Richardas Sorgė, meistriškasis Stalino agentas. Knygos viršelis

Leidykla „Briedis“ pristato vieno garsiausių visų laikų šnipų biografiją – Oweno Matthewso „Richardas Sorgė, meistriškasis Stalino agentas“.

Richardas Sorgė (1895–1944), gimęs vokiečio tėvo ir rusės motinos šeimoje, nugyveno be galo audringą gyvenimą. Per Pirmąjį pasaulinį karą jis kovėsi kaizerio kariuomenės gretose, buvo apdovanotas Geležiniu kryžiumi ir patyrė sunkų sužeidimą. Karo pabaigoje susižavėjo komunistinėmis idėjomis, 1924 m. persikėlė į Maskvą ir galiausiai tapo vienu produktyviausių sovietų šnipų. Agentų tinklas, kurį Sorgė sukūrė tarpukario Tokijuje, leido jam priartėti prie Japonijos ir Vokietijos karinių paslapčių.

Sorgės geriausias bičiulis Eugenas Ottas, Vokietijos ambasadorius Japonijoje, nuolatos bendravo su Hitleriu. Japonas Hocumis Odzakis, ministrų kabine­to patariamosios tarybos narys, palaikė ryšį su ministru pirmi­ninku princu Konoje. Plačios pažintys leido Sorgei gauti patikimą informaciją iš pirmų rankų. Tiesioginiai šnipo viršininkai Kremliuje nuolat varstė Stalino kabineto duris.

Japonijoje veikiančiam Sorgei pavyko išvengti demaskavimo ištisus devynerius metus, nors tarpukariu Tekančios Saulės šalį buvo apėmusi isteriška šnipų paieškos manija. Vietos policija nėrėsi iš kailio, siekdama atrasti užkoduotų radijo žinučių siuntimo šaltinį. Ramzajaus slapyvardžiu pasirašinėjęs Sorgė ne kartą informavo Kremlių apie tai, kad vokiečiai rengiasi pulti SSRS 1941 m. birželio antrojoje pusėje, tačiau Stalinas tuo nepatikėjo. Kitas agento pasiekimas – 1941 m. rugsėjį Maskvai perduota informacija, kad vokiečių sąjungininkė Japonija nesirengia smogti į gilų Sovietų Sąjungos užnugarį – pulti Rytų Sibiro. Tai nulėmė, kad Stalinas perkėlė dalį Raudonosios armijos pajėgų iš Sibiro į vokiečių frontą, tuo faktiškai išgelbėdamas Maskvą.

zorge
Rihardas Zorgė

Sorgė buvo ir komunistas idealistas, ir ciniškas melagis. Jis manė esąs revoliucijos karys, slapto šnipų fronto kovotojas. Kartu jis buvo girtuoklis, mergišius, pagyrūnas ir avantiūristas, dažnai elgęsis neatsakingai ir ieškojęs pavojų. Per dažnas išgertuves Ramzajus daužė automobilius ir motociklus, būdamas girtas idėjinių nacių publikai prisipažino meilę Stalinui bei Sovietų Sąjungai. Pažeisdamas visas konspiracijos ir agentūros taisykles, Sorgė beatodai­riškai viliojo savo vertingiausių informatorių bei artimiausių kolegų žmonas.

Plakatas apie meninį filmą „Slaptieji Japonijos agentai”

Skirtingai nuo kitų šnipų, Sorgės veiklos istorija gana gerai dokumentuota. Kai 1941 m. spalį Japonijos kontržvalgybininkai suėmė Ramzajaus tinklo narius, kiekvienas jų išklojo viską, ką žino, nes troško išvengti mirties bausmės. Sučiuptas Sorgė taip pat nesispyriojo esąs sovietų agentas, tačiau bevaisę gynybą grindė teiginiu, kad niekada neketino pakenkti Japonijos saugumui. Esą jis tik bandęs išvengti karo tarp Japonijos ir Sovietų Sąjungos.

Ramzajus nežinojo, kad viršininkai Maskvoje juo visiškai nepasitikėjo. Stalino aplinka neatmetė tikimybės, kad Sorgė yra išdavikas ir dvigubas agentas. Iki pat paskutinės akimirkos Sorgė tikėjosi, kad sovietų valdžia paspaus japonus ir šie leis jam grįžti į Maskvą.

Deja, Kremlius net nesistengė gelbėti savo agento. Richardas Sorgė pakartas viename iš Tokijo kalėjimų 1944 m. lapkričio 7 dieną.

Šioje biografijoje, kurioje remiamasi išslaptintais Sovietų Sąjungos archyvais, pasakojama vieno garsiausių sovietų šnipų istorija.

Leidykla „Briedis”

2021.09.16; 08:23

Kinijos pareigūnai kovo mėnesį Šandongo ir Hainano provincijose sulaikė šešis Japonijos piliečius, kurie iki šiol tebėra suimti.

Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Kyodo“, remdamasi Japonijos vyriausybės atstovais.

Pasak jų, sulaikymo priežastys ir kitos detalės nežinomos. Bet, pažymi agentūra, labai tikėtina, jog japonai įtariami šnipinėjimu, kadangi abiejose provincijose esama Kinijos karinių jūrų pajėgų bazių ir kitų svarbių objektų.

Šaltiniai taip pat pranešė, kad Kinijos valdžia informavo Tokiją apie šiuos incidentus.

2015 metais Kinijos teritorijoje taip pat buvo sulaikyti penki Japonijos piliečiai – tiek vyrai, tiek moterys, įtariami šnipinėjimu. Keturi iš jų stojo prieš teismą.

Išsamesnės informacijos apie procesus nepateikiama.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.22; 08:49

Europos šalių mitologijoje drakonas – blogį, o ne gėrį nešantis mitinis gyvūnas. Tačiau Rytuose kai kurios tautos drakoną laiko gėrį, laimę, turtus nešančiu gyvūnu. Drakono įvaizdžio nesibaimina ir japonai. O kaip Japonijos istorija vertina Juodąjį Drakoną?

Šiuo pavadinimu kadaise buvo pakrikštyta rimta, įtakinga žvalgybinė organizacija, slapta veikusi nuo 1901-ųjų metų iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

“Juodojo Drakono” organizazija buvo įkurta tam, kad padėtų Japonijos vyriausybei Mandžiūrijoje sumažinti Rusijos politinę, ekonominę ir karinę įtaką. Šiaurės Mandžiūrija su Rusija ribojasi ties Amūro upe. Kiniečiai šią upę vadino “Juoduoju drakonu”. Japonai upę vadino Kokiuriu. Japono Rechei Utidos įkurta slaptoji žvalgybinė organizacija pasirinko “Juodojo Drakono” pavadinimą.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: liūdna “Juodojo Drakono” pabaiga”

Kad šiandien žinome, kas buvo Richardas Zorgė, – dėkingi turėtume būti kosmonautui Jurijui Gagarinui. Taip, būtent kosmonautui J.Gagarinui, žmogui, kuris pirmasis kosminiu laivu apskrido Mėnulį.

Tuometinė Sovietų Sąjungos valdžia nė neketino informuoti visuomenės, kad ji Antrojo pasaulinio karo metais Japonijoje turėjo sumanų, ištikimą žvalgybininką, teikusį itin svarbios informacijos. Pavyzdžiui, pranešusį, kada tiksliai fašistinė Vokietija užpuls SSSR, taip pat informavusį, jog militaristinė Japonija neketina pulti sovietų šalies, todėl Stalinas galįs Sibiro divizijas drąsiai permesti į Vakarų frontą.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: Richardo Zorgės mįslės”

Slaptai.lt skaitytojams tikriausiai nereikia smulkiai pasakoti, kas iš tiesų buvo Mata Hari.

Visi puikiai žinome liūdną istoriją apie egzotiškų šokių meistrę Matą Hari, kurią sušaudė neva už tai, kad Pirmojo pasaulinio karo metais ji šnipinėjo Vokietijos labui ir tuo pačiu išdavė Prancūziją.

Šiandien egzistuoja keletas versijų, kurios byloja, jog Mata Hari galbūt nebuvo nei Vokietijos, nei Prancūzijos agentė, nei tuo labiau – dviguba agentė. Galbūt ji buvo tik talentinga rytietiškų šokių atlikėja, be kita ko, labai norėjusi tapti žymia žvalgybininke.

Continue reading „Šokėjos Matos Hari duktė taip pat buvo žvalgybininkė”

drakonas_black

“Juodojo Drakono” draugija – įtakinga japonų slapta organizacija, įsteigta 1901 metais siekiant išstumti Rusiją iš Mandžiūrijos. Draugija, rinkusi žvalgybinę informaciją ir padėjusi savo vyriausybei vykdyti antirusišką politinį kursą. Ji turėjo įtakos Japonijos užsienio politikai iki pat antrojo pasaulinio karo.

Mandžiūrijos šiaurinė siena su Rusija ėjo per Amūro upę, kinams žinomą kaip Juodojo Drakono upė, japonams – kaip Kokiuriu. Vienas kitos japonų slaptos organizacijos – „Juodojo okeano“ draugijos – lyderių Riohei Utida įsteigė „Juodojo Drakono“ klaną iš dalies dėl to, kad pirmoji draugija prarado savo slaptumą ir išgarsėjo už Japonijos ribų. R.Utida, dažnai lankęsis Rusijoje, irgi tikėjo, kad tik toji valstybė gali rimtai kelti grėsmę Japonijai. Todėl jis laikė savo pareiga sukurti specialiąją tarnybą, kuri užsiiminėtų žvalgyba prieš Rusiją.

Continue reading „„Juodojo Drakono“ draugija, iš Mandžiūrijos siekusi išstumti Rusiją”

snipinejimas-ziuronai

Bernardas Kiunas – vokiečių šnipas, veikęs Havajų salose antrojo pasaulinio karo išvakarėse kartu su žmona ir Rut Ket Siuzi, kurią jis pristatydavo kaip savo dukterį. Visi trys dirbo Abverui (vok. Abwehr – Vokietijos karinė žvalgyba) ir kartais rinkdavo informaciją Japonijos žvalgybos interesais.

Bernardas Kiunas įstojo į nacistų partiją dar 1930 metais. Maždaug tada kurį laiką praleido Japonijoje, o 1935 metais po susitikimo su Japonijos karinių jūrų atašė Berlyne sutiko šnipinėti japonų naudai. Pagal susitarimą jis turėjo gauti po 2000 Amerikos dolerių kas mėnesį plius 6000 dolerių premiją kiekvienų metų pabaigoje.

Continue reading „“Silpnai ir primityviai veikusi Bernardo Kiuno šnipų komanda””

snipinejim

Takeo Josikava (1914 – 1993)japonų šnipas, veikęs Havajuose prieš Japonijai užpuolant Amerikos karinę jūrų bazę Perl Harbore (Pearl Harbor).

Takeo Josikava, Japonijos Jūrų akademijos Itadzime 1933 metų absolventas, kurį laiką tarnavo jūroje ir užsirašė į jūrų lakūnų kursus, kai 1934 metų pabaigoje sunkiai susirgo. 1936 metais jis iš laivyno buvo komisuotas. Po metų T.Josikava pradėjo tarnybą Jūrų žvalgyboje ir buvo komandiruotas į Japonijos KJP Tokijuje. Kartą jam pavyko trumposiomis bangomis perimti pranešimą, perduotą į eterį atviru tekstu (anglų kalba) iš Australijos.

Continue reading „Japonijos žvalgybos rezidentas Havajuose”

geisa

Europos šalių mitologijoje drakonas – dažniau blogį nei gėrį nešantis mitinis gyvūnas. Tačiau Rytuose kai kurios tautos drakoną laiko gėrį, laimę, turtus nešančiu gyvūnu. Drakono įvaizdžio nesibaimina ir japonai. O kaip Japonijos istorija vertina Juodąjį Drakoną?

Šiuo pavadinimu kadaise buvo pakrikštyta rimta, įtakinga žvalgybinė organizacija, slapta veikusi nuo 1901-ųjų metų iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

“Juodojo Drakono” organizazija buvo įkurta tam, kad padėtų Japonijos vyriausybei Mandžiūrijoje sumažinti Rusijos politinę, ekonominę ir karinę įtaką. Šiaurės Mandžiūrija su Rusija ribojasi ties Amūro upe. Kiniečiai šią upę vadino “Juoduoju drakonu”. Japonai upę vadino Kokiuriu.  Japono Rechei Utidos įkurta slaptoji žvalgybinė organizacija pasirinko “Juodojo Drakono” pavadinimą.

Continue reading „Liūdna “Juodojo Drakono” pabaiga”

Copy of spionkos_mata_hari

“Slaptųjų takų” skaitytojams tikriausiai nereikia smulkiai pasakoti, kas iš tiesų buvo Mata Hari.

Visi puikiai žinome liūdną istoriją apie egzotiškų šokių meistrę Matą Hari, kurią sušaudė neva už tai, kad Pirmojo pasaulinio karo metais ji šnipinėjo Vokietijos labui ir tuo pačiu išdavė Prancūziją.

Šiandien egzistuoja keletas versijų, kurios byloja, jog Mata Hari galbūt nebuvo nei Vokietijos, nei Prancūzijos agentė, nei tuo labiau – dviguba agentė. Galbūt ji buvo tik talentinga rytietiškų šokių atlikėja, be kita ko, labai norėjusi tapti žymia žvalgybininke.

Continue reading „Banda buvo kur kas rimtesnė žvalgybininkė nei jos motina Mata Hari”