Susisiekimo ministras Marius Skuodis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pagreitį jau netrukus įgaus „Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį projektas – ketvirtadienį, pakrantėje prie Jonavos, įkastas simbolinis ženklas, žymintis šio tilto statybų pradžią.
 
Sudėtingas inžinerinis statinys, kuris, saugant „Natura 2000“ teritoriją, neturės atramų vandenyje, bus ilgiausias geležinkelio tiltas Baltijos šalyse. Tiltas per Nerį itin svarbus tiesiant geležinkelio liniją Latvijos link, planuojama, kad jo statyba truks 2,5 metų, rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime.
 
Netoli Jonavos surengtame renginyje dalyvavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, susisiekimo ministras Marius Skuodis, „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski, „RB Rail AS“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Agnis Driksna, kiti projektą „Rail Baltica“ įgyvendinančių institucijų bei organizacijų atstovai, partneriai bei svečiai.
 
„Šiandien simboliškai skelbiame išskirtinio objekto „Rail Baltica“ geležinkelio ruože nuo Kauno Latvijos sienos link statybų pradžią. Mūsų uždavinys – iki 2024 m. pabaigos nutiesti pagrindinę „Rail Baltica“ liniją nuo Kauno iki Panevėžio, o iki 2026 m. – iki pat Latvijos sienos – pereina į konkrečių statybos darbų etapą. Šiandienos geopolitiniame kontekste Lietuvos ir visų Baltijos šalių geležinkelio tinklo integracija su Vakarų susisiekimo tinklu yra ypatingos svarbos strateginis prioritetas, kurį privalome įgyvendinti kuo skubiau“, – oficialiame tilto per Nerį statybų pradžios renginyje sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.
 
Už „Rail Baltica“ projekto Lietuvoje įgyvendinimą atsakingos bendrovės „LTG Infra“ generalinis direktorius K. Sankovski pažymėjo, kad geležinkelio tiltas per Nerį prie Jonavos – vienas didžiausių techninių ir inžinerinių iššūkių įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą. Net 1,51 km tiltas drieksis apie 40 metrų aukštyje virš Neries bei upės slėnio. Per beveik 14 metrų pločio tiltą bus nutiestas europinio standarto vėžės geležinkelio dvikelis.  
 
„Visas „Rail Baltica“ ruožas tarp Kauno ir Lietuvos-Latvijos sienos yra nemenkas iššūkis, nes tai pirmasis visiškai naujas geležinkelio ruožas, statomas Nepriklausomoje Lietuvoje. Geležinkelio tiltas per Nerį sudėtingiausia, bet strategiškai itin svarbi infrastruktūra tiesiant geležinkelį tarp Kauno ir Rygos“, – sakė K. Sankovski.
 
Statant tiltą – ypatingas dėmesys aplinkosaugai
 
Tilto statybos rangovo konkursą laimėjusi Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“ taip pat turės pasirūpinti visa tilto bei šalia esančia infrastruktūra. Bus rekonstruojama melioracijos sistema, elektros, telekomunikacijų, vandentiekio tinklai, remontuojamas šalia einantis rajoninis kelias bei įrengiama nuovaža, taip pat tvarkomas landšaftas.
 
Tiltas bus statomas netoli miesto, todėl bus įrengiamos triukšmą slopinančios sienutės bei kiti triukšmą padėsiantys valdyti sprendimai.
Kadangi tiltas pateks į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, ypatingas dėmesys skiriamas aplinkosaugai. Siekiant išvengti poveikio Neries biologinei įvairovei, darbai Neries upės apsaugos zonoje nebus vykdomi žuvų migracijos ir neršto metu. Projektuojant tiltą atsisakyta invazinių sprendimų upės vagoje: tilto atramos nebus statomos vandenyje, tad virš upės tarp atramų bus išlaikytas net 150 metrų atstumas, kad žuvys galėtų laisvai migruoti, o vandens augmenija – vešėti.
 
Geležinkelio tiltą per Nerį statysianti Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“ yra įgyvendinusi sudėtingus infrastruktūros projektus JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Turkijoje, įvairiose centrinės Amerikos, Azijos bei Afrikos valstybėse.
 
Sutarties vertė – 64 mln. eurų be PVM. Projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą finansuoja jame dalyvaujančios valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva, iki 85 proc. visų tinkamų išlaidų dengia Europos Sąjunga iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) fondo. Tiltą pagal sutartį numatoma pastatyti per 2,5 metų. „Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį prie Jonavos statybos techninės priežiūros paslaugas teiks bendrovė „Viamatika“.
 
Projekto progresas – visose Baltijos šalyse
 
„Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį statybos pradžios ceremonijoje dalyvavęs „RB Rail AS“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas A. Driksna akcentavo, kad globalaus projekto įgyvendinimas yra atidžiai stebimas visose trijose Baltijos šalyse ir rodo matomą pažangą.
 
„Atsižvelgiant į paskirtį, apimtį ir tarpvalstybinį sudėtingumą, „Rail Baltica“ yra unikalus infrastruktūros projektas, turintis daug ikoniškų infrastruktūros objektų, vienas iš jų – tiltas per Nerį. Noriu pabrėžti, kad „Rail Baltica“ yra ilgalaikis partnerystės projektas, todėl ypač vertiname bendradarbiavimą su mūsų tiekėjais ir strateginiais partneriais ES, nacionaliniu ir savivaldybių lygiu, kurie užtikrina nuolatinę paramą projektui. Šiandien pasikeitė geopolitinis kontekstas, atsiranda poreikis kryptingesniam ir spartesniam projekto įgyvendinimui ir taip įrengiant naują strateginį transporto ir gynybos koridorių, jungiantį Baltijos šalis su likusia Europa, todėl esame pasiryžę pradėti pirmuosius važiavimus „Rail Baltica“ geležinkelio linija prioritetinėse atkarpose iki 2027 m.“
 
Šiuo metu Lietuvoje taip pat pradėti „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros – vietinės reikšmės privažiuojamųjų kelių – tiesimo darbai Jonavos rajone, aktyviai derinami geležinkelio ruožų tarp Kauno ir Vilniaus bei Kauno (Jiesios) ir Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos patvirtintų optimalių alternatyvų specialieji planai.
 
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2022.07.22; 05:43