Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos specialistai atliko ikiteisminės įvaikinimo procedūros antikorupcinį vertinimą. Nustatyta, kad šis procesas turi teisinio reguliavimo spragų, leidžiančių užtęsti įvaikinimo procesą.

Savo iniciatyva atlikę vertinimą, STT korupcijos prevencijos specialistai nustatė, kad ikiteisminio įvaikinimo proceso etapuose neaiškūs tam tikrų tarnautojų veiksmų vykdymo terminai arba šie terminai yra per ilgi. Taip pat nėra nustatyta šio proceso greitesnė tvarka tuo atveju, kai įvaikintojo ir siūlomo vaiko poreikiai sutampa.

Procedūroje nėra aišku, kokios priežastys lemia įvaikintojų privalomų mokymų pradžią ir trukmę. Visa tai sudaro sąlygas vilkinti ir gerokai apsunkina įvaikinimo procesą ar net lemia šio proceso nesėkmę.

„Įvaikinimo procese įžvilgėme esminių trūkumų, sudarančių sąlygas korupcijos rizikų atsiradimui. Vis tik labiausiai neramina tai, kad pačioje įvaikinimo procedūroje nedetalizuojami asmens, siekiančio įvaikinti siūlomą vaiką, atrankos vykdymo principai pagal nustatytus kriterijus ir kaip pasiekiamas galutinis rezultatas, dėl to ne tik didėja nesėkmingo įvaikinimo rizika, bet ir sudaromos sąlygos sprendimą priimantiems asmenims pasielgti neskaidriai ir nesąžiningai – pavyzdžiui, vaiką įvaikinti atiduoti ne pagal visus kriterijus tinkamiausiems įvaikintojams, bet tiems, kurių tiesiog geresnė finansinė padėtis“, – sako Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos vadovas Romualdas Gylys.

Pasak STT korupcijos prevencijos specialistų, įvaikinimo procedūros teisinis reguliavimas nenustato atvejų, kuriems esant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) kreipiasi į savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS) dėl pakartotinio patikrinimo, kurio metu įvaikintojams galintys būti įvaikinti vaikai nesiūlomi, todėl įvaikintojams gali būti sudaromos dirbtinės kliūtys tęsti įvaikinimo procedūrą įrašant jį į norinčių įvaikinti vaikus asmenų sąrašus ir taip ją pailginti, kartu siūlant įvaikinti vaiką kitam įvaikintojui. Tarnyba taip pat gali neatlikti pakartotinio patikrinimo, kai jis iš tikrųjų būtinas įvaikintojui, ir tęsti įvaikinimo procedūrą.

STT atkreipia dėmesį, kad įvaikintojų parinkimas tam tikram vaikui priklauso nuo vieno asmens ir yra nekontroliuojamas, nes komisiją sudaro 4 Tarnybos Įvaikinimo skyriaus tarnautojai, iš jų 3 yra tiesiogiai pavaldūs Įvaikinimo skyriaus vedėjui (komisijos pirmininkui). Taip pat nenustatyta galimybė komisijos posėdyje dalyvauti stebėtojams, kurie galėtų būti iš kitų institucijų ikiteisminio įvaikinimo procese dalyvaujantys ir išmanantys šią sritį, nedaromas ir komisijos posėdžio garso įrašas.

Šios aplinkybės leidžia abejoti ar ikiteisminio įvaikinimo procedūra atliekama skaidriai ir objektyviai.

STT antikorupcinio vertinimo išvadą dėl įvaikinimo procedūros pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Tarnybai bei paprašė per du mėnesius informuoti kaip buvo atsižvelgta į pateiktas pastabas.

STT pareigūnai 2016 m. antikorupciniu požiūriu įvertino 266 aktualius teisės aktus ar jų projektus. Iš viso teisės aktų projektų rengėjams pateikta daugiau nei 600 antikorupcinio pobūdžio pastabų. Daugiau nei 70 proc. teisės aktų STT specialistai įvertino savo iniciatyva – atlikę analizę ir vadovaudamiesi prioritetinėmis kryptimis.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

2017.03.23; 03:25