus. Mestus kaltinimus valstybė neigia.
 
Birželį tarp abiejų šalių įvyko pirmasis smurtinis susirėmimas per 45 metus, kurio metu žuvo 20 Indijos karių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.11; 10:36
Trumposios naujienos

Padalytas Kašmyras

Per smurtinį susirėmimą su Kinijos pajėgomis ginčijamoje Himalajų pasienio zonoje žuvo 20 Indijos kariškių, antradienio vakarą pranešė Indijos karinės pajėgos. Tai daugiausiai gyvybių pareikalavęs susirėmimas tarp šių šalių per pastaruosius dešimtmečius.
 
Kiek anksčiau Indija pranešė, kad susirėmimo metu žuvo trys šalies kariškiai, tačiau kiek vėliau antradienį paskelbtame pranešime nurodoma, kad žuvo dar 17 kariškių, kurie „pirmadienį patyrė kritinių sužalojimų, atlikdami pareigą pasienio zonoje esant žemai temperatūrai, pakilus aukštai virš jūros lygio. Jie mirė nuo sužalojimų, o žuvusiųjų skaičius išaugo iki 20.“
 
Indijos kariuomenės teigimu, abi pusės patyrė aukų, bet Kinija tokių pareiškimų nepatvirtino.
 
Kinija apkaltino Indijos karius kirtus sieną Galvano slėnyje. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas paragino Indiją nesiimti vienašališkų veiksmų ir nekelti nemalonumų.
 
Pasak atstovo, Indijos kariai pirmadienį du kartus kirto ginčytiną sieną tarp abiejų šalių, provokavo ir atakavo Kinijos pajėgas, ir tai lėmė rimtą konfrontaciją tarp abiejų šalių pajėgų.
 
Incidentas įvyko Galvano slėnyje, Ladake, vėlų pirmadienio vakarą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.17; 00:30
Aktualijos

Šeštadienį anksti ryte mirė legendinis lietuvių keliautojas orientalistas ir fotografas Paulius Normantas. Pauliaus Normanto gyvybė po sunkios ligos užgęso Vengrijoje. 

Keliautojas Paulius Normantas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Paulius Romualdas Normantas gimė 1948 m. birželio 8 d. Lietuvoje, Kalniškiuose, Akmenės rajone.

Būsimasis fotografas ir keliautojas pirmiausia mokėsi Viekšnių vidurinėje mokykloje. Nuo 1965 m. studijavo Kauno politechnikos institute, 1971–1974 m. – Vilniaus universiteto Prekybos ekonomikos fakultete. 1982 m. vedė Vengrijos pilietę, o 1983 m. lapkričio mėn. išvyko gyventi į Vengriją. bet santuoka nebuvo sėkminga. 1986-aisiais išsiskyrė su žmona. Gyveno Vengrijos Nyredhazos miestelyje.

P.Normantas garsus to, kad dalyvavo penkiolikoje ekspedicinio – pažintinio – mokslinio pobūdžio kelionių po Tibetą, Indiją, Himalajus, Butaną, Mianmarą…  Vilniuje, Malūnų gatvėje (Užupio rajone) norėjo įrengti Tibeto sakralinio meno muziejų.

Nuo 1983 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos, nuo 1986 m. Vengrijos fotografų sąjungos bei Vengrijos kūrėjų asociacijos, nuo 1995 m. – Tarptautinės žurnalistų sąjungos narys.

Fotografas buvo apdovanotas reikšmingais ordinais ir premijomis. Pavyzdžiui, 1992 m. Pro Cultura Hungarica medalis (Vengrija), 1997 m. Rudolfo Balogho premija (Vengrija), 1999 m. DLK Gedimino 5 laipsnio ordinas, 2004 m. Vengrijos kūrėjų asociacijos didysis prizas, 2006 m. Vengrijos fotografų sąjungos didysis prizas, 2006 m. Vengrijos Respublikos Riterio kryžius, 2007 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2008 m. LATGA-A Aukso žvaigždė.

2017.01.07; 04:59