Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Žiniasklaidoje per Sekmines šmėkštelėjo žinutė „Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas greitą kelionių laisvės ir prekių bei paslaugų judėjimo atkūrimą pavadino esminiais dalykais Europos ekonomikos atsigavimui per koronaviruso krizę. „Neatvėrus Šengeno erdvės, Europos ekonomika nesustiprės“, – sakė jis Vokietijos žiniasklaidai.”

https://www.delfi.lt/news/daily/world/liuksemburgo-uzsienio-reikalu-ministras-ragina-greitai-atverti-sengeno-zona.d?id=84414581&

Ši žinutė kol kas nesulaukė platesnių komentarų mūsų žiniasklaidoje.

Pasamprotaukime. Vyksta karas su plika akim nematomu judriu priešu. Elementarios saugojimosi nuo jo taisyklės jau žinomos: laikytis pagarbaus atstumo bendraujant su žmonėmis ar apsilenkiant su jais, stengtis neliesti paviršių viešojoje erdvėje plika ranka, sugrįžus namo nusiplauti rankas muilu (nekenkia su muilu nuplauti ir parsineštus daiktus), pasikeisti viršutinius rūbus ir avalynę, čiaudant ar kosint užsidengti burną ir nosį nors delnu, pajutus skelbiamus viruso sukeltus simptomus, nedelsiant kreiptis dėl testavimo. Žinoma, dalis žmonių gali būti viruso nešiotojais, patys to nežinodami, nečiaudėdami ir nekosėdami, net nieko nepajutę. Jiems pasisekė ir tiek. 

Bet karas vyksta ne tik už gyvybes. Karą lydi ekonominiai ir socialiniai nustoliai. Ir pastarieji gali būti baisesni savo mastais ir pasekmėmis toms pačioms gyvybėms. Tad reikia apsispręsti, ar tam tikras žuvusių karių (o jame – visi žmonės kariai) skaičius moralės prasme leistinas vardan ekonominių ir socialinių nuostolių sušvelninimo iki to laiko, kai bus surasti efektyvūs ginklai prieš virusą, patekusį į žmogaus organizmą (vakcinos, vaistai ir t.t.).

Patikimi kaimynai. Slaptai.lt nuotr.

Aš pritariu Liuksemburgo ministro pasiūlymui. Reikia jį nors išbandyti, viską stebint ir kontroliuojant, būnant kovinėje parengtyje, jei priešas pradėtų imti viršų. Tai jau nebūtų netikėtumo Italijoje variantas.

Gegužės 16 d. parašiau: https://slaptai.lt/kastytis-stalioraitis-reikia-pagaliau-ryztis-isspresti-pandemine-moraline-dilema/

“Štai pažvelkime, ką turime per truputį daugiau, negu du mėnesius. Gegužės 13 d. patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1505, sergančių žmonių skaičius: 537, mirusių nuo COVID-19 žmonių skaičius: 54, pasveikusių žmonių skaičius: 908 O dabar paklauskime, kiek per du mėnesius iš viso numirė žmonių. Statistika sako, kad per visus 2018 m. iš viso mirė 39,6 tūkst. žmonių. Galima spėti, kad daugiausiai – nuo ligų, Per du mėnesius – papildomai prie tų 54 virusinių vidutiniškai būtų 6 600 tragedijų.

Reikia pagaliau ryžtis išspręsti moralinę dilemą. Ar nedidelis mirusių nuo viruso skaičius, tegul ir kažkiek didesnis, negu iki šiol, jei bus leista žmonėms grįžti prie ankstesnių užsiėmimų, tarp jų – ir susijusių su laisvu judėjimu Šengeno zonoje, bet nepalyginamas su visų mirčių skaičiais, yra vertas išskirtinės užuojautos. Bet kokia mirtis, nesvarbu dėl ko (tarkime, dėl vėžio, ar dėl gripo viruso sukeltos sveikatos komplikacijos), yra tragedija mirusio, žuvusio ar nužudyto artimiesiems ir draugams.”

Ar parems mūsų  valdžia Liuksemburgo užsienio reikalų ministro pasiūlymą? Tikėkimės. Jau daugelis to tikisi.

2020.06.01; 08:11