Rinkimai. Kokia jų vertė. Slaptai.lt foto

Politikos filosofas prof. Alvydas Jokubaitis ir politologas dr. Vincentas Vobolevičius advokato Igno Vėgėlės moderuojamoje diskusijoje pirmadienį aptars, kas yra demokratija visuotinio nepasitikėjimo laikais.
 
Pranešama, kad diskusijų ciklo „Ieškom sprendimo“ tikslas – suvienyti neabejingus Lietuvos intelektualus, kad būtų rasti atsakymai, kaip Lietuvos valstybė turėtų būti valdoma. Diskusijų metu bus kalbinami įvairių sričių specialistai, visuomenininkai, intelektualai, kad išsiaiškintume svarbiausias Lietuvos problemas ir kaip galima jas spręsti.
 
Skelbiama, kad pirmoje ciklo diskusijoje bus ieškoma atsakymų į klausimus ar demokratija šalyje nesibaigia rinkimų naktį, kam tarnauja valdžios įstaigos, kokie valdžios veiksmai didina pasitikėjimo prarają tarp gyventojų ir politinės valdžios ir ar įmanoma šį pasitikėjimą atkurti.
Taip pat bus diskutuojama apie tai, kas sukelia visuomenės poliarizaciją, kodėl politikai ją skatina bei kur reikia brėžti ribą valstybės kišimuisi į žmonių gyvenimus.
 
Renginio data ir laikas: 2023 m. rugsėjo 18 d. 11.30 val., trukmė – apie 1 val. 20 min., diskusijoms pratęsti prie kavos ar arbatos puodelio – apie 40 min.
 
Renginio vieta: Pirklių klubas (Gedimino pr. 35, Vilnius) Akanto salė (3 a.)
 
Renginio dalyviai: prof. Alvydas Jokubaitis, politikos filosofas; dr. Vincentas Vobolevičius, politologas; prof. dr. Ignas Vėgėlė, advokatas.
 
Kontaktinis asmuo: Evelina Gruzdienė, tel. +370 64363007, el. paštas kurybiniai.sprendimai@gmail.com
 
Kanalai, kuriuose bus transliuojama: https://youtube.com/live/2v93SdvNdlA . Taip pat kviečiame tiesioginę transliaciją 11.30 val. stebėti Eltos Facebook puslapyje.
 
Lauksime atvykstant!
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.09.16; 08:18 

ELTA kampas. Ignas Vėgėlė. ELTA / Karolina Gudžiūnienė

Advokatas Ignas Vėgėlė dėl dalyvavimo politikoje šiuo metu kalbasi su visomis politinėmis partijomis, išskyrus valdančiuosius. „Šiuo metu, aš neslėpsiu, diskutuoju su įvairiomis politinėmis jėgomis, išskyrus aš nediskutuoju ir nekalbu su dabartinę koaliciją sudarančiomis politinėmis jėgomis, valdančiąja koalicija“, – interviu portalui „15min“ sakė I. Vėgėlė.
 
Pasak advokato, su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD) jam bendradarbiauti šiuo metu būtų sudėtinga dėl kelių priežasčių.
 
„Manau, kad TS-LKD vadovybė dabar neatliepia ne tik gyventojų, kurie pasitikėjo ir kurie balsavo už šią politinę jėgą, lūkesčių, bet neatliepia net ir savo nemažos dalies partiečių ideologijos arba vizijos“, – portalui sakė advokatas.
 
„Su politine partija kalbėti nėra kaip – tu gali kalbėti tiktai su vadovybe, tais asmenimis, kurie jai atstovauja. Deja, aš turiu pripažinti, kad su tais, kurie jai atstovauja, vertybiškai mes esame tokioje didelėje atskirtyje, kad susikalbėti būtų ypatingai sunku“, – teigė I. Vėgėlė.
 
Jis pažymėjo, kad dėl politinių perspektyvų bendrauja ir su mažesnėmis partijomis, kurios nėra patekusios į Seimą.
 
„Kalbu ir su – visi žino, buvo mano ir viešas paraginimas savivaldybių merams, nepriklausomiems komitetams galvoti apie jų įtaką žmonėms, apie žmonių jiems duotą pasitikėjimą. Jie gali įgyvendinti tiktai labai nedidelę dalį to, ką, mano supratimu, su turima įtaka ir galia galėtų padaryti Lietuvoje“, – interviu portalui teigė „15min“ I. Vėgėlė.
 
Birželio mėnesį I. Vėgėlė atsidūrė antrojoje realiausių kandidatų užimti šalies vadovo postą reitingų lentelės vietoje. Teisininką liepos mėnesį rinkimuose palaikytų 8,6 proc. apklaustųjų, birželį – 10,1 proc. gyventojų. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda kol kas išlieka realiausiu kandidatu užimti šalies vadovo postą. Birželio mėnesį už jį būtų balsavę 19,3 proc., o liepą – 22,9 proc. apklaustųjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.09.02; 08:00

Lietuvos advokatūra

Advokatų garbės teismui antradienį nagrinėjant advokatui Ignui Vėgėlei iškeltą drausmės bylą, nuo jos nusišalino teismo narys Andrius Iškauskas. Pasak I. Vėgėlės, teismo nariui nusišalinti teko paaiškėjus, kad jis anksčiau teisiniame ginče yra atstovavęs viešajai įstaigai „Laisvės TV“.
Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
 
Kaip Eltą informavo Advokatų garbės teismo pirmininkė Dalia Foigt-Norvaišienė, teismo narys A. Iškauskas pats nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Tiesa, nusišalinimo priežasčių teismo pirmininkė neįvardijo.
 
Nuo I. Vėgėlės bylos nagrinėjimo nusišalinus A. Iškauskui, bylą toliau nagrinės trys iš penkių teismo narių – pirmininkė D. Foigt-Norvaišienė, advokatė Laura Altun ir advokatė Džiolana Tarvainytė. I. Vėgėlė taip pat yra Advokatų garbės teismo narys, tačiau sprendimų savo byloje nepriima.
 
Pats A. Iškauskas pažymėjo, kad Advokatų garbės teismo posėdžiai yra uždari ir komentuoti apie juose priimamus sprendimus jis negali.
„Posėdžiai yra uždari ir joks dalyvis neturėtų skelbti informacijos, kuri buvo sužinota posėdyje“, – Eltai teigė A. Iškauskas ir pridūrė, kad komentuoti teismo posėdžius gali tik teismo pirmininkė.  
 
Eltos kalbintas advokatas I. Vėgėlė, kurio atžvilgiu iškelta drausmės byla, teigė, kad antradienio Advokatų garbės teismo posėdis buvo „skandalingas“. Teisininkas tvirtino, jog garbės teismo narys A. Iškauskas nuo bylos nagrinėjo nusišalino, jam pateikus informaciją apie tai, kad jis prieš kelis metus teisiniame ginče atstovavo „Laisvės TV“ interesams.
 
I. Vėgėlei drausmės byla iškelta po „Laisvės TV“ įkūrėjo Andriaus Tapino kreipimosi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską.
 
„Posėdžio metu paaiškėjo, kad Advokatų garbės teismo narys A. Iškauskas, kuris yra ir pranešėjas mano byloje (…), prieš keliolika metų vedė seminarą „Laisvės TV“. Man paklausus, ar tai yra vienintelis santykis su „Laisvės TV“ ir ponu A. Tapinu, atsakymas buvo „taip, vienintelis“.
 
Advokatas Ignas Vėgėlė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Bet pavyko gauti kelių metų senumo dokumentą, kuriame ponas A. Iškauskas teikė paslaugas „Laisvės TV“. Stipriai apgailestauju dėl Garbės teismui tenkančio gėdingo poelgio, kuomet advokatas nutyli faktus, kad teikė pareiškėjui teisines paslaugas. Teisinės paslaugos buvo teikiamos dėl „Facebook“ paskelbto įrašo, įrašas vadinasi „Ar Tapinas tapo konservatorių įrankiu?“. Ten buvo teiginys, kurį advokatas A. Iškauskas prašė paskelbti kaip tikrovės neatitinkančią informaciją, advokatas atstovavo „Laisvės TV“, – pasakojo I. Vėgėlė.
 
I. Vėgėlė neslėpė esantis nustebęs, kad A. Iškauskas esą nutylėjo apie anksčiau su „Laisvės TV“ turėtas sąsajas.  
 
„Tai garbės teisme yra absoliučiai neįsivaizduojamas atvejis. Mes nusišaliname reikšmingai smulkesniais atvejais. (…) Tai yra šokiruojantys faktai“, – komentavo advokatas.
 
Galiausiai, pasak I. Vėgėlės, jis, remdamasis informacija apie tai, kad A. Iškauskas anksčiau atstovavo „Laisvės TV“ interesams, pateikė Advokatų garbės teismui prašymą dėl A. Iškausko nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo. Anot I. Vėgėlės, vėliau buvo pranešta, kad pats A. Iškauskas nusišalino nuo drausmės bylos nagrinėjimo.
 
Kaip anksčiau Eltai sakė Lietuvos advokatūros atstovė ryšiams su visuomene Ieva Paliliūnienė, toliau I. Vėgėlės drausmės byla bus nagrinėjama rugsėjo 19 dieną. Detalesnė informacija apie bylos eigą neteikiama.
 
I. Vėgėlei iškelta drausmės byla Advokatų garbės teisme pradėta nagrinėti vasario 28 d.
 
ELTA primena, kad buvusiam Advokatų tarybos pirmininkui, advokatui I. Vėgėlei drausmės byla teisingumo ministrės E. Dobrowolskos iniciatyva iškelta dėl jo viešų pasisakymų pernai rugsėjį apie asmenis, kurie organizavo paramą COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje metu. Kaip tąkart pranešė ministrė, advokatui byla iškelta, nes jis savo pasisakymais portale DELFI ir įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“ galėjo suklaidint, sudarydamas prielaidas nepagrįstai abejoti minėtų asmenų veiklos sąžiningumu ir skaidrumu, t. y., kad asmenys tinkamai ir laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti už paramą arba paramą panaudojo ne tiems tikslams, kuriems ji buvo renkama.
 
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Viešai DELFI paskelbtame I. Vėgėlės komentare jis abejojo paramos medikams per COVID-19 pandemiją ir nuo Rusijos besiginantiems ukrainiečiams rinkimo skaidrumu, svarstė, ar tokią paramą renkantys subjektai yra tinkamai tikrinami.
 
„Atskleidžiu paslaptį – nė vienas subjektas, teikęs paramą ar labdarą per pandemiją, šios pareigos laiku (iki gegužės 1 dienos) neatliko. Gal nebuvo jokios paramos? Tas pats ir su pagalba Ukrainai? Atviras ir viešas klausimas: ar VMI nubaudė kokią įstaigą ar įmonę, gal girdėjome apie patikrinimus? Ne, baikit, kam? Gavai labdaros ir – į užsienį pokerio žaisti. Žiūrėk ir išloši labdaringus pinigus…“ – portale DELFI publikuotame komentare dėstė I. Vėgėlė.
 
Dėl šių pasisakymų į teisingumo ministrę E. Dobrowolską kreipėsi „Laisvės TV“ įkūrėjas A. Tapinas. Jis mano, kad I. Vėgėlė savo komentare kalbėjo apie pinigų rinkimų akciją dėl kovinio drono „Bayraktar“ pirkimo Ukrainos kariuomenei. A. Tapinas, kuri po pinigų rinkimų akcijos buvo išvykęs žaisti pokerio į JAV, įsitikinęs, kad advokatas I. Vėgėlė manipuliuoja informacija, siekdamas sudaryti įspūdį, kad parama buvo renkama neskaidriai, neva pažeidžiant įstatymus, nepateikiant ataskaitų Valstybinei mokesčių inspekcijai.
 
Gytis Pankūnas (ELTA)
 
2023.08.30; 00:30

ELTA kampas. Ignas Vėgėlė. ELTA / Karolina Gudžiūnienė

Apie prezidento rinkimus garsiai svarstantis advokatas Ignas Vėgėlė įtaria egzistuojant susitarimą tarp šalies vadovo Gitano Nausėdos ir konservatorių vadovybės. Tokią teoriją kelti advokatą skatina tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės sklindanti kritika krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui.  
 
„Akivaizdu, kad tiek prezidentas, tiek ir Gabrielius Landsbergis veikia iš vien. Gabrieliui Landsbergiui Anušauskas yra nenaudingas kaip konkurentas partijoje“, – laidoje „Eltos kampas“ penktadienį samprotavo I. Vėgėlė.
 
Savo ruožtu G. Nausėdą, svarstė advokatas, susitarimui su konservatoriais veikiausiai motyvuoja nerimas dėl jam keliamų klausimų apie 2019 m. finansuotą rinkiminę kampaniją.
 
„Prezidento motyvas gali būti labai aiškus. Mes pamatysime, ar rudenį, kaip buvo žadėta, konservatoriai pradės prieš prezidentą procesą dėl neskaidraus finansavimo ir visų kitų rinkiminių insinuacijų… Klausimas, ar tai bus pradėta, ar ne. Susitarimo ir bandymo susitarti pagrindų tarp konservatorių vadovybės ir paties prezidento Nausėdos yra labai daug. Rudens politinis sezonas atsakys į visus klausimus“, – teigė I. Vėgėlė.
 
Vienas iš prezidentinių reitingų lyderių sako, kad tokie užkulisiniai sprendimai skaldo visuomenę ir yra nederami. Pasak jo, visuomenės skaldymo pavyzdys yra ir šią savaitę išsakyti prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono komentarai. Pastarasis „Žinių radijui“ tvirtino, kad I. Vėgėlės elektoratas yra aiškiai persidengęs ne su G. Nausėdos, bet su konservatorių elektoratu. Kaip teigė advokatas, prezidento patarėjas aiškiai indikavo, kad konservatorių rinkėjas yra blogas. Ir tokia pozicija, neslėpė I. Vėgėlė, jam pasirodė labai keista.
„Prezidentas turėtų jungti visus rinkėjus ir neskirtyti jų į gerus bei blogus“, – teigė jis.
 
„Kai Nausėda kandidatavo, jis kalbėjo, kad sieks jungti, kad padarys Prezidentūrą atvirą, kad visi galės ateiti. Bet po to Prezidentūra užsidarė ne tik žurnalistams, bet absoliučiai visiems žmonėms. Ten dalyvauja tik tie, kurie yra pakviečiami ir kurie turi pozityvią ar neturi jokios kritikos prezidentui“, – sakė I. Vėgėlė ir pažymėjo, kad pats džiaugiasi visų rinkėjų parama.
 
„Ypač konservatyvių pažiūrų žmonių parama“, – pridūrė I. Vėgėlė.
 
„Džiaugiuosi, kad jie, neradę savo tikslų ar noro įgyvendinimo konservatorių valdžioje – turiu galvoje vadovybę – atsisuka į mane ir remia. Tai yra labai šaunu“, – apibendrino į politiką sukantis teisininkas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.08.26; 00:55

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.

Prezidentinių reitingų lentelėje lyderiu išlieka dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, nuo jo vis dar gerokai atsilieka advokatas Ignas Vėgėlė, rodo portalo „Delfi“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
 
Prezidentas G. Nausėda ir toliau pirmauja – palaikymas šalies vadovui kito nežymiai. Gegužės mėnesį už jį būtų balsavę 20,7 proc., o birželį – 19,3 proc. apklaustųjų.
 
Nuo G. Nausėdos vis dar gerokai atsilieka advokatas I. Vėgėlė. Teisininką birželio mėnesį palaikė 10,1 proc. apklaustųjų, gegužę – 10,3 proc. gyventojų. Trečioje prezidentinių reitingų lentelės vietoje – visuomenininkas Andrius Tapinas, kurį birželio mėnesį palaikė 6,6 proc. apklaustųjų (gegužę – 5,5 proc.).
 
Nors ir paklaidos ribose, ryškiausiai kito ekspremjero Sauliaus Skvernelio palaikymas. Birželio mėnesį jį prezidento poste norėjo matyti 6,2 proc. apklaustųjų, kai gegužę politiką palaikė 3,3 proc. žmonių. S. Skvernelis atsidūrė ketvirtoje reitingų lentelės vietoje, aplenkdamas europarlamentarę, socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę, už kurią birželį ketino balsuoti 5,7 proc. apklaustųjų (gegužę – 6,4 proc.).
Tiek pat apklausos dalyvių birželį būtų balsavę už premjerę Ingridą Šimonytę (5,7 proc.). Gegužę ją palaikė 7,3 proc. apklaustųjų.
Septintoje vietoje – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, už kurį birželį prezidento rinkimuose balsą atiduotų 4,7 proc. apklaustųjų (gegužę – 4,8 proc.).
 
Toliau reitingų lentelėje – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (birželį sulaukusi 4,6 proc. paramos) ir parlamentaras Remigijus Žemaitaitis (birželį už jį būtų balsavę 2,5 proc. apklausos dalyvių).
 
Į apklausos sąrašą įtraukti Aurelijus Veryga, Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis ir Gabrielius Landsbergis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų.
 
Visgi, 11,5 proc. apklaustųjų nurodė, kad balsuotų už kitą politiką. Už ką atiduotų balsą, nežinojo 13,7 proc. gyventojų, o 9,4 proc. nurodė, kad rinkimuose nedalyvautų.
 
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų birželio 19–28 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
 
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali. t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
 
Tyrimo metu buvo apklausti 1012 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
 
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.07.18; 00:01

Gitanas Nausėda. Rinkiminis plakatas. Slaptai.lt nuotr.

Ant vėliavos, su kuria Gitanas Nausėda žengė į pirmuosius savo prezidento rinkimus, buvo parašyta „Gerovės valstybė”. O ant vėliavos, su kuria jis marširuos į antrąją kadenciją, greičiausiai, spindės vienas žodis – „Šeima“. Natūralu – juk reikia šią vėliavą išplėšti iš šeimamaršininkų ir jų lyderio bei pagrindinio konkurento Igno Vėgėlės rankų.
 
Būtent tai, panašu, ir yra svarbiausias viso prezidento G. Nausėdos metinio pranešimo akcentas, kurį pabrėžti norėjo ir pats kalbėtojas.
Vaikai. Slaptai.lt nuotr.
 
Juk šalies vadovas, Seimo tribūnoje skaitęs kalbą apie 50 minučių, padarė bene tik porą pauzių. Vieną – techninę, kai gurkštelėjo vandens ir vieną – prasminę, tam, kad klausytojai kuo labiau suprastų svarbą to, ką jis ką tik pasakė. O tai buvo raginimas iškelti valstybei šį tikslą – „tapti šeimoms draugiškiausia Europos sąjungos valstybe“.
 
Šeimos, vaikai, tėvai ir, be abejo, regionai – būtent tai buvo pagrindinės sąvokos, apie kurias sukosi didžioji dalis prezidento kritikos ir samprotavimų, skirtų vidaus politikai ir, pirmiausia, švietimo bei sveikatos apsaugos reformoms.
 
Būtent Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijoms ir jų vadovams kliuvo bene daugiausiai prezidentinės pylos dėl to, kad tos reformos esą vyksta per žmonių galvas bei jų gyvenimus, kenčia vaikai, jaunimas bei toliau nuo didžiųjų miestų esančių regionų gerovė bei ateitis.
 
Rūpestis vadinamąja „antrąja Lietuva“ buvo išreikštas ir kritika Susisiekimo ministerijai, dėl kurios kaltės, esą regionai tolsta nuo šalies centro ir tiesiogine to žodžio prasme – dėl trupančių kelių ir tiltų.
 
Užsidarymu valdiškuose bokštuose ir žiūrėjimu tik į biudžeto eilutes ar kitus negyvus dalykus, nematant žmonių ir pačios Lietuvos, žinoma, buvo kaltinama ir visa valdžia.
 
Vėlgi, suprantama – į rinkimus G. Nausėda žengs kaip aiškus dabartinių valdančiųjų dešiniųjų pagrindinis oponentas ir pagrindinė viltis visų tų, kuriems ši valdžia nepatinka. Ir šiuo atveju jo užduotis – kad šis jo įvaizdis būtų didesnis ir stipresnis, nei I. Vėgėlės.
Advokatas Ignas Vėgėlė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
Tiesa, pats pranešimas baigiamas tuo, kas, lyg balta siūlė, vis išryškėdavo visoje jo eigoje – raginimais vienytis, siekti santarvės bei sutarimo. Tai – taip pat vienas iš kertinių prezidentinės propagandos naratyvų – jis, esą yra pagrindinis visų sodintojas už bendro stalo ir apskritai vienintelis konstruktyvus suagusiojo balsas visuotino nebrendylų rietenų bei peštynių šurmulio perpildytame kambaryje.
 
Tačiau didžiausias komiškas paradoksas yra ne bandymai suderinti vienas kitam prieštaraujančius naratyvus, o bendra viso pranešimo tonacija bei stilistika.
 
Bent pusė oficialiojo Vilniaus išvakarėse tikėjosi, kad jei prezidento kalba ir nenuplėš Seimo stogo, tai bent gerokai jį pakilnos.
 
O kaipgi kitaip – pirmiausia, juk tai paskutinis prezidento pranešimas prieš rinkimus. Taigi, jis turėtų skambėti, lyg puolimo pradžią skelbiančio trimito garsas.
 
Antra ir galbūt dar svarbiau – patys pagrindiniai jo priešai – valdantieji – dabar yra susimovę ir susimurkdę taip, kad būtų tiesiog nuodėmė jų nepribaigti.
 
Konservatorių ir Vyriausybės viršūnėlės, apsijuokusios su pirmalaikių Seimo rinkimų bei Vyriausybės „perkrovimo“ viražais, paskutiniųjų visuomenės nuomonės apklausų fone atrodo itin karikatūriškai.
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
 
Toliau per atskiras savivaldybes tebešliaužiantis „čekiukų skandalas“ primena, kad, ten prasidėjęs, ten jis ir galėjo iš esmės likti. Teisingiau, jį į patį valdžios olimpo epicentrą ir iškėlė pačios valdančiųjų viršūnėlės, tuo pačiu ir sugėrusios visą šio iškėlimo karštį. Būtent dėl to ir daugiausiai nukentėjo valdančiųjų nacionalinių politikų, Seimo ir kitų centrinių institucijų prestižas, savivaldai ir jos institucijoms likus antrajame plane.
 
Negana to, gana kerėpliškai atrodo ir karštligiški Seimo sprendimai, nubraukiant tuos „čekiukus“ pagimdžiusias „kanceliarines išmokas“ ir žymiai pakeliant oficialius valandinius savivaldybių tarybų narių atlyginimus.
 
Kol kas tikrovėje tai reiškia, kad, pagal realų darbo kiekį, visai riebiai pradėję uždirbti savivaldos politikai dabar tuos pinigus galės oficialiai taškyti visai be „čekiukų“, ir tiek. Taigi, esamiems ir potencialiems švaistūnams savivaldoje gavosi visai nieko, o visą ugnį į save iššaukė dabartinės valdžios viršūnė. Ką gi, prezidentas savo kalboje, aišku, paminėjo šią neadekvačią ir netgi isterišką valdančiųjų reakciją, sąlygotą visiško bet kokios kritikos savo atžvilgiu ir net jos regimybės netoleravimo.
 
Tačiau užuot kaip reikiant išvoliojęs priešus degute ir plunksnose G. Nausėda apsiribojo tik, jo paties žodžiais tariant, „nabašniko“ pašlakstymu žalia – gal, šiuo atveju, čemeryčių – arbata ar aptaškymu iš tūbelės išspausta pasta.
 
Tai gana keista ir dėl to, jog išvakarėse, per Prezidentūroje surengtą neoficialių pasisėdėjimą su šalies žiniasklaidos atstovais, tiek šalies vadovo dvaras, tiek pats ten dalyvavęs jo šeimininkas stengėsi sukurti atominio sprogimo nuojautos atmosferą ir laidė įvairias atitinkamas užuominas.
 
Bet, kaip matome, tiek šiuo, tiek daugeliu kitais turinio ir stiliaus aspektais, miestas ir pasaulis išgirdo biurokratiškai glotnią ir lygią, it Prezidentūros grindys, apžvalgą-atsakaitą.
 
Žinoma, patys valdančiųjų vedliai – užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ir premjerė I. Šimonytė — konstatavę, jog prezidentas perskaitė savo rinkimų kampanijos gaires, teigė išgirdę „neapykantos kalbą“, prilygintiną garsiojoje totalitarinėje distopijoje „1984-ieji“ aprašytoms „neapykantos penkiaminutėms“. Neapykantos, žinoma, jiems.
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Per visą prezidentų metinių pranešimų istoriją bet kurie valdantieji, sulaukę net ir labiausiai žudančios ir aiškiausiai jiems skirtos kritikos, uoliai apsimesdavo, jog jos nebuvo, jie jos negirdėjo, kritika buvo skirta ne jiems, o jų priešams ar pirmtakams.
 
Dabar bene pirmą kartą istorijoje valdantieji įžvelgė net jiems skirtos neapykantos kurstymą, nors, palyginus su ankstesniais pranešimais, sulaukė tik lengvo pliaukštelėjimo, net sumaišyto su lengvomis pagyromis kartais „įsiklausant“ prezidento.
 
Tai rodo, kad ir jie patys, kaip kokie šamanai ar skandinavų vikingai, net greičiau nei prezidentas, save baigia įvaryti į būsimos rinkimų kovos transą.
 
O tuo tarpu kai kurie opozicijos lyderiai – pavyzdžiui, „vardanlietuvis“ S. Skvernelis – tiesiai išreiškė savo nepasitenkinimą tuo, kad G. Nausėdos kalba buvo kraštutinai „prezidentiška“ blogąja to žodžio prasme ir, galbūt, net palanki valdantiesiems.
 
Tačiau, kilstelėjus savo akis virš visų šių politinių batalijų ir konjunktūros, bene geriausiai ir adekvačiausiai dominuojančią reakciją į G. Nausėdos benefisą išreiškė jo pirmtakė, kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė.
 
Ji seniai neslepia savo ironiško ir itin skeptiško požiūrio į įpėdinį, tačiau kartu vengia jį tiesiai išreikšti konkrečiais viešais pareiškimais.
D. Grybauskaitė itin ryškiai tai pademonstravo ir šį kartą. Vertindama pranešimą žodišku būdu, ji, šypsodama, konstatavo, jog jis yra apie viską ir dar daugiau. Tačiau prieš tai, reaguodama į žurnalistų prašymą įvertinti, demonstratyviai atsidūso ir, pavarčiusi akis, padarė pauzę, kuri aiškiai sakė: „O Viešpatie Dieve, jėzaumarija, na ir ką man čia dabar vertinti“.
Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Ką gi, D. Grybauskaitei vertėtų pritarti ta apimtimi, kad šioje kalboje labiausiai ir trūko to, ką galima būtų iš tiesų vertinti bei analizuoti – aiškios pagrindinės žinios, teisingiau, strateginių valstybės perspektyvų brėžimo bei pažangos jų kryptimi detalesnio ir atviresnio vertinimo.
Būtent tai labiausiai akį ir ausį ir rėžė būtent pirmojoje dalyje, kuri buvo skirta pagrindinei šalies vadovo bei vyriausiosjo ginkluotųjų pajėgų vado atsakomybės sričiai – užsienio bei saugumo politikai ir geopolitikai.
 
Padėtis Ukrainoje, kur pagaliau prasidėjo pirmasis Ukrainos kariuomenės ilgai žadėto kontrpuolimo etapas, toliau darosi tik įtemptesnė bei grėsmingesnė visam regionui ir žemynui. Akivaizdu, kad ji tik blogės ir toliau.
 
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje Ukrainos atžvilgiu gali tapti nauja istorine ją už aljanso borto kuo toliau tebenorinčių išlaikyti Vakarų klaida ir Lietuvos diplomatijos fiasko.
 
Kur dar nuolatinės vidaus rietenos dėl vokiškos brigados, stumdymasis dėl to, ar reikia ir lenkų užnugario, nesutarimai dėl gynybos finansavimo, užsienio politikos.
 
Lietuvos sargyba. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kaip apskritai vis tamsesniuose tarptautiniuose vandenyse atrodo Lietuvos laivelis ir kuria kryptimi jis plaukia? Kokie ne tik norimi bei optimistiniai, bet ir tikėtini ne visai geri scenarijai, ką turi ir ką gali padaryti pati mūsų valstybė, kad įvyktų pirmieji, o antrieji liktų neišsipildę?
 
Vietoje valstybės vadovo vizijos, strategijos bei politikos receptų mes ir išgirdome net daugiau, nei įprastai, valdininkišką kasdienių lozungų ir trafaretinių frazių rinkinį.
 
Ką gi, ne pirmą ir ne paskutinį kartą galime konstatuoti – lyderystė reitinguose ir būsimų rinkimų favoritų apklausose bei Konstitucijos skirta formali aukščiausia vieta valstybės vadovybės sąrangoje yra ne pats, kas tikra politinė lyderystė.
 
Tebegyvename ir, regis, toliau gyvensime jos vakuume.
 
Vytautas Bruveris (ELTA)
 
2023.06.21; 06:00

Laiptai į viršų ar laiptai – žemyn? Slaptai.lt foto

Prezidentas Gitanas Nausėda išlieka realiausiu kandidatu užimti šalies vadovo postą, rodo spalio mėnesį Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Visgi, jam ant kulnų lipa buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, atsiliekantis nuo G. Nausėdos tik 3 procentais.
 
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų spalio 18 -28 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą, kurioje dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
 
15,4 proc. apklaustųjų savo balsą prezidento rinkimuose atiduotų už pirmoje reitingų lentelės vietoje įsitvirtinusį G. Nausėdą. Teisininką I. Vėgėlę remtų 12,1 proc. apklausos dalyvių.
 
Trečioji reitingų lentelėje – Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė. Už ją spalį būtų balsavę 10,8 proc. tyrimo dalyvių. Toliau rikiuojasi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis (5,1 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė (5 proc.), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (3,7 proc.).
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
 
Tarp galimų kandidatų šalies vadovo rinkimuose įvardijama ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (3,1 proc.)., visuomenininkas Andrius Tapinas (3 proc.), Laisvės ir teisingumo partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (2,9 proc.).
 
Į sąrašą įtraukti Aurelijus Veryga, Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis , Gabrielius Landsbergi, Rokas Masiulis ir Ramūnas Karbauskis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų.
Advokatas Ignas Vėgėlė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
Tuo metu 19,5 proc. apklaustųjų tikino nežiną, už ką balsuotų, 8,7 proc. savo balso neatiduotų jokiam kandidatui.
 
Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.
 
Atliekant tyrimą taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.11.14; 07:14

matulevicius_mitinguoja
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas. Slaptai.lt nuotr.

Viešas Raginimas Advokatų Tarybai, Advokatų Garbės teismui, visai Advokatų bendruomenei

Nebūdamas teisininkas, tačiau būdamas savo Tėvynės patriotas ir žmogus, prisidėjęs prie jos Nepriklausomybės atkūrimo, manau turiu teisę kreiptis į šią garbingą bendriją su prašymu.

Gerbiamieji, nepadarykite nepataisomos klaidos leisdami neteisybei įsigalėti jūsų tarpe. Nes būtent jūs šalia teisėjų ir prokurorų esate pašaukti vykdyti teisingumą mūsų Valstybėje.

Problemos, kuri sukurta, kaip sakoma lygioje vietoje, nebūtų, jeigu mūsų atskiri politikai ir pareigūnai nepiktnaudžiautų savo tarnybine padėtimi ir nebandytų vykdyti selekcinį teisingumą, o teisingiau – paprasčiausią bandymą uždrausti sakyti TIESĄ.

Kokias pareigas beužimtų šios valstybės pilietis, jis turi Konstitucijos jam garantuotą teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus ir nuomonę. Beje, ji gali ne visiems patikti arba nesutikti su valdžios. Tuo ir skiriasi demokratija nuo autokratijos. Deja, gan uoliai kritikuojantys autokratinius rėžimus, atskiri mūsų piliečiai bei politikai vis tik bando sau sukurti išimtis. Ir tokia išimtimi yra akivaizdus žurnalisto Andriaus Tapino ir jam uoliai talkinančios Seimo narės ir teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolska elgesys advokato, profesoriaus Igno Vėgėlės atžvilgiu.

Ignas Vėgėlė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Visa ši istorija, kas nežino, prasidėjo nuo nekalto, bet gan pilietiško profesoriaus I.Vėgėlės straipsnio (gan plačiai pasklidusio socialinių tinklų pagalba), kuriame atskleidžiamas Labdaros ir paramos įstatymo ydingumas, pasireiškiantis jo neskaidrume ir padidintomis galimos korupcijos rizikomis. Autoriaus abejones patvirtina ir teiktas šios įstatymo STT vertinimas. Kitaip tariant profesoriui I.Vėgėlei, pirmą kartą Lietuvos istorijoje, drausmės byla keliama už valdžios kritiką. Ir tai vyksta einant 33 -iems Atkurtos Nepriklausomybės metams.

Net keista, kad Vyriausybės poziciją turinti atstovauti teisingumo ministrė E.Dobrovoska net nepastebėjo šiame straipsnyje valstybei labai reikšmingo aspekto apie sisteminį tapusiu reiškinį, kaip ataskaitų apie labdarą ir paramą savalaikį visišką nepateikimą, arba jų pateikimą VMI tik po kelių paraginimų. O tai turėtų būti išskirtinis kiekvieno Vyriausybės nario rūpestis ir pareiga. Nes nuo to ir prasideda skaidrumas arba jo nebuvimas. Negana to, nors šiame straipsnyje neminima nė viena konkretaus asmens pavardė. Ministrė puola aiškintis, ar tik, neduok Dieve, profesorius ko nors neįžeidė. O ir ne teisininkui aišku, jeigu pavardė nepaminėta, nėra aukos, arba nukentėjusio asmens. Tai tik patvirtina, kad šiuo atveju  nėra aišku, kokio asmens orumas buvo konkrečiai galbūt pažemintas arba apie jį viešai paskleista neteisinga informacija.

Čia taip pat, kaip su jau chrestomatine tapusia, garsiąją profesoriaus Vytauto Landsbergio fraze … ,,o kas galėtų paneigti?“. Pagal kurią dar 1995 m. Vilniaus antrasis apylinkės teismas priėmė profesoriaus atžvilgiu išteisinamą nuosprendį dėl įsižeidusio tuometinio premjero Adolfo Šleževičiaus garbės ir orumo pažeminimo. Tarp kitko, šiuo atveju buvo konkretus asmuo, kurio adresu profesorius V.Landsbergis pareiškė kaltinimą. O mūsų atveju profesorius I.Vėgėlė išreiškė aktyvią pilietinę poziciją ir susirūpinimą dėl skaidrumo renkant labdarą ir ją apskaitant. Tai pagirtina ir pavyzdinga pilietiška pozicija, nes labdarą mes visi sunešame po trupinėlį.

Evelina Dobrovolska. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kad ši tema aktuali, patvirtina ir mano asmeninė patirtis, nes ne iš vieno bendrataučio teko išgirsti susirūpinimą apie labdaros apskaitos ir panaudojimo skaidrumą bei viešumo trūkumą. Jis gan dažnai apsiriboja bendromis frazėmis, jų nepagrindžiant oficialiais dokumentais arba uždara plačiajai visuomenei neprieinama ataskaita VMI. Deja, ir tos ataskaitos pasirodo net neegzistuoja. Apie ką minėtame straipsnyje profesorius I.Vėgėlė pamini, kad iš gauto VMI atsakymo aiškėja faktas, kad nei vienas subjektas, teikęs paramą ar labdarą per pandemiją, įstatymo numatytos pareigos, iki gegužės mėn.1 dienos atsiskaityti prieš VMI, neatliko. Taip kad straipsnyje iš valstybės pilietinių pozicijų plačiau kalbama apie bendrą netvarką su parama ir labdara, o ne tik apie vieną kažkokį tai mistinį asmenį. Todėl ne tik man, bet ir daugeliui šį konfliktą stebintiems piliečiams taip iki dabar neaišku, kodėl A.Tapinas taip save sureikšmino, kad profesoriaus I.Vėgėlės pamąstymus prisiėmė sau asmeniškai. Ir ne tik prisiėmė, bet ir nusprendė kerštauti. Nors visiškai neaišku, už ką?

Nors šioje situacijoje ženkliai mums piliečiams svarbiau, yra teisingumo ministrės E.Dobravolska elgesys. Ponia yra oficialus valstybės asmuo. Davusi net dvi priesaikas Lietuvos Respublikai – vieną Seimo narės, o antrą ministrės. Ponia Seimo narė ir ministrė prisiekė tarnauti Lietuvos žmonių interesams. Lietuvos žmonių, o ne atskirų asmenų, kurie jai, berods, talkino arba bent patarė, kaip laimėti rinkimus. Kas galėtų paneigti, kad taip nesolidžiai ponia ministrė ir parlamentarė atsilygina už pagalbą privačiam asmeniui buvusią arba būsimą? Nes matomai nebūtina smulkmeniškai aiškinti, kaip politikai vertina žurnalistų ne visada objektyvų prielankumą. Mes to poniai ministrei neinkriminuojame, bet sutikite, kad tokia išvada peršasi. Ji net nepabijojo, kad mažų mažiausiai tai suponuoja neišvengiamą interesų konfliktą ir aiškų įstatymų pažeidimą, bei gal būt ir priesaikų sulaužymą? Jos beatodairiškas asmeninis dalyvavimas šioje istorijoje mažų mažiausiai yra amoralus, bet matomai kai kuriems dabartiniams politikams ,,moralė ne jų pasaulio dimensija“.

Juk vėl gi ir ne specialistui aišku, kad jeigu A.Tapinas jaučiasi įžeistas, tai teisingumą jo žiniai Lietuvoje kol kas dar vykdo teismai. Tada, kodėl ministrė jam nepatarė į juos kreiptis? Matomai abu suprato, kad ten jokių galimybių ,,įkasti“ profesoriui I.Vėgėlei nėra. Reiškia geriau pasitelkti neteisėtą kelią ir bet kokia kaina įvykdyti savo kerštą. Tik vėl gi klausimas už ką kerštaujama? Negi teisingumo ministrei tai neaišku. Kaip matomai jai neaišku, jog profesorius I.Vėgėlė, rašydamas straipsnį ir reikšdamas labai svarbų visiems mums susirūpinimą apie labdaros panaudojimo skaidrumą, nevykdė advokato pareigų. Jis vykdė padoraus PILIEČIO Pareigą! Tai svarbiausia šio išpūsto konflikto (o teisingiau burbulo) esmė. Ir už piliečio pareigų vykdymą, išreiškiant savo nuomonę nuasmenintam subjektui, teisingumo ministrė nusprendė iškelti drausmės bylą. Būtų keista, jeigu nežinotume šios ministrės polinkio į visaapimantį norą bausti kitaip mąstančius. Manau, daugelis dar prisimena jos bandymus įteisinti baudas už jos manymu netinkamą rašinėjimą socialiniuose tinkluose ir eilę kitų iniciatyvų.

Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Tokia istorija normalioje teisinėje ir  elementarią politinę kultūrą puoselėjančioje valstybėj išvis nebūtų nutikusi. Deja, pas mus ji sukurta ir paminant, bet kokias bendražmogiškas vertybes ir elementarią logiką bandoma užčiaupti burną profesoriui I.Vėgėlei, o jo pavyzdžiu ir mums, dar drįstantiems turėti savo nuomonę.

Gerbiami advokatų bendruomenės atstovai jums visiems mestas iššūkis. Jus nori, kaip avinėlius įvelti į amoralų ir neteisėtą veiksmą, bandant apjuodinti jūsų buvusį (jūsų pačių rinktą net dvejoms kadencijoms) Tarybos pirmininką, o dabar kolegą už jo PILIETINĘ poziciją. Negi pasiduosite tokiam amoraliam šantažui? Man norisi tikėti, kad surasite savyje drąsos ir vidinio orumo pasakyti NE tokioms tamsuoliškoms spekuliacijoms. Net nesiimsite svarstyti neteisėto ministrės prieteliaus priekabiavimo.

Pademonstruokite Vienybę ir pasipriešinkite savivalei.

Daktaras Algimantas Matulevičius – buvęs LR Vyriausybės ministras, LR Seimo narys ir NSGK pirmininkas, LPK Garbės Prezidentas, Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas

2022.11.09; 08:00

Advokatas Ignas Vėgėlė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Teisininkui Ignui Vėgėlei naujausios visuomenės apklausos rodo augančius šansus tapti valstybės vadovu.
 
Pats advokatas patvirtino, kad svarsto apie politinės karjeros galimybes, tačiau galutinai dar neapsisprendė.
 
Tuo metu Seimo opozicijos atstovai mato ženklus, signalizuojančius, kad buvęs Advokatų tarybos pirmininkas žengs į politiką ir dalyvaus artėjančiuose šalies prezidento rinkimuose.
 
Reitingais džiaugiasi, o dėl politinės karjeros dar mąsto
 
Rugsėjo antrojoje pusėje Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, prezidentas Gitanas Nausėda yra realiausias kandidatas dar kartą užimti prezidento postą – už jį balsuotų beveik 16,8 proc. apklaustųjų. Tačiau antrasis reitingų lentelės vietoje – buvęs Advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė. Jis nuo šalies vadovo atsiliekantis bene dvigubai – I. Vėgėlę palaikytų 8,9 proc. apklausos dalyvių.
 
Teisininkas neslėpė, kad džiaugiasi tokiu visuomenės vertinimu ir jaučia didelį žmonių palaikymą.
 
„Gaunu pastaruoju metu ir jau per pandemiją gavau didžiulį palaikymą, jis tęsiasi toliau. Žinoma, reikia atsargiai tai vertinti, nes visuomenės reitingai kinta – šiandien vienas yra aukščiausias, rytoj jis gali būti žemesnis“, – trečiadienį Eltai sakė advokatas.
 
„Jie (reitingai – ELTA) rodo, kad žmonės girdi, tai, ką noriu pasakyti, ką teigiu. Žmonės vertina tyrimus ir drąsą, kurią kitą kartą reikia parodyti. Jie drąsina ir toliau veikti“, – pridūrė jis.
 
Paklaustas, ar mąsto apie karjerą politinėje arenoje, jis patikino, kad svarsto tokias ateities galimybes ir susiklosčius atitinkamai situacijai spaudimas apsispręsti tik didės.
 
„Turbūt iš klasikų galima atsakymą paieškoti – mąstau, vadinasi egzistuoju. Kiekvienas iš mūsų mąstome ir kiekvienas galvojame apie ateitį. Jeigu matysime, kad Lietuvoj yra toks teisėtumo vakuumas, toks vakuumas girdėti žmonių nuomonę – žinoma, spaudimas apsispręsti ir tapti politiku tik didės“, – teigė advokatas.
 
„Tam, kad rinktis vienokį ar kitokį sprendimą, reikia labai gerai apmąstyti. Akivaizdu, kad praradimas yra labai didelis – prarandi labai daug ir turi labai daug įsipareigoti“ – akcentavo I. Vėgėlė.
 
Visgi I. Vėgėlė paneigė gandus, kad jau nusprendė dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose ar kad kurs naują politinę jėgą Sveikatos teisės instituto pagrindu.
 
„Nė su vienu politiku nesu sutaręs nei aptaręs prisijungimą prie kažkokios dabar esančios politinės jėgos. Nė su vienu politiku ar visuomenininku nesu aptaręs naujos politinės jėgos kūrimą, tuo labiau apsisprendimą dėl ėjimo į prezidentus ar kažkokią kitokią politinę instituciją. Gandai lieka gandais“, – pabrėžė teisininkas.
 
Opozicijos atstovai tikina, kad I. Vėgėlė žada dalyvauti prezidento rinkimuose
 
Visgi Seimo opozicijos tikina matanti ženklų, kad advokatas Ignas Vėgėlė žengs į politiką – manoma, kad teisininkas išbandys savo jėgas artėjančiuose šalies prezidento rinkimuose, o vėliau burs ir politinę partiją.
 
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis Eltai patikino, kad jam teko girdėti įvairių kalbų apie advokato I. Vėgėlės sprendimą dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose.
 
„Aš jau jo advokatu nevadinčiau, nes kažkaip teisinio pobūdžio pranešimų pastaruoju metu iš jo arba visiškai negirdžiu, arba girdžiu ženkliai mažiau negu politinio pobūdžio pareiškimų. Net nežinau, ar juos galima pavadinti gandais, ar tiesiog nepatikrinta informacija, tačiau tiek Seimo koridoriuose, tiek tarp politikų jau kurį laiką (kalbama – ELTA), kad ponas Vėgėlė turi labai aiškių planų tiek ir kažkokį politinį judėjimą kurti, tiek ir turi labai daug ambicijų asmeniškai dalyvauti prezidento rinkimuose“, – Eltai teigė „darbietis“.
 
„Kaip suprantu, prezidentinės ambicijos yra pirmoje vietoje. Galimybė dalyvauti parlamentinėje veikloje bus turbūt antroje ar trečioje vietoje – nepasisekus prezidentiniam projektui“, – svarstė jis.
 
Pasak „darbiečio“, savo ruožtu partija nesikreipė į I. Vėgėlę ir nesiūlė prisijungti prie Darbo partijos komandos. Tačiau, politiko teigimu, durys yra atviros.
 
„Mes tikrai neagitavome ir nekalbėjome, bet jeigu jis išreikštų tokį norą ateiti ir prisijungti prie mūsų komandos, manau, kad būtų tikrai svarstytinas ir pakankamai realus variantas“, – sakė A. Mazuronis.
 
Apie tai, kad mato I. Vėgėlės užmačias žengti politinėn arenon, Eltai sakė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
 
„Matau tai, kas vyksta viešojoje erdvėje – advokatas Vėgėlė, panašu, kad tikrai priėmė sprendimą ir dalyvauja politikoje – ne tik, kad dalyvaus. O kokiam formate – reikia jo paties paklausti“, – Eltai nurodė buvęs premjeras.
 
Ar I. Vėgėlė taikytųsi jungtis prie demokratų sąjungos, S. Skvernelis teigė neturintis tokios informacijos.
 
„Žinių, kad jis su kažkuo iš mūsų kalbėtų, tikrai neturime“, – pabrėžė jis.
 
Opozicija naujo konkurento grėsmės nemato, tačiau perspėja G. Nausėdą
 
Paklausus, ar I. Vėgėlė gali pasiglemžti dalį „darbiečių“ ar demokratų palaikytojų balsų, abu politikai sutartinai tikino, kad grėsmės prarasti dalį elektorato nemato. Pasak S. Skvernelio, buvęs Advokatų tarybos pirmininkas užima gerokai radikalesnes pozicijas nei demokratai „Vardan Lietuvos“.
 
„Matant jo pozicijas viešojoje erdvėje, komunikavimą, pasisakymus – nemanau, kad mes turėtume persikirtimą su elektoratu ar rinkėjais. Jis yra daugiau radikalesnes pozicijas išreiškiantis politikas, galbūt „valstiečių“ kandidatas atitiktų kažkokį panašų aplikavimą į rinkėjus“, – samprotavo politikas.
 
Visgi, jis pastebėjo, kad I. Vėgėlės ir dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos rinkėjai panašūs.
 
Lietuvos Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.

„Matyt rūpestis bus veikiančiam prezidentui. Jeigu prezidentas dalyvaus rinkimuose antrai kadencijai (…) tai kovos dėl to paties rinkėjo“, – aiškino S. Skvernelis.
 
Jam antrino ir A. Mazuronis. Nors abejojo, ar I. Vėgėlė galėtų būti rimtu varžovu G. Nausėdai, visgi, politiko manymu, ir I. Vėgėlė, ir G. Nausėda taikytųsi į tą patį rinkėją.
 
„Pono Vėgėlės retorika ir matymas tais klausimais, kuriais man teko girdėti (…) pakankamai stipriai sutampa su dabartinio prezidento deklaruojamomis pažiūromis, vizija ir tam tikrų problemų ir jų sprendimo būdų matymu. Aš tikrai manau, kad pono Vėgėlės kandidatavimas būtų tikrai nenaudingas dabartiniam prezidentui ir, jeigu iš kažko atiminėtų balsus šiuose prezidento rinkimuose, tai pirmoje eilėje tai būtų dabartinis mūsų šalies vadovas – sprendžiant iš tos retorikos ir tų minčių, kurias mes girdime tiek iš prezidento, tiek iš Vėgėlės“, – nurodė A. Mazuronis.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.10.19; 14:23

Advokatas Ignas Vėgėlė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Advokatui Ignui Vėgėlei iškelta drausmės byla. Teisingumo ministerija nurodo, kad sprendimas priimtas dėl to, kad advokatas viešojoje erdvėje pasisakydamas apie asmenų, kurie organizavo paramą COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje metu, veiklą galėjo suklaidinti visuomenę, sudarydamas prielaidas nepagrįstai abejoti nurodytų asmenų veiklos sąžiningumu ir skaidrumu.
 
„Vertinant advokato Igno Vėgėlės veiksmus ypač svarbu tai, kad advokatas yra buvęs Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininkas, šiuo metu Advokatų garbės teismo narys. Dėl to jo vardas viešoje erdvėja tampa sunkiai atsiejamu nuo Advokatūros, o jo, kaip aktyviai advokatų savivaldos veikloje dalyvaujančio advokato, etikai taikomi aukščiausi reikalavimai“, – feisbuke nurodė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
 
Nurodoma, kad advokatas Ignas Vėgėlė savo pasisakymus apie asmenų, kurie organizavo paramą COVID-19 pandemijos metu ir karo Ukrainoje metu, veiklą grindė išankstinėmis prezumpcijomis, darė nekorektiškas, nuosekliai neišplaukiančias išvadas, nutylėdamas esminę informaciją, remdamasis duomenimis, kurie buvo tiesiogiai nesusiję su situacija, arba apskritai išvados nepagrindė. Taip pat teigiama, kad, atsižvelgdamas į savo, kaip advokato statusą visuomenėje, nesiėmė pakankamų priemonių užtikrinti skelbiamos informacijos tikrumui pagrįsti.
 
Nurodoma, kad tokie advokato klaidinantys teiginiai gali turėti neigiamos įtakos paramą organizuojančių asmenų reputacijai, jų patikimo vertinimui visuomenėje bei sumažinti visuomenės aktyvumą ir įsitraukimą į pilietines iniciatyvas, o tai yra ypatingai aktualu vis dar tebevykstančio karo Ukrainoje kontekste.
 
Advokatų drausmės bylą nagrinės Advokatų garbės teismas.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.10.01; 08:50

Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienio popietinio Seimo plenarinio posėdžio metu opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos organizuotoje diskusijoje „Antrieji pandemijos metai: iššūkiai ekonomikai, teisei ir sveikatos sistemai“ pasisakęs Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė parlamentarams siūlė imtis karantino ir ekstremalios padėties teisinių režimų parlamentinės kontrolės. Jis įsitikęs, kad COVID-19 pandemija sukėlė teisinės valstybės krizę.
 
„Viešoje erdvėje pasigirsta nuomonių, kad tai yra išimtinai komunikacijos krizė. Mano supratimu, mes esame įžengę į teisinės valstybės krizę, kai žmogaus teisės ir laisvės varžomos poįstatyminiais teisės aktais, ribojant žmogaus teises ir laisves neįgyvendinami imperatyvai rimtai vertinti kiekvieną žmogaus teisių ir laisvių ribojimą“, – iš Seimo tribūnos parlamentarams sakė I. Vėgėlė.
 
Opozicijos kvietimu Seime pasisakęs teisininkas tikina, kad Ministrų Kabineto nutarimais negali būti įvedamos priemonės, kurias, pagal Pagrindinį šalies įstatymą, gali įvesti išimtinai tik parlamentas.
 
„Teismas pabrėžia: Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos, todėl Seimas – įstatymų leidėjas – negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tuos teisinius santykius, kurie pagal Konstituciją privalo būti reguliuojami įstatymais, o Vyriausybė negali tokių įpareigojimų priimti“, – Konstitucinio Teismo nutarimus komentavo jis.
 
Pasak I. Vėgėlės, vienas iš tokių Ministrų Kabineto sprendimų – galimybių paso įvedimas, kuris, teisininko nuomone, apskritai lėmė valstybėje taikomų teisės principų pasikeitimą.
 
„Galimybių paso reguliavimas apskritai pasiklydo tarp teisinio reguliavimo metodų. Civilinių santykių reguliavimo metodas nustato taisyklę: leidžiama viskas, išskyrus tai, kas draudžiama. Lietuvoje reguliuodami civilinius santykius ėmėme taikyti viešosios teisės reguliavimo metodą, pagal kurį draudžiama viskas, išskyrus tai, kas leidžiama Vyriausybės arba operacijų vadovo. Taip suformuluotas Vyriausybės nutarimas“, – aiškino teisininkas.
 
Advokatų tarybos pirmininkas pabrėžė nežinąs, kokiomis priemonėmis iš tiesų derėtų valdyti pandemiją, tačiau akcentavo skirtingų sričių specialistų diskusijos poreikį.
 
„Nežinau visų receptų, geriausių COVID viruso suvaldymo sprendimų Lietuvoje, kokie jie būtini ir kurie jie būtų geriausi. To ir neturėčiau išsamiai siūlyti. Tam reikalingi medicinos mokslininkų tyrimai, siūlymai, diskusijos. Tam reikalinga teisininkų, ekonomistų diskusija, kuri leistų, turimais duomenimis, ir pasiūlytomis valdymo alternatyvomis surasti geriausius sprendimus“, – teigė jis, tuo pačiu Seimo nariams rekomenduodamas imtis ekstremalios padėties ir karantino teisinių režimų parlamentinės kontrolės.
 
„Gerbiami Seimo nariai, kviesčiau apsvarstyti ekstremalios situacijos ir karantino parlamentinės kontrolės reikalingumą, kuri, tikiu, tik dėl neapsižiūrėjimo yra įtvirtinta tik Nepaprastosios padėties įstatyme. Atsižvelgiant į karantino ir ekstremaliosios padėties metu taikytų ir tebetaikomų apribojimų apimtį ir laiką, tokia kontrolė padėtų įstatymų vykdomajai valdžiai nenukrypti nuo Konstitucijos imperatyvų „, – tvirtino I. Vėgėlė, kuris, baigus pasisakymą iš Seimo tribūnos, buvo palydėtas opozicijos parlamentarų plojimais.
 
Leonardas Marcinkevičius (ELTA)
 
2021.10.01. 00:01

Ignas Vėgėlė. Lietuvos advokatūros pirmininkas. Infolex.lt nuotr.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, paprašyta įvertinti viešojoje erdvėje ažiotažą sukėlusią Advokatų tarybos pirmininko prof. dr. Igno Vėgėlės savaitgalį pasakytą kalbą, sako, kad tenka tik apgailestauti, jog yra naudojamasi įtempta situacija šalyje.
 
„Manyčiau, kad šiuo metu mums ypatingai reikalingas susitelkimas. Tik ir siekia Baltarusijos Lukašenkos režimas, kad būtų įvairios provokacijos, kad būtų keliamos įtampos mūsų viduje. Tenka apgailestauti, kad kai kurie asmenys, užimantys tam tikras svarbias pozicijas naudojasi šia situacija ir kelia dar didesnes įtampas“, – prieš Vyriausybės posėdį pirmadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
 
ELTA primena, kad savaitgalį Birštone sakytoje ir nevienareikšmiškai įvertintoje kalboje advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė kritikavo galimybių pasą, Pasaulio sveikatos organizaciją, o kalbėdamas apie valstybės taikomus ribojimus pandemijos metu teigė, kad šie pažeidžia žmogaus teises.
 
Vidaus reikalų ministrė taip pat pažymėjo, kad I. Vėgėlės kalboje nuskambėję pareikšimai apie namelius nelegaliems migrantams yra neteisinga interpretacija.
 
„Kas susiję su nameliais yra interpretuojama ir neteisingai pateikiama informacija. Buvo pasirašyta preliminari sutartis ir ten buvo numatyta, kad esant poreikiui būtų įsigyjamas ne tik namelių, bet ir visos palaikymo infrastruktūros paketas, jei reikėtų apgyvendinti apie 40 tūkst. asmenų. Šiuo metu mes matome, kad tokio poreikio nėra ir tiesiog esame pasiruošę įvairiems scenarijams, jeigu mums reikėtų didesnio ar mažesnio kiekio namelių. Žmones reikėtų kažkur apgyvendinti. Reikėtų grįžti atgal, kodėl mes neturėjome preliminarių sutarčių, kurios turėjo būti paruoštos 2016-2017 metais“, – teigė ministrė.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Savo kalboje Birštone I. Vėgėlė teigė, kad valstybė negaili pinigų nelegalų apgyvendinimui, tačiau neplečia ligoninių tinklo pandemijos metu.
 
„Ar kas palygino šiuos papildomus COVID-19 kaštus su pabėgėlių namelių nuomai skirtais daugiau nei 700 milijonų eurų. Abiem atvejais turim ekstremalią padėtį, abiem atvejais reikia veikti ypatingos skubos tvarka, kiek papildomų lovų už šią įspūdinga sumą galima sukurti COVID-19 ligoniams. Ir lovos sąvoką aš pasirinkau sąlygiškai, turiu minty ir medicinos personalą, ir nekilnojamąjį turtą, ir technines priemones“, – sakė I. Vėgėlė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.23; 10:52

Ignas Vėgėlė. Lietuvos advokatūros pirmininkas. Infolex.lt nuotr.

Savaitgalį viešojoje erdvėje ažiotažą savo perskaityta kalba sukėlęs advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė teigia besidžiaugiantis visuomenės dėmesiu. Pasak jo, tai rodo, kad žmogaus teisų ir laisvių tema šiuo metu yra itin aktuali.
 
„Septintoji įvadinė kalba Advokatų visuotiniuose susirinkimuose sukėlė didelį atgarsį Lietuvos visuomenėje. Džiaugiuosi, kad jau septintą kartą visuotiniame susirinkime kalbėdamas apie žmogaus teises, buvau išgirstas ir didelės visuomenės dalies. Tai rodo, kad žmogaus teisų ir laisvių tema šiuo metu yra itin aktuali ir apie tai būtina kalbėti. Viliuosi, kad dėmesys žmogaus teisių ir laisvių temai ne tik neišblės, bet imsime kiekvieną reikšmingesnį sprendimą vertinti ir per žmogaus teisių bei laisvių prizmę“, – „feisbuke“ pirmadienį rašė I. Vėgėlė.
 
ELTA primena, kad savaitgalį Birštone sakytoje ir nevienareikšmiškai įvertintoje kalboje advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė kritikavo galimybių pasą, Pasaulio sveikatos organizaciją, o kalbėdamas apie valstybės taikomus ribojimus pandemijos metu teigė, kad šie pažeidžia žmogaus teises.
 
Savo socialinio tinklo įraše advokatų tarybos pirmininkas taip pat pažymėjo neturėsiantis artimiausią savaitę laiko žurnalistams plačiau pakomentuoti kalboje išdėstytas mintis.
 
„Nuo pat ryto sulaukiu itin daug žurnalistų dėmesio. Turiu atsiprašyti, kad dėl didelio užimtumo – šią savaitę vyks Šiaurės šalių ir Baltijos valstybių advokatūrų vadovų konferencija – neturėsiu galimybės diskutuoti televizijos ar radijo laidose. Ši pauzė kartu leis pakeisti aptariamoje kalboje išsakytų minčių emocinį vertinimą, vengti asmeniškumų bei susipriešinimo, viliuosi, sukurs prielaidas tolerancijai ir argumentuotai turinio analizei. Diskusija, kuri bus, turiu vilties, padės kurti teisingesnę ir atviresnę Lietuvą“, – rašė jis ir paragino žurnalistus nepamiršti gerbti nuomonių įvairovę.
 
„Suprasdamas žurnalisto darbo specifiką, kad žinia savaitę laukti negali, Jūsų, gerbiami žurnalistai, norėčiau paprašyti neužmiršti auksinės taisyklės – gerbti nuomonių įvairovę, pateikti kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių nuomonių. Jei į laidą kviečiate pritariantį mano mintims, pasikvieskite ir prieštaraujantį, ir atvirkščiai. Juk diskusijos, kuriose girdimos skirtingos nuomonės, padeda suprasti ir susikalbėti“, – rašė I. Vėgėlė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.23; 14:38

„Sunku patikėti, kad prireikė metų sutelktų pastangų ir darbo, kad pakeistume tvarką, kuri akivaizdžiai pažeidžia Europos Sąjungos teisėje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintą žmogaus teisę į teisingą teismą, teisę į gynybą. Reguliavimo pradžioje, kai kurių laisvės atėmimo vietų pareigūnai jo laikėsi itin uoliai. Neretai atsitikdavo taip, kad asmuo parą ir daugiau negalėdavo susisiekti su advokatu, jam nebuvo suteikiama reali gynyba,“ – pasakoja Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas prof. Ignas Vėgėlė.

Continue reading „Naikinamas iš sovietmečio policinės valstybės paveldėtas teisinis reguliavimas”

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė sprendimą byloje dėl 2012 metais Lietuvos ūkininkams skirtų tiesioginių išmokų mažinimo.

2013 m.etais135 Lietuvos ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami pripažinti neteisėtu reguliavimą, pagal kurį buvo ženkliai sumažinta Lietuvos ūkininkams skirta parama. 

Continue reading „Lietuvos ūkininkai įrodė, kad parama buvo sumažinta neteisėtai: Teisme panaikintas Europos Komisijos sprendimas”

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Advokatūros įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtino Lietuvos advokatūros kaip institucijos, spręsiančio advokatų ir jų klientų ginčus dėl nesąžiningų standartinių sutarčių sąlygų, statusą. Įstatymas numato, kad komisijos narius skirs Advokatų taryba kartu su teisingumo ministru.

„Tai reikšminga žinia šalies žmonėms, nes ginčus dėl teisinių paslaugų sutarčių sąlygų spręs vartotojų ir žmogaus teisių srityje pripažinimą pelnę specialistai“, – sako Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Pasak Advokatų tarybos pirmininko, vartotojas, sudaręs sutartį su advokatu, bus tikras, kad ji atitinka aukščiausius sąžiningumo reikalavimus.

Continue reading „Dėl advokatų ir jų klientų ginčų”

Jei advokatas ramina klientą, jog byla nesudėtinga ir ją būtinai laimės, – toks advokatas nėra sąžiningas.

Bet kaip atskirti profesionalų, sąžiningą advokatą nuo tokio, kuriam svarbiausia – išpešti kuo didesnį honorarą? Ir vis dėlto kokio dydžio turėtų būti advokato paslaugų įkainiai? Kiek advokatas turėtų uždirbti ir ar įmanoma, einant į teismą, išsiversti be advokato? Galų gale kodėl kai kurie valstybės samdomi advokatai dirba atmestinai? Ir dar vienas svarbus klausimas: ar klientui būtina žinoti, kiek bylų yra pralaimėjęs jo pasirinktas advokatas?

Portalo Slaptai.lt svečiai – Lietuvos Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas VĖGĖLĖ ir Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas.

Tai – antroji birželio 22-ąją BNS salėje surengtos spaudos konferencijos dalis. 2-osios dalies trukmė – 18 min. Rekomenduojame įsidiegti VLC video grotuvą, kuris turi visus filmo peržiūrai reikalingus video kodavimo paketus: https://www.videolan.org/vlc/index.lt.html.

Continue reading „Geras advokatas niekada nesako, jog bylą laimės”

Advokatas – svarbus asmuo. Tiems, kuriems tenka bylinėtis teismuose, puikiai žino, jog be kompetetingo advokato paslaugų galimybė švęsti pergalę net ir paprastose bylose, – minimali.

Tačiau kaip pasirinkti gerą advokatą? Kokiais kriterijais vadovaudamiesi mes renkamės advokatus – atsižvelgiame į pažįstamų rekomendacijas, domimės advokatų reputacija? O gal advokatą renkamės pagal jo įkainius: kuo pigesnis – tuo geresnis?

Beje, Lietuvoje ne tiek jau mažai žmonių, kurie mano, jog net ir sudėtingose bylose galima išsiversti be advokato paslaugų…

Portalo Slaptai.lt svečiai – Lietuvos Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas VĖGĖLĖ ir Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas BUDNIKAS.

Videointerviu trukmė – 16 min. Artimiausiu metu bus paskelbtos dar kelios ištraukos iš birželio 22-ąją surengtos spaudos konferencijos.

Rekomenduojame įsidiegti VLC video grotuvą, kuris turi visus filmo peržiūrai reikalingus video kodavimo paketus: https://www.videolan.org/vlc/index.lt.html.

Continue reading „Kaip Lietuvos visuomenė vertina advokatus?”

Jei tektų eiti į teismą ir reikėtų pasirinkti atstovą arba gynėją, didžioji dalis respondentų atsižvelgtų į pažįstamų rekomendacijas (46 proc.), beveik trečdalis – į reputaciją (32 proc.). Tai leidžia teigti, kad gyventojų teisinių problemų sprendimo sąmoningumas yra ūgtelėjęs. Tikėtina, kad tai nuoseklių visų teisinių institucijų pastangų rezultatas.

Trečdalis Lietuvos gyventojų (31 proc.), rinkdamiesi teisinių reikalų sprendimo atstovą, atsižvelgtų į paslaugų kainą – rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad didžioji dauguma gyventojų, neįvertina visų rizikų, kurios kyla einant į procesą be advokato.

Continue reading „Gyventojų dauguma savo atstovu rinktųsi advokatą”

Vartotojų teisių apsaugos ekspertai, Teisingumo ministerijoje diskutuodami dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) precedento vertinant advokato veiklą, balandžio 16-ąją sutarė, jog tikslingumo aspektu turėtų būti peržiūrėta Advokatūros įstatymo nuostata, ginčuose dėl advokato honoraro įpareigojanti atsižvelgti į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes – atlygio už teisines paslaugas klausimas turėtų būti sutartas individualiai ir aiškiai su klientu.

Continue reading „Advokatūra turėtų būti tarp vartotojų teisių apsaugos institucijų”