Šalies gyventojai nėra linkę įdarbinti savo pinigų – 53 proc. jų laiko pinigus einamojoje sąskaitoje, daugiau nei trečdalis – saugo patys, rodo turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa.
 
Apklausos duomenimis, indėliuose santaupas laiko 28 proc. gyventojų.
 
„Einamojoje sąskaitoje dažniau santaupas laiko aukščiausio išsimokslinimo atstovai, (…) indėliuose – vyresnio amžiaus atstovai. Dažniau savo pajamas nurodė investavę vyrai“, – žurnalistams pirmadienį sakė  „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė Dalia Kolmatsui.
 
Jos teigimu, gyventojai neturi vieningos nuomonės dėl galimo infliacijos poveikio.
 
„Realiai 37 proc. apklaustųjų įvertinimas yra artimas faktinei infliacijos įtakai. 2 iš 3 lietuvių nelabai įsivaizduoja infliacijos įtakos ir negali įvertinti“, – sakė D. Kolmatsui.
 
Apklausos duomenys rodo, kad 19 proc. apklaustųjų manė, kad per 10 metų, esant įprastoms ekonomikos sąlygoms, pinigai gali nuvertėti daugiau kaip 20 proc., 18 proc. apklaustųjų manė, kad jie gali nuvertėti 15–20 proc., 16 proc. respondentų nežinojo arba negalėjo įvertinti.
 
Bendrovė, remdamasi Lietuvos banko skelbiamais duomenimis, nurodo, kad likvidus finansinis turtas nuo 2004 iki 2019 metų trečiojo ketvirčio padidėjo 5,7 karto ir siekė 23,3 mlrd. eurų. 2019 metų trečiąjį ketvirtį didžiausią dalį – 72 proc. šiame turte sudarė indėliuose ir grynaisiais pinigais gyventojų laikomos lėšos: jos siekė 16,7 mlrd. eurų ir nuo 2004 metų išaugo 4,9 karto (2004 metaus buvo 3,4 mlrd. eurų ir siekė 84,6 proc. viso šio turto).
 
„Vis dar didelę dalį sudaro turtas, kuris negeneruoja nei pajamų, nei yra apsaugotas nuo infliacijos. Kita džiugesnė naujiena – to turto, kuris gali uždirbti pajamas, išsaugoti vertę, dalis padidėjo, palyginti su tuo, kas buvo prieš keliolika metų“, – žurnalistams pirmadienį sakė „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.
 
Bendrovės teigimu, Lietuvos gyventojų taupymo įpročiai iš esmės skiriasi nuo Europos. 2017 metų Europos fondų ir turto valdymo asociacijos duomenimis, 36 proc. Europos (ES šalių, nevertinant Baltijos šalių) namų ūkių finansinio turto buvo laikoma grynaisiais ir indėliuose, o Lietuvoje – dvigubai daugiau, 72 proc. Apie 10 proc. gyventojų lėšų Europoje buvo investuota į investicinius fondus, o Lietuvoje – apie 3 proc.
 
Draudimo priemonėse ir pensijų fonduose europiečiai laikė beveik 46 proc. finansinio turto, Lietuvoje 2017 metų pabaigoje pensijų fonduose buvo 15 proc. gyventojų finansinio turto, o 4 proc. – gyvybės draudimo ir anuiteto įsipareigojimuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.10; 11:35
matulevicius____

Manau, kad ne tik aš vienas, bet ir nemaža dalis mūsų nuoširdžiai laisvindamiesi iš sovietinės sistemos tikėjome vakarietišku ekonomikos raidos modeliu.

Tačiau niekas net sapnuoti nesapnavo, kad privatus interesas gali būt iškeltas aukščiau už visos visuomenės bendruosius interesus. Jau susikūrė visiškai nauja „verslo“ rūšis, kai legaliai iš valstybės vagiama. Kadangi mes Lietuvoje neturime normalios teisėsaugos sistemos, tai per visus dvidešimt vienerius Nepriklausomos valstybės metus verslas, kuris pagrįstas machinacijomis, ne tik nemažėja, bet plečiasi ir auga.

Continue reading „Laikas pradėt sodinti į kalėjimus”

danske_bankas

Internetinėje erdvėje radau nedidelį, tačiau iškalbingą Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus tekstą, analizuojantį, ar kai kurie Lietuvos teritorijoje veikiantys bankai mūsų neapgaudinėja, siūlydami neva milžiniškas palūkanas už į jų saugyklas padėtus gyventojų indėlius. Kolegai žurnalistui D.Radzevičiui įtarimų sukėlė kai kurie konkretūs Danske banko pasiūlymai.

Jis rašė facebook’e radęs tokį skelbimą ir raginimą žaisti: “Iki 2009 m. spalio 12 d. bet kuriame Danske banko padalinyje galite išbandyti savo sėkmę ir laimėti net iki 10 % papildomų terminuotojo indėlio palūkanų. Šiuo metu kartu su žaidimo laimėjimu už indėlį galite gauti net 17.8 % metinių palūkanų”. Štai koks buvo D.Radzevičiaus nusistebėjimas.

“Pradžioje nusišypsojau, o tada pamaniau pasidomėti, koks čia žaidimas. Ir mano įspūdis toks, kad ekonominio sunkmečio metu bankas organizuoja tokį žaidimą, kuris primena žaidimą antpirščiais turgaus tarpuvartėje. Arba miesto mugėse prekeivių siūlomas loterijas, kuomet už 2 litus gali pirkti bilietą, ir visi bilietai laimingi. Tik prizų vertė dažnai būna mažesnė nei 1 litas. Todėl tavo laimė tokia – perki pigų daiktą brangiai. Linksma ar ne? Man tai kvaila. Bet kai kam gal ir linksma.

Continue reading „Danske bankas atsisakė teikti komentarą”