Ilja Laursas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Norint pritraukti daugiau užsienio investicijų ir kurti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, Lietuvoje būtina pasirinkti vieną, daugiausia kelias siauras sritis ir kurti palankias sąlygas būtent jų plėtrai šalyje, sako verslininkas Ilja Laursas.
 
Trečiadienį, po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda jis teigė, kad aukštos pridėtinės vertės ekonomikai kurti privalu skatinti inovacijas bei diegti naujas technologijas, o visų jų aprėpti Lietuvai nepavyks, todėl šaliai būtina turėti „specializaciją“.
 
„Lietuvai reikia pasirinkti specializaciją: negali vienodai būti tinkamas visoms inovacijoms. Prieš kurį laiką kalbėjome, kad Lietuva yra finansų šalis. Vėlgi, paėmus šitą zoną, iš tikrųjų yra nemažai ir politinės valios, ar mes linkę kurti finansinėms inovacijoms palankią aplinką, kompetencijas“, – teigė I. Laursas.
 
Anot jo, inovatyviam verslui nepakanka vadovautis standartinėmis, Europos Sąjungos numatytomis nuostatomis.
 
„Norint būti sistemiškai patogiam, inovatyviam verslui, nepakanka taikyti tas „bendrąsias“ Briuselio taisykles, kurios padengia viską ir yra apie nieką – palieka daug vadinamųjų pilkųjų zonų“, – pabrėžė verslininkas.
 
Todėl, verslininko įsitikinimu, nesiorientuojant į vieną ar daugiausia kelias inovatyvias sritis, aukštos pridėtinės vertės investicijų Lietuva nesulauks.
 
„Nepasirinkus labai siauros specializacijos, neparuošus ne daugiau nei keleto sričių, kurios yra ypatingai palankios ar tam tikroms finansinėms, ar technologinėms, ar kažkokioms kitoms sritims, tikėtis pasaulinio dėmesio – kad atvažiavę užsieniečiai suras tinkamą vietą investicijoms – būtų naivu. Į tai tiesiog būtina įdėti pastangas“, – kalbėjo jis.
 
Kartu jis akcentavo, kad potencialūs investuotojai Lietuvos nepasirenka dėl perteklinių biurokratinių procedūrų.
 
„Nemažai pavyzdžių, kai didelio kapitalo užsienio atstovai čia yra atvažiavę ir susidūrę su ta biurokratija“, – teigė I. Laursas, pridūręs, jog dėl to Lietuva jau galimai neteko „šimtų milijonų“ užsienio investicijų.
 
„Vien mano žiniomis, šimtai milijonų eurų, dolerių likę už borto dėl to, kad biurokratinės taisyklės (…) privedė prie to, kad interesantai fiziškai negali Lietuvoje sėkmingai investuoti“, – pažymėjo verslininkas.
 
ELTA primena, kad G. Nausėda, trečiadienį susitikęs su verslo atstovais, aptarė šalies ekonomikos augimo spartinimą, verslo potencialą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, aptartos aktualios ekonominės diplomatijos priemonės.
 
Šalies vadovas pažymėjo, kad atšiauri išorinė aplinka kelia iššūkių tiek visuomenei, tiek verslui. Valstybės institucijų ekonomikos prognozės rodo lėtesnį investicijų augimą, palyginti su tuo, kas prognozuota metų pradžioje.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2022.05.12; 09:30

Rizikos kapitalo fondo „Nexture Ventures“ vadovas Ilja Laursas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Valstybės, taikydamos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reguliavimus finansų institucijoms, šioms užkrauna prievoles, kurias iš tiesų turėtų vykdyti teisėsauga, mano rizikos kapitalo fondo „Nexture Ventures“ vadovas Ilja Laursas. Verslininkas pastaraisiais metais tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje valstybių taikomus reguliavimus vadina prievarta prieš finansines institucijas.
 
„Valstybės yra pasirinkusios kelią, kurį aš vadinu atviru finansinių institucijų reketu. Bankams, draudimo kompanijoms, fondams, finansų institucijoms yra sakoma: arba jūs užtikrinkite, kad nebūtų teroristų pinigų plovimo ir t.t., arba mes jus bausime ir atimsime visas licencijas“, –  „Žinių radijui“ pirmadienį sakė I. Laursas.
 
Verslininkas pabrėžia, kad įmonių finansavimas ar sąskaitos atidarymas banke yra visiškai skirtingas procesas nei kliento įgyto turto teisėtumo tikrinimas.
 
„Mano asmeniniu vertinimu, tai yra bandymas paversti tradicinius, didžiuosius fundamentinius finansinius žaidėjus policininku, atliekančiu valstybės darbą. Tikrinti, ar pinigai sąskaitoje yra teisėtai ar neteisėtai uždirbti, neturėtų būti banko prievolė. Čia yra kitas procesas. Tai yra teisėtvarkos, o ne finansinio žaidėjo klausimas, bet valstybėms patogiau reikalauti to iš finansinio žaidėjo“, –  mano jis.
 
Kontrolė

Pasak „Nexture Ventures“ vadovo, valstybės, užuot vykdžiusios savo funkcijas, pasirinko eiti lengviausiu keliu, tiesiog sugriežtinant finansinių institucijų reguliavimą. Dėl pradėtų taikyti reikalavimų, I. Laurso teigimu, bankai ir kitos įstaigos neretai atsisako pradėti bendradarbiavimą su tam tikrais netipiniais verslais, kadangi dėl biurokratinių reikalavimų kylantys kaštai yra tiesiog per dideli.
 
„Priežiūros institucijos labai griežtai žiūri į amerikietiškų kompanijų finansų kontrolę. Jeigu kalbame apie kokį nors Lietuvos banką, tai atitikti visus biurokratų reikalavimus, keliamus pinigų pervedimui iš Amerikos į Lietuvą, yra misija neįmanoma arba kaštai yra tiesiog per brangūs. Bankui paprasčiau atsisakyti aptarnauti“, –  aiškino verslininkas, kartu pridurdamas, kad dėl keliamų biurokratinių reikalavimų vienai įmonei, norint pradėti veiklą Lietuvoje, būtų reikėję finansų įstaigai pateikti buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo asmens tapatybės dokumento kopiją.
 
„Viena iš biurokratinių prievolių yra atsekti galutinį naudos gavėją. Realybėje tai reiškia, kad jeigu į tave investuoja koks nors amerikietiškas fondas ar kompanija, tai reikia fiziškai pristatyti notaro patvirtintus pasus visų piliečių, kurie stovi už to fondo. Kuo didesni fondai, tuo svarbesni žmonės stovi už to fondo. Vienas startuolis turėjo pristatyti notaro patvirtintą Trumpo paso kopiją, nes jis stovėjo už fondų, kurie norėjo į Lietuvą investuoti didelius pinigus“, – sakė I. Laursas.
Policijos automobiliai. Slaptai.lt fotografija
 
Finansinė sistema netinkama investicijoms
 
Anot I. Laurso, dėl itin griežtų finansinės priežiūros taisyklių, bankai suvaržo net ir smulkius verslo atsiskaitymus.
 
„Šiandien pervesti pinigą iš kažkur į kažkur yra loterija. Ir nesvarbu suma, ir mikrosumos dingsta, nepasirodo, užšaldomos. Nes kai bankus verčia ir grasina nubausti ar kitaip paveikti, bankai atsisako dirbti – tiesiog neaptarnauja smulkių, netipinių verslų ar investuotojų“, – sakė I. Laursas.
 
„Neduok Dieve, turi amerikietišką pasą, nesvarbu, kad Lietuvoje gyveni, (…) esi vienas iš tūkstančio, dėl tavęs bankui reikia vykdyti priežiūrą, susijusią su Amerika, ir viskas. Pasekmės labai baisos“, – sako jis.
 
Pinigai. Slaptai.lt foto

Verslininko teigimu, smulkus verslas ir mažesnio kapitalo investuotojai dėl to neturi galimybių užsitikrinti finansavimą, esą aptarnauti smulkesnius rinkos žaidėjus investiciniams fondams dėl galiojančių griežtų procedūrų tiesiog finansiškai neapsimoka. Anot jo, Lietuvoje retai aptarnaujamos mažesnės nei 100 tūkst. eurų investicijos.
 
„Tai yra nuostolinga, nes kai reikalaujama tiek biurokratijos, patikrinimų ir priežiūros, išlaikyti atskirus etatus, vykdyti atskirą kontrolę pasirodo, kad smulkūs klientai yra labai nuostolingi, atsisakoma juos aptarnauti ir viskas“, – sako I. Laursas.
 
Pasak jo, pinigų pervedimai iš užsienio į Lietuvą yra itin apsunkinti. Kai kurios šalys yra diskriminuojamos, pavyzdžiui, Lietuva atmetė 300 mln. eurų vertės investicijas iš Indijos dėl neva abejotinos indiškų lėšų kilmės.
 
„Finansinė sistema ne tik kad netinkama investicijoms, bet dar priešinasi joms. Tad ir negalima stebėtis, kad jos nevyksta“, – apibendrino verslininkas.
 
Leonardas Marcinkevičius (ELTA); Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2022.01.25; 07:22

Lietuvoje gausu nestandartiškai mąstančių, verslių žmonių, norinčių bei sugebančių imtis naujų ir rizikingų veiklų, rodančių kelią kitiems, ir uždirbančių iš informacinių technologijų (IT) teikiamų galimybių. Kas jie? Kodėl jie reti svečiai viešojoje erdvėje ir kokių problemų bei galimybių jie mato Lietuvoje?

Neturėtų kilti abejonių, kad būtent inovacijų, technologijų plėtros skatinimas ir išsilavinę žmonės buvo valstybės ekonominio konkurencingumo, visuomenės socialinės gerovės ir politinės galios pagrindas. Šiandien dėl labai sparčios IT plėtros tai dar aktualiau. 

Continue reading „Daugiausia iš interneto uždirbantys lietuviai per kuklūs”

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai socialinių pedagogų dienos proga susitiko su vienu žymiausių Lietuvos ir pasaulio verslininku Ilja Laursu.

Svečias sakė, kad jam labai smagu būti pedagoginės srities universitete, nes jo pirmas verslas buvo pedagoginis. Verslininkas, grįžęs iš Amerikos, nusprendė privačiai dėstyti anglų kalbą. „Taip maždaug apie 2 metus uždirbdavau sau, turėjau kišenpinigių, galėjau apmokėti su universitetu susijusias išlaidas ir t.t. Nuo tada labai gerbiu pedagogo darbą. Jis man labai patinka“, – susirinkusiems būsimiems pedagogams apie savo verslo pradžią pasakojo I. Laursas.

Continue reading „Ilja Laursas: „Mainyti viso gyvenimo gerovę į greitus pinigus – neteisinga“”

ilja_larsas

Tautininkai buvo susitikę su „GetJar” įkūrėju ir vadovu Ilja Laursu. Aptarta aukštųjų technologijų sektoriaus ir užsienio investicijų plėtros perspektyvos bei priemonės pagerinti ekonominę padėtį Lietuvoje.

Tautininkų iniciatyva „GetJar“ įkūrėjas ir savininkas Ilja Laursas Seime susitiko su Seimo nariu Gintaru Songaila ir Tautininkų sąjungos ekonomikos komiteto nariais.

Ilja Laursas – sėkmingiausias Lietuvos verslininkas aukštųjų technologijų sektoriuje.

„GetJar” yra didžiausia aukštųjų technologijų įmonė Lietuvoje, jau tapusi pasaulinio lygio kompanija, o jos savininkas yra vienas iš turtingiausių Lietuvos žmonių. Nors I.Laurso įmonė veikia garsiajame Silicio slėnyje JAV, tačiau pats jos savininkas liko Lietuvos piliečiu, skirtingai negu daugelis lietuvių, pasirinko gyventi Lietuvoje ir čia stengiasi kuo daugiau įdarbinti darbuotojų bei pakviesti užsienio investuotojų.

Continue reading „Tautininkai buvo susitikę su „GetJar” įkūrėjumi Ilja Laursu”