Daniel Hoffman / The Washington Times

„Prieš 70 metų Džordžo Kenano straipsnis „Sovietinio elgesio ištakos“ nulėmė amerikiečių SSSR tramdymo politikos kursą. Po SSSR griūties ir dešimtmečius trukusio chaoso, kuris nusmukdė Rusijos regioninę ir globalinę įtaką, prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo realizuoti nacionalinio saugumo strategiją, atkuriant Rusijos kaip didžios valstybės statusą“, – laikraštyje „The Washington Post“ rašo Danielis Hofmanas, buvęs CŽV rezidentūros viršininkas.

Taigi V. Putinas labai norėjo, kad į Rusiją būtų žiūrima kaip į lygią Jungtinėms Valstijoms pagal autoritetą, o taip pat stengėsi garantuoti, kad Vakarų laisvės, valios ir demokratijos idealai nekeltų pavojaus jo režimui.

„Didelė dalis mano karjeros CŽV laikotarpiu buvo sukoncentruota į Rusiją, – praneša autorius, – ir, jeigu aš ko nors išmokau, tai to, kad Putinas, kuris liūto dalį Rusijos karinių ir žvalgybinių išteklių nukreipia prieš JAV, toliau, kaip jo sovietiniai pirmtakai, suvokia JAV kaip pagrindinį Rusijos priešą“.

„Dabar Putinas bandė eksportuoti rusiškas žalingas idėjas ir įtaką mūsų tėvynei, – sakoma straipsnyje. – Jis specialiai atakavo mūsų socialinius tinklus, kad paveiktų 2016 metų prezidento rinkimus ir sužlugdytų mūsų pasitikėjimą šiuolaikiška kibernetine infrastruktūra, kuri tapo tokia svarbi mūsų demokratiniam procesui“.

„Kenanas perspėjo mus dėl Rusijos „paslaptingumo, uždarumo, dviveidiškumo, įtarumo ir pradinių nedraugiškų ketinimų“, – pažymi ekspertas. – Kenanas pranašiškai rašė, kad „visada bus amerikiečių, išsišokančių su džiūgaujančiais skelbimais, esą „rusai pasikeitė“, bet mūsų neturi klaidinti taktiniai Kremliaus manevrai. Kenanas patarė mums atsispirti sovietų pastangoms kontroliuoti ir iškraipyti tiesą“.

„Ar paskutinės Rusijos kibernetinės atakos prieš mūsų demokratijos institutus taps lūžiu, kuris pagaliau privers mus praregėti? – svarsto buvęs CŽV bendradarbis. – Ar mes galime parengti XXI amžiaus strategiją Rusijos atžvilgiu, sukoncentruotą į mūsų sąjungos stiprinimą NATO rėmuose, paramą tokioms sąjungininkėms kaip Ukraina, didinant jos aprūpinimą informacija ir ginklais, sukoncentruotą į šlykščios Rusijos įtakos Artimuosiuose Rytuose ir už jų ribų tramdymą ir priešinimąsi Rusijos įtakos bei šnipinėjimo operacijoms?“

„Amerikos kompanijos – socialinių tinklų savininkės – iki šiol renka informaciją apie rusų hakerių operacijas 2016 metų rinkimų išvakarėse ir jų metu, – sakoma toliau. – Tuo tarpu atsakymai į incidentus kibernetinio saugumo sferoje, įskaitant teisminę ekspertizę bei kontrpriemones, turi trukti minutes, o ne mėnesius. Iš tikrųjų praėjus daugiau kaip devyneriems mėnesiams Senato ir Atstovų rūmų Žvalgybos komitetų ir Senato Teismų komiteto atliekami Rusijos reikalų tyrimai net neartėja prie pabaigos“.

„Mes vis dar turime galimybę koreguoti mūsų užsienio politikos kursą Rusijos atžvilgiu, bet su kiekvienu Rusijos įsibrovimu, to nedarydami, mes tik skatiname naują Rusijos agresiją ir stipriname pavojų mūsų nacionaliniam saugumui“, – apibendrina Hofmanas.

Informacijos šaltinis: „The Washington Times“

2017.10.31; 04:19

nehorosev_m

Du JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) bendradarbiai, pabėgę į SSSR, pakeitė „Šaltojo karo“ eigą. Iki gyvenimo pabaigos jie stengėsi grįžti namo…

Vunderkindai ir propaganda

Amerikos specialiųjų tarnybų istorijos tyrėjai rašo, kad Martinas ir Mičelas buvo save mylintys idealistai ir romantikai, kurie įsivaizdavo SSSR remdamiesi informacija iš Sovietų propagandinio žurnalo „Soviet Life“, o po pabėgimo nusivylė socialistine realybe.

Sovietinė propaganda tučtuojau savo stiliumi išnaudojo perbėgėlių atvirumą. Straipsnis apie spaudos konferenciją laikraštyje „Pravda“ išėjo su sprindžio dydžio antrašte „Dar viena Amerikos žvalgybos nesėkmė“. Laikraštis „Trud“ papasakojo apie įvykius antrašte „Nusikalstami Amerikos žvalgybos veiksmai“, o „Selskaja žizn“ – antrašte „Juodi Amerikos žvalgybos darbai“.

Continue reading „Slaptas Martino ir Mičelo kodas ( 2 )”