Į Lampedūzos salą plūsta nelegalūs migrantai. EPA – ELTA nuotr.
Roma, rugsėjo 16 d. (dpa-ELTA). Italijos premjerė Giorgia Meloni pakvietė Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen apsilankyti Lampedūzoje po to, kai pastarosiomis dienomis itin išaugo neteisėta migracija iš Afrikos į šią Italijos salą Viduržemio jūroje, informuoja naujienų agentūra dpa.
G. Meloni socialiniame tinkle „X“ („Twitter“) penktadienio vakarą patalpino vaizdo įrašą, kuriame paragino EK vadovę atvykti į salą ir „asmeniškai įsitikinti situacijos rimtumu“.
Nuo šios savaitės pradžios į Lampedūzą, esančią tarp Šiaurės Afrikos ir Sicilijos, valtimis atplaukė tūkstančiai migrantų.
Vien antradienį saloje išsilaipino apie 5 000 neteisėtų migrantų, daugiau nei bet kurią kitą dieną prieš tai. Vienu metu migrantų priėmimo centre buvo apie 6 800 žmonių.
Ši Italijos sala yra netoli Sfakso, Tuniso miesto Viduržemio jūros pakrantėje (juos skiria apie 170 km – ELTA), todėl ji jau seniai tapo migracijos epicentru žmonėms iš Afrikos siekiant patekti į Europą. Trečiadienio vakarą Lampedūzos miesto taryba paskelbė nepaprastąją padėtį. Prie Italijai priklausančios Lampedūzos salos. EPA – ELTA foto
Nelegalių migrantų krizės ištikta Lampedūzos sala. EPA – ELTA foto
Italijos premjerė teigia, kad šįmet šalis susiduria su nepakeliamu migrantų srautu ir tapo akivaizdu, kad nei Italija, nei Europa nebesusitvarko su atvykstančių neteisėtų migrantų antplūdžiu.
G. Meloni paskelbė, kad pirmadienį bus nuspręsta dėl „išskirtinių priemonių“, pavyzdžiui, gali būti prailgintas laikas, kurį migrantai gali praleisti pabėgėlių centruose.
Italiją nuo 2022 m. spalio valdo dešiniųjų partijų koalicija su G. Meloni priešakyje, o vienas jos pažadų buvo pažaboti neteisėtą migraciją. Tačiau dabar į Italiją atvyksta daugiau migrantų nei anksčiau.
Italijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo 2023 metų pradžios iki rugsėjo 15 d. į šalį valtimis atvyko apie 127 200 žmonių. Tuo pačiu metu 2022 m. šis skaičius siekė apie 66 200.
Lampedūzos sala. nelegalūs migrantai. EPA – ELTA nuotr.
Reaguodama į įvykius Italijoje, Vokietija planuoja tęsti migrantų priėmimą pagal savanorišką schemą, nors anksčiau šią savaitę procesas buvo sustabdytas, nes Italija „neparodė noro priimti žmones atgal pagal Dublino procedūrą“.
Pagal šias taisykles migrantai turi užpildyti prieglobsčio prašymus pirmojoje ES valstybėje, kurioje jie buvo užregistruoti, nors yra numatyta ir išimčių. Bandantys patekti į kitą valstybę gali būti grąžinti ten, kur buvo užregistruoti pirmiausia.
Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser sako, kad dabar tapo akivaizdu, jog jos šalis parodys solidarumą su Italija.
Anksčiau Vokietija pažadėjo priimti 3 500 migrantų. Kol kas, 1 700 buvo perduoti Vokietijai pagal taip vadinamą savanorišką solidarumo mechanizmą.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. EPA-ELTA nuotr.
Naujasis Delis, rugsėjo 10 d. (AFP-ELTA). Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį pranešė, kad Italija dar nenusprendė, ar pasitraukti iš Kinijos investicinio plano „Juosta ir kelias“, tačiau ir tuo atveju, tai nepakenks dvišaliams santykiams.
„Mes dar nepriėmėme sprendimo“, – teigė G. Meloni per spaudos konferenciją, surengtą baigiantis Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimui Naujajame Delyje, praėjus dienai po susitikimo deryboms su Kinijos premjeru Li Qiangu.
Jeigu Roma nuspręstų pasitraukti, tai „nepakenktų santykiams“ su Kinija, pabrėžė G. Meloni.
Kritikų teigimu, „Juostos ir kelio“ planas yra Trojos arklys, kuriuo siekiama sustiprinti Kinijos įtaką, o G. Meloni, nors jaučia spaudimą nuspręsti pasitraukti iš iniciatyvos, tikisi tai padaryti nekurstant įtampos.
Sutartis automatiškai būtų atnaujinta 2024 metų kovo mėnesį, jei Italija iki šių metų pabaigos nenuspręstų iš jos pasitraukti.
G. Meloni pažymėjo, kad vyriausybė „vertina privalumus“, susijusius su dalyvavimu trilijono dolerių vertės investicijų plane, prie kurio skolų kamuojama Italija prisijungė 2019 metais. Italija vienintelė iš išsivysčiusių demokratinių šalių grupės yra pasirašiusi šią sutartį.
Italijos užsienio reikalų ministras Antonio‘us Tajanis anksčiau rugsėjo mėnesį teigė, kad „Juostos ir kelio“ iniciatyva „nedavė rezultatų, kokių tikėjomės“.
Italijos ministrė pirmininkė planuoja su valstybiniu vizitu vykti į Pekiną per ateinančius kelis mėnesius arba kitų metų pradžioje, tačiau apie galimą vizito datą nepranešama.
„Į Kiniją bus prasmingiau vykti tada, kai turėsime daugiau informacijos apie mūsų dvišalį bendradarbiavimą ir apie tai, kaip jį plėtoti“, – sakė ji.
G. Meloni susitikimas su Li Qiangu – pirmasis akis į akį – įvyko tuo metu, kai platus Didžiojo dvidešimtuko (G-20) valstybių aljansas pristatė ambicingus planus sukurti šiuolaikinį „Prieskonių kelią“, jungiantį Europą, Artimuosius Rytus ir Indiją, kuris, kaip tikisi pasirašiusios šalys, gali tapti atsvara gausioms Kinijos išlaidoms infrastruktūrai.
Kai kurie analitikai tikisi, kad G. Meloni nuspręs pasitraukti iš „Juostos ir kelio“ iniciatyvos ir tuo pat metu sustiprinti kitus galiojančius Italijos ir Kinijos susitarimus.
Šeštadienį įvykęs susitikimas su Li Qiangu „patvirtino bendrą ketinimą įtvirtinti ir pagilinti Romos ir Pekino dialogą svarbiausiais dvišaliais ir tarptautiniais klausimais“, teigiama G. Meloni biuro pranešime.
J. Bidenas susitiko su G. Meloni. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, liepos 28 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas, ketvirtadienį susitikęs su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni, pagyrė ją už tvirtą paramą Vakarų pastangoms padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos invazijos, kartu palikdamas nuošalyje bet kokius nuogąstavimus dėl jos kraštutinių dešiniųjų vyriausybės.
J. Bidenas sakė, kad G. Meloni taip pat suteikė „labai stiprią paramą ginantis nuo Rusijos žiaurumų“.
Italijos ministrė pirmininkė, sėdėdama kartu su J. Bidenu Ovaliajame kabinete, sakė, kad „didžiuojasi“ Italijos veiksmais padedant Ukrainai.
„Mes žinome, kas yra mūsų draugai sunkiais laikais, ir manau, kad Vakarų valstybės parodė, jog gali pasikliauti viena kita daug (labiau), nei kai kas manė“, – sakė ji.
„Remti Ukrainą reiškia ginti taikų žmonių ir valstybių sambūvį visame pasaulyje. Priešingai nei kai kas sako, Ukrainos pasipriešinimas atitolina pasaulinį karą, o ne priartina jį“, – sakė ji šiek tiek laužyta anglų kalba.
Baltieji rūmai mažiau dėmesio skyrė prieštaringai G. Meloni vidaus darbotvarkei, o daugiau – Italijos, kaip NATO ir Didžiojo septyneto, kuriam Italija vadovaus 2024 metais, narės vaidmeniui.
J. Bidenas sakė, kad JAV ir Italijos prekyba pernai pasiekė 100 mlrd. dolerių ir „nėra jokios priežasties, kodėl ji negalėtų didėti“.
Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby trečiadienį žurnalistams sakė, kad J. Bidenas „labai laukė vizito“, ir atmetė bet kokius ginčus dėl G. Meloni politikos.
JAV pareigūnai mano, kad Italijos premjerė atėjusi į valdžią tapo nuosaikesnė ir daugelį nustebino savo ryžtinga pozicija dėl paramos Ukrainai prieš Rusiją, kurios prezidentas Vladimiras Putinas artimai draugavo su dabar jau velioniu ilgamečiu Italijos premjeru Silvio Berlusconi.
Baltieji rūmai taip pat nepajuto įtampos dėl opios Kinijos temos. Europos šalys ir Vašingtonas iš esmės sutaria, kad atėjo laikas mažinti pavojingą priklausomybę nuo Pekino – „mažinti riziką“, kaip vadinama naujoji politika. Tačiau mažiau sutariama dėl detalių, kaip toli eiti ir kiek ekonominės rizikos galima toleruoti.
G. Meloni konkrečiai buvo spaudžiama pasitraukti iš Kinijos iniciatyvos „Juosta ir kelias“ – trilijono dolerių vertės investicijų į infrastruktūrą schemos, kuria Pekinas naudojasi siekdamas užsitikrinti įtaką visame pasaulyje, daugiausia ekonominių sunkumų turinčiose šalyse.
Kalbėdamas apie būsimą G. Meloni vaidmenį organizuojant kitų metų G7 aukščiausiojo lygio susitikimą, J. Bidenas pajuokavo: „Tikiuosi, kad būsite man okmaloni“.
Popiežius Pranciškus ir V. Zelenskis aptarė humanitarinę pagalbą Ukrainai. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, gegužės 13 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus šeštadienį Vatikane priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir aptarė nuo Rusijos sukelto karo nukentėjusiems žmonėms reikalingą pagalbą, informuoja AFP.
Vatikano išplatintame pranešime sakoma, kad popiežiaus asmeninė audiencija su V. Zelenskiu truko 40 minučių, o jos metu buvo aptarta „besitęsiančio karo sukelta humanitarinė ir politinė situacija Ukrainoje“. Tačiau Rusija pranešime nebuvo įvardinta tiesiogiai.
86-erių metų pontifikas užtikrino V. Zelenskį nuolat besimeldžiąs ir prašąs Dievo taikos dar nuo 2022 m. vasario ir tai liudija daugelis jo viešų pareiškimų.
Ukrainos prezidentas ir Vatikano vadovas sutiko, kad humanitarinė pagalba Ukrainos žmonėms privalo tęstis. Popiežius ypač pabrėžė, kad skubi parama reikalinga labiausiai pažeidžiamiems žmonėms – nekaltoms karo aukoms.
Po susitikimo V. Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“ rašė esąs dėkingas už popiežiaus Pranciškaus asmeninį dėmesį milijonų ukrainiečių tragedijai. Jis teigė, kad taip pat buvo aptartas dešimčių tūkstančių vaikų likimas, kuriuos Rusija prievarta išvežė iš Ukrainos.
Anksčiau šeštadienį V. Zelenskis susitiko su Italijos prezidentu Sergio Mattarella ir premjere Giorgia Meloni, o sekmadienį lankysis Vokietijoje.
Balandžio mėnesį popiežius priėmė Ukrainos premjerą Denysą Šmyhalį, kuris pakvietė jį apsilankyti Ukrainoje. Premjeras taip pat paprašė pagalbos susigrąžinant vaikus, kuriuos rusai prievarta išvežė iš šalies. Pranciškus vėliau patvirtino žurnalistams norįs padėti.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. EPA-ELTA nuotr.
Roma, vasario 9 d. (AFP-ELTA). Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį pavadino „nepriimtinu“ Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sprendimą pakviesti Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį į Paryžių prieš ES aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje.
Susitikimo kuluaruose G. Meloni buvo paklausta, ar Prancūzijos ir Vokietijos ministrų kelionė šios savaitės pradžioje į Vašingtoną aptarti JAV žaliųjų subsidijų buvo nepriimtina.
„Atvirai kalbant, vakarykštis kvietimas V. Zelenskiui man atrodė labiau nepriimtinas, nes manau, kad mūsų stiprybė šioje kovoje yra vienybė“, – sakė ji žurnalistams.
„Aš suprantu vidaus politikos klausimus, tai, kad teikiama pirmenybė vidinei viešajai nuomonei, – sakė G. Meloni. – Tačiau yra momentų, kai pirmenybė vidinei viešajai nuomonei gali pakenkti tikslui, ir man atrodo, kad šis atvejis yra vienas iš tokių“.
Trečiadienį V. Zelenskis pradėjo netikėtą vizitą Europoje – apsilankė Jungtinėje Karalystėje, paskui Prancūzijoje, kur vakarieniavo su E. Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
Italijos žiniasklaidos teigimu, G. Meloni nepatiko, kad ji buvo neįtraukta.
Vėliau V. Zelenskis su E. Macronu išvyko į Briuselį, kur ketvirtadienį kreipėsi į Europos Parlamentą.
Paklaustas apie G. Meloni pastabas, E. Macronas atsisakė konkrečiai komentuoti, tačiau žurnalistams sakė, kad „norėjau priimti jį, prezidentą Zelenskį, su kancleriu Scholzu“, nes Vokietija ir Prancūzija, kaip Minsko susitarimų partnerės, atlieka „ypatingą vaidmenį“ Ukrainos situacijoje.
Jis pridūrė, kad V. Zelenskis pats gali pasirinkti savo darbotvarkę. „Svarbu, kad kartu veiksmingai dirbtume ir kad turėtume strategiją, kuri padėtų rasti kelią į ilgalaikę taiką“, – sakė E. Macronas.
