Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Mes vis dar nenorime žinoti tiesos. Toks mūsų elgesys – natūralus. Tikroji tiesa – bjauri, kraupi. Dabartinis JAV prezidentas – visai ne tas, kuo dedasi. Joe Bidenas (Džo Baidenas) – ne Ukrainos, o Rusijos sąjungininkas. Šiandien Baltuosiuose rūmuose sėdintis politikas – ne laisvojo, ne demokratinio, ne tarptautinę teisę gerbiančio pasaulio, bet būtent karo nusikaltėlio Vladimiro Putino šalininkas.

Jei manome, kad Rusijos prezidentą V. Putiną privalu teisti tarptautiniuose karo tribunoluose, tai J. Bideną taip pat turėtume grūsti už grotų – kaip karo nusikaltėlio sėbrą. V. Putinui atseikėtume pačią griežčiausią bausmę, kokia tik įmanoma, o J. Bidenui – kiek švelnesnę. Nes J. Bidenas – tik sąjungininkas. Ne jis užpuolė Ukrainą. Jis tik netrukdo Krermliaus banditams terioti Ukrainos. Pajėgtų agresorių sugriebti už rankos, bet – nestabdo.

Beje, verslininko Devono Arčerio duoti parodymai Kongrese prieš JAV prezidento sūnų Hunterį Baideną (Hanteris Baidenas) leidžia įtarti, jog šiandieninis Baltųjų rūmų šeimininkas – dar ir korumpuotas. Ne itin stambus sukčius, bet vis tik leidęs savo sūnui prekiauti politinėmis įtakomis tarptautinėse arenose prisidengiant jo kaip viceprezidento ar net prezidento vardu.

Hunter Biden – viešojoje facebooko erdvėje

Ypač svarbu: J. Bideno šeimos korupcijos pėdsakai pastebėti ne tik Rumunijoje ar Kinijoje, bet ir Ukrainoje, Rusijoje. Ši žinia svarbi todėl, kad tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) prašė ukrainiečius atidžiai ištirti galimas korupcines Bidenų šeimos schemas Ukrainoje. Ukrainos vadovai nepanoro veltis į neva Amerikos vidaus karus tarp respublikonų ir demokratų. Bet tuo pačiu – įsivėlė.

Jei žvelgsime priekabiai, prašydamas nuodugniai ištirti J. Bideno sūnaus gudravimus Ukrainoje ponas D. Trumpas neprašė nieko nusikalstamo. Kas čia smerktino, jei kviečia ištirti galimus finansinius nusikaltimus. Tuometinis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka neturėjo trukdyti teisėsaugai tirti minimas nusikalstamas veikas. Jei jau atvirai, jis pats, be D. Trumpo raginimų, privalėjo domėtis korupcija niekam nedarant jokių išimčių. Bet P. Porošenka, deja, pasirūpino, kad Ukrainos generalinis prokuroras, ėmęsis tirti H. Bideno veiklos, netektų savo posto. Firmos, su kurios vardu sietas H. Bideno vardas, vyriausiasis buhalteris nušautas Kijeve, o pats firmos vadovas pasitraukė į Kiprą, kur ypač stipri Rusijos žvalgybų įtaka.

Taigi tuometinis Ukrainos vadovas pasielgė … korumpuotai (kokią taktiką pasirinko šiandieninis Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis – kito straipsnio tema). P. Porošenka sąmoningai nesidomėjo J. Bideno sūnaus veikla Ukrainoje. P. Porošenka pasielgė ne tik amoraliai, bet dar ir pats, to nenorėdamas, įsivėlė į JAV politines vidaus kovas. Vaizdžiai tariant, D. Trumpą ir jo respublikonus pasiuntė velniop visas viltis siedamas tik su J. Bideno demokratais. Kokia ironija, vėliau pasirodė, kad J. Bideną labiau domina draugystė su V. Putinu, nei su Ukraina. Galima net įtarti, jog J. Bidenas pajuto Ukrainą esant jo Achilo kulnu, suprato, jog Ukraina – jo silpnoji pusė, ir dabar sąmoningai trokšta jos pralaimėjimo. Tegul V. Putino kariauna ją okupuoja, tuomet visi galimi korupcijos ryšiai tikrai prapuls skradžiai žemę.

Po šių žodžių oponentai mane greičiausiai mintyse draskys į skutelius. Jų akimis žvelgiant, Ukraina šiandien gyva tik asmeninio J. Bideno rūpesčio dėka.

Prisipažinsiu, šių eilučių autorius taip pat ilgokai priešiškai žvelgė į JAV prezidentą respublikoną D. Trumpą. Tiesa, slaptojo agento liudijimai, esą kartą Maskvoje viešėjęs verslininkas D. Trumpas pasikvietė į viešbutį prostitučių ir … Rusijos slaptųjų tarnybų buvo supainiotas nematomais kompromitavimo pančiais, – įdomūs. Bet jie – banaloki, primityvoki. Šiandien akivaizdu, kad jie – laužti iš piršto. JAV teisėsauga ilgainiui juos atmetė kaip nepagrįstus išsigalvojimus. Be to, atkreipkite dėmesį, kas gi tikrieji subliuškusio tyrimo užsakovai? Ogi Amerikos demokratai.

Karikatūra: vis dar nežinome, kaip Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus

Pareiškimai, jog D. Trumpas, antrą sykį nepatekęs į Baltuosius rūmus, kurstė amerikiečius maištauti, kelti riaušes, – taip pat pritempti už ausų. Jei Amerika – laisva šalis, kiekvienas JAV pilietis, įskaitant ir eksprezidentą, turi teisę reikšti nuomonę dėl rinkimų skaidrumo, turi teisę raginti tautiečius piktintis, protestuoti, mitinguoti. Tačiau tai nereiškia, kad jis atsakingas už protestų ir mitingų metu kilusius incidentus.

Galų gale kvaila kaltinti eksprezidentą, esą šis savo viloje neteisėtai laikė slaptų dokumentų. Remiantis JAV Konstitucija, prezidentas turįs teisę dokumentus paženklinti tiek žyma „Secret“, tiek šitą antspaudą – panaikinti.

Nūnai jau skelbiama, kad D. Trumpui inkriminuojama iš viso net penketas nusikaltimų. Ar tik senukas J. Bidenas ir jo komanda nepersistengė bandydami D. Trumpui prikergti visas pasaulio nuodėmes ir nusikaltimus? JAV istorijoje nėra atvejo, kad teisėsauga taip aršiai ir uoliai persekiotų buvusįjį prezidentą. Pastangos bet kokia kaina žlugdyti D. Trumpą neleidžiant jam antrą sykį balotiruotis į JAV prezidento postą primena Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos aršumą susidorojant su savais oponentais bei konkurentais (tai – Konstantino Borovojaus palyginimas). Skirtumas tik toks, kad Amerikoje oponentai nedingsta be žinios (vis dar nėra likviduojami), o štai Baltarusijoje – žudomi.

Stebėsitės, kodėl nebeprisimenu D. Trumpo ir V. Putino susitikimo Helsinkyje, kur JAV prezidentas kadaise dievagojosi mylįs ir gerbiąs Rusijos diktatorių? Taip, už tai D. Trumpą kritikavau vienoje iš savo ankstesnių publikacijų. D. Trumpo flirtas su Kremliaus diktatoriumi Suomijos sostinėje atrodė skandalingas, šokiruojantis.

J. Bidenas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Bet juk svarbu analizuoti ne vien pareiškimus. Lyginkime politikų žodžius ir konkrečius politikų žingsnius. O tiesa štai kokia: kol D. Trumpas prezidentavo, V. Putinas tupėjo tarsi pelytė po šluota. Nieko nepuldinėjo, niekam negrūmojo kumščiais. Nei Ukrainai, nei Gruzijai, nei Moldovai, nei Lenkijai (Gruzija užpulta ir Krymas okupuoti tuomet, kai JAV Baltuosiuose rūmuose šeimininkavo demokratai Barakas Obama ir jo dešinioji ranka J. Bidenas). Akivaizdžiausias paradoksas: neva V. Putinas ir D. Trumpas – vandeniu neperliejami draugužiai, bet Kremliaus diktatorius puola Ukrainą būtent tada, kai į Baltuosius rūmus įžengia J. Bidenas! Turėtų būti atvirkščiai: jei V. Putinas ir J. Bidenas – tarsi šuo su kate, o  su D. Trumpu – vos ne kraujo broliai, tai Kremliaus agresoriui veržtis į Ukrainą būtų buvę parankiau D. Trumpo prezidentavimo laikais!

Taip, D. Trumpas anuomet Helsinkyje su V. Putinu burkavo itin šlykščiai. Tačiau D. Trumpas neleido Kremliaus diktatoriui užsilipti ant sprando. D. Trumpas atšaukė tuometinio JAV prezidento Barako Obamos ir jo dešiniosios rankos J. Bideno draudimus tiekti Ukrainai kovos ginklus, pavyzdžiui, “Jawellin” ir “Stinger”. D. Trumpas sunaikino Sirijoje įsitvirtinusią kelių šimtų “Wagner” samdinių grupuotę. D. Trumpas uždarė Kremliui naudingą dujotiekį “Nord Stream 2”. D. Trumpas kritikavo tuometinę Vokietijos kanclerę Angelą Merkel už tai, kad ši gynybos reikmėms neskiria būtinų lėšų ir tokiu būdu silpnina visą NATO. Taigi D. Trumpas nesibaimino jokių V. Putino eskalacijų, įskaitant – žvanginimus atominėmis bombomis.

O kaip elgiasi J. Bidenas, tapęs JAV prezidentu? V. Putiną pavadina nusikaltėliu, tačiau valstybei, kurią atakuoja šis nusikaltėlis, neduoda jokių rimtų ginklų. Svarbu pabrėžti ne tik kokybės, bet ir kiekybės klausimus. Neduoda ukrainiečiams tiek rimtų ginklų, kiek reikėtų veiksmingai gynybai bei veiksmingam kotrpuolimui. Jau pavargau kartoti, kiek per šiuos pusantrų metų J. Bideno administracija kartojo – neduosime to, neduosime ano, neduosime trečio. Lengviau išvardinti, ko nedavė, nei tuos ginklus, kurie buvo nusiųsti. Net šiandien, kai karas jau tęsiasi daugiau nei pusantrų metų, J. Bidenas vis dar delsia Ukrainos kariams paaukoti užtektinai tankų (trisdešimt ar keturiasdešimt tankų – greičiau pasityčiojimas, nei rimta pagalba), vis nesiryžta atgabenti toliašaudžių pabūklų, kad ukrainiečiai galėtų bombarduoti karinius objektus Rusijos teritorijoje, nedovanoja modernių karo lėktuvų, be kurių neįmanomas rimtas kontrpuolimas. Toks skūpumas nepateisinamas, mat tiek toliašaudžių pabūklų, tiek kelis šimtus kilometrų lekiančių sviedinių, tiek tankų, tiek naikintuvų JAV turi užtektinai. Vaizdžiai tariant, padovanotų Ukrainai tūkstantį tankų, ir nė nepajustų nuostolių. Dabar gi siunčia trisdešimt šarvuotų mašinų ir dedasi labai dosnūs. Net ir garsusis Aleksejus Arestovičius, nuo pat karo pradžios mums pūtęs į akis miglą, jog Vašingtonas užvertė Ukrainą ginklais, todėl ukrainiečių kariai tuoj pradės rimtą kontrpuolimą, karts nuo karto, bet vis dar nenoriai, prasitaria, esą jis asmeniškai nebebijo D. Trumpo sugrįžimo valdžion. Bet vis dar nedrįsta pripažinti, jog per pusantrų metų J. Bidenas skyrė Ukrainai ginklų tik tiek, kad ukrainiečiai … nebūtų visiškai sužlugdyti

Ypač niekšiška JAV prezidento J. Bideno pozicija dėl Ukrainos oro gynybos reikalų. Regis, Ukrainos oro erdvės gynyba – šventas reikalas. Mat Rusijos kariškiai atakuoja ne tik karinius, bet ir civilius objektus visoje Ukrainoje. Žūsta vaikai, moterys, seneliai, gelbėtojai. Tačiau J. Bidenui nusispjaut į ukrainiečių civilių aukas. Ukrainos oro erdvė – vis dar neuždengta, vis dar skylėta. Tie keli “Patriot” tokiai šaliai kaip Ukraina – tai tik keli lietaus lašai dykumoje.

JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Williamas Burnsas. EPA – ELTA nuotr.

Beje, prisiminkime, kaip J. Bidenas pompastiškai šaukė, jog ekonominės sankcijos, kurias Rusijai taiko amerikiečiai, bus tokios veiksmingos, kad V. Putinas pasijus atsidūręs … pragare. O štai ekonomistas Andrėjus Ilarionovas paskaičiavo, jog nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį Rusijos ekonomika ženkliai sustiprėjo žvelgiant į BVP skaičiuojant doleriais. Pasiekė 21 proc. ribą. Ūgtelėjo net trejetą sykių.

O ir nuolatiniai J. Bideno pareiškimai, esą Vašingtonas užvertė Kijevą milijardinėmis paramomis, – neturi nieko bendro su tikrove. Nuo 2022-ųjų vasario mėnesio Ukrainai skirta ne 120-ies, ne 60-ies, ne 40-ies, o tik maždaug 19 milijardų dolerių parama išskirtinai karinėms reikmėms. Per mėnesį – maždaug du milijardai. Tokia skaudi realybė. Lyginant su tuo, kaip JAV rėmė Pietų Vietnamą, Pietų Korėją, Afganistaną, teberiame Izraelį – tai tik kapeikos, tik grašiai.   

Dar prisiminkime, ką J. Bidenas tauzijo Vilniuje apie Ukrainos perspektyvas patekti į NATO (neva trūksta demokratiškumo). Dar pridėkime CŽV vadovo Wiljamso Biornso (William J. Burns) vizitus į Maskvą, jo derybas su Rusijos slaptųjų tarnybų vadovais. Dar pridėkime J. Bideno komandos pareiškimus, jog Vašingtonas nesiekia Rusijos pralaimėjimo, netrokšta V. Putino žlugimo. Dar pridėkime J. Bideno administracijos atstovų teigimus, esą Kijevo ir Maskvos dvikovą būtina stabdyti derybomis be jokių įpareigojimų Kremliui išvesti visas savo kariaunas iš okupuotų Ukrainos žemių, – ir turėsime užtektinai liūdną vaizdelį.

Juodasis klaustukas

Beje, dirsčiodami Vašingtono pusėn, kaip J. Bidenas neduoda karinės pagalbos ukrainiečių kariams, Ukrainą kapituliuoti jau ragina net NATO vadovai. Vienas iš paskutiniųjų akibrokštų – NATO atstovas leptelėjo, kad Ukraina turėtų paaukoti Rusijai žemes, kurias V. Putinas jau okupavo, ir tuomet įsivyraus taika bei ramybė. Tiesa, vėliau tas genseko J. Stoltenbergo sekretorius ukrainiečių atsiprašė. Tačiau atsiprašymas – neįtikinamas. To “taikos mylėtojo” lūpomis NATO generalinis sekretorius, matyt, tiria valstybių nuotaikas, kaip jos reaguos? Praleis negirdom ar piktinsis?

Mano supratimu, po tokio niekšiško pliurptelėjimo turėtų būti lauk išmestas ne tik minėtas “taikos mylėtojas”, bet ir po velnių tegul kulniuoja pats generalinis sekretorius J. Stoltenbergas. J. Stoltenbergas – silpnas NATO lyderis, nes V. Putinas užpuolė Ukrainą būtent jo, J. Stoltenbergo, vadovavimo laikais.

Tačiau tikroji atsakomybė už Rusijos siautėjimus vis tik krenta ant J. Bideno pečių. Jei šiandieninė JAV administracija būtų tinkamai parėmusi Ukrainos karius, šiandien padėtis būtų visai kitokia.

2023.08.18; 00:30

Donald Trump. Portretas vėliavoje. EPA – ELTA foto

Vašingtonas, rugpjūčio 18 d. (dpa-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė pirmadienį planuotą spaudos konferenciją dėl jam Džordžijoje pateiktų kaltinimų. Jo advokatai įrodymus dėl sukčiavimo per 2020 m. prezidento rinkimus šioje valstijoje verčiau panaudos teisme, rašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“. Todėl spaudos konferencija esą nebėra reikalinga.
 
Pasak amerikiečių stoties ABC, D. Trumpo advokatai patarė jam atšaukti spaudos konferenciją, kad nesusilpnintų savo teisinės pozicijos.
 
Džordžijoje D. Trumui šią savaitę buvo pateikti kaltinimai dėl mėginimų panaikinti 2020 m. prezidento rinkimų rezultatus. Prisiekusieji nusprendė, kad jis turi stoti prieš teismą dėl bandymų daryti įtaką prezidento rinkimams šioje valstijoje. Kaltinimai pateikti dar 18 asmenų. Reaguodamas į tai, D. Trumpas paskelbė apie spaudos konferenciją ir pareiškė, kad joje atskleis tariamą rinkimų rezultatų klastojimą Džordžijoje.
 
D. Trumpas iki šiol nėra pripažinęs savo pralaimėjimo 2020 m. prezidento rinkimuose ir skleidžia melą, kad dėl sukčiavimo iš jo buvo atimta pergalė prieš demokratą Joe Bideną.
Donald Trump. EPA – ELTA foto
 
Pasak stoties ABC, D. Trumpo advokatai jam pareiškę, kad planuojama spaudos konferencija tik padidins jo teisines problemas. O jų D. Trumpas šiuo metu turi apsčiai. Buvęs nekilnojamojo turto magnatas yra pirmasis prezidentas JAV istorijoje, kuris bus teisiamas dėl nusikalstamų veikų. Iš viso jis yra sulaukęs keturių kaltinimų.
 
Praėjusiais mėnesiais kaltinimai D. Trumpui pateikti Niujorke, Majamyje ir Vašingtone. Byla Niujorke susijusi su pinigų už tylą mokėjimu pornografijos žvaigždei. Majamyje buvusį prezidentą norima teisti už slaptų vyriausybės dokumentų laikymą privačiose patalpose. O Vašingtone D. Trumpui kaltinimai taip pat pateikti dėl 2020 m. rinkimų – dėl mėginimų daryti įtaką rinkimų baigčiai ir Kapitoljaus šturmo 2021 m. sausio 6 d.
 
Byloje Vašingtone D. Trumpas, be kita ko, kaltinamas dėl sąmokslo prieš Jungtines Valstijas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.08.19; 04:00

Ronas DeSantisas. AP nuotr.

Vašingtonas, rugpjūčio 8 d. (AFP-ELTA). Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas antradienį atleido savo rinkimų kampanijos vadovę, politikui susiduriant su sunkumais bandant sumažinti savo atotrūkį pirminiuose JAV Respublikonų partijos prezidento rinkimuose nuo dabartinio favorito Donaldo Trumpo.
 
Kaip teigiama, minėtose pareigose Generrą Peck keičia ilgametis R. DeSantiso personalo vadovas Jamesas Uthmeieris. Nepaisant to, G. Peck nepaliks R. DeSantiso komandos ir dirbs stratege. Tai yra naujausios permainos neoficialių rinkimų kampanijos perkrovimų serijoje, 44-erių gubernatoriui apklausose nuo D. Trumpo atsiliekant 40-čia punktų.
 
Apie pokyčius pranešta po to, kai R. DeSantisas prieš tai jau buvo atleidęs daugiau kaip trečdalį savo kampanijos personalo. Pastaruoju metu politiką lydi daugybė neigiamų antraščių, be kita ko, susijusių su jo griežta dešiniojo sparno politika.
 
Prie R. DeSantiso komandos dar jungiasi respublikonas iš Ajovos valstijos Davidas Polyanskis, gubernatoriui ir jo varžovams tikintis poveržio per pirmuosius debatus, vyksiančius rugpjūčio 23 d. D. Trumpas yra užsiminęs, kad juose gali nedalyvauti.
 
Pirmadienį R. DeSantisas pasinaudojo pirmuoju per rinkimų kampaniją kabelinei televizijai duotu interviu kaip proga sukritikuoti D. Trumpą. Jis aiškiai atmetė melagingus eksprezidento teiginius apie sukčiavimą ankstesniuose prezidento rinkimuose, tačiau vis vien pažymėjo, kad 2020 m. surengtas balsavimas nebuvo tobulas.
 
Dvi apkaltas išgyvenęs D. Trumpas yra susilaukęs kaltinimų dėl savo bandymų panaikinti rinkimų rezultatus.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.08.09; 00:30

Donald Trump. Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

Vašingtonas, rugpjūčio 6 d. (AFP-ELTA). Prokurorai paprašė JAV teisėjų apriboti informaciją apie naujausius Donaldui Trumpui pateiktus kaltinimus, kuriuos jis pats gali viešai aptarinėti, remdamiesi buvusio prezidento grasinančiu įrašu, kurį jo atstovas šeštadienį gynė kaip „politinę kalbą“.
 
Specialusis patarėjas, prižiūrintis kaltinimus D. Trumpui dėl siekio sužlugdyti 2020 metų rinkimus Jackas Smithas penktadienį pateikė prašymą, kuriame ragina federalinį teisėją nustatyti apsaugos orderį, kad buvęs prezidentas negalėtų atskleisti su byla susijusių įrodomųjų detalių.
 
Tada teisėja Tanya Chutkan savaitgalį išleido įsakymą D. Trumpo teisininkų komandai, kad jie atsakytų į vyriausybės prašymą iki pirmadienio 17.00 val. vakaro (21.00 val. Grinvičo laiku).
 
Šie sparčiai besikeičiantys įvykiai sekė po to, kai D. Trumpas nepaisė teisėjo, įspėjusio jį neaptarinėti bylos su galimais liudytojais, ir po to, kai savo socialinės žiniasklaidos platformoje paskelbė tai, kas laikoma grasinimu.
 
„Jeigu jūs persekiosite mane, aš persekiosiu jus!“ – penktadienį D. Trumpas parašė didžiosiomis raidėmis socialiniame tinkle „Truth Social“.
 
D. Trumpas, kuris yra respublikonų favoritas 2024 metų prezidento rinkimuose, nepripažino savo kaltės dėl keturių kaltinimų sąmokslu sužlugdyti rinkimus – rimčiausių iš visų jam iškeltų bylų.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.08.06; 00:30

Donald Trump. Portretas vėliavoje. EPA – ELTA foto

Vašingtonas, rugpjūčio 4 d. (dpa-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas  nepripažino savo kaltės dėl kaltinimų mėginus daryti įtaką JAV prezidento rinkimams ir dėl Kapitolijaus šturmo. Jis ketvirtadienį pasirodė teisme Vašingtone, kur jam pirmą kartą oficialiai ir asmeniškai pareikšti atitinkami kaltinimai.
 
Specialusis tyrėjas Jakas Smithas apie beprecedenčius kaltinimus buvusiam prezidentui paskelbė antradienį. D. Trumpas kaltinamas organizavęs sąmokslą apgauti Jungtines Valstijas ir sutrukdyti oficialiam procesui –  per 2021 m. sausio 6 d. surengtą jungtinę Kongreso sesiją patvirtinti demokrato Joe Bideno pergalę rinkimuose.
 
45 puslapių kaltinime D. Trumpas taip pat kaltinamas siekiu pažeisti Amerikos rinkėjų teises melagingais teiginiais, kad jis laimėjo 2020 m. lapkritį vykusius prezidento rinkimus.
 
„Kaltinamasis pradėjo savo nusikalstamą schemą netrukus po rinkimų dienos – 2020 m. lapkričio 3-iosios“, – sakoma kaltinime, perduotame didžiajai prisiekusiųjų žiuri Vašingtone. „Sąmokslo tikslas buvo panaikinti teisėtus 2020 m. prezidento rinkimų rezultatus, sąmoningai pasitelkiant melagingus teiginius apie sukčiavimą per rinkimus“, – sakoma kaltinamajame akte.
 
D. Trumpas 2020 m. pralaimėjo JAV prezidento rinkimus demokratui J. Bidenui. Tačiau jis niekada nepripažino savo pralaimėjimo ir melagingai tvirtino, kad pergalė iš jo buvo atimta suklastojus rinkimus. D. Trumpas ir jo aplinka tada įvairiais būdais mėgino panaikinti rezultatus.
Donald Trump. Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
 
Kampanija prieš rinkimų baigtį galiausiai 2021 m. sausio 6 d. peraugo į beprecedentį smurto protrūkį: tą dieną D. Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijų, kur turėjo būti oficialiai patvirtinta J. Bideno pergalė. D. Trumpas prieš tai savo kalboje tai dar kartą pakurstė šalininkus pareikšdamas, kad dėl masinio rinkimų klastojimo pergalė iš jo buvo „pavogta“. Tada per riaušes žuvo keli žmonės.
 
Per praėjusius du mėnesius D. Trumpui jau buvo pateikti kaltinimai dviejose kitose bylose – dėl sumokėtų pinigų už tylą pornografijos žvaigždei prieš virtinę metų ir neteisėto slaptų vyriausybės dokumentų laikymo pasibaigus jo kadencijai. Be to, D. Trumpui gali grėsti dar vienas kaltinimas Džordžijos valstijoje dėl jo vaidmens po 2020 m. rinkimų.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.08.04; 00:30

Mike’as Pence’as. EPA – ELTA nuotr.

Vašingtonas, birželio 5 d. (dpa-ELTA). Buvęs JAV viceprezidentas Mike‘as Pence‘as sieks tapti Jungtinių Valstijų prezidentu. Jis pirmadienį federalinei rinkimų komisijai įteikė atitinkamus dokumentus. Tai stočiai CNBC patvirtino atstovas.
 
JAV prezidento rinkimai numatyti 2024 m. lapkritį. M. Pence‘as viceprezidentu buvo prezidentaujant Donaldui Trumpui (2017–2021).
 
Anot duomenų, oficialiai apie savo kandidatavimą M. Pence‘as paskelbs trečiadienį. Tai reiškia, kad 63-ejų politikas mes iššūkį ir buvusiam savo vadovui D. Trumpui, kuris po pralaimėjimo 2020 m. rinkimuose vėl mėgins sugrįžti į Baltuosius rūmus.
 
Paskelbęs apie savo kandidatavimą, M. Pence‘as papildys respublikonų kandidatų gretas. Tarp jų jau yra Floridos gubernatorius Ronas DeSantis ir buvusi JAV ambasadorė JT Nikki Haley.
 
M. Pence‘o sprendimas nėra netikėtas. Jau lapkričio viduryje jis interviu TV pareiškė svarstąs apie kandidatavimą. Tačiau jis apklausose smarkiai atsilieka nuo kitų kandidatų. Tarp respublikonų akivaizdus favoritas yra D. Trumpas.
 
M. Pence‘as laiko save „klasikiniu konservatoriumi“, norinčiu grąžinti Respublikonų partiją prie jos šaknų. Evangelikas krikščionis remia abortų draudimą, jam svarbus laisvosios prekybos skatinimas. Garsiems populistiniams tonams savo partijoje jis prieštarauja nedaug.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.06.06; 00:30

Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.

Vašingtonas, vasario 1 d. (dpa-ELTA). Buvusi JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose (JT) Nikki Haley, anot žiniasklaidos, netrukus ketina paskelbti apie savo dalyvavimą 2024 metų prezidento rinkimuose. Respublikonė apie savo kandidatavimą oficialiai paskelbs renginyje Čarlstone Pietų Karolinos valstijoje vasario 15 dieną, be kita ko, pranešė stotis CNN, remdamasi su planais susipažinusiais asmenimis.
 
51-erių N. Haley būtų pirmoji žinoma kandidatė, vadinamuosiuose pirminiuose partijos rinkimuose mesianti iššūkį buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Šis jau paskelbė apie savo kandidatavimą.
 
Respublikonė, prezidentaujant D. Trumpui, nuo 2017 metų sausio iki 2018 metų pabaigos buvo šalies ambasadorė JT, o 2011–2017 metais Pietų Karolinos gubernatorė – pirmoji moteris šiose pareigose. Užimdama JT ambasadorės postą, N. Haley buvo žinoma kaipo tvirta JAV interesų užsienyje gynėja.
 
Dėl N. Haley kandidatūros buvo spėliojama jau kelis mėnesius. „Atėjo metas naujai kartai. Metas naujai vadovybei“, – rašė ji neseniai tviteryje. Respublikonai per septynerius pastaruosius prezidento rinkimus iš aštuonerių gavo mažiau balsų už demokratus, teigė ji interviu „Fox News“. Esą atėjo metas kažkam, kas laimėtų.
 
Anot pranešimų, N. Haley neseniai paskambino buvusiam savo vadovui, kad informuotų jį apie savo ketinimus. „Ji paskambino man ir pasakė, jog tai mielai svarstytų. Aš pasakiau: „Turėtum tai daryti“, – pokalbį prisiminė D. Trumpas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.02.02; 06:00

Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.

Vašingtonas, sausio 27 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris dar nepaskelbė apie planus dalyvauti rinkimuose, nors atvirai svarsto apie naują kampaniją, kitą savaitę dalyvaus dviejuose demokratų lėšų rinkimo renginiuose, AFP sakė šaltinis partijoje.
 
Antradienį J. Bidenas vyks į Niujorką, o penktadienį – į Filadelfiją, kur susitiks su turtingais rėmėjais su viltimi įtikinti juos paaukoti pinigų Demokratų partijai prieš 2024 metų rinkimus.
 
Tokie lėšų rinkimo renginiai yra labai svarbūs Amerikos politinėse kampanijose, kurios yra finansuojamos šimtais milijonų dolerių privačių aukų.
 
Nepaisant to, kad J. Bidenas oficialiai tyli, aplink jį pamažu formuojasi prezidento rinkimų struktūra.
 
breznevas_pirtis
Leonidas Brežnevas pirtyje

Gruodį prezidentas įtikino demokratus pakeisti pirminių rinkimų grafiką taip, kad juodaodžiai rinkėjai įgytų daugiau galios – blokas, kuris pasirodė esąs būtinas Bideno 2020 metų pergalei prieš Donaldą Trumpą.
Brežnevas bučiuoja Honekerį. Eglės Aleksandravičiūtės (ELTA) nuotr.
 
J. Bidenas, kuris, sulaukęs 80 metų, jau yra vyriausias pareigas einantis JAV prezidentas, kol kas tik sakė, kad „ketina“ vėl kandidatuoti, ir pažadėjo, kad galutinį sprendimą dėl 2024 metų prezidento rinkimų paskelbs šių metų pradžioje.
 
Politikos apžvalgininkai prognozuoja, kad jis galėtų paskelbti apie tai po savo kalbos apie Sąjungos padėtį, kai JAV prezidentai tradiciškai pristato savo būsimą politinę darbotvarkę bendroje Kongreso sesijoje – ji planuojama vasario 7 dieną.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.01.27; 08:30

JAV prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA foto

Vašingtonas, spalio 12 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė įsitikinimą, kad gali įveikti savo pirmtaką Donaldą Trumpą per rinkimus 2024 metais.
 
79 metų demokrato buvo paklausta, ar jis kandidatuos antrai kadencijai po vidurio kadencijos rinkimų lapkritį ir ar D. Trumpas turės kokios nors įtakos jo apsisprendimui. „Tikiu, kad galiu dar kartą įveikti Donaldą Trumpą“, – atsakė J. Bidenas, nors nepatvirtino, kad 2024 m. dar kartą kovos, kad liktų Ovaliajame kabinete.
Donald Tramp (Trump). EPA – ELTA nuotr.
 
J. Bidenas įveikė D. Trumpą tiek skaičiuojant rinkikų kolegijos, tiek amerikiečių balsus, o nugalėtasis prezidentas ne kartą nepagrįstai tvirtino apie plačiai paplitusį sukčiavimą. Per NATO viršūnių susitikimą kovą J. Bidenas leido žurnalistams suprasti, kad džiaugtųsi, jei D. Trumpas vėl būtų jo oponentu.
 
J. Bideno populiarumas pastaraisiais metais smuko dėl sparčiai didėjančios infliacijos, smurtinio nusikalstamumo miestuose ir iš pažiūros sunkiai įveikiamos migrantų krizės prie pietinės sienos. Tačiau jo reitingai vis dar pranoksta tuos skaičius, kurie buvo užfiksuoti apklausoje dėl D. Trumpo, nuolat dėl amžiaus pašiepiančio trejais metais už jį vyresnį J. Bideną, populiarumo.
 
CNN paklausė J. Bideno, ką jis pasakytų rinkėjams, kurie mano, kad jis per senas būti perrinktas. „Pasakykite man, koks prezidentas naujausių laikų istorijoje per pirmuosius dvejus metus nuveikė tiek, kiek padariau aš. Nejuokauju (…) Tad reikalas tas, ar galite atlikti darbą? Aš tikiu, kad galiu“, – atsakė J. Bidenas.  
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.10.12; 10:28

JAV prezidentas Donaldas Trumpas norėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dar prieš rinkimus Amerikoje, įvyksiančius šių metų lapkritį. Tai trečiadienį pranešė Didžiosios Britanijos laikraštis “The Times“.
 
Tiesa, leidinys nenurodo informacijos šaltinio ir nepateikia citatų savo tvirtinimams pagrįsti.
 
Pasak publikacijos autorių, labiausiai tikėtina tokio susitikimo data yra rugsėjo 15 d., kai Niujorke vyks Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesija.
 
Be to, straipsnyje teigiama, kad liepos 13 d. telefonu kalbėdamasis su Rusijos URM vadovu Sergejumi Lavrovu JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo patvirtino D. Trumpo norą surengti tokį susitikimą.
 
Oficialių pranešimų apie galimą D. Trumpo ir V. Putino susitikimą JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose nei JAV, nei Rusija kol kas neskelbia.
 
Pastarąjį kartą D. Trumpas ir V. Putinas asmeniškai bendravo daugiau kaip prieš metus G20 viršūnių susitikime Osakoje (Japonija). Tada JAV ir Rusijos vadovų pokalbis truko 1 val. 20 min.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.16

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anot žiniasklaidos, „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui siūlė malonę mainais už tai, jog šis patikintų, kad Rusija 2016 metais nesikišo į JAV prezidento rinkimus.
 
Britų naujienų agentūra „Press Association“ (PA) trečiadienį pranešė, kad J. Assange‘o gynyba Londono teisme atkreipė dėmesį į dokumentą, anot kurio, buvęs respublikonų kongresmenas Dana Rohrabacheris perdavė J. Assange‘ui prezidento pasiūlymą.
 
J. Assange‘o advokatė Jennifer Robinson teigė, kad D. Rohrabacheris Londone aplankė J. Assange‘ą ir jam pareiškė, kad „prezidento nurodymu“ siūlo „malonę ar kitokią išeitį“. Mainais J. Assange‘as turįs patikinti, kad Rusija neturi „nieko bendra su nutekintais Demokratų partijos elektroniniais laiškais“.
 
Baltieji Rūmai atmetė J. Assange‘o advokatės pareiškimą. D. Trumpas „beveik“ nepažįsta Danos Rohrabacherio, sakė atstovė Stephanie Grisham. Prezidentas esą su buvusiu parlamentaru niekada nekalbėjo šia tema. Minėti teiginiai yra „grynas pramanas“.
 
48 metų J. Assange‘as šiuo metu kali Belmaršo griežtojo režimo kalėjime Didžiojoje Britanijoje. Prieš tai jis septynerius metus slėpėsi Ekvadoro ambasadoje Londone.
 
JAV dėl slaptų dokumentų paviešinimo reikalauja išduoti J. Assange‘ą. Jei būtų nuteistas, jam grėstų iki 175 metų kalėjimo.
 
2010 metais „Wikileaks“ internete paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų, pirmiausiai – apie Irako karą. Juose būta labai jautrios informacijos apie JAV misijas šalyje, be kita ko, apie civilių žudymą ir kalinių kankinimą.
 
Tada 2016-aisiais „Wikileaks“ per rinkimų kampaniją paviešino tūkstančius Demokratų partijos elektroninių laiškų, kurie padarė didelės politinės žalos tuometinei demokratų kandidatei į prezidentus Hillary Clinton. JAV žvalgyba vėliau priėjo prie išvados, kad į partijos serverius įsilaužė Rusijos programišiai, kurie elektroninius laiškus persiuntė „Wikileaks“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.20; 11:37

EPA-ELTA nuotrauka: AV prezidentas Donaldas Trampas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino buvusį savo advokatą Michaelį Coheną melagingai liudijus teisme.

M. Cohenas „prasimanė istorijas“, kad su prokuratūra susitartų dėl švelnesnės bausmės jo finansinio sukčiavimo byloje, rašė D.Trumpas trečiadienį tviteryje.

M. Cohenas, davęs priesaiką, antradienį Niujorko teisme metė sunkius kaltinimus prezidentui. Jis, be kita ko, prisipažino nusižengęs rinkimų kampanijos finansavimo įstatymui ir – tiesioginiu D. Trumpo pavedimu – sumokėjęs dviem buvusioms jo meilužėms pinigus „už tylą“.

M. Cohenas taip pat pareiškė turįs informacijos, kuri „sudomins“ specialųjį prokurorą Robertą Muellerį, tiriantį Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.23; 09:22

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą paragino nutraukti specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio vykdomą tyrimą dėl Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus, tvirtindamas, kad jis buvo „diskredituotas“.

„Jie turėtų tuoj pat nutraukti diskredituotą R. Muellerio raganų medžioklę“, – teigė prezidentas.

Buvęs Federalinio tyrimo biuro (FTB) direktorius R. Muelleris vykdo tyrimą dėl to, ar D. Trumpo kampanija slapta bendrininkavo su Rusija šiai mėginant pakreipti JAV rinkimus D. Trumpo naudai.

JAV prezidentas, atkakliai tvirtinantis, kad nebuvo jokio bendrininkavimo, nuolat kartoja, kad jis yra „raganų medžioklės“ taikinys.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.24;02:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmeta kaltinimus, kad rodo per dideles simpatijas Rusijai. „Aš nesu prorusiškas, aš nesu už nieką“, – pareiškė jis interviu stočiai „Fox News“. „Aš tik noriu, kad šalis (JAV) būtų saugi“, – pridūrė prezidentas.

JAV ir Rusija, anot jo, kontroliuoja 90 proc. visų branduolinių ginklų. Todėl sugyventi su Rusija yra gerai, o ne blogai.

Atsakydamas į klausimą, ar Rusija yra didžiausia JAV priešininkė, D. Trumpas sakė: „Aš nenaudočiau žodžio priešininkė. Mes visi galime bendradarbiauti“. Esą visiems gali būti gerai ir visi gali gyventi taikoje.

D. Trumpas sulaukė kritikos dėl savo pasisakymų per spaudos konferenciją su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pirmadienį Helsinkyje. Dabar jis, be to, pareiškė, jog sutinka su „mūsų žvalgybininkų išvadomis, kad Rusija kišosi į rinkimus 2016 metais“. Kilusį ginčą jis pavadino dideliu nesusipratimu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.18; 05:00

Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.

JAV specialusis tyrėjas Robertas Muelleris, tiriantis skandalą dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus Donaldo Trumo naudai, pateikė kaltinimus dvylikai rusų žvalgybininkų. Jie kaltinami rengę kibernetines atakas ir taip kišęsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, penktadienį Vašingtone pareiškė generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas.

Konkrečiai buvo įsilaužta į JAV demokratų ir D. Trumpo priešininkės Hillary Clinton rinkimų kampanijos stovyklos kompiuterius. Pateikdama kaltinimus žvalgybininkams, JAV teisėsauga spėja, kad su programišių atakomis, žinomomis kaip „DCLeaks“ und „Guccifer 2.0“, susiję Rusijos kariškiai. Todėl esą neteisingi ligšioliniai spėjimai, kad atakas galėjo surengti amerikiečiai ar vienas rumunų programišius.

Kaltinimai pateikti likus kelioms dienoms iki pirmadienį Helsinkyje vyksiančio D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo.

Informacijos šaltinis –  ELTA

Svarbus JAV Senato komitetas pritaria slaptųjų tarnybų vertinimui, jog Rusija kišosi į 2016 metų prezidento rinkimus, kad padėtų Donaldui Trumpui. Tai sakoma Žvalgybos komiteto ataskaitoje, kurią antradienį respublikonų senatorius Richardas Burras pateikė drauge su savo kolega demokratu Marku Warneriu.

Ataskaita paskelbta likus kelioms dienoms iki D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino viršūnių susitikimo, ir tai yra svarbi, nešališka pozicija. D. Trumpas ne kartą skeptiškai komentavo žvalgybos vertinimą, kad Maskva darė įtaką prezidento rinkimams.

Respublikonas R. Burras dabar sakė, kad komitetas 16 mėnesių analizavo šaltinius ir duomenis, kuriais rėmėsi žvalgybos vertinimas. Esą nėra dingsties prieštarauti išvadoms. Anot M. Warnerio, Rusijos mėginimai buvo „plataus masto ir pretenzingi“. Tikslas esą buvo sužlugdyti visuomenės pasitikėjimą demokratiniu procesu, padėti D. Trumpui ir pakenkti jo konkurentei demokratei Hillary Clinton.

Senato Žvalgybos komiteto darbas labai skiriasi nuo jo atitikmens Atstovų Rūmuose. Ir šis komitetas tiria galimą įtakos darymą prezidento rinkimams; tačiau čia respublikonai ir demokratai dažnai nesutaria.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.04; 09:14

Matt Apuzzo, Adam Goldman, Nicholas Fandos / The New York Times

„Praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo pradėtas Trumpo kampanijos ryšių su Rusija tyrimas 2016 metų vasarą, FTB pasiuntė į Londoną porą  savo agentų su tokia slapta misija, kad apie ją žinojo tik saujelė bendradarbių“, – rašo The New York Times.

Jų uždavinys buvo susitikti su Australijos pasiuntiniu, kuris turėjo įrodymų, kad vienas iš Donaldo Trumpo-jaunesniojo patarėjų iš anksto žinojo apie Rusijos kišimąsi į rinkimus. Aukščiausi Australijos valdininkai pažeidė diplomatinį protokolą ir leido ambasadoriui Aleksandrui Dauneriui aprašyti savo susitikimą su rinkimų štabo patarėju Džordžu Papadopulu.

Agentų ataskaita paklojo pamatus bylai, kurią prieš metus pradėjo tirti specialusis prokuroras. „Bet tada nedidelė grupė FTB bendradarbių žinojo tik jos kodinį pavadinimą „Kryžminės ugnies uraganas“. Tas pavadinimas, Rolling Stones eilutė „Aš gimiau siaučiant kryžminės ugnies uraganui“ („I was born in a crossfire hurricane“), tapo taiklia prognoze to politinio štormo, kuris tebeplėšia čerpes nuo FTB stogo“, – rašo žurnalistai Metas Apucas, Adamas Goldmanas ir Nikolas Fandosas.

FTB veikė atsargiau nei bet kada. „Agentai svarstė, o paskui atmesdavo idėjas apklausti raktinius Trumpo patarėjus, kurie, galimas dalykas, pagreitintų tyrimą, bet kiltų rizika aptikti jo egzistavimą. Aukšti valdininkai greitai įsitikino, kad jie neatskleis bylos iki rinkimų dienos, ir tai tik stiprino jų neryžtingumą. Kai agentai imdavosi drąsių tyrimo veiksmų, pavyzdžiui, klausinėjo ambasadorių, tai viską gaubė paslaptis“, – sakoma straipsnyje.

Tik kokie penki Teisingumo ministerijos bendradarbiai žinojo apie bylos mastus. „Jeigu faktai būtų iškilę, jie galėjo sugriauti Trumpo kampaniją: buvo atliekamas tyrimas Trumpo būsimojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais ir jo rinkimų štabo vadovo atžvilgiu. Vienas patarėjas, matyt, turėjo kontaktų su Rusijos žvalgyba. Kitas buvo įtariamas, kad pats buvo rusų agentas“, – rašo The New York Times.

Pasak buvusio FTB vadovo Džeimso Komio, neteisinga būtų lyginti Klinton bylą, kuri 2016 metų vasarą buvo aprimusi, su Rusijos, kuri buvo  ankstyvojoje stadijoje. „Tačiau abiejų tyrimų pagrindas buvo vienas politinis apskaičiavimas: Klinton laimės, o Trumpas pralaimės. Agentai nuogąstavo, jog jie slepia informaciją arba per švelniai elgiasi su Klinton. Ir jie nerimavo, kad bet kokie atviri veiksmai prieš Trumpo kampaniją tik sustiprins jo pareiškimus, kad rinkimai iškraipyti prieš jį“, – pažymi leidinys.

„Dabar FTB susiduria su ta pačia kritika ir, maža to, Trumpas pareiškia, kad jis – politizuoto FTB auka. – Pasak jo, aukšto rango agentai bandė iškraipyti rinkimus, atsisakydami persekioti Klinton , o paskui įsuko tyrimą Rusijos dingstim, kad pakirstų jo prezidentavimą“.

Operacija „Kryžminės ugnies uraganas“ prasidėjo lygiai prieš 100 dienų iki prezidento kampanijos. „Nuotaika per pirmuosius susitikimus buvo nerami, prisimena buvę bendradarbiai. Agentai ką tik baigė tyrimą Klinton atžvilgiu ir ruošėsi mėnesius truksiantiems respublikonų vadovaujamiems klausymams apie tai, kodėl jai nepateikti kaltinimai. Operacijos centre buvo tas pats branduolys agentų ir analitikų, kurie tyrė Klinton reikalus. Niekas nesiruošė iš naujo kištis į prezidento politiką, sako buvę bendradarbiai, ypač kai agentai nežinojo, kaip pakryps australų informacija“, – praneša laikraštis. 

Tuos pirmuosius mėnesius FTB vykdė tyrimą keturių Trumpo kampanijos padėjėjų atžvilgiu: Maiklo Flyno, Polo Manaforto, Karterio Peidžo ir Džordžo Papadopulo. „Kontržvalgybiniai tyrimai gali trukti metų metus, bet FTB norėjo greitai sužinoti, ar Rusijos vyriausybė turėjo įtakos Trumpo kampanijai. Vienas iš variantų buvo pats tiesiausias – apklausti rinkimų štabo bendradarbius apie jų kontaktus su Rusija“, – sakoma straipsnyje.

„Pasak dviejų buvusių bendradarbių, tai buvo svarstyta, bet nepadaryta, nes liudytojų apklausa arba prašymas panaudoti dokumentus galėjo iškelti tyrimą viešumon, o būtent to FTB bendradarbiai stengėsi išvengti prezidentinių varžytuvių įkarštyje“, – rašo leidinys.

„FTB biurokratija nedavė agentams nieko gero, – komentuoja straipsnio autoriai. – Liepos mėnesį britų išėjęs į atsargą šnipas Kristoferis Stilas kreipėsi į draugą iš FTB užsienyje ir pateikė pranešimus, siejančius rinkimų štabo bendradarbius su Rusija. Bet dokumentai klaidžiojo FTB organizacinėje struktūroje, pasakojo eks-bendradarbiai“. Spalio mėnesį agentai nuskrido į Europą, kad išklausinėtų Stilą, bet tas buvo nusivylęs dėl FTB vangumo ir pradėjo dalytis savo radiniais su žurnalistais.

Pagaliau spalio mėnesį teisėsaugininkai pripažino, kad atlieka tyrimą, bet paragino būti santūriems. Porą savaičių prieš Trumpo inauguraciją aukšti specialiųjų tarnybų bendradarbiai informavo Trumpą apie rusų hakerius ir pranešė, kad Putinas bandė sukelti chaosą per rinkimus, susilpninti Klinton ir padėti Trumpui laimėti.

„Po to Komis susitiko su Trumpu asmeniškai, pranešė apie Stilo pranešimus ir perspėjo, kad žurnalistai juos gavo“, – rašo leidinys. Komis patikino Trumpą, kad FTB ketina jį ginti, bet Trumpo įtikinti neapvyko: „Keletą valandų prieš tai jis pareiškė The New York Times, jog istorijas apie Rusijos kišimąsi į rinkimus stumia jo priešininkai, kad nukreiptų dėmesį nuo jo pergalės“.

Šaltinis: The New York Times

2018.05.19; 08:00

Specialusis prokuroras, tiriantis galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus, pareiškė naujų kaltinimų dviem buvusiems Donaldo Trumpo bendražygiams, praneša BBC.

Robertas Muelleris buvusį D. Trumpo rinkimų kampanijos pirmininką Paulą Manafortą ir verslo partnerį Ricką Gatesą apkaltino vykdžius įvairaus pobūdžio finansinius nusikaltimus.

Kiek anksčiau, spalį, jiedviem buvo pateikti kaltinimai pinigų plovimu. Tačiau iki šiol nėra aptikta įrodymų, kad jie būtų bendrininkavę su Rusija.

P. Manaforto atstovas teigė, kad jis nekaltas dėl naujausių kaltinimų. Tuo metu R. Gateso advokatas į prašymus pakomentuoti padėtį kol kas neatsiliepė, pranešė agentūra „Reuters“.

2016-ųjų rugpjūtį P. Manafortas pasitraukė iš D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovo pareigų po to, kai buvo apkaltintas dėl savo sandorių su prorusiškais Ukrainos politikais.

Šis patyręs politinis veikėjas dirbo net prie kelių respublikonų kandidatų į prezidentus kampanijų. Pirmoji jų – 1976-aisiais vykusi Geraldo Fordo rinkimų kampanija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.24; 03:00

2001-2009 metais JAV prezidento pareigas ėjęs George’as W. Bushas pareiškė, neva „yra pakankamai aiškių įrodymų, kad rusai kišosi“ į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, kuriuose triumfavo Donaldas Trumpas, informuoja „The Independent“.

Rusija ne kartą neigė bandžiusi paveikti 2016 metų lapkritį vykusius JAV prezidento rinkimus, tačiau JAV žvalgybos agentūros padarė priešingą išvadą. Nors G. W. Bushas nė karto nepaminėjo D. Trumpo, akivaizdu, kad šie žodžiai susiję su juo.

G. W. Busho teigimu, neaišku, ar Rusijos „kišimasis“ tiesiogiai paveikė rinkimus, ar ne, tačiau akivaizdu, kad ji bandė paveikti ir tai – „pavojinga demokratijai“.

„Yra gana aiškių įrodymų, kad rusai kišosi. Ar tai turėjo įtakos rinkimų rezultatams, tai jau kitas klausimas (…). Problemiška, kad užsienio tauta yra susijusi su mūsų rinkimais. Mūsų demokratija yra gera tik tada, kai žmonės pasitiki rezultatais“, – per konferenciją Abu Dabyje sakė buvęs JAV prezidentas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.09; 00:01

Numatoma JAV ataskaita, kurioje, manoma, gali būti paskelbta naujų sankcijų su Kremliumi siejamiems oligarchams, yra mėginimas kištis į kovą vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus, pareiškė Maskva. Apie tai praneša BBC.

Spėjama, kad JAV iždo departamento ataskaitoje turėtų būti išsamiai aprašyti artimi aukštų Rusijos pareigūnų ir oligarchų ryšiai su perrinkimo siekiančiu prezidentu Vladimiru Putinu.

Jungtinių Valstijų pareigūnai kaltina Rusiją kišimusi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus. Kremlius, savo ruožtu, tokius įtarimus neigia.

V. Putino atstovas žadėjo, kad naujoji JAV ataskaita bus atidžiai išnagrinėta.

Pernai JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino naujas sankcijas Rusijai, tačiau tuo pat metu apkaltino Kongresą persistengiant ir užkertant jam kelią ateityje sušvelninti Rusijai taikomas nuobaudas.

JAV prezidentas griežtai atmeta įtarimus, kad jo rinkimų komanda bendrininkavo su Rusija, siekdama padėti jam laimėti 2016-ųjų prezidento rinkimus, kuriuose jo varžovė buvo Hillary Clinton.

JAV žvalgybų pareikštus įtarimus šiuo metu tiria Kongresas ir specialusis prokuroras Robertas Muelleris.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.30; 00:01