Giorgia Meloni, kraštutinių dešiniųjų „Italijos brolių“ lyderė. Epa – ELTA foto

Roma, lapkričio 16 d. (dp-ELTA). Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni gynėsi sulaukusi kritikos, kad pasiėmė dukrą į G20 viršūnių susitikimą Indonezijos Balio saloje.
 
Po dviejų dienų „nenuilstamo darbo“ ji susidūrė su „neįtikėtinais debatais“ dėl to, ar buvo teisinga pasiimti dukrą keturioms dienoms, kai buvo išvykusi, trečiadienį feisbuke parašė kraštutinių dešiniųjų politikė.
 
Kai kurios žiniasklaidos priemonės nuo antradienio praneša, kad G. Meloni keliavo į viršūnių susitikimą su savo 6 metų vaiku ir aukle. „Nejaugi manote, kad tai jūsų reikalas, kaip aš auginu savo dukrą?“, – savo įraše klausė G.  Meloni diskusijos „iniciatorių“.
 
45 metų radikalios dešiniųjų partijos „Italijos broliai“ lyderė tvirtino turinti teisę daryti viską, ką gali, tautos labui, neatimdama iš dukters motinos.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.11.17; 08:06

G. Meloni oficialiai perėmė vyriausybės vairą iš M. Draghio. EPA-ELTA nuotr.

Roma, spalio 23 d. (AFP-ELTA). Naujoji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį oficialiai perėmė vyriausybės vairą iš savo pirmtako Mario Draghio. Jiedu kalbėjosi apie 90 minučių, o tada M. Draghis perdavė G. Meloni sidabrinį varpelį, kurį vyriausybės vadovas naudoja per debatus kabinete.
 
Ultradešiniosios partijos „Italijos broliai“ (FDI) lyderė šeštadienį buvo prisaikdinta premjere. 46-erių G. Meloni yra pirmoji moteris šiame poste. Vicepremjerais paskirti Matteo Salvinis ir Antonio Tajanis iš koalicinių partijų.
 
M. Salvinis iš „Lygos“ partijos eis ir transporto ministro pareigas. O A. Tajanis iš „Pirmyn, Italija“, buvęs Europos Parlamento pirmininkas, vadovaus Užsienio reikalų ministerijai.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.10.24; 02:00

Italijos Senato pirmininku išrinktas Musolinio gerbėjas I. La Russa. EPA-ELTA nuotr.

Roma, spalio 13 d. (dpa-ELTA). Kraštutinių dešiniųjų politikas Ignazio La Russa, kurio namų svetainėje stovi Italijos fašistinio diktatoriaus Benito Mussolinio statula, ketvirtadienį per naujojo Italijos parlamento atidarymo sesiją buvo išrinktas Senato pirmininku.
 
Būdamas mažesniųjų iš dvejų rūmų Romoje vadovu, 75 metų senatorius užima antrąsias aukščiausias pareigas respublikoje po prezidento.
 
I. La Russa yra radikalios kraštutinių dešiniųjų partijos „Italijos broliai“ pirmininkės Giorgios Meloni kolega. Ji, kaip tikimasi, artimiausiomis dienomis taps šalies ministre pirmininke. O jis buvo pageidaujamas G. Meloni kandidatas į Senato pirmininko pareigas.
 
I. La Russa – prieštaringai vertinamas politikas, be kita ko, ir dėl savo pasisakymų apie Italijos istoriją ir fašizmą. Per rinkimų kampaniją jis teigė, kad visi italai yra „Dučės paveldėtojai“. „Dučė“ buvo B. Musolinio pravardė, reiškianti „Vadas“.
 
Per koronaviruso pandemiją socialinėje žiniasklaidoje jis patarė italams liautis spaudus rankas, o vietoj to atilikti fašistų „romėnų pasveikinimą“, kuris yra analogiškas Hitlerio pasveikinimui nacistinėje Vokietijoje.
 
Prieš ketverius metus viename interviu I. La Russa išdidžiai rodė savo namų svetainę su fašistiniais suvenyrais ir B. Musolinio statula.
I. La Russa per Senato pirmininko rinkimus gavo 116 balsų. Reikiama absoliuti dauguma iš 206 senatorių buvo 104.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.10.14; 07:24

Italijos vėliava

Roma, rugsėjo 25 d. (ELTA). Sekmadienį Italijoje vyksta pirmalaikiai rinkimai, po kurių šalyje gali būti sudaryta dešiniausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų vyriausybė, o ministro pirmininko postą pirmą kartą gali užimti moteris, praneša portalas „eurointegration.com“.
 
Surengti pirmalaikius rinkimus prireikė todėl, kad premjero Mario Draghi vyriausybė liepos mėnesį pareiškė atsistatydinanti.
 
Naujausios apklausos rodo, kad rinkimus tikriausiai laimės dešiniųjų jėgų aljansas, kuriam vadovauja partijos „Italijos broliai“ (Fratelli d’Italia) lyderė Giorgia Meloni.
 
Ši politikė turėtų tapti naująja Italijos vyriausybės vadove.
 
Per 2018 metais įvykusius rinkimus „Italijos broliai“ tesurinko 4 proc. balsų.
 
Balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai bus paskelbti apie vidurnaktį.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)

Giorgia Meloni, kraštutinių dešiniųjų „Italijos brolių“ lyderė. Epa – ELTA foto

Roma, rugpjūčio 10 d. (AFP-ELTA). Giorgia Meloni, kraštutinių dešiniųjų „Italijos brolių“ lyderė, siekė „detoksikuoti“ šalies postfašistinį judėjimą ir jai pavyko kaip niekada priartinti šią partiją prie valdžios. „Italijos broliai” pirmauja nuomonių apklausose, o pačios G. Meloni reitingas aukščiausias tarp visų partijų vadovų, ji kelia save į ministres pirmininkes, jei „Italijos broliai“ bus pirmi per rinkimus rugsėjo 25 dieną.
 
Smulkaus sudėjimo 45 metų šviesiaplaukė įtaigiu balsu vilioja italus šūkiu: „Dievas, šalis ir šeima“. Per rinkimus 2018 m. jos partija laimėjo vos kiek daugiau nei keturis procentus balsų, bet dabar jos populiarumas siekia 23 proc. ir ji vadovauja dešiniųjų aljansui, kurį sudaro Matteo Salvini „Lyga“ ir Silvio Berlusconi „Forza Italia“. G. Meloni patraukė daugybę rinkėjų, nepatenkintų status quo, Europos Sąjungos „diktatu“, didelėmis gyvenimo išlaidomis ir ribotomis Italijos jaunimo galimybėmis.
 
G. Meloni žada sumažinti mokesčius ir biurokratiją, didinti išlaidas gynybai, uždaryti Italijos sienas, kad apsaugotų šalį nuo „islamizacijos“, iš naujo derėtis dėl Europos sutarčių, kad sugrąžintų daugiau galių Romai, ir kovoti su „LGBT lobistais“. Ji taip pat nori sustabdyti Italijos gyventojų skaičiaus mažėjimą skatindama gimstamumą, bet ne leisdama imigrantams natūralizuotis, 2016 m. ji įspėjo dėl „etninio pakeitimo“, kuris vyksta Italijoje. „Apskritai G. Meloni siejama su protestu, nepasitenkinimu“, – sakė Bolonijos universiteto politikos mokslų profesorė Sofia Ventura.
 
Be to, su kitomis prieš isteblišmentą nusistačiusiomis pagrindinėmis Italijos partijomis – Penkių žvaigždžių judėjimu ir „Lyga“, abi pernai įėjo į ministro pirmininko Mario Draghi vyriausybę –  ji vienintelė varžosi rinkimuose nesusitepusi reputacijos.
 
Fašizmas liko istorijoje
 
G. Meloni partija, kurios pavadinimas kilęs iš pirmosios valstybinio himno eilutės, yra politinė Italijos socialinio judėjimo (MSI), kurį po Antrojo pasaulinio karo subūrė fašistų diktatoriaus Benito Mussolini šalininkai, įpėdinė, naudojanti tą patį nacionalinių žalios, baltos ir raudonos spalvų liepsnos simbolį – tokį patį naudojo ir buvęs Nacionalinis frontas Prancūzijoje. Tačiau G. Meloni stengiasi nuraminti nuosaikius balsus savo judėjime, nes žino, jog norint laimėti valdžią jai reikia išplėsti savo elektoratą.
 
„Italijos dešinieji jau prieš dešimtmečius paliko fašizmą istorijai“, – sakė ji šią savaitę vaizdo žinutėje, skirtoje tarptautiniams kritikams. B. Mussolini padarė „keletą klaidų, ypač dėl rasinių įstatymų ir įsitraukimo į Antrąjį pasaulinį karą“, sakė ji 2016 m. ir pridūrė, kad jis pasiekė ir istorinių laimėjimų, „bet tai jo negelbsti“. Pernai ji patikslino, kad „Italijos broliai“ nepuoselėja „nostalgiško požiūrio į fašizmą, į rasizmo ir antisemitizmo hipotezes“.
 
Krikščionė, italė, motina
 
1977 m. sausio 15 d. Romoje gimusi G. Meloni užaugo Garbatelos darbininkų klasės rajone ir anksti įsitraukė į politiką. Būdama paauglė, ji įstojo į MSI jaunimo padalinį, vėliau tapo MSI pakeitusio kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio aljanso studentų organizacijos vadove. 2006 m. buvo išrinkta į parlamento žemuosius rūmus ir tapo Deputatų rūmų viceprezidente. Po dvejų metų G. Meloni buvo paskirta jaunimo reikalų ministre S. Berlusconi vyriausybėje, ji tuomet buvo 31-erių – jauniausia ministrė pokario Italijoje.
 
Italijos vėliava

2012 m. ji įkūrė „Italijos brolius“, o tai, kad buvo jauna ir pasitikinti, be to, moteris, padėjo jai iškilti. Būdama vyresnė ir 2006 m. susilaukusi dukters su savo partneriu televizijos žurnalistu, G. Meloni pasinaudojo savo asmeniniu gyvenimu, siekdama žinomumo visoje šalyje. „Aš – Georgia, esu moteris, motina, italė, krikščionė“, – pareiškė ji 2019 m. per mitingą Romoje. Šie jos žodžiai, suderinti su šokių muzika, išplito internete.
 
Jos partija buvo vienintelė pagrindinė partija, 2021 m. vasario mėnesį atsisakiusi prisijungti prie M. Draghi nacionalinės vienybės vyriausybės, ši opozicinė laikysena padėjo jai pakelti populiarumo reitingą apklausose. G. Meloni nepritarė griežtoms M. Draghi koronaviruso priemonėms, ypač vadinamajam Žaliąjam pasui, reikalavusiam, kad darbuotojai pasiskiepytų.
 
Kitaip nei nuo seno su Maskva ryšius palaikantys M. Salvini ir S. Berlusconi, po Rusijos invazijos G. Meloni palaikė tvirtą M. Draghi paramą Ukrainai. Tačiau ji aštriai kritikuoja Europos Sąjungą ir yra Europos konservatorių ir reformistų partijos (ECR), kuriai priklauso ir Ispanijos „Vox“ bei Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ partijos, pirmininkė.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.08.11; 06:50