įrodymai

Politinės intrigos

Arūnas Marcinkevičius. Advokatas

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. nustato pernelyg abstrakčius įrodymais laikytinų duomenų suradimo, gavimo, fiksavimo, jų patikros būdų bei priemonių panaudojimo teisėtumo reikalavimus.

Šiuo metu galiojant LR BPK 20 str. 5 d. redakcija nustato, kad „teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu„. Tačiau tokio įstatymo, apibrėžiančio įrodymų arba, kitaip tariant, faktinę įrodomąją reikšmę turinčių duomenų ir jų šaltinių patikimumo vertinimo kriterijus, procedūras ir taisykles iki šiol nėra.

Aukščiau cituojamoji minėtos normos formuluotė nenustato įrodymais laikytinų duomenų ir jų šaltinių patikimumo, o tai reiškia nenustato duomenų pagrįstumo, atsakingo patikrinimo bei vertinimo bendrosios procesinės prievolės visiems kitiems baudžiamojo proceso subjektams: kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo, prokuratūros institucijoms ir jų pareigūnams. O be to, kas ypač pabrėžtina, nepateikia ir nekelia pagrįstumo bei patikimumo vertinimui būtinų, privalomai tikslių loginio vertinimo kriterijų ir jų taikymo prievolės reikalavimų.

Teisinga ar neteisinga?

Derėtų pagaliau pripažinti, kad eksperimentinių reformų dėka dabartinė LR BPK 20 str. 5 d. normos redakcija, privalanti tiksliai ir konkrečiai reglamentuoti įrodymų pagrįstumo, pakankamumo, patikimumo ir priimamų procesinių sprendimų faktinius bei teisinius pagrindus yra neleistinai abstrakčia ir bereikšme.

Ar nėra gėda, kad 33-siais Valstybės ir Visuomenės vystymosi raidos metais tyrėjams, prokurorams ir teisėjams iki šiol nėra nustatyta besąlyginė prievolė formuoti savo vidinį įsitikinimą išskirtinai loginių taisyklių, konkrečių duomenų ir jų šaltinių patikimumo vertinimo kriterijų pagrindais, kuriais jie privalėtų vadovautis bei pagrįsti savo procesinius sprendimus?

Pažymėtina, kad griežtas įrodomosios informacijos šaltinių ir duomenų patikimumo vertinimo kriterijų taikymas yra besąlygiškai, privalomai būtinas kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo organizavimo bei vykdymo, o ypač kardomųjų priemonių skyrimo, kaltinamųjų aktų bei nuosprendžių surašymo stadijose.

Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.

Kriminalinės žvalgybos pareigūno, tyrėjo, prokuroro, teisėjo ,,vidinis įsitikinimas” privalo būti formuojamas laikantis itin griežtos logikos, remiantis informacijos duomenų faktinio tikslumo ir jų šaltinių atitikimo vertinamiesiems patikimumo kriterijams analizės rezultatų pagrindais taip, kad bet kuris kitas, išoriniam ir vidiniam emocijų poveikiams atsparus, nešališkas asmuo neturėtų jokio pagrindo padaryti kitokią išvadą.

Tačiau dabartinė padėtis suteikia pagrindus ir sudaro sąlygas nebaudžiamai nepaisyti elementarios silogizmo logikos, nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų politiniuose ir teisiniuose procesuose bei leidžia nevaržomai bujoti demokratinėje – teisinėje valstybėje netoleruotinoms subjektyvioms paskatoms, asmeniniams interesams ir net kaprizams, bei abejotino patikimumo šaltinių pateiktų, nepakankamai tikslių duomenų pagrindu, be jokios atsakomybės lemti ir laužyti žmonių likimus.

Visuomenę užplūdusių emocingų politinių reakcijų į 2022 m. balandžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį banga rodo baudžiamosios justicijos kryžkelę, kurioje būtina pasirinkti: kas, kokiais pagrindais ir kaip vykdys teisingumą Lietuvoje?

Advokatas Arūnas Marcinkevičius, advokatų kontoros „Balticus Advocatus” seniūnas

2022.04.22; 12:04

SkaitomiausiosŽvalgyba

Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.
2014 m. netoli Donecko vykusiame Ilovaisko mūšyje prorusiškų separatistų pusėje dalyvavo tankai T-72B3, tuo metu priklausę tik Rusijos Federacijos (RF) kariuomenei, teigiama Didžiosios Britanijos tyrimų grupės „Forensic Architecture“ paskelbto tyrimo išvadose.
 
Pasak tyrimo autorių, tai yra įrodymas, kad Rusijos kariuomenė įsitraukė į karą Rytų Ukrainoje, rašo „Deutsche Welle“.
 
Europos žmogaus teisių apsaugos centras ir Ukrainos teisinės pagalbos grupė nurodė „Forensic Architecture“ surinkti visus atvirai pasiekiamus Rusijos karinių pajėgų veiklos Rytų Ukrainoje įrodymus.
 
Tyrime taip pat aptariami ukrainiečiai savanoriai kariai, patekę į prorusiškų separatistų nelaisvę Ilovaisko mūšyje.
 
Tyrimui „Forensic Architecture“ naudojo automatinę vaizdo įrašų analizę atliekančias programas, „Google Earth“ palydovines nuotraukas ir prieinamus vietos žurnalistų straipsnius bei kitą medžiagą.
 
„Forensic Architecture“ ekspertams tyrimo metu pavyko aptikti apie 300 Rusijos kariuomenės karinės technikos vienetų,tarp jų – tik RF karinių pajėgų naudojamų tankų T-72B3, kurie buvo dislokuoti netoli Ilovaisko ir Luhansko miestų.
 
Pati Rusija iki šiol neigia, kad jos kariai ar karinė technika dalyvavo kare Rytų Ukrainoje.
 
Ilovaisko mūšis, vykęs 2014 m. rugpjūčio 7-rugsėjo 2 d., tapo vienu esminių karo Donbase etapų. Nepaisant Ukrainos kariuomenės persvaros, separatistams pavyko nugalėti, apsupus Ukrainos karines pajėgas.
 
Dėl tokio netikėto mūšio eigos posūkio, gavusio „Ilovaisko katilo“ pavadinimą, buvo keliamos prielaidos, kad separatistams palaužti ukrainiečių pajėgas padėjo Rusijos kariuomenė.
 
Tikimasi, kad „Forensic Architecture“ surinkti Rusijos kariuomenės vaidmens kare Rytų Ukrainoje įrodymai padės į nelaisvę paimtiems ukrainiečių kariams laimėti bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.20; 08:00
Aktualijos

Vidinis įsitikinimas ir/arba nuomonė nei Lietuvos Respublikos Civilinio proceso, nei Baudžiamojo proceso kodeksuose, nei Operatyvinę (žvalgybinę ar kontržvalgybinę) veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose niekada nebuvo ir nėra priskiriami faktinių duomenų arba įrodymų kategorijoms ir nėra pripažįstami įrodymais, kurių pagrindu aplamai galėtų būti priimtas koks nors sprendimas.

Dėl šios priežasties neišvengiamai atkreiptinas dėmesys į keletą svarbių momentų. Visi be išimties asmenys, atsakingi už teisingą sprendimų priėmimą savo vidinius įsitikinimus konkrečioje vertinimo situacijoje privalo ir privalėtų susiformuoti tyrimo proceso metu neginčytinai pagrįstai ir teisėtai nustatytų faktų, faktinių aplinkybių, neabejotinai patikimų šaltinių pateiktų pagrįstų duomenų, bei teismo proceso ar kitokio informacijos duomenų tyrimo metu kruopščiai ir visapusiškai patikrintų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių arba paneigiančių konkrečias, nagrinėjamo klausimo sprendimui esmingai reikšmingas faktines aplinkybes bei faktus.

Continue reading „Advokatas Arūnas Marcinkevičius: „Vidinis įsitikinimas nėra įrodymas“” →

stankevicius98
Politinės intrigos

Kiekvienas žurnalistas žino, jog rašant kritinio pobūdžio straipsnį be įrodymų išsiversti neįmanoma. Jeigu tekste tvirtinama, kad Petraitis ar Jonaitis nusižengė įstatymui, čia pat, greta, privalu pateikti duomenis, kuriais remiantis teigiama, esą publikacijos herojus ar herojai yra nusikaltėliai.

Jei neturi liudininkų parodymų, jei nėra filmuotos medžiagos, jei nėra ekspertų išvadų, jei nėra jokių daiktinių įrodymų, pavyzdžiui, pirštų atspaudų, – žmogaus viešai kaltinti padarius nusikaltimą negalima. Blogiausiu atveju būsi paduotas į teismą už šmeižimą, įžeidimą ar garbės bei orumo pažeminimą. Geriausiu atveju – paviršutiniškos, konkrečiais įrodymais neparemtos rašliavos nepraleis redaktorius, ir tądien liksi be uždarbio – honoraro.

Continue reading „Kaltinamasis aktas dėl Medininkų žudynių primena prastą rašinį” →