Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Išnagrinėję ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, įvertinę liudytojų apklausas, Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai priėmė sprendimą nutraukti vasario pradžioje pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio priekabiavimo vienoje iš šalies aukštųjų mokyklų.

Toks sprendimas priimtas nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, tačiau konstatuota, kad kai kurių aukštosios mokyklos buvusių dėstytojų elgesys buvo neetiškas ir nesuderinamas su dėstytojo pareigomis.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas siekiant baudžiamosios teisės prasme įvertinti viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad vienos aukštosios mokyklos kai kurie dėstytojai galimai seksualiai priekabiavo prie studentų, o įstaigos vadovybė ir administracija į studentų skundus galbūt reagavo netinkamai ir nesiėmė reikiamų priemonių.

Įtarimai dėl galimo seksualinio priekabiavimo metų pradžioje buvo pasirodę ne kartą. Juose minimi ir garsūs Lietuvos menininkai. Tarp jų – trys Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojai. Iš pareigų pasitraukė profesorius Jonas Gasiūnas, docentas Arvydas Liepuonius. Seksualiniu priekabiavimu buvo kaltinamas ir fotografas, VDA dėstytojas Gintautas Trimakas.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daugiau kaip 20 liudytojų, trys asmenys buvo apklausti liudytojais apie savo pačių galimai padarytą nusikalstamą veiką. Du asmenys ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais buvo pripažinti nukentėjusiaisiais.

Vertinant duomenis, susijusius su viena iš nukentėjusiųjų, nustatyta, kad galbūt vieno iš dėstytojų priešingi teisei seksualinio pobūdžio veiksmai buvo atlikti 2000-2001 metais. Pagal baudžiamosios teisės nuostatas, baudžiamoji atsakomybė nustatoma pagal galimai nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančius baudžiamuosius įstatymus. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad baudžiamoji atsakomybė už seksualinį priekabiavimą nebuvo numatyta tuo metu galiojusiame Baudžiamajame kodekse, todėl, neįžiūrint požymių kitų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, šioje dalyje ikiteisminis tyrimas nutrauktinas nesant nusikalstamos veikos požymių.

Baudžiamosios teisės prasme vertinant kitos nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, galimi seksualinio priekabiavimo atvejai nenustatyti, tačiau tam tikri vieno iš dėstytojų vieši pasisakymai 2017 metais gali būti vertinami kaip įžeidimas. Pažymėtina, kad įžeidimas nuo 2015 m. liepos mėn. baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Įžeidimu padaryta žala asmens garbei ir orumui gali būti atlyginta asmeniui kreipiantis su ieškiniu į teismą civilinio proceso tvarka.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir siekiant išsiaiškinti, ar įstaigos vadovybė ir administracija į studentų skundus galbūt reagavo netinkamai ir nesiėmė reikiamų priemonių. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu gautą medžiagą, nustatyta, kad aukštojoje mokykloje nuo 2009 metų yra sukurta metodika gauti iš studentų nuomonę apie studijas įvairiais aspektais. 2015 ir 2017 metais metodika buvo modernizuota, į anonimines studijų vertinimo anketas buvo įtraukti klausimai, susiję su dėstytojų bendravimu su studentais, informacijos pateikimu apie galimus seksualinio priekabiavimo atvejus. 2018 metais buvo atlikta atsakymų į šiuos klausimus kiekybinė analizė, identifikuoti dėstytojai, kurių atžvilgiu studentai išsakė nusiskundimų. Minėti dėstytojai buvo kviečiami individualiam pokalbiui bei įspėti ir pakartotinai supažindinti su akademinės etikos klausimus reglamentuojančiais vidiniais teisės aktais.

Įvertinus visą ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktinas nesant požymių nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 152 str. 1 d., o nustatyti darbo drausmės ir akademinės etikos pažeidimai turi būti sprendžiami aukštosios mokyklos vidaus ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą per 20 dienų gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.04; 06:42

viktoras-k

Neseniai viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ pateikė gyventojų apklausos, kurią atlieka kas mėnesį, duomenis. Šia apklausa norima sužinoti gyventojų nuomonę apie valstybės institucijų veiklą, pasitikėjimą jomis ir kt.

Apklausos duomenys rodo, kad šalies policija, 2010-ųjų spalį pasididžiavusi išaugusiu žmonių pasitikėjimu (ja pasitikėjo 51 proc. gyventojų, toks aukštas pasitikėjimas buvo pasiektas ir šių metų balandį), nusvilino sparnus. Lapkritį šis pasitikėjimas smuktelėjo iki 48 proc., o nepasitikinčiųjų policija padaugėjo 2 proc. (nuo 45 proc. spalį  iki 47 proc. lapkritį). Verta priminti, kad mažiausią pasitikėjimą policija pelnė šių metų kovą – 43 proc.

Continue reading „Ką slepia apklausos?”