JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorius Lietuvoje Robert S. Gilchrist teigia, kad po pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjusių Rusijos okupantų atakų prieš civilius Vakarų valstybės privalo reaguoti į naujus Maskvos išpuolius prieš ukrainiečius.
 
„Tai, ką matome pastarąsias savaites, yra brutali ataka prieš civilius taikinius, kurie nėra niekaip susiję su realia kova karo fronte Donecke ir Luhanske. Vakarai privalo į tai reaguoti. Ir reaguoja. Žinau, kad mano prezidentas kalbėjosi su prezidentu Zelenskiu ir patikino, kad Jungtinės Valstijos išlieka ir liks ištikimos Ukrainai, pažadėjo perduoti oro gynybos sistemų“, – pirmadienį prieš mitingą Katedros aikštėje „Slava Ukraini! Už jūsų ir mūsų laisvę!“ Eltai sakė ambasadorius.
 
Vėliau kalbėdamas susirinkusiesiems į mitingą, JAV ambasados vadovas priminė, kad po naujų atakų prieš didžiuosius Ukrainos miestus Vašingtonas skyrė papildomų finansų ir sunkiosios ginkluotės Ukrainai.
 
„Skaičius – 725 milijonai. Spalio 14-ąją prezidentas Bidenas skyrė papildomus 725 mln. dolerių Ukrainos gynybai, įrangai, amunicijai ir daiktams. Tai priedas prie 18 mlrd. dolerių, kuriuos JAV skyrė jau anksčiau – Ukrainai ir Ukrainos gynybai“, – kalbėjo jis.
 
„Dar vienas skaičius – 20. 20 oro gynybos sistemų HIMARS Jungtinės Valstijos jau perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. 18 – tiek, pasak prezidento Bideno, bus perduota papildomai. Iš viso – 38 sistemos HIMARS padės ukrainiečiams ginti savo nepriklausomybę“, – teigė ambasadorius, pridurdamas, kad JAV yra perdavusi Kyjivui ir 1,4 tūkst. artimo nuotolio priešlėktuvinių raketų „Stinger“ bei 5 tūkst. prieštankinių raketų „Javelin“.
Amerikos ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Pasak R. S. Gilchrist, nepaisydamas Maskvos siekių, Vakarų pasaulis išlieka vieningas ir atkaklus kovoje su Kremliaus režimu.
 
„Rusai ir prezidentas Putinas galvojo, kad jie palauš Ukrainos dvasią ir susilpnins JAV bei kitų bendraminčių šalių ryžtingumą, paramą Ukrainai. Bet nutiko visiškai atvirkščiai – manau, kad tai sustiprino mūsų atkaklumą. Prezidentas įsipareigojo, kad Jungtinės Valstijos bus su Ukraina iki tol, kol bus pasiekta pergalė ukrainiečių keliamomis sąlygomis“, – pabrėžė ambasadorius.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per ankstyvą rytą Rusijos surengtą Irano dronų ataką sostinei Kyjivui buvo smogta penkis kartus, buvo apgadintas gyvenamasis namas Ševčenkos rajone ir taikytasi į centrinę traukinių stotį.
 
Turimais duomenimis, Kyjivo kryptimi iš viso buvo paleisti 28 dronai kamikadzės, tačiau 23 buvo numušti.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.10.18; 14:35

Lietuva iš JAV ir Vokietijos įsigis ginkluotės už daugiau nei po 1 mlrd. eurų. KAM nuotr.

Lietuva planuoja artimiausiu metu sudaryti sutartis su JAV ir Vokietija ir iki 2027 m. iš šių šalių įsigyti ginkluotės už daugiau nei po 1 mlrd. eurų, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
 
Pasak KAM, modernizuodama kariuomenę ir įsigydama ginkluotę bei techniką, Lietuva daugiausiai bendradarbiauja su savo strateginiais partneriais JAV ir Vokietija. Per pastaruosius keletą metų Lietuvos kariuomenė su JAV vykdė pirkimų už 0,5 mlrd. eurų, Vokietija – beveik už 1 mlrd. eurų.
 
Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, pasikeitusi geopolitinė situacija ir padidintas gynybos biudžetas iki 2,52 proc. BVP paspartino krašto apsaugos sistemos įsigijimų procesą.
 
„Jau įgyvendinus ir įgyvendinant krašto apsaugos modernizavimo programą, Lietuvos kariuomenės galimybės bus vis didesnės, kaip ir šalies apginamumas. Paraleliai, žinoma, bus plečiamas ir sąjungininkų pajėgų buvimas Lietuvoje. Artimiausiais mėnesiais bus ir konkretūs sprendimai“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
 
Iš strateginių partnerių įsigyjama įranga sudaro Lietuvos kariuomenės modernizacijos pagrindą: stiprinami kariuomenės manevro ir ugnies galios, oro gynybos ir oro erdvės stebėjimo, prieštankinės kovos, karinės žvalgybos, logistiniai bei karinės medicinos pajėgumai.
 
Plėtodama svarbiausią modernizacijos prioritetą – Sausumos pajėgų manevro ir ugnies galios stiprinimui – Lietuvos kariuomenė įrangą ir techniką įsigyja iš Vokietijos. Šiam tikslui perkamos pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“ ir įgyvendinamas savaeigių haubicų „PzH2000“ projektas.
 
Be įgyvendinamo pėstininkų kovos mašinų įsigijimo projekto, vokiškomis šarvuotomis platformomis bus aprūpinti ir du papildomi Sausumos pajėgų batalionai.
 
Vokietija išlieka pagrindine partnere ir stiprinant Lietuvos kariuomenės logistinius gebėjimus – įsigyjamos reikalingos transportavimo platformos. Artimiausiu metu bus pradėtas 10-ies tonų sunkvežimių įsigijimo projektas.
 
Stiprinant prieštankinę gynybą, iš JAV bus įsigyjamos kovinių dronų „Switchblade“ sistemos, kurios leis naikinti oponento šarvuotąją kovos techniką 40 km atstumu. Taip pat iš šios šalies bus perkamos papildomos vidutinio nuotolio (2,5 km) prieštankinės sistemos „Javelin“, kurios labai pasiteisino Ukrainoje. Taip pat įsigyjami nauji radarai, tęsiamas keturių universalių sraigtasparnių UH-60M įsigijimas, šarvuoti visureigiai, bepiločiai.
 
Modernizuojant Lietuvos kariuomenę, kitos svarbios partnerės yra Jungtinė Karalystė, Norvegija, Nyderlandai, Lenkija, Prancūzija, Italija ir kitos NATO bei ES šalys. Oro gynyba plėtojama iš Norvegijos įsigytos vidutinio nuotolio oro gynybos „Nasams“ sistemos pagrindu. Ši sistema, jos integravimas ir tolesnė plėtra išlieka centrine pajėgumo plėtojimo ašimi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.04.09; 08:16

Ukraina iš JAV gavo 300 „Javelin“ kompleksų. EPA-ELTA nuotr.

Niujorkas, sausio 25 d. (ELTA). Ukraina antradienį su JAV karinės pagalbos kroviniu gavo ir 300 prieštankinių kompleksų „Javelin“ su jiems skirtais šaudmenimis. Tai pranešė žurnalas „Newsweek“.
 
Siuntoje taip pat buvo ginkluotės bunkeriams naikinti, rašo leidinys, nepatikslindamas detalių.
 
Tai, kad Kijevas gavo 300 „Javelin“ kompleksų, taip pat pranešė televizijos kanalas „Fox News“ ir portalo „BuzzFeed“ žurnalistas Christopheris Milleris savo tviteryje.
 
Antradienį Ukrainą pasiekė trečioji mirtinos ginkluotės siunta. Ankstesnė, svėrusi daugiau kaip 80 tonų, buvo gauta sausio 23 d. Viena diena anksčiau, sausio 22-ąją, į Ukrainą buvo atgabenta pirmoji karinės paskirties krovinių siunta, kuri svėrė daugiau kaip 90 tonų.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.01.26; 07:00

JAV gamybos prieštankinių raketų sistemos „Javelin“. KAM nuotr.

Lietuva, Latvija ir Estija vieningai pasisako už Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą besitęsiančios Rusijos agresijos akivaizdoje – Baltijos šalys toliau rems Ukrainą ne tik diplomatinėmis ir politinėmis priemonėmis, bet ir stiprindamos pačios Ukrainos gebėjimą apsiginti.
 
Atsižvelgdamos į didėjantį Rusijos karinį spaudimą Ukrainoje ir aplink ją, Baltijos šalys nusprendė atsiliepti į Ukrainos poreikius ir suteikti papildomą su gynyba susijusią paramą. Perduodama ginkluotė dar labiau sustiprins Ukrainos gebėjimą ginti savo teritoriją ir gyventojus galimos Rusijos agresijos atveju, pažymima Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
Lietuva ir Latvija suteiks Ukrainai priešlėktuvinių raketų „Stinger“, o Estija – prieštankinių raketų „Javelin“. Ši parama sustiprins Ukrainos karinius gynybinius pajėgumus. Parama teikiama po to, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose pagamintos įrangos perdavimui trečiajai šaliai pritarė JAV vyriausybė.
 
„Nuoširdžiai tikimės, kad šia perduodama ginkluote Ukrainai pasinaudoti nereikės. Baltijos šalys ragina Rusiją nutraukti savo agresyvų ir neatsakingą elgesį“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
 
Baltijos šalys ir jų sąjungininkės dirba kartu, kad parama Ukrainai būtų perduota artimiausiu metu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.01.22; 00:30

Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Talinas, gruodžio 30 d. (ELTA). Estijos gynybos ministerija ketina patiekti Ukrainai prieštankinių ginklų, raketų „Javelin“ ir 122 milimetrų haubicų, bet prieš priimant galutinį sprendimą reikia gauti raketų kilmės šalies – JAV, taip pat buvusių haubicų savininkių – Suomijos ir Vokietijos sutikimą.
 
Tai ketvirtadienį portalui ERR pareiškė Gynybos ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininkas Peeteris Kuimetas.
 
Pasak jo, Estija teikia Ukrainai pagalbą nuo 2014 metų, kai Rusija užpuolė šią šalį, nusprendusią laikytis integracijos su Vakarais kurso.
 
„Mes padėjome rengti Ukrainos karo medikus, artileristus, specialiųjų būrių kovotojus, keitėmės su ja informacija“, – sakė P. Kuimetas. Dabar, kai Rusijos kariuomenė vėl telkiama prie Ukrainos sienos, Estija planuoja gerokai išplėsti savo pagalbą, pridūrė jis.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2021.12.31; 00:30

V.Zelenskis ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Jungtinės Valstijos pažadėjo Ukrainai daugiau karinės paramos pastarosios konflikte su Rusija.
 
Po prezidento Joe Bideno ir jo kolegos Ukrainoje Volodymyro Zelenskio trečiadienį vykusio susitikimo Baltieji rūmai paskelbė apie naują, 60 mln. dolerių vertės saugumo paketą.
 
Jis apima papildomas „Javelin“ prieštankines sistemas ir kitas gynybines priemones, kad Ukraina „galėtų veiksmingiau apsiginti nuo Rusijos agresijos“, sakoma po susitikimo paskelbtame bendrame prezidentų pareiškime.
 
„Jungtinės Valstijos palaiko Ukrainą ir toliau sieks, kad Rusija atsakytų už savo agresiją. Amerika tvirtai palaiko Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – priduriama pareiškime.
 
„JAV nuo 2014 m. skyrė Ukrainos pajėgų paramai 2,5 mlrd. dolerių, įskaitant daugiau kaip 400 mln. dolerių šiais metais“, – nurodoma prezidentų pareiškime.
 
Nuo tada, kai Maskva aneksavo Krymą, Kijevas rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose kovoja su Rusijai ištikimais separatistais. Anot JT skaičiavimų, karinis konfliktas jau pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių.
 
JAV ir Ukraina taip pat teigė toliau besipriešinsiančios Baltijos jūros dugnu tiesiamo „Nord Stream 2“ dujotiekio projektui, „kurį mes laikome grėsme Europos energetiniam saugumui“.
 
JAV ketina toliau dėti pastangas „šiuo pereinamuoju energetikos laikotarpiu išlaikytų Ukrainos vaidmenį tranzite, užtikrintų tiekimo saugumą ir neleistų Kremliui naudoti energetikos kaip geopolitinio ginklo“.
 
Kijevas baiminasi galįs prarasti svarbius dujų tranzito mokesčius, jei Rusija, apeidama Ukrainą, tieks dujas Vokietijai tik „Nord Stream 2“ dujotiekiu, kurio tiesimas jau netrukus bus užbaigtas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.02; 10:30

Šią savaitę Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos su JAV vyriausybe pasirašė sutarties papildymą dėl vidutinio nuotolio prieštankinės ginkluotės ,,Javelin” įsigijimo.
 
Šiuo dvišaliu susitarimu įsigytas papildomas kiekis raketų, paleidiklių bei kita sistemos įranga, kuri Lietuvos kariuomenės atsargas turėtų papildyti 2024 metais. Šio sandorio vertė siekia 10 mln. JAV dolerių, praneša Krašto apsaugos ministerija.
 
Šiomis sistemomis, stiprinant Lietuvos gynybinius pajėgumus, bus papildomai aprūpinti Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų padaliniai.
 
Vidutinio nuotolio prieštankinių raketų sistema „Javelin” yra modernus ginklas, galintis naikinti šiuolaikinius tankus su reaktyviniais šarvais dieną ir tamsiu paros metu 75 m – 2,5 km atstumu. Sistema veikia „iššoviau-pamiršau” principu: kariui užfiksavus taikinį ir iššovus, raketa pati valdo save skrydžio iki taikinio metu. Tokiu būdu užtikrinamas didesnis karių saugumas, nes raketai skriejant link taikinio, karių komanda gali keisti poziciją.
 
„Javelin” kovinė raketa su tandeminiu sprogstamuoju užtaisu gali atakuoti priešininkų tanką tiesiu taikymu arba iš viršaus pakildama iki 150 metrų į aukštį. Raketose panaudota „minkšto paleidimo” sistema, kuri raketos variklį užkuria tik raketai palikus paleidimo konteinerį, dėl to sunku nustatyti, iš kur buvo paleista raketa. Ginklą galima naudoti ir mūšio mieste sąlygomis šaudant iš uždarų patalpų.
 
JAV aktyviai dalyvauja įgyvendinant saugumo užtikrinimo priemones Baltijos šalyse. Savo kariais, technika ir finansinėmis lėšomis JAV prisideda prie mūsų regiono gynybos. Pagal Europos atgrasymo iniciatyvą kasmet nuosekliai didinama finansinė parama Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, gynybiniams pajėgumas stiprinti ir karinei infrastruktūrai gerinti. JAV taip pat yra viena pagrindinių ginkluotės įsigijimų partnerių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.24; 00:30

Lietuvos kariuomenė papildė JAV gamybos prieštankinių raketų sistemų „Javelin“ atsargas. KAM nuotr.

Lietuvai perduotos papildomos prieštankinių sistemų „Javelin“ raketos – jos gautos su Jungtinių Amerikos Valstijų parama, kurių vertė šiek tiek didesnė nei 31 mln. JAV dolerių, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
 
Lietuva per artimiausią dešimtmetį iš JAV planuoja įsigyti raketų už 104 mln. JAV dolerių, iš kurių 13 mln. JAV dolerių sutartis buvo pasirašyta 2019 m. pabaigoje. Šiomis sistemomis, stiprinant Lietuvos gynybinius pajėgumus, bus papildomai aprūpinti Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų padaliniai.
 
„JAV yra Lietuvos strateginė partnerė ir pagrindinė Baltijos regiono saugumą užtikrinanti sąjungininkė. Iš JAV gaunama ir įsigyjama prieštankinė sistema „Javelin“ ypač reikšmingai prisideda prie ilgalaikių Lietuvos kariuomenės kovinių pajėgumų didinimo ir atgrasomojo poveikio stiprinimo“, – sako krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas.
 
Vidutinio nuotolio prieštankinių raketų sistema „Javelin“ yra modernus ginklas, galintis naikinti šiuolaikinius tankus su reaktyviniais šarvais dieną ir tamsiu paros metu 75 m – 2,5 km atstumu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.06; 04:00

„Grifono kirtis 2020/Medžiotojas 2020“. Gr. Pauliaus Mamonovo nuotr. (Lietuvos kariuomenė)

Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone vyksta rugpjūčio 2–14 d. vyksta Lietuvos tarptautinės pratybos „Grifono kirtis 2020 / Medžiotojas 2020“ (angl. „Griffin strike 2020 / Hunter 2020“). Pratybose, kuriose užduotis vykdo daugiau nei 1300 karių, su Lietuvos kariais kartu treniruojasi iš Lenkijos atvykę Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) oro pajėgų kariai.
 
„Susirinkome iš skirtingų kariuomenės vienetų treniruotis veikti kartu, dalintis patirtimi, išmokti naujų dalykų. Po pratybų tapsime geresniais kariais nei buvome prieš jas: turėsime daugiau sąveikos patirties, patobulinsime ugnies valdymo įgūdžius, geriau pažinsime sąjungininkų veiksmų specifiką ir taktines plonybes, o tai reiškia – būsime dar geriau pasiruošę kovos veiksmams. Medžioklė prasidėjo, tegul Grifonas kerta stipriai!“ – pratybų atidarymo ceremonijos metu kariams linkėjo Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadas plk. Nerijus Stankevičius.
 
Šios pratybos, kaip teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime, vyksta keliais etapais. Pratybos prasideda situaciniu taktiniu treniravimu mokomosiose vietose, po to vyksta vertinamosios lauko taktines pratybos, kurių pabaigoje – kovinis šaudymas mišriais ginklais.
 
Tarptautinių pratybų metu kariniai vienetai vykdys mokomąsias gynybines ir puolimo operacijas, atliks taktinius žygius, užims susitelkimo rajonus, atliks pasalas, stabdymo ir blokavimo veiksmus, kontratakuos, vykdys paramą prieštankinių valdomų sistemų ugnimi.
 
Pratybose „Grifono kirtis 2020/Medžiotojas 2020“ yra naudojama daugiau kaip 27 tipų įvairios karinės paskirties transporto priemonių. Taktinių pratybų metu Lietuvos kariai veikia naudodami vikšrinius šarvuotus transporterius M113, karinius visureigius HMMWV, karinius sunkvežimius UNIMOG. Kovinio šaudymo mišriais ginklais pratybose, kariai šaudys ne tik iš pėstininkų ginklų, bet ir artilerijos pabūklų, prieštankinių sistemų „JAVELIN“, o jų veiksmus rems JAV oro pajėgų atakos sraigtasparniai „Apache“.
Prasidėjus karinėms pratyboms „Grifono kirtis 2020/Medžiotojas 2020“. Gr. Pauliaus Mamonovo nuotr. (Lietuvos kariuomenė)
 
Tarptautinių pratybų „Grifono kirtis 2020 / Medžiotojas 2020“ pagrindinis tikslas – treniruoti pėstininkų, prieštankinių ir artilerijos vienetų sąveiką, veiksmų suderinamumą tarpusavyje bei esant paramai iš oro, vykdant gynybines ir puolamąsias operacijas, taip pat stiprinti karinį bendradarbiavimą ir keistis turima patirtimi su sąjungininkais.
 
Šiomis pratybomis, pažymima pranešime, siekiama įvertinti Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Kunigaikščio Margirio bataliono pėstininkų kuopas bei Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono baterijas, užbaigusias nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių rengimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.04; 05:00

Ukraina paprašė JAV daugiau prieštankinių raketų „Javelin“, teigia Jungtinių Valstijų ambasadorius šalyje Williamas Tayloras.
 
W. Tayloro teigimu, Ukraina siekia įsigyti daugiau raketų „Javelin“ gynybos tikslais pagal JAV gynybos departamento ginkluotės pardavimo kitoms šalims programą.
 
„Jie norėtų įsigyti daugiau „Javelinų“, – Laisvosios Europos radijui sakė W. Tayloras.
 
W. Tayloras yra pirmasis JAV atstovas, patvirtinęs, kad Ukraina siekia įsigyti daugiau amerikietiškų prieštankinių raketų. Pernai balandį Jungtinės Valstijos jau pardavė Ukrainai 37 „Javelin“ raketų paleidimo sistemas ir 210 raketų.
 
Anksčiau jau skelbta apie Ukrainos ketinimus įsigyti ginkluotės iš JAV, tačiau nei amerikiečiai, nei ukrainiečiai neatskleidė apie tai, kokie tiksliai ginklai bus įsigyjami.
 
Nuo 2014-ųjų, kai prasidėjo karas Rytų Ukrainoje, JAV yra suteikusi Kijevui apie 1,5 mlrd. dolerių vertės karinės paramos. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo 2014 metų karas Rytų Ukrainoje pareikalavo daugiau kaip 13 000 žmonių gyvybių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.05; 16:55

Laikraštis „The Wall Street Journal“ redakcinėje skiltyje komentuoja Baltųjų Rūmų sprendimą Kijevui teikti rimtą ginkluotę – amerikietišas prieštankines raketas Javelin.

Prieštankinės raketos Javelin – labai galingos, efektingos. Jos gliaudo tarsi riešutus pačius galingiausius šarvus turinčius modernius tankus. Bet jos, žinoma, neprivers Rusijos pasitraukti iš rytų Ukrainos. Ir vis dėlto raketos Javelin“ gali priversti Vladimirą Putiną sumokėti žymiai didesnę kainą už intervenciją į Ukrainą nei iki šiol, ir, tikėtina, kad kaina, kurią Rusijai nuo šiol teks mokėti už savo imperializmą, bus didesnė už naudą, kurią, V.Putino manymu, jis gauna, terorizuodamas kaimynę.

Kaip teigia minėtas leidinys, V.Putinas tol nežiūrės į Vakarų reikalavimus nutraukti intervenciją rimtai, kol savo kailiu neįsitikins, kad puolimo kaštai žymiai didesni nei nauda demonstruojant savo kietumą Rusijos rinkėjams.

Tad V.Putinas kantriai laukė, ar JAV prezidentas Donaldas Trampas nepadarys Kremliui nuolaidų  Ukrainos klausimu. Dabar įsitikino, kad D.Trampas ne tik nerodo silpnumo, bet dar ir griežtina savo poziciją.

Informacijos šaltinis – „The Wall Street Journal

2017.12.27; 05:28

Ukraina švenčia Nepriklausomybės dieną. EPA – ELTA nuotr.

Laisvės kovas, pasipriešinimą okupantui mes tik sąlyginai skirstome į etapus, į laikotarpius, į rezistencijos vadovų veiklos tarpsnius. Bet kaip rodo istorija, ta kova niekada nesibaigia.

Naujas jos etapas atsivėrė aneksavus Krymą, Rusijos remiamoms pajėgoms užėmus pramoninius Rytų Ukrainos rajonus. Natūralu, kad Kijevas laukia paramos. Lietuvai taip pat kyla naujos grėsmės, mes taip pat tikimės sąjungininkų paramos.

Kodėl jiems turime padėti?

Neseniai Maidanas pažymėjo 4-ąsias metines. Tad dar keletas sutapimų. Beveik tuo pačiu metu, 1953-aisiais, išsikvėpė rezistencinis judėjimas Lietuvoje ir Ukrainoje. Dar keletą metų – iki 1955-ųjų – su okupantais kovojo pavieniai pasipriešinimo dalyviai. Istorikai tvirtina, kad 1954 m. suėmus paskutinį UPA vadą Vasilijų Kuką, organizuotas ginkluotas pasipriešinimas sovietams Ukrainoje baigėsi.

Tų pačių metų lapkritį Maskvos Butyrkų kalėjime buvo sušaudytas generolas Jonas Žemaitis. Tiesa, 1956-ųjų spalį buvo suimtas A. Ramanauskas – Vanagas, sušaudytas kitų metų lapkričio 29 d. Iki pat 1965 m. pavasario slapstėsi Aukštaitijos partizanas Antanas Kraujelis – Siaubūnas. Kaip jau rašėme, ukrainiečių kovotojus įkvėpė Stepanas Bandera, saugumiečio nužudytas Miunchene 1959 – ųjų spalį. Laikykime tai rezistencijos tąsa.

Ar mums kas padėjo? Žodžiais, deklaracijomis, pažadais – taip. Mūsų partizanai, juos remiantys žmonės ilgai puoselėjo viltį, kad okupacija netrukus baigsis, ir Lietuvą „amerikonai“ išvaduos. Realybė buvo kita: Maršalo planas, kuriam 1948 m. pritarė JAV Kongresas, 15-kai Europos valstybių ir Turkijai suteikė milijardinę paramą – 13,2 mlrd. dol., bet J. Stalino nurodymu SSRS jos atsisakė. Žlugo ir ši viltis.

Atgimimas vėl suteikė vilčių. „Dainuojanti revoliucija“ buvo beginklė, tačiau tokia galinga, kad pasaulis stebėjosi: kaip gali laisvės ištroškusi tauta tik su minios skanduojama daina „Pabudome ir kelkimės“ išvyti sovietinį okupantą su visa nenugalima armada? Būtume neteisūs sakydami, kad niekas mūsų nepalaikė. Gal ir tai lėmė, kad, lyginant, pavyzdžiui, su Maidano Dangaus šimtine, mūsų laisvės kova nenusinešė daug aukų…

Bet pagaliau pripažinkime: ar ukrainiečiai nelaukia tokios paramos iš mūsų, iš viso pasaulio? Ir gal būt jau prarastas geriausias laikas, kai ta pagalba būtų efektyvi. Matyt, iš vokiečių nukopijuota realpolitik kaip reikiant užspaudžia tą paramos kraujagyslę…

Kukli Lietuva padeda ukrainiečiams

Kita vertus, karo su gerai ginkluotais separatistais fronte vien laidynėmis nepakariausi. Reikalingas letalinis, t.y. mirtį nešantis, atsakomasis ginklas. Tik visai neseniai, lapkričio 29-ąją, Lietuvos Respublikos vyriausybė priėmė nutarimą Ukrainos gynybos ministerijai  neatlygintinai perduoti nuosavybės teise priklausantį ir šiuo metu Lietuvos kariuomenės patikėjimo teise valdomą turtą. Neatlygintinai bus perduota Lietuvos kariuomenėje nebenaudojama, ne NATO kalibro ginkluotė ir šaudmenys, kuriuos Lietuvos kariuomenė naudojo iki apginklavimo standartinių NATO kalibrų ginklais. Šioje paramos siuntoje bus automatiniai šautuvai ir karabinai, kulkosvaidžiai, minosvaidžiai, prieštankiniai pabūklai, amunicija ir atsarginės ginkluotės dalys.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su Ukrainos kariais – savanoriais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Nutarime detalizuojama, kad Lietuva planuoja perduoti Ukrainai daugiau kaip 7 tūkst. „Kalašnikovo“ automatų, šovinių bei kitos ginkluotės, tarp jų ir prieštankinės. Visos perduodamos ginkluotės vertė šiuo metu siekia 1,93 mln. eurų, o juos įsigydama Lietuva buvo išleidusi per 3 mln. eurų, nepamirštama pabrėžti nutarimo projekte. Didžiąją dalį iš daugiau kaip 7 tūkst. vienetų ginklų sudaro Lietuvos nebenaudojami „Kalašnikovo“ automatai, beveik 2 mln. vienetų šovinių. Taip pat bus perduodama daugiau kaip 80 kulkosvaidžių, keliolika minosvaidžių, prieštankinių ginklų, kitokios ginkluotės.

Lietuva nebe pirmą kartą šalies karinėms pajėgoms nebereikalingą ginkluotę perduoda Ukrainai, dėl to yra gavusi Rusijos notą. Pirmą kartą Lietuva ginkluotės elementų Ukrainai perdavė 2014 metais, netrukus po to, kai Ukrainos rytuose prasidėjo konfliktas tarp Rusijos remiamų separatistų ir vyriausybės pajėgų.

Bet netrukus, 2016 metais, Ukraina iš Lietuvos vėl gavo 146 vienetų mirtino Sovietų Sąjungos laikų gamybos ginklo. Tarp jų 60 didelio kalibro Vladimirovo kulkosvaidžių ir 86 didelio kalibro Degtiariovo — Špagino kulkosvaidžių. Apie tai skelbė agentūra „Ukrinform” su nuoroda į JT bazę „Informacija apie pasaulinę prekybą ginklais”.

Trišalė brigada suerzino Maskvą

Tuometinis Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis, įkvėptas Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus, tada pareiškė, kad trys šalys kuria ukrainiečių, lenkų ir lietuvių brigadą, kuri vyks ne į karo frontą, bet „tai turėtų būti brigada, kur Ukrainos armija norėtų įgyti patirties, kuri būtų naudinga tęsiant priartėjimo prie NATO armijos standartų procesą“. 2015 m. pavasarį rašėme, kad per dvejus metus bus suformuota trijų šalių karinė brigada LITPOLUKRBRIG (lietuviškas trumpinys – LUL brigada), kurios vyriausioji būstinė bus Liubline, kur kol kas tėra lenkų 50 žmonių vadavietė ir 250 kareivių batalionas. Manoma, kad iš viso brigadoje tarnaus maždaug 4400 kariškų – iš Lenkijos apie 3500, iš Ukrainos – 545, o iš Lietuvos – iki 350 žmonių.

Ukrainietė mergina

Maskvai tai nepatiko. Rusijos žiniasklaida jautriai sureagavo į baigiamąjį LUL brigados steigimo etapą, ypač į tai, kad Lenkijos prezidento B. Komarowskio įsakas buvo pasirašytas sovietinės Pergalės 70-mečio išvakarėse. Kremliaus propagandistai iškart pasigavo istorinę koliziją. Maskvos universiteto politologas Vladislavas Gulevičius ironiškai svarstė, kad taip gaivinama sena Juzefo Pilsudskio idėja realizuoti vadinamą Tarpjūrio (Intermarum) doktriną, įtraukiant į ją ne tik Baltijos šalis, bet ir Ukrainą, Vengriją, Rumuniją, Balkanų valstybes, Čekiją bei Slovakiją, gal net Baltarusiją ir Suomiją. Naujos sąjungos tikslas – aprėpti plačias teritorijas nuo Baltijos jūros iki Adriatikos ir Juodosios jūros (iš čia kilusi santrumpa ABC – Adryatyk – Baltyk – Morze Carne). Akivaizdu, rašo V. Gulevičius, kad šioje sąjungoje, kaip kažkada ATR, Varšuva tikisi groti pirmu smuiku. Ne šiaip sau pagrindinė šiuolaikinės trijų valstybių brigados vadavietė yra Liubline – vos už 209 km nuo Lvovo…

Apie šios brigados veiklą mes nežinome beveik nieko. Wikipedia rašo, kad 2016 m. vasarį ji dalyvavo pratybose „Brave Band“, keliuose paraduose Kijeve. Tų metų rugsėjį, kaip fiksuoja Lietuvos KAM tinklapis, pasirašytas susitarimas, kad brigada suformuota pagal visus NATO standartus. Brigadai vadovauja lenkų pulkininkas, Lietuvos štabo vadu paskirtas pulkininkas leitenantas Eligijus Senulis. Pranešime rašoma, kad 2017 m. ir toliau bus vykdomas vienas pagrindinių LITPOLUKRBRIG projektų – pratybos „Maple Arch“, kurias planuoja ir organizuoja Kanados karinės pajėgos kartu su Lietuva, Lenkija ir Ukraina. 2017 m. šios pratybos vyko Lenkijoje. Konkrečių, kad ir taikdariškų veiksmų Ukrainos teritorijoje, juo labiau pafrontės zonoje, ši brigada nevykdo…

Žodžiai, svarstymai, abejonės…

Jei kaimynai tokie pasyvūs, gal tarptautinė bendrija skiria daugiau dėmesio letalinių ginklų tiekimui Ukrainai? Rugpjūtį Rusijos žiniasklaidos flagmanas „Sputnik“ iš Vilniaus citavo Amerikos laikraštį „The Wall Street Journal“, kad JAV planuoja tiekti Ukrainos kariuomenei prieštankinių raketų ir kitos ginkluotės – raketų kompleksų „Javelin” ir oro gynybos sistemų. Ši ginkluotė negalės būti naudojama pafrontės zonoje. Paskatintas JAV planų Ukrainos gynybos ministerijos vadovas Stepanas Poltorakas pareiškė, kad Kijevas laukia paramos iš visų savo partnerių, tačiau iki šiol mirtiną ginklą suteikė tik Lietuva.

Bet prieš šio ginklo siuntimą į Ukrainą pasisako kai kurie Vakarų politikai. Antai, Buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras, buvęs ESBO pirmininkas, Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris yra pareiškęs, kad ginklų tiekimas į Ukrainą yra labai rizikingas ir neproduktyvus išėjimo iš krizės būdas. NATO Karinio komiteto pirmininkas, čekų generolas Petras Pavelas pareiškė, kad jis nemato būtinumo tiekti mirtiną ginklą Kijevui, nes tai „tik padidins žmonių kančias”.

„The Washington Post“ praneša, kad Donaldo Trumpo administracija vis dar negali apsispręsti, ar tiekti Ukrainai letalinį gynybinį ginklą. Nors 2015 m. Atstovų rūmai 348 balsais prieš 48 priėmė Baraką Obamą įpareigojančią rezoliuciją, Vašingtonas jau atsisakė tiekti prieštankinius kompleksus „Javelin“, priešradarinius įrenginius, žvalgybines sistemas ir komunikacijos įrengimus. D. Trumpas vis dar tikisi, kad pavyks įgyvendinti Minsko susitarimus. Paskutiniais pranešimais, Valstybės departamentas vėl svarsto galimybę paveikti administraciją, kad ši sutiktų tiekti Ukrainai letalinės ginkluotės už 47 mln. dolerių. Lapkričio 17 d. JAV Senatas pritarė įstatymo projektui „Dėl JAV biudžeto išlaidų 2018 m. nacionalinės gynybos reikalams“, kuriame numatyta 350 mln. dol. paramą Ukrainai…

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su reabilitaciją Lietuvoje atlikusiais Ukrainos kariais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

***

Kol kas, kaip pas mus sakoma, šakėmis po vandenį. Ukrainos pietryčiuose kasdien žūsta po keletą Ukrainos karių, griaunami namai, žmonės badauja ir šąla nešildomuose būstuose, tu metu iš Rusijos per sieną separatistams plūsta naujausi kariniai įrengimai, ginklai ir mašinos. Kremliui nereikia papildomų Dūmos sprendimų, V. Putinas veikia vienvaldiškai. O Vakarai tūpčioja vietoje: ar tik atsakomasis separatistams ginklas neįžiebs dar didesnės ugnies, gal reikia laikytis Minsk-1, o gal Minsk-2 susitarimų?

Kaip ir tais rūsčiais pokario laikais. Delsimas reiškia pralaimėjimą. Pralaimėjęs visada tampa vergu. Beteisiu savo žemėje. Niekinamu visų – ir savų, ir svetimų. Pavyzdžių neieškokime giliuose istorijos kloduose. Jie čia pat.  

2017.12.06; 04:30