Piniginė su eurais. Slaptai.lt foto

Pirmaujanti Baltijos šalyse žiniasklaidos grupė „Ekspress Grupp“ iš didžiausio Lietuvoje laikraščio „Lietuvos rytas“ įsigijo internetinį naujienų portalą lrytas.lt.
 
2022 m. gruodžio 9 d., penktadienį, AS „Ekspress Grupp“ ir UAB „Lietuvos rytas“ pasirašė sutartį dėl dukterinės įmonės UAB „Lrytas“, kuri valdo interneto portalą lrytas.lt, 100% akcijų įsigijimo. Šalys susitarė, kad sandorio kaina ir kitos sąlygos yra konfidencialios.
 
2006 m. įkurtas lrytas.lt yra vienas didžiausių vietinių naujienų portalų Lietuvoje, kasdien sulaukiantis 420 000 unikalių lankytojų („Gemius“ duomenimis), turintis daugiau nei 50 darbuotojų ir šiuo metu generuojantis apie 3 milijonus eurų per metus pajamų iš reklamos.
 
Sandoris apima tik lrytas.lt internetinę platformą ir neįtraukia „Lietuvos ryto“ spausdintų leidinių. Lrytas.lt veikia su atskira redakcija nuo spausdinto laikraščio.
 
„Ekspress Grupp“ generalinė direktorė Mari-Liis Rüütsalu teigė, kad sandoris suteikia lrytas.lt naują strateginį investuotoją, turintį tvirtą finansinį pagrindą ir puikiai išmanantį skaitmeninės žiniasklaidos verslą.
 
„UAB „Lrytas“ įsigijimas yra organiškas žingsnis mūsų strategijoje ir pagrindinis šio sandorio tikslas – skaitmeninės žiniasklaidos verslo plėtra. „Ekspress Grupp“ įsigyja internetinį portalą, tačiau glaudžiai bendradarbiauja su „Lietuvos ryto“ laikraščiu. Bendras „Lryto“ ir „Ekspress Grupp“ tikslas – ir toliau siūlyti patrauklų ir nepriklausomą turinį savo skaitytojams. Po sandorio UAB „Lrytas“ toliau veiks kaip atskira žiniasklaidos įmonė“, – teigia Mari-Liis Rüütsalu.
 
„Lietuvos ryto“ generalinis direktorius Gedvydas Vainauskas pabrėžė, kad bendradarbiavimas tarp televizijos, spausdintinės ir internetinės žiniasklaidos tęsis.
 
„Prieš 33 metus grupė panašiai mąstančių žmonių įkūrė laikraštį „Lietuvos rytas“, kuris ilgainiui tapo didžiausiu ir įtakingiausiu dienraščiu šalyje. 1997 m. pristatėme jo skaitmeninę versiją – pirmąjį naujienų portalą Lietuvoje, kuris vėliau išaugo į nepriklausomą internetinės žiniasklaidos kanalą lrytas.lt. Gyvenimo ir verslo logika lemia, kad laikas perduoti portalą naujam savininkui, turinčiam gilesnes internetinio verslo žinias. Būdamas patikimose rankose „Lrytas“ išliks žurnalistikos priešakyje ir toliau teiks aktualias naujienas bei įžvalgas augančiai auditorijai. Portalas taip pat bendradarbiaus su laikraščiu „Lietuvos rytas“ ir „Lietuvos ryto“ televizija“, – sako Gedvydas Vainauskas.
 
„AS Ekspress Grupp“ yra pirmaujanti Baltijos šalių žiniasklaidos grupė, kurios pagrindinė veikla apima internetinės žiniasklaidos turinio kūrimą, laikraščių, žurnalų ir knygų leidybą. Grupė taip pat valdo elektroninę bilietų pardavimo platformą ir bilietų pardavimo svetaines Estijoje ir Latvijoje. 1989 m. veiklą pradėjusioje „Ekspress Grupp“ įmonėje dirba daugiau nei 1400 žmonių, ji valdo pirmaujančius interneto žiniasklaidos portalus Baltijos šalyse, leidžia populiariausius dienraščius ir savaitinius laikraščius bei daugumą populiariausių žurnalų Estijoje. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.12.10; 06:25

Internetinė žiniasklaida. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) smerkia Rusijos bandymus cenzūruoti savo šalies žiniasklaidą, skelbiant informaciją apie jos karinius veiksmus Ukrainoje. Žiniasklaidos bendruomenė ragina nustoti trypti žodžio laisvę ir nutraukti bet kokius bandymus cenzūruoti žiniasklaidą.  
 
Taip interneto žiniasklaidos bendruomenė reaguoja į Rusijos federalinės ryšių, informacijos technologijų ir visuomenės informavimo priemonių tarnybos „Roskomnadzor“ įspėjimus visuomenės informavimo priemonėms, kad jos nustotų Rusijos veiksmus Ukrainoje vadinti karu ir vadintų „specialia karine operacija“ ir bandymus stabdyti „Echo Moskvy“, „Novaja Gazeta“, „Meduza“, „Dodž“ ir kitų veiklą.
 
IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, Lietuvos interneto žiniasklaidos bendruomenė smerkia bet kokius bandymus kėsintis į žodžio laisvę ir cenzūruoti laisvą, nepriklausomą žiniasklaidą.
 
„Tokie dalykai netoleruojami. Vieningai nusiteikusi Europa ir pasaulis turi imtis visų reikiamų priemonių ir sustabdyti Rusijos cenzūros plitimą. Tarptautinės žiniasklaidos organizacijos taip pat neturi likti nuošalyje. Mes, Lietuvos interneto žiniasklaidos bendruomenė, kviečiame kitų šalių organizacijas būti kategoriškomis ir pasmerkti bet kokius bandymus cenzūruoti žiniasklaidos priemones“, – sako L. Bušinskaitė.
Cenzūra. Visko pasakyti negalima
 
Pasak jos, žodžio laisvė ir visuomenės teisė žinoti bei tikrais faktais paremta objektyvi žurnalistika negali būti sunaikinta jokiomis karo priemonėmis, nes tai – pamatinės demokratijos vertybės. Privalome tam užkirsti kelią ir tai galime padaryti būdami vieningi. 
 
Asociacija primena, kad Lietuvos naujienų portalai, reiškiantys solidarumą karo fronte dirbantiems Ukrainos žurnalistams ir redakcijoms, siūlo pagalbą įkuriant laikinas redakcijas Lietuvoje, jei tik to prireiktų, surandant būstą, taip pat suteiktų finansinę paramą, darbo priemones ir kitą reikalingą pagalbą.
 
Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) vienija didžiausias skaitytojų auditorijas turinčius naujienų portalus Delfi.lt, 15min.lt, Lrytas.lt, tv3.lt, Madeinvilnius.lt. VE.lt, Kaunas.kasvyksta.lt, Etaplius.lt.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.02.27; 06:00

Gražina Ramanauskaitė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį Seimui  pateikta Gražinos Ramanauskaitės kandidatūra antrai kadencijai eiti Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigas.
 
Kalbėdama iš Seimo tribūnos G. Ramanauskaitė apžvelgė, ką pavyko nuveikti per  penkerius  kadencijos metus.
 
„Žymiai išaugo institucijos darbo apimtys ir rezultatai: išnagrinėjome dvigubai daugiau skundų ir buvo priimta dvigubai daugiau sprendimų, stipriai išaugo tyrimų, atliekamų savo iniciatyva, skaičius. Įprasta praktika tapo viešos konsultacijos ir rekomendacijos viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams. Tarnybos darbo kokybę įvertino ir teismai – sprendimų pagrįstumas teismuose išaugo iki 100 procentų. Ypatingą dėmesį skyrėme tarpinstituciniam bendradarbiavimui, bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis. Tarptautiniu lygmeniu tapome labiau matomi – tapau Pasaulio ombudsmenų organizacijos ONO nare“,– sakė G. Ramanauskaitė.
 
Pasak jos, daugiau dėmesio skirta visuomenės informavimui ir piliečių raginimui ginti savo pažeistas teises, taip pat žiniasklaidos stebėsenai ir rekomendacijų viešinimui. Tarnyboje buvo įdiegta monitoringo sistema, ypatingas dėmesys pradėtas skirti ne tik tradiciniams informacijos kanalams, bet ir socialiniams tinklams. 
 
„Tai davė savo vaisių – išaugo visuomenės pasitikėjimas tarnyba, mūsų sprendimai – gal ir nepopuliarūs, bet gerbiami ir vykdomi, ženkliai sumažėjo Nepilnamečių apsaugos įstatymo pažeidimų. Akivaizdu, kad visuomenės informavimo srityje stiprėja suvokimas, jog atsakomybė už pažeidimą yra neišvengiama“,– sakė G. Ramanauskaitė.
 
Ji apgailestavo, kad tarnybos biudžetas jau 10 metų išliko toks pats, nors atsirado naujų funkcijų, padidėjo darbo krūviai ir veiklos tempai.
„Tačiau džiugina tai, kad net tokiomis spartietiškomis sąlygomis pavyko išsaugoti profesionalią komandą“,– sakė ji.
 
G. Ramanauskaitė prašė Seimo palaikymo stiprinant tarnybos finansinį stuburą, nes vis sunkiau konkuruoti dėl talentų, ypač profesionalių teisininkų, ir tuo pat metu išlaikyti aukštą kokybės kartelę. 
 
G. Ramanauskaitė iš Seimo tribūnos žadėjo dar daugiau dėmesio skirti visuomenės informavimui socialiniuose tinkluose, pažeidimų prevencijai tradicinėje žiniasklaidoje ir skatinti aktyvesnį piliečių įtraukimą į savo teisių gynimą,  ypatingą dėmesį skiriant asmenų garbės ir orumo, privatumo, duomenų apsaugos gynybai.
 
ELTA primena, kad Seimo Kultūros komitetas vienbalsiai  yra pritaręs  G. Ramanauskaitės kandidatūrai eiti Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigas antrą kadenciją iš eilės. Priimdamas sprendimą komitetas atsižvelgė į organizacijų, vienijančių viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, siūlymus.
 
Po prisistatymo Seime G. Ramanauskaitės kandidatūrą svarstys Seimo frakcijos ir komitetai. Projekto svarstymas ir priėmimas Seimo posėdyje numatomas birželio mėnesį.
 
G. Ramanauskaitės kadencija baigsis šių metų birželio 17 d. Ji yra įgijusi lietuvių filologijos bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius Vilniaus universitete. Darbą Lietuvos naujienų agentūroje ELTA G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė pradėjo 1998 m., 2007 m. buvo paskirta Lietuvos naujienų agentūros ELTA generaline direktore.
Internetinė žiniasklaida. Slaptai.lt nuotr.
 
Pagal Visuomenės informavimo įstatymą Žurnalistų etikos inspektorių penkeriems metams skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pasiūlo organizacijos, vienijančios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso normos. Tas pats asmuo inspektoriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
 
Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Jis nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse, taip pat vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi Visuomenės informavimo ir kituose įstatymuose nustatytų visuomenės informavimo principų, pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos.
 
Inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir pareigoms atlikti būtiną kompetenciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.29; 08:34

Ar įmanoma susigaudyti, kas šiandien dedasi internete? Slaptai.lt nuotr.

Sausio 27 d. grupė Lietuvos internetinės žiniasklaidos priemonių atstovų kreipėsi į Lietuvos respublikos Seimo narius, prašydami nepritarti Seime svarstomoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, pagal kurias būtų steigiamas naujas Žiniasklaidos rėmimo fondas (ŽRF).

Kreipimosi autoriai atkreipė Seimo narių dėmesį į tai, kad minėtoms įstatymo pataisoms pritarianti „Interneto žiniasklaidos asociacija“ neturi įgaliojimų atstovauti visos internetinės žiniasklaidos Lietuvoje: „Pareiškiame, kad savo pritarimą Seime svarstomam Žiniasklaidos rėmimo fondo (ŽRF) steigimui  (Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas) viešai išplatintame laiške išreiškusi „Interneto žiniasklaidos asociacija“ yra sudaryta tik iš 3 interneto portalų atstovų (delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt) ir neturi jokių įgaliojimų atstovauti visos internetinės žiniasklaidos Lietuvoje“, – rašoma 16-os interneto žiniasklaidos priemonių vadovų pasirašytame kreipimesi į Seimo narius.

Kreipimesi primenama, kad šiuo metu veikiančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) pagrindinis tikslas yra – remti kultūros ir šviečiamuosius projektus žiniasklaidoje, „o ne auginti trijų didesnių interneto portalų pelnus“. Siūloma tobulinti dabartinį nepriklausomą fondą, kurio pagrindinė paskirtis – kultūros ir meno sklaida žiniasklaidoje, o ne kurpti naują valdišką darinį, kuriame, – kaip teigiama kreipimosi autorių – „paramos lėšų „įsavinimas“ remtųsi oligarchiniais valdžios ir privilegijuotų verslo grupių santykiais“.

Pasak kreipimąsi pasirašiusių internetinių leidinių atstovų, numatomas naujojo fondo valdymo modelis būtų ydingas, nes paramos žiniasklaidos projektams skyrimą perduotų valdžios įtakai bei siauroms verslo grupėms. Todėl Seimo narių prašoma „nepalaikyti Kultūros komiteto teikiamo Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir nepritarti dėl jo balsuojant Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje“.

Pagal dabartinę tvarką SRTRF parama yra skiriama daugiausia kultūros ir šviečiamiesiems projektams kuriantiems tokį turiniui, kurio komercinė žiniasklaida, siekdama pelno, nekuria. Naujajame projekte šalia kultūros ir šviečiamųjų projektų įrašoma, kad gali būti remiamos ir „kitos temos“.

2020.01.28; 13:51

Per dešimtmetį JAV internetas tapo pirmaujančiu informacijos šaltiniu – lygiai pusė šalies piliečių tvirtina, kad pagrindines naujienas gauna ne iš televizijos, spaudos ar radijo, o būtent iš interneto.

Internetas ypač populiarus tarp jaunų žmonių: 71 proc. 18 – 29 metų žmonių internetu naudojasi kasdien ir jame sužino šviežiausią informaciją apie svarbiausius įvykius. Tokios tendencijos pastebimos ne tik JAV, bet ir Didžiojoje Britanijoje: 55 proc. suaugusiųjų teigia, kad internetas jiems – pagrindinis informacijos šaltinis, nes jame galima skaityti laikraščius ir žurnalus, stebėti BBC transliacijas, sekti naujienų portalų žinias.

Continue reading „Augant internetui daugėja pastangų jį kontroliuoti”

zurnalistika_virselis

Visų pirma noriu Jums palinkėti kuo sėkmingesnio kongreso Lietuvoje, kur man teko lankytis du kartus. Man labai gaila, kad pati negaliu dalyvauti.

Pirmasis TŽF vykdomojo komiteto posėdis vyks šį savaitgalį po kongreso, įvykusio anksčiau šiais metais Kadise, ir aš turiu jame dalyvauti, kaip ir EŽF prezidentas Arne Konig, kuris taip pat buvo pakviestas į jūsų kongresą.

Mes labai džiaugiamės, turėdami taip aktyviai veikiančią sąjungą šiaurės rytų Europoje, ir tikiuosi, kad Baltijos šalyse ši sąjunga veiks taip pat aktyviai, kaip ji tai darė EŽF lygmeniu – mes tai labai vertiname! Ypač sveikiname Dainių Radzevičių, jūsų prezidentą!

Continue reading „Žurnalistikos ateitis neaiški”

Copy of sindeikis_foto

Šiandien mūsų svečias – populiaraus žurnalo “Veidas” leidėjas Algimantas Šindeikis.

Su leidėju Algimantu Šindeikiu kalbamės apie JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos spaudos specifiką, popierinės lietuviškosios žiniasklaidos ateitį, sunkumus leidžiant žurnalus, piniginę internetinių portalų vertę, politiškai subtilų spaudimą žiniasklaidai bei skirtumus tarp plytų fabriko ir leidinio…

Leidėją Algimantą Šindeikį kalbina “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.

Susitikimo su LŽS Vilniaus skyriaus nariais Jūs minėjote, jog egzistuoja tarsi du skirtingi požiūriai į šiandieninę žiniasklaidą: žiniasklaida kaip verslas, kuriam rūpi tik pelnas, ir žiniasklaida kaip misija, kuri neša visuomenei dar ir žinias, ir informuotumą, ir požiūrį. Jūs esate šalininkas antrosios linijos – žiniasklaida, kuriai rūpi vien pelnas, nėra tikra žiniasklaida?

Continue reading „Algimantas Šindeikis: “Lietuvoje spaudimas žiniasklaidai yra politiškai subtilus””

laucius_09

Apie lietuviškosios žiniasklaidos ypatumus, internetinius portalus, Tėvynės Sąjungos – krikščionių demokratų klaidas, Lietuvos santykius su Rusija ir išpuolius prieš krikščionybę su “IQ” žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi Vladimiru LAUČIUMI kalbasi “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.

Jūsų vadovaujamo žurnalo “IQ” gerbėjumi tapau ne taip seniai. Užtat dabar stengiuosi nepražiopsoti nė vieno numerio. Tiesa, pirmą kartą šis leidinys į rankas pateko atsitiktinai, vos ne per prievartą. Mat esu šioks toks skeptikas. Kioskuose laikraščių ir žurnalų – didelė gausa. Bet turinys dažnokai labai panašus. Vieni nuo kitų nusirašinėja, ir tiek. Tačiau žurnale “IQ” radau aktualios ir, svarbiausia, originalios medžiagos. Tad būtų įdomu išgirsti, kokių tikslų Lietuvoje turi šis žurnalas? Tiksliau tariant, kokią nišą, kokią auditoriją stengiatės užkariauti?

Continue reading „Vladimiras Laučius: “Jei taip, vadinasi, reikia kovoti už pralaimėtą reikalą””

spauda_kriauciunas

Kasdieniniame gyvenime tampa madinga į daug ką žiūrėti iš gamtosaugos pusės. Gamtos apsaugai puoselėti yra susikūrę sąjūdžiai, vadinami ,,žaliųjų” vardu. Žmonija skatinama naudoti mažiau popieriaus, kad reikėtų mažiau popiermalkių pjauti ir t.t. Aš prie ,,žaliųjų” sąjūdžio priskirčiau ir lietuvišką spaudą, nes ji vis mažiau ir mažiau popieriaus sunaudoja savo laikraščiams spausdinti. Toks apsisprendimas nėra savanoriškas, bet gyvenimo diktuojamas.

Continue reading „Ar lietuviška spauda palaiko „žaliuosius”?”