Išminavimo darbai. Sprogsta bomba. Inžinerijos bataliono nuotr.

Praėjusį šeštadienį, balandžio 25-ąją, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai vėl skubėjo į Tauragės rajono Vilnalių kaimą, kur prieš savaitę buvo radę ir neutralizavę retą Antrojo pasaulinio karo laikų aviacinę bombą-konteinerį AB-250-2. Atlikdamas statybos darbus savo kieme vietos gyventojas vėl aptiko įtartinų daiktų.
 
Šįkart radinys privertė nustebti ir daug ko mačiusius specialistus – žmonės tikrąja žodžio prasme gyveno ant tiksinčios bombos: gyventojo kieme rasti 5 pilni konteineriai AB-250-2, kurių kiekviename buvo po 224 vienetus bombletų, viena aviacinė bomba SC-50 ir daugiau kaip 1000 vienetų atskirų nuo konteinerio AB-250-2 kasetinės amunicijos SD-1.
 
Tokio kiekio sprogmenų neutralizavimo operacija nuo šeštadienio užtruko iki antradienio popietės.
 
Sprogmenų neutralizavimo kuopos vado kapitono Kazimiro Bogdano teigimu, išminuotojai, šeštadienį radę pirmuosius du konteinerius-bombas, operaciją dėl tamsos turėjo nutraukti, o sekmadienio rytą grįžo su dar didesniais pajėgumais ir į pagalbą pasitelkę Bendrosios inžinerijos bei Štabo ir aprūpinimo kuopos karius bei techniką.
Išminuotojai pluša. Inžinerijos bataliono nuotr.
 
Kariams teko itin atsargiai ir kruopščiai perkasti visą kiemą, kol surankiojo tokį didelį kiekį pavojingų sprogmenų. Dalis mažo kalibro kasetinės amunicijos, kurios dėl saugumo transportuoti nebuvo galima, nedideliais kiekiais buvo sunaikinta operacijos vietoje: sekmadienį sunaikinta daugiau nei pusė tūkstančio sprogmenų, ir beveik toks pat kiekis – pirmadienį.
 
Baigę darbą karai sutvarkė iškasinėtą žemę, kad namo šeimininkas galėtų grįžti ne tik į saugų, bet ir sutvarkytą kiemą, o visas aviacines bombas išgabeno sunaikinti į Kazlų Rūdos poligoną, kur konteineriai buvo išardyti, o juose esantys sprogmenys sunaikinti kartu su SC-50 bomba. Iš viso operacijos metu sėkmingai neutralizuota net 2237 vienetai SD-1 bombletų, ir, žinoma, 50 kg aviacinė bomba.
 
Ši operacija pagal neutralizavimo sudėtingumą, rastos amunicijos skaičių neabejotinai įeis į Inžinerijos bataliono ir Sprogmenų neutralizavimo kuopos istoriją – per trisdešimt atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metų išminuotojams yra tekę rasti ir sunaikinti vos keletą aviacinių bombų-konteinerių AB-250-2.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.29.06:00

JAV valstybės departamentas smerkia Armėniją, karinėje srityje bendradarbiaujančią su Rusija. Apie oficialiojo Vašingtono nepasitenkinimą Armėnijos veiksmais informavo Aysor.am, išplatinusi JAV ambasados Jerevane komentarą.

JAV valstybės departamentas teigia suprantantis, jog esama trečiųjų šalių, kurios norėtų aktyviai dalyvauti teikiant humanitarinę pagalbą Sirijai. Tačiau JAV kritikuoja trečiųjų šalių bendradarbiavimą su Sirijos armija tiek gelbstint civilius asmenis, tiek atliekant specifines karines užduotis. Oficialusis Vašingtonas taip pat nepalaiko Armėnijos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimo Sirijos teritorijoje.

Kodėl tokia griežta Amerikos nuostata? JAV mano, kad būtent Rusijos parama Sirijos prezidentui Bašarui Asadui ir sukėlė humanitarinę katastrofą Sirijoje. Be to, amerikiečių manymu, Rusija iki šiol visomis išgalėmis talkina žiauriam B.Asado režimui.

„Sputnik – Armėnija“ pažymi, kad Armėnijos gynybos ministras Davidas Tonojanas yra viešai užsiminęs, jog armėnų kariškiai pasiruošę aktyviai dalyvauti kariniuose veiksmuose Sirijoje. „Jeigu bus reikalinga, kad karinėse operacijose Sirijoje dalyvautų ir Armėnijos kariai, mes taip ir padarysime, tik, žinoma, griežtai laikydamiesi įstatymų“. Toks buvo Armėnijos gynybos ministro paaiškinimas.

Belieka priminti, kad dar 2018-ųjų pabaigoje (rugsėjis) Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Armėnijos premjero Nikolos Pašiniano susitikimo metu buo oficialiai pareikšta, jog oficialusis Jerevanas į Siriją artimiausiu metu siųs grupę savo išminuotojų bei karinių medikų, lygidų apsaugos būrio.

Manoma, kad karinis Armėnijos kontingentas, kurį siųs ar jau nusiuntė į Siriją, nebus itin skaitlingas – apie šimtą žmonių.

Slaptai.lt informacija

2019.02.14; 08:00

Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono ir Karinių jūrų pajėgų kariai nuolat vykdo Lietuvos sausumos teritorijos ir teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos vandenų valymą nuo sausumoje ir Baltijos jūros dugne nuo pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos.

Nesprogę įvairaus kalibro sprogmenys kelia grėsmę civiliams gyventojams, laivybai, žvejybai ir kitai ekonominei veiklai Lietuvos vandenyse Baltijos jūroje.

Kaip sako Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos kariai, kurie nuolat vykdo Lietuvos sausumos teritorijos valymo nuo standartinių sprogmenų darbus, 2016 m. jiems buvo skaitlingi, skaičiuojant rastus ir neutralizuotus sprogmenis, atliktas planines sprogmenų neutralizavimo operacijas. Nors lyginant su 2015 m., šiemet rastų sprogmenų kiekis šiek mažesnis, tačiau, anot išminuotojų, skaičiai vis tiek įspūdingi.

Inžinieriai išminuotojai į neplaninį sprogmenų neutralizavimą (pagal gyventojų iškvietimus) šiemet vyko beveik 1 tūkst. kartų. Lyginant su praėjusiais metais, kariuomenės išminuotojai gavo „tik“ 200 iškvietimų mažiau. Kariuomenės išminuotojai juokauja, kad iškvietimų skaičius per metus rodo Lietuvos piliečių ekonominę padėtį: kai žmonės gerai gyvena – daugiau stato, investuoja į nekilnojamąjį turtą, tobulina infrastruktūrą, tuomet ir išminuotojams daugiau tenka važiuoti į iškvietimus ir atlikti sprogmenų neutralizavimo užduotis. Jeigu prisiminsime ekonominės krizės metus, tuo laikotarpiu kariuomenės išminuotojai per metus gaudavo 750 iškvietimų, po to skaičius palaipsniui kilo.

Jeigu kalbėtume apie neutralizuotų sprogmenų kiekį, šiemet sprogmenų neutralizavimo specialistai sunaikino per 2 tūkst. standartinių sprogmenų (neįskaitant šovinių ir daiktų, kurie buvo nesusiję su sprogmenimis). 2016 m. dažniausiai išminuotojai vyko į Vilkaviškio raj. – net 121 kartą. Skirstant pagal mėnesius, daugiausiai darbo neutralizuojant sprogmenis išminuotojai turėjo balandžio mėnesį. Per visą balandį buvo gauti net 166 iškvietimai.

Vykdydami planines sprogmenų neutralizavimo operacijas, per kurias tikrinamos ir valomos ištisos teritorijos, 2016 m. kariuomenės išminuotojai aptiko 276 vnt. įvairaus kalibro sprogmenų, patikrino per 700 ha teritorijos. Ir tai yra rekordinis rezultatas per visą sprogmenų neutralizavimo kuopos gyvavimo istoriją. Lyginant su 2015 m., šiemet išvalytos teritorijos plotas buvo beveik 10 kartų didesnis. Tiek teritorijos buvo išvalyta įgyvendinant Lietuvos kariuomenės infrastruktūros objektų plėtros projektą Pabradės poligone, siekiant sudaryti sąlygas planuoti ir vykdyti infrastruktūros plėtros darbus.

Pasak kariuomenės inžinierių, kiekvienais metais sprogmenys pasipila, kai žmonės vykdo įvairius žemės ūkio darbus. Pastebimas yra net paros laiko, kada yra gaunami iškvietimai, dėsningumas. Daugiausia iškvietimų gaunami po 17 valandos. Išminuotojai daro prielaidą, jog statybų įmonės ar kiti darbuotojai, radę sprogmenį, praneša apie radinį tik kai jau baigia savo darbus, taip sukeldami pavojų sau ir aplinkiniams ir tuo apsunkindami specialiųjų tarnybų darbus. Tamsiu paros metu yra sunkiau identifikuoti sprogmenį, o pati išminavimo operacija saugiausiai atliekama tik šviesiu paros metu. Policija privalo saugoti radinio vietą per naktį, o išminuotojams tenka dar kartą važiuoti kitą dieną. Taip yra švaistomos valstybinės lėšos ir kyla grėsmė, kad išminuotojų tuo metu nebus kitoje vietoje.

Kariuomenė išminuotojai ragina gyventojus įtarus, kad surado sprogmenį, elgtis atsakingai, jokiu būdu neliesti ir nesiimti iniciatyvos patiems pergabenti ar kažkaip kitaip bandyti nukenksminti sprogmenį. Geriausias ir saugiausias sveikatai ir gyvybei sprendimas – informuoti atsakingas tarnybas bendrąją pagalbos linija 112.

Per Karinių jūrų pajėgų operaciją Baltijos jūros dugne identifikuota per 900 objektų

Karinės jūrų pajėgos kasmet vykdo Lietuvos teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos vandenų valymą nuo jūros dugne nuo I-II pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos. Taip siekiama sumažinti grėsmę laivybai, žvejybai ir kitai ekonominei veiklai Lietuvos vandenyse Baltijos jūroje, taip pat nustatyti jūros dugne esančių pavojingų objektų pozicijas.

Didžiausia 2016 m. Lietuvos teritoriniuose ir išskirtinės ekonominės zonos vandenyse išminavimo operacija – gegužės 16-27 d. vykusi tarptautinė ir didžiausia šiais metais Baltijos jūroje nesprogusios amunicijos paieškos ir nukenksminimo operacija „Open Spirit 2016″ (liet. „Atvira dvasia 2016″). Operacijos metu buvo išžvalgyta 54 kvadratinių jūrmylių (apie 185 kvadratinių kilometrų) jūros dugno ploto, identifikuoti 912 objektai, iš kurių 18 buvo patvirtinti kaip sprogstamieji objektai (15 jūrinių minų ir 3 torpedos). Taip pat jūros dugne ieškant nuo I-II pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos buvo aptikta 34 jūrinių minų inkarų, 2 raketų dalys, 3 mokomosios jūrinės minos ir 3 nuskendusių laivų liekanos.

Nuo I-II pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos buvo ieškoma ir rugpjūčio 22-26 d. Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vykusių kasmetinių Baltijos šalių karinių laivų junginio BALTRON pratybų BALTRON SQUADEX II-16 metu. Nesprogusios amunicijos ieškota ir per spalio 3-7 d. vykusias Karinių jūrų pajėgų pratybas „Kormoranas 2016″ ir kitus planinius Karinių jūrų pajėgų priešmininių laivų išplaukimus į jūrą ieškoti minų.

Pasak Karinių jūrų pajėgų atstovų, įdomus radinys Baltijos jūroje buvo aptiktas šių metų balandžio 9 dieną. Tąkart apie 21 jūrmylių (apie 39 kilometrai) nuo Klaipėdos uosto jūroje buvo pastebėtas plūduriuojantis apie 1,5 metro virš vandens iškilęs cilindro formos metalinis ir stipriai aprūdijęs objektas. Jį apžiūrėję Karinių jūrų pajėgų narai-išminuotojai identifikavo kaip senos torpedos korpusą. Užtikrinant, kad Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje rastas objektas nekeltų grėsmės laivybai kaip navigacinė kliūtis, jis buvo sunaikintas vietoje.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.01.02; 04:38

Spalio 1 – 28 d. Lietuvoje vykstančiose tarptautinėse pratybose „Baltijos piranija“ ( angl. „Baltic Piranha“), kuriose su savo atsigabenta modernia karine technika dalyvauja kariai iš Lietuvos, JAV, Liuksemburgo ir Belgijos, be įprastų tokio pobūdžio pratybų dalyvių, šiais metais taip pat bus galima sutikti ir du tvirtai ant keturių kojų stovinčius Belgijos kariuomenės, kovinių inžinierių „karius specialistus“ – 5 ir 7,5 metų belgų aviganius Harry ir Darry.

Į Lietuvą pratyboms atsivežti Balgijos karių tarnybiniai šunys yra sukaupę didelę patirtį, jie yra dalyvavę jau ir keliose tarptautinėse operacijose Afganistane. Tarnybinai šunys buvo pasitelkiami remiant oro uosto apsaugą vykdančius karius, atliekant sprogmenų paiešką.

Continue reading „Belgų kariuomenės kinologai – išminuotojai dalijasi patirtimi su Lietuvos išminuotojais”