J. Bidenas derybose su Saudo Arabijos kronprincu iškėlė J. Khashoggio nužudymo klausimą. EPA-ELTA nuotrauka

Džeda, liepos 16 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas teigia, kad penktadienį derybose su Saudo Arabijos kronprincu Mohammedu bin Salmanu iškėlė „The Washington Post“ žurnalisto Jamalo Khashoggio nužudymo klausimą.
 
„Jis (M. bin Salmanas) iš esmės pareiškė, kad nėra asmeniškai atsakingas (dėl J. Khashoggio mirties). Aš nurodžiau, kad laikausi priešingos nuomonės, – teigė J. Bidenas. – Kalbėdamas šia tema buvau tiesmukas. Savo nuomonę pareiškiau labai aiškiai“.
 
JAV lyderis prieš tai buvo aršiai kritikuojamas dėl šios savo kelionės į Saudo Arabiją. Jis 2019 m. per savo rinkiminę kampaniją pažadėjo, kad privers Rijadą atsakyti už J. Khashoggio nužudymą.
 
Saudo Arabijos vyriausybę kritikavęs J. Khashoggis buvo nužudytas šios šalies konsulate Stambule. JAV žvalgybos duomenimis, nužudymą užsakė kronprincas M. bin Salmanas.
 
Penktadienį į derybų vietą atvykęs J. Bidenas iš pradžių sudaužė kumščiais su M. Bin Salmanu ir tuomet abu jie įėjo į pastatą, kuriame JAV prezidentas dar susitiko su Saudo Arabijos karaliumi Salmanu. Saudo Arabijos žiniasklaidos paskelbtose uždaro susitikimo nuotraukose buvo matyti aplink ovalų stalą sėdinčios abiejų šalių delegacijos.
 
2019 m. per prezidentinius debatus J. Bidenas pažadėjo, kad tapęs JAV prezidentu užtikrins, jog Saudo Arabija dėl J. Khashoggio nužudymo taptų „parijų“ valstybe. Tačiau dabar jis savo šalyje junta milžinišką spaudimą dėl sparčiai augančių degalų kainų. Saudo Arabija yra viena didžiausių pasaulio naftos gamintojų.
 
Nepaisant to, prieš išvykdamas į Saudo Arabiją J. Bidenas patikino, kad neiškeis žmogaus teisių į pigesnę naftą.
 
Susitikęs su Saudo Arabijos vadovais, šeštadienį J. Bidenas dar dalyvaus susitikime su šešių Persijos įlankos šalių lyderiais.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.07.16; 00:30

Jamalis Khashoggis. EPA-ELTA nuotrauka

Dubajus, gruodžio 3 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį tvirtino nepamiršęs Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo, kai gynė savo sprendimą per kelionę į Persijos įlankos šalis lankytis ir Saudo Arabijoje.
 
Šeštadienį E. Macronas taps vienu pirmųjų Vakarų lyderių, susitikusių su faktiniu karalystės valdovu, sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu, po J. Khashoggi nužudymo Saudo Arabijos konsulate Stambule 2018 metais.
 
J. Khashoggi žmogžudystė sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, kuris ir toliau nemalšta. Tačiau E. Macronas teigė, kad neįmanoma bendrauti su regionu, ignoruojant galingą Saudo Arabiją. „Argi būtų galima manyti, kad galime padėti Libanui ir išsaugoti taiką bei stabilumą Artimuosiuose Rytuose, jei sakome: „Mes nekalbėsime su Saudo Arabija, daugiausia gyventojų turinčią ir galingiausia Persijos įlankos šalimi?“, – sakė jis Dubajuje, pirmoje savo kelionės sustojimo stotelėje.
 
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Šeštadienį E. Macronas skris į Saudo Arabijos Džidos miestą prie Raudonosios jūros po nakvynės Katare – dar vienoje išteklių turtingoje Persijos įlankos šalyje, kurioje Prancūzija kitais metais gins savo titulą per pasaulio futbolo čempionatą.
 
2018 m. spalio 2 d. J. Khashoggi atvyko į Saudo Arabijos konsulatą Stambule pateikti dokumentų, kad galėtų tuoktis su savo sužadėtine turke. Pasak JAV ir Turkijos pareigūnų, laukęs Saudo Arabijos smogikų būrys jį pasmaugė ir sukapojo kūną, kuris taip ir nebuvo rastas.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.12.04; 04:45

Žurnalistas Jamalis Khashoggis, pagarsėjęs Saudo Arabijos kronprinco Mohammedo bin Salmano kritika. EPA – ELTA nuotr.

Turkija dėl Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggio nužudymo Stambule 2018-ųjų spalį pareiškė kaltinimus 20-iai įtariamųjų.
 
Prokurorų teigimu, buvęs Saudo Arabijos žvalgybos tarnybos vadovo pavaduotojas Ahmadas Asiris ir buvęs Saudo Arabijos sosto įpėdinio princo Mohammedo bin Salmano patarėjas Saudas al-Qahtanis kaltinami paskatinus įvykdyti žmogžudystę, o 18 kitų asmenų kaltinami įvykdžius „tyčinę ir siaubingą žmogžudystę“ Saudo Arabijos konsulate Stambule.
 
Vakarų šalių žvalgybos agentūros mano, kad įsakymą nužudyti J. Khashoggį davė kronprincas M. bin Salmanas, bet jis tokius pareiškimus neigia.
 
Stambulo generalinė prokuratūra teigia paruošusi kaltinimus, remdamasi įvairiais įrodymais: daugiau kaip 50 liudininkų, įskaitant J. Khashoggio sužadėtinę turkę Haticę Cengiz, parodymais, telefonų duomenimis ir filmuota medžiaga.
 
Prokuratūros pareiškime nurodoma, kad ieškoma visų 20 įtariamųjų, siekiant juos suimti, o tyrimas tęsiamas toliau. Tolesnio tyrimo metu siekiama nustatyti kitus galimus įtariamuosius, kurie galėjo vykdyti žmogžudystę, duoti nurodymus ar bandyti dangstyti nusikaltimą.
 
Saudo Arabijos pilietis J. Khashoggis atvirai kritikavo princą M. bin Salmaną. Jis nužudytas 2018 metų spalį, kai atvyko į savo šalies konsulatą Stambule, bet iš jo taip ir nebeišėjo. Vyro palaikai nebuvo surasti iki šiol.
 
Saudo Arabijos pareigūnai ne kartą neigė pranešimus, teigiančius, kad M. bin Salmanas yra kaip nors susijęs su nužudymu. Tačiau Turkijos ir Jungtinių Tautų (JT) ekspertai reikalauja tolesnio tyrimo, siekiant nustatyti, ar M. bin Salmanas buvo vienas iš žmogžudystės sumanytojų.
 
Pernai gruodį Saudo Arabijos teismas nuteisė penkis asmenis mirties bausme už dalyvavimą nužudant J. Khashoggį, tačiau A. Asiris ir S. al-Qahtanis nebuvo nuteisti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.26; 02:00

Žurnalistas Jamalis Khashoggis, pagarsėjęs Saudo Arabijos kronprinco Mohammedo bin Salmano kritika. EPA – ELTA nuotr.

Saudo Arabijos generalinis prokuroras padarė išvadą, kad įsakymą nužudyti žurnalistą Jamalą Khashoggį davė Saudo Arabijos žvalgybos pareigūnas, o ne šalies sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas, skelbia BBC.

Pats princas, karaliaus Salmano sūnus ir faktinis Saudo Arabijos valdovas, taip pat neigė bet kokias sąsajas su nusikaltimu, bet kritikai teigia, kad labai mažai tikėtina, jog princas nežinojo apie šią operaciją.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas anksčiau yra pareiškęs, kad įsakymas nužudyti Khashoggį buvo gautas iš aukščiausių Saudo Arabijos valdžios sluoksnių, bet nemano, kad su tuo susijęs karalius Salmanas.

Remiantis pranešimais, spalio 2 d. po Saudo Arabijos konsulate Stambule kilusių grumtynių J. Khashoggiui buvo suleista mirtina injekcija.

Prokuroras dėl žurnalisto nužudymo apkaltino 11 žmonių ir penkiems iš jų siekia mirties bausmės. Tyrimas dėl dar 10 galimai susijusių asmenų tęsiamas.

JAV valstybės sekretorius Maikas Pompeo (k) ir Saudo Arabijos karalius Salmanas. EPA – ELTA nuotr.

Spaudos konferencijoje Rijade prokuroro pavaduotojas ir atstovas spaudai Shalaanas bin Rajihas Shalaanas sakė, kad po J. Khashoggio mirties jo kūnas buvo supjaustytas į gabalus pačiame konsulate.

Kaip teigiama, jo kūno dalys buvo perduotos vietiniam „bendrininkui“.

Ketvirtadienį Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu kai kuriuos Saudo Arabijos prokuroro pavaduotojo komentarus pavadino „nepriimtinais“.

„Jie sako, kas šis asmuo buvo nužudytas, nes priešinosi, bet jo žmogžudystė buvo iš anksto suplanuota. Be to, jie sako, kad jis buvo supjaustytas į gabalus, o tai nėra spontaniškas veiksmas. Tam reikalinga įranga, ir žmonės buvo anksčiau atgabenti jo nužudyti ir supjaustyti“, – sakė ministras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.16; 07:00

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo dar kartą informavo Saudo Arabijos sosto įpėdinį princą Mohammedą bin Salmaną, kad Jungtinės Valstijos privers visus su disidento žurnalisto Jamalo Khashoggio nužudymu susijusius asmenis atsakyti už savo veiksmus.

M. Pompeo, su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu pasikalbėjęs telefonu, pridūrė, kad Rijadas privalo padaryti tą patį.

Pasak Stambulo vyriausiojo prokuroro, J. Khashoggis buvo pasmaugtas spalio 2 dieną Saudo Arabijos konsulate Stambule. Vėliau jo kūnas buvo sukapotas ir juo atsikratyta. Tai esą buvusi iš anksto suplanuota operacija.

Iš pradžių Rijadas neigė ką nors žinąs apie žurnalisto likimą, tačiau po kurio laiko pripažino, kad jis buvo nužudytas ir kad žmogžudystė buvo tyčinė.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas prieš daugiau nei savaitę „The Washington Post“ išspausdintame straipsnyje tvirtino, kad nurodymas nužudyti J. Khashoggį buvo „gautas iš aukščiausių Saudo Arabijos valdžios sluoksnių“.

Tačiau kronprincas M. bin Salmanas griežtai neigia iš anksto žinojęs apie planus nužudyti žurnalistą.

Valstybės departamento atstovės Heather Nauert teigimu, M. Pompeo ir įtakingasis Saudo Arabijos princas per pokalbį taip pat aptarė padėtį Jemene. JAV valstybės sekretorius esą pakartojo Vašingtono raginimus nutraukti karo veiksmus ir pradėti Jungtinių Tautų (JT) vadovaujamas derybas.

Saudo Arabijos vadovaujama arabų šalių koalicijoje Jemeno kare palaiko šalies vyriausybę, kovojančią su Irano remiamais husių sukilėliais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.12; 08:30

Saudo Arabija pažadėjo, kad tiriant žurnalisto Jamalo Khashoggi dingimą, niekam nebus taikomos išimtys, trečiadienį teigė JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo. Nuotr.: M. Pompeo (k) ir Saudo Arabijos karalius Salmanas. EPA – ELTA nuotr.

Saudo Arabija žada, kad dingusio žurnalisto byloje išimtys nebus taikomos net įtakingiems asmenims. Taigi Saudo Arabija pažadėjo, kad tiriant žurnalisto Jamalo Khashoggi dingimą, niekam nebus taikomos išimtys, trečiadienį teigė JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.

Po Rijade vykusių derybų paklaustas, ar realu, kad baudžiamojon atsakomybėn šioje byloje gali būti patraukti ir Saudo Arabijos karališkosios šeimos nariai, M. Pompeo atsakė: „Jie nedarys jokių išimčių tiems, ką laikys atsakingais (dėl J. Khashoggi dingimo).“

Šiuos komentarus M. Pompeo išsakė skrisdamas iš Rijado, kur žurnalisto dingimą aptarė su karaliumi Salmanu ir kitais aukštais šalies lyderiais, į Turkiją, kur susitiks su šalies prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.

Prezidentas Donaldas Trumpas M. Pompeo į Rijadą išsiuntė su skubiu vizitu, kad numalšintų dėl J. Khashoggi – buvusio artimo Saudo Arabijos valdžiai žmogaus, vėliau tapusio jos kritiku ¬- dingimo kilusią krizę. Paskutinį kartą žurnalistas buvo pastebėtas spalio 2 dieną, kai įėjo į Saudo Arabijos konsulatą Stambule.

Turkijos pareigūnų įsitikinimu, pastaruoju metu JAV gyvenęs žurnalistas konsulate buvo nužudytas.

Po visą dieną Rijade trukusių derybų M. Pompeo išplatintame pranešime ir D. Trumpo paskelbtoje tviterio žinutėje teigiama, kad Saudo Arabijos vadovybė „tvirtai neigia ką nors žinanti apie tai, kas įvyko“ konsulate. Tačiau versijos, kad incidentas atstovybėje vis dėlto įvyko, tiesiogiai neatmetė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.17; 13:18

Disidentas, rašytojas ir žurnalistas Jamalis Khashoggis. EPA – ELTA nuotr.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde šeštadienį pareiškė esanti pasibaisėjusi dėl Saudo Arabijos disidento Jamalo Khashoggi likimo, bet vis tiek planuoja dalyvauti ekonominiame susitikime Rijade šį mėnesį.

J. Khashoggi yra Saudo Arabijos kritikas. Jo niekas nematė nuo tada, kai jis įėjo į karalystės konsulatą Stambule spalio 2 dieną. Dėl šio atvejo kai kurie dideli verslai ir žiniasklaidos priemonės pasitraukė iš karalystės antrosios „Ateities investicijų iniciatyvos“.

Visgi Ch. Lagarde teigė kol kas, nepaisant tarptautinio šurmulio, nekeičianti savo planų.

„Žmogaus teisės, informacijos laisvė yra pagrindinės teisės, o pranešama apie siaubingus dalykus, ir aš esu pasibaisėjusi“, – sakė ji žurnalistams Balyje, kur TVF rengia metinius susitikimus.

„Bet aš turiu atlikti TVF darbus visuose pasaulio kampeliuose ir su daugeliu vyriausybių“, – pridūrė Ch. Lagarde.

Rijadas šeštadienį atmetė kaltinimus, kad valdžios institucijos nurodė nužudyti J. Khashoggi Stambulo konsulato būstinėje, ir pavadino tai „melu ir nepagrįstais įtarimais“.

Tačiau ginčas dar labiau įsiplieskė, kai „The Washington Post“ pranešė, kad Turkijos pareigūnai iš pastato vidaus užfiksavo galimus įrodymus, kad J. Khashoggi buvo kankintas ir nužudytas konsulate.

„Bloomberg“, „The Financial Times“, „The Economist“ ir „The New York Times“ pasitraukė iš Saudo Arabijos renginio dėl nežinomybės apie dingusio vyro likimą.

Britų verslininkas Richardas Bransonas dėl šio įvykio stabdo su turizmu susijusius projektus Saudo Arabijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.13; 10:11