Jensas Stoltenbergas

Trumposios naujienos

NATO generalinio sekretoriaus (Jensas Stoltenbergas) spaudos konferencija. ELTA / Julius Kalinskas

Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad Ukraina kvietimo į NATO sulauks, kai dėl to sutars sąjungininkės ir bus įvykdytos reikiamos sąlygos.
 
„Mes aiškiai pasakėme, kad pakvietimas bus pateiktas tada, kai bus įvykdytos reikiamos sąlygos“, – Vilniuje teigė generalinis sekretorius.
 
„Sąjungininkės šiandien susitarė dėl tvirtos ir vieningos bei teigiamos žinutės Ukrainai. Dėl tebesitęsiančios paramos ir dėl kelio, kuris ves dėl narystės“, – pridūrė jis.
 
Pirmosios Vilniaus viršūnių susitikimo dienos vakare NATO generalinis sekretorius pristatė 3 žingsnių programą Ukrainai, kuri padės su agresore kovojančiai šaliai ateityje prisijungti prie Aljanso.
 
„Šiandien sąjungininkai susitarė dėl trijų elementų paketo, skirto priartinti Ukrainą prie NATO“, – vakare surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams teigė J. Stoltenbergas.
 
Pirmiausia, anot jo, parengta daugiametė pagalbos Ukrainai programa, kuri padės atkurti šalies saugumo ir gynybos sektorių.
 
„Pirma – nauja daugiametė pagalbos Ukrainai programa, skirta pereiti nuo sovietmečio prie NATO standartų mokymų ir doktrinų, padėti atkurti Ukrainos saugumo ir gynybos sektorių bei patenkinti svarbiausius poreikius, tokius kaip kuras, išminavimo įranga ir medicinos reikmenys“, – sakė generalinis sekretorius.
 
Antras žingsnis, anot J. Stoltenbergo, NATO-Ukrainos tarybos įsteigimas. Pasak generalinio sekretoriaus, taryba padės krizių metu, teiks konsultacijas ir priims spendimus.
 
„Antra – nauja NATO-Ukrainos taryba, skirta krizių valdymui, konsultacijoms ir sprendimams priimti. Laukiu rytojaus steigiamojo tarybos posėdžio su prezidentu Zelenskiu“, – teigė J. Stoltenbergas.
 
Trečiuoju programos punktu patvirtinta, kad Ukrainai stojant į NATO bus panaikintas narystės veiksmų plano reikalavimas.
„Trečia – dar kartą patvirtinome, kad Ukraina taps NATO nare, ir sutikome panaikinti narystės veiksmų plano reikalavimą. Tai pakeis Ukrainos narystės kelią iš dviejų etapų į vieno etapo procesą“, – paaiškino Aljanso generalinis sekretorius.
 
Jensas Stoltenbergas. NATO generalinio sekretoriaus spaudos konferencija. ELTA / Julius Kalinskas

„Taip pat aiškiai pasakėme, kad pakviesime Ukrainą įstoti į NATO, kai sąjungininkai susitars ir bus įvykdytos sąlygos“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
 
Anot jo, šis planas Ukrainai yra stiprus ir aiškiai nubrėžia kelią narystės NATO link.
 
„Tai stiprus paketas Ukrainai ir aiškus kelias narystės NATO link“, – reziumavo J. Stoltenbergas.
 
Antradienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai pirmasis tokio lygio tarptautinis renginys Lietuvoje, kuriame dalyvaus per 40 užsienio valstybių lyderiai, diplomatijų vadovai bei gynybos ministrai, kiti aukšto rango pareigūnai.
 
Irtautė Gutauskaitė (ELTA)
 
2023.07.12; 00:30
Aktualijos

Galingi, nes vieningi

Antradienį Vilniuje prasideda dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai pirmasis tokio lygio tarptautinis renginys Lietuvoje, kuriame dalyvaus per 40 užsienio valstybių lyderiai, diplomatijų vadovai bei gynybos ministrai, kiti aukšto rango pareigūnai.
 
Skelbiama, kad liepos 11-12 dienomis Vilniuje svečiuosis per 3000 užsienio delegacijų narių, maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų bei tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
 
Aljanso lyderių darbotvarkėje – dėmesys NATO kolektyvinės gynybos, atgrasymo stiprinimui, paramos Ukrainai klausimams.
 
Parama Ukrainai ir Kyjivo narystė NATO
 
Vilniaus viršūnių susitikime Ukraina tikisi gauti aiškų signalą dėl narystės NATO perspektyvos. Visgi, Vakarų šalių bei Aljanso vadovai nurodo, kad besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, narystės klausimas negali būti svarstomas.
 
Praėjusią savaitę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nurodė, kad Lietuvoje Aljansas „patvirtins“ ankstesnį įsipareigojimą – kad ateityje Ukraina įstos į NATO.
 
Jis teigė, kad lyderiai sutars ir dėl ilgalaikės paramos paketo, stipresnių politinių ryšių – dėl Ukrainos-NATO tarybos steigimo. Tuo metu JAV skelbia, kad Vašingtonas yra pasirengęs Ukrainai pasiūlyti panašias saugumo garantijas, kokias taiko Izraeliui.
Abrams tankas – iš arti. Gintaro Visocko foto
 
Šių diskusijų kontekste imta spekuliuoti, ar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, negaudamas aiškios žinutės iš NATO, beatvyks į Lietuvos sostinėje vyksiantį suvažiavimą. Jis leido suprasti, kad nemato reikalo dalyvauti susitikime, jei NATO lyderiai nepademonstruos „drąsos“ pradėti Ukrainos stojimo į Aljansą procesą. Tačiau NATO vadovas patvirtino, kad Ukrainos prezidentas NATO viršūnių susitikime dalyvaus.
 
NATO valstybės dar 2008 m. sutarė, kad Ukraina taps Aljanso nare.
 
Švedijos narystė NATO
 
Artėjant aukščiausio rango viršūnių susitikimui Vilniuje viltasi, kad Lietuvos sostinėje NATO galės pasveikinti Švediją kaip 32-ąją Aljanso narę.
 
Vilniaus viršūnių susitikimo išvakarėse NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kartu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu bei Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu susėdo prie bendro derybų stalo išspręsti dvišalius nesutarimus. Prieš susitikimą viltasi, kad Ankara atsisakys vetuoti Švedijos narystę.
 
Po keletą valandų trukusių derybų, vėlų pirmadienio vakarą pranešta, kad Turkijos prezidentas sutiko nedelsiant pateikti šalies parlamentui ratifikuoti Švedijos stojimo protokolą.
Turkijos kariai
 
Turkijos vadovybė blokavo Švedijos stojimą, teigdama, kad Stokholmas esą nepakankamai kovoja su „teroristinėmis organizacijomis“, turėdama omenyje kurdų Darbininkų partiją. Be to, pokalbius tarp šalių lyderių apsunkina ir pastaruoju metu Stokholme užfiksuotas incidentas, kai protesto metu buvo sudegintas Koranas.
 
Savo ruožtu NATO plėtros procesus vilkina ir Vengrija, paskelbusi, kad balsavimą dėl dokumentų ratifikavimo nukėlė iki rudens.
 
Po Rusijos invazijos į Ukrainą, Švedija ir Suomija pasiprašė priimamos į NATO. Suomija tapo oficialia Aljanso nare nuo šių metų balandžio.
 
Didesni asignavimai gynybai
 
Aljanso narės ketina sutarti ir dėl didesnių asignavimų gynybos sričiai. Šiuo metu valstybės vadovaujasi 2014 m. Velso susitarimu, kuriame numatoma, jog NATO šalys iki 2024 m. sieks skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugos išlaidoms.
 
Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto

Vilniaus suvažiavime norima sutarti, kad 2 proc. BVP būtų minimali riba – vadinamosios „grindys“.
 
Šį tikslą jau šiais metais turėtų pasiekti arba viršyti tik 11 iš 31 Aljanso narių – JAV, Jungtinė Karalystė, Suomija, Graikija, Vengrija, Lenkija, Lietuva, Estija, Latvija, Rumunija bei Slovakija.
 
Praėjusiais metais Lietuvos asignavimai gynybai siekė 2,52 proc. BVP.
 
Rytinio Aljanso flango stiprinimas
 
NATO lyderiai taip pat ketina sutarti dėl poreikio skirti daugiau dėmesio Aljanso rytiniam flangui bei stiprinti NATO priešakinius gynybos pajėgumus, oro ir priešraketinę gynybą.
 
Baltijos šalys siekia reikšmingai sustiprinti regiono atgrasymo ir gynybinius pajėgumus, įtvirtinant pernai Madride priimtus įsipareigojimus. Madrido viršūnių susitikime patvirtinti sprendimai dėl atgrasymo ir gynybos stiprinimo aprėpia ir dvišalį Vokietijos ir Lietuvos susitarimą dėl brigados dydžio vieneto dislokavimo.
 
Praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos žiniasklaidai teigė, kad Vilniaus NATO viršūnių susitikimo deklaracijos tekste „atsispindės“ Berlyno įsipareigojimai Vilniui. Tuo metu pirmadienį, po dvišalio susitikimo su J. Stoltenbergu, jis nurodė, kad vokiečių iniciatyva didinti gynybos pajėgas rytiniame NATO flange turėtų būti pasveikinta NATO komunikate.
Amerikietiškasis Abrams. Slaptai.lt nuotr.
 
„Manau, kad būtų naudinga NATO komunikate pasveikinti sąjungininkus už jų ryžtą stiprinti priešakinę gynybą“, – kalbėjo G. Nausėda.
 
Siekiant atliepti regione kylančias grėsmes po Rusijos invazijos į Ukrainą, NATO pristatė naujus Aljanso regioninės gynybos planus. Susitikimo išvakarėse užsienio spaudoje skelbta, kad pastarieji planai jau buvo patvirtinti – tai esą tvirtino keletas diplomatų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.07.11; 07:00 
Trumposios naujienos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Berlynas, birželio 19 d. (Ukrinfom-ELTA). NATO šalys sutinka su tuo, kad Ukraina taps Aljanso nare, bet per Vilniaus viršūnių susitikimą oficialaus jos pakvietimo prisijungti prie NATO klausimas nebus svarstomas.
 
Tai pirmadienį Berlyne per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša „Ukrinform“.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.06.20; 06:04
Trumposios naujienos

Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Vašingtonas, birželio 12 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį JAV prezidentas Joe Bidenas atidėjo planuotą susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu dėl netikėtai suplanuoto danties gydymo.
 
Susitikimas su J. Stoltenbergu, skirtas aptarti karą Ukrainoje, taip pat diplomatinis priėmimas „bus perkeltas į rytojaus dieną“, pranešė Baltieji rūmai.
 
J. Bidenui turi būti atliktas vieno apatinio danties šaknų kanalo gydymas.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.06.13; 06:20
Gordijo mazgas

NATO vadovas J. Stoltenbergas ir Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA – ELTA fotografija

Ankara, birželio 4 d. (AFP-ELTA). NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sekmadienį paragino Ankarą nesipriešinti Švedijos siekiui prisijungti prie gynybos aljanso, pabrėždamas, kad Stokholmas atsižvelgė į Turkijos susirūpinimą dėl saugumo.
 
„Švedija ėmėsi svarbių konkrečių veiksmų, kad išspręstų Turkijos susirūpinimą keliančius klausimus, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu teigė J. Stoltenbergas. – Švedija įvykdė savo įsipareigojimus.“
 
J. Stoltenbergas šeštadienį dalyvavo R. T. Erdogano, kuris buvo perrinktas dar penkeriems metams, prašmatniose inauguracijos iškilmėse sostinėje Ankaroje, prie kurių prisijungė dešimtys pasaulio lyderių.
 
Švedija ir Suomija daugiau nei prieš metus pateikė prašymus stoti į NATO. Suomija į aljansą oficialiai buvo priimta šių metų balandį. Tačiau Vengrija ir Turkija, vienintelės dvi valstybės narės,  atsisako ratifikuoti Švedijos narystę kariniame aljanse.
 
R. T. Erdoganas kaltina Švediją suteikiant prieglobstį „teroristams“, ypač Kurdistano darbininkų partijos (PKK),  kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės įtraukė į juodąjį sąrašą, nariams.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.06.05; 00:30
Gordijo mazgas

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Vašingtonas, vasario 16 d. (AFP-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad 2022 metų vasario 24 dienos išvakarėse nuėjo miegoti puikiai žinodamas, kad po kelių valandų prasidės kruvini mūšiai.
 
Ištisus mėnesius trukę Vakarų karinio aljanso vadovo perspėjimai virto įsitikinimu, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tą dieną pradės didelio masto puolimą prieš Ukrainą.
 
„Nuėjau miegoti. Bet tai buvo labai trumpa naktis, nes žinojau, kad kažkuriuo metu, po kelių valandų, kas nors mane pažadins, – ir būtent taip ir nutiko“, – teigė jis interviu naujienų agentūrai AFP likus savaitei iki pirmųjų invazijos metinių.
 
„Apie ketvirtą valandą man paskambino štabo viršininkas ir trumpai pranešė, kad jie pradėjo, t. y. invazija prasidėjo. Jokios staigmenos, nes mes žinojome.“
 
Nors daugelis visame pasaulyje iki pat pabaigos vylėsi, kad Maskva nerizikuos surengti plataus masto puolimo, NATO generaliniam sekretoriui nekilo abejonių, jog V. Putinas yra nusiteikęs imtis veiksmų.
 
„Karo žiaurumas gali šokiruoti. Tačiau tai nieko nenustebino, nes tokie įvykiai buvo prognozuojami likus keliems mėnesiams iki invazijos“, – sakė jis.
 
Dabar, karui, nusinešusiam dešimtis tūkstančių gyvybių ir pakirtusiam Europos saugumą, tęsiantis jau metus, J. Stoltenbergas įspėjo, kad NATO aljansas turi būti pasirengęs naujai priešpriešos su Rusija erai, kuri gali trukti ilgai.
 
„Prezidentas Putinas nori kitokios Europos, nori tokios Europos, kurioje galėtų kontroliuoti kaimynus, kurioje galėtų spręsti, ką šalys gali daryti“, – teigė J. Stoltenbergas.
 
„Turime būti pasirengę ilgam laikotarpiui, nes tai gali trukti daug, daug, daug, daug, daug metų.“
 
JAV vadovaujamo aljanso vadovas norvegas sakė nesiryžtąs prognozuoti, kiek ilgai tęsis atsinaujinusi Rusijos ir Vakarų konfrontacija, nes galimi staigūs pokyčiai.
 
„Matėme, kaip griuvo Berlyno siena, matėme, kas įvyko rugsėjo 11-ąją“, – sakė J. Stoltenbergas.
 
NATO „visada ieškos galimybių grįžti į situaciją, kurioje būtų galima užmegzti geresnius santykius, tačiau žinant, kaip dabar elgiasi Rusijos režimas, Maskvos režimas, to padaryti neįmanoma“.
 
NATO narės nesiuntė savo pajėgų į Ukrainą, o kai kurie Vakarų pareigūnai nerimauja, kad tiesioginis karinis konfliktas gali peraugti į branduolinį karą tarp Vakarų ir Rusijos.
Vladimiras Putinas. Grobonies dantys. EPA – ELTA foto
 
Tačiau nuo tada, kai įriedėjo Rusijos tankai, buvo dislokuoti dar dešimtys tūkstančių NATO karių rytiniame Aljanso flange, o eilė Europos sąjungininkių padidino išlaidas gynybai.
 
NATO narės, su Jungtinėmis Valstijomis priešakyje, taip pat nusiuntė Ukrainai ginkluotės už dešimtis milijardų dolerių, kad padėtų jai kovoti su Rusija.
 
Buvęs Norvegijos ministras pirmininkas atmetė kaltinimus, esą NATO galėjo padaryti daugiau, kad užkirstų kelią Rusijos invazijai, greičiau apginkluodama Ukrainą dar nuo Krymo laikų arba priartindama ją prie Aljanso apsauginio skydo.
 
„Tai prezidento Putino pasirinktas karas, už kurį atsakingas tik vienas asmuo – prezidentas Putinas ir sprendimų priėmėjai Maskvoje“, – pareiškė NATO vadovas.
 
Putinas senatvėje. Foto montažas

„Galime analizuoti, galime diskutuoti, galime svarstyti įvairius sprendimus, bet tai jokiais būdais nepanaikina prezidento V. Putino atsakomybės už šį karą.“
 
Po metus trukusių kovų, per kurias abi pusės teigia nukovusios dešimtis tūkstančių savo priešų, NATO įspėja apie atsinaujinusį Rusijos puolimą, nes Maskva, siekdama kompensuoti ankstesnes nesėkmes, siunčia į fronto liniją daugiau karių.
 
Tačiau, kaip teigė  J. Stoltenbergas, 30 valstybių aljanso narės kaip visada pasiryžusios užtikrinti, kad Ukraina galiausiai laimėtų.
 
„Esame ten tam, kad užtikrintume, jog Ukraina nugalėtų šiame kare, ir kad suteiktume jiems ginklų, amunicijos ir paramos, kurios jiems reikia“, – teigė jis.
 
„Jei prezidentas Putinas laimėtų Ukrainoje, tai būtų tragedija ukrainiečiams. Tačiau tai būtų pavojinga ir mums visiems, nes tada jam ir kitiems autoritariniams vadovams būtų pasiųsta žinutė, kad jie gali pasiekti savo tikslus, jei naudos karinę jėgą.“
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.02.17; 05:31
Trumposios naujienos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, sausio 15 d. (ELTA). Ukraina, pasak NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, turi gauti ginklų, kurių jai reikia, kad laimėtų. „Esame lemiamame karo etape“, – sakė jis Vokietijos laikraščiui „Handelsblatt“. Karinė parama esą yra greičiausias kelias į taiką.
 
J. Stoltenbergas svarbiais pavadino pastaruosius sąjungininkų pažadus dėl sunkiosios karinės technikos perdavimo Ukrainai. „Tačiau jau artimoje ateityje tikiuosi daugiau“, – sakė jis. Sąjungininkų susitikime Ramšteine sausio 20 dieną esą turėtų būti priimta naujų sprendimų.
 
J. Stoltenbergas sakė, kad ir pasibaigus karui nesitiki santykių su Rusija normalizavimo, bent jau kol valdžioje bus Vladimiras Putinas. V. Putinas, anot jo, nori kitokios Europos. „Jis nori Europos, kurioje galėtų kontroliuoti kaimynus. Demokratiją ir laisvę jis laiko grėsme savo režimui“, – kalbėjo NATO vadovas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.01.16; 08:00
Trumposios naujienos

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu. EPA – ELTA foto

Ankara, lapkričio 3 d. (ELTA). Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu nesutinka su NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo vertinimu, kad Suomija ir Švedija įvykdė visus reikalavimus dėl stojimo į NATO.
 
Turkijos diplomatijos vadovas tai pareiškė ketvirtadienį per spaudos konferenciją su J. Stoltenbergu, praneša portalas „eurointegration“.
 
„Madride su generalinio sekretoriaus pagalba mes pasirašėme memorandumą. Mes jį pasirašėme ne tik tam, kad pakviestume šias šalis į NATO. Mes pasirašėme memorandumą, kad aiškiai užfiksuotume visus žingsnius, būtinus stojimui. Ir kai kurie iš šių žingsnių nebuvo žengti“, – teigė Turkijos URM vadovas.
 
Pasak M. Çavuşoğlu, Ankara yra viena aktyviausių Aljanso plėtros šalininkių ir tikisi aktyvesnių Stokholmo ir Helsinkio žingsnių kovoje su terorizmu. Tai bus svarstoma susitikimuose su Švedijos ir Suomijos atstovais, pridūrė jis.
 
„Su Suomija mes turime ne tiek jau daug problemų. Mes žinome, kad dvi šalys nori prisijungti prie Aljanso kartu. NATO taip pat laiko svarbiu jų stojimą vienu metu, mes irgi to norėtume. Tikimės, kad naujoji Švedijos vyriausybė imsis konkretesnių priemonių“, – pažymėjo Turkijos užsienio reikalų ministras.
 
Kaip žinoma, iki šiol iš visų NATO šalių Suomijos ir Švedijos narystei Aljanse nepritarė tik Turkija ir Vengrija.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.11.04; 09:07
Trumposios naujienos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Stambulas, lapkričio 3 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį su trijų dienų vizitu vyksta į Turkiją. Čia planuojamų susitikimų temos be Ukrainos karo tikriausiai bus Ankaros pozicija dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO bei Turkijos įtampa su kaimyne ir NATO partnere Graikija.
Recepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
 
Ketvirtadienio vakarą J. Stoltenbergas Stambule susitiks su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlütu Cavusoglu. Planuojama bendra spaudos konferencija.
 
Penktadienį numatyti J. Stoltenbergo pokalbiai su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
 
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Suomija ir Švedija gegužės viduryje pateikė paraiškas prisijungti prie NATO. Tam turi pritarti visos 30 Aljanso narių. 28 jų tai jau padarė – išskyrus Vengriją ir Turkiją.
 
R. T. Erdoganas vis perspėjo, kad Turkija gali blokuoti ypač Švedijos stojimą – nes šalis esą remia grupuotes, kurios Turkijoje laikomos teroristinėmis organizacijomis.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.11.03; 12:00
Trumposios naujienos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, rugpjūčio 17 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ragina Kosovą ir Serbiją deeskaluoti tarpusavio konfliktą.
 
„Raginu visas puses būti santūrias ir vengti smurto“, – pareiškė jis Briuselyje spaudos konferencijoje su Serbijos prezidentu Aleksandru Vučićiumi. Nors padėtis vietoje pagerėjo, tačiau esą pirmiausiai Belgrado ir Prištinos atsakomybė yra užkirsti kelią naujai eskalacijai.
 
Tačiau kartu J. Stoltenbergas pareiškė, kad NATO misija KFOR“ bet kuriuo metu yra pasirengusi įsikišti, jei kils grėsmė stabilumui. Nuo 1999 metų Kosove dislokuotą apsaugos dalinį sudaro beveik 4 000 karių.
 
Įtampa tarp Serbijos ir Kosovo paaštrėjo prieš maždaug dvi savaites. To priežastis buvo naujos įvažiavimo taisyklės serbams, kurias norėjo įvesti Kosovas. Spaudžiant JAV ir ES, jų įvedimas mėnesiui atidėtas.
 
ES užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis šį ketvirtadienį pakvietė pokalbių A. Vučićių ir Kosovo ministrą pirmininką Albiną Kurtį. J. Stoltenbergas pareiškė raginąs visas puses būti lanksčias ir konstruktyvias.
 
Tačiau A. Vučićius pareiškė, kad tikisi sunkių pokalbių. „Mes nesutariame beveik jokiais klausimais“, – sakė jis. Kartu prezidentas atmetė kaltinimus, kad Serbija kišasi į daugiausiai etninių serbų gyvenamą šiaurinę Kosovo dalį. „Mes nieko neprovokavome“, – patikino jis. A. Vučićius pateikė sąrašą su „provokacijomis“, kurias Kosovo institucijos įvykdė prieš serbų mažumą.
 
Šiandien beveik vien albanų gyvenamas Kosovas iki 1999 metų priklausė Serbijai. Po ginkluoto Kosovo albanų sukilimo NATO oro antskrydžiais privertė Serbijos valstybę pasitraukti. Nuo 1999 metų iki 2008-ųjų provincija buvo valdoma JT laikinosios administracijos.
 
Serbija nepripažįsta Kosovo 2008 metais paskelbtos nepriklausomybės.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.08.18; 07:25
Trumposios naujienos

J. Stoltenbergas pasveikino Berlyno planus didinti karių skaičių Lietuvoje. EPA-ELTA nuotr.

Briuselis, birželio 9 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per pokalbį su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pasveikino Berlyno planus nusiųsti į Lietuvą daugiau vokiečių karių ir Bundesvero apginklavimui skirti 100 mlrd. eurų.
 
Apie tai J. Stoltenbergas pranešė ketvirtadienį tviteryje po vaizdo konferencijos su kancleriu, kuri buvo skirta pasirengti birželio 28-30 dienomis Madride vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
 
Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas, komentuodamas pokalbį, sakė: „Federalinis kancleris ir generalinis sekretorius buvo vieningos nuomonės, kad viršūnių susitikimas turi pasiųsti Aljanso ryžto ir vienybės signalą“.
 
O. Scholzas patvirtino, jog viršūnių susitikimo spendimai turi garantuoti, jog NATO ir ateinantį dešimtmetį galės patikimai ir sėkmingai vykdyti pagrindinę savo misiją – užtikrinti kolektyvinę Europos ir Šiaurės Amerikos Aljanso teritorijos apsaugą. Vokietija esą įneš deramą savo indėlį.
 
J. Stoltenbergas ketvirtadienį turėjo lankytis Berlyne, tačiau dėl jam diagnozuotos juostinės pūslelinės vizitas buvo atšauktas. Šis negalavimas NATO vadovui esą galėjo pasireikšti dėl persirgtos COVID-19 ligos.
 
Antradienį lankydamasis Vilniuje O. Scholzas paskelbė, kad Vokietija pasirengusi iki brigados lygio stiprinti Lietuvoje dislokuotų karių skaičių. NATO pajėgos bus sustiprintos ir Estijoje bei Latvijoje. Galutinis sprendimas dėl to bus priimtas viršūnių susitikime Madride.
 
Vokietija praėjusią savaitę taip pat paskelbė apie 100 mlrd. eurų investicijas į gynybą.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.06.10; 06:46
Trumposios naujienos

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. NATO nuotr.

Briuselis, lapkričio 16 d. (ELTA). Briuselyje viešintis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
 
Susitikimo metu pasikeista nuomonėmis bei informacija apie Baltarusijos hibridinę ataką ir nelegalios migracijos krizę, Lietuvos politinius sprendimus bei būtinybę ES šalims didinti išlaidas gynybai, norint turėti tinkamus pajėgumus.
 
NATO generalinis sekretorius, bendraudamas su A. Anušausku, pabrėžė NATO šalių solidarumo reikšmę ir patikino, kad Aljansas išliks budrus bei reaguos į besikeičiančias aplinkybes Baltarusijos ir NATO šalių pasienyje. Pasak A. Anušausko, NATO sąjungininkų solidarumas ir vieninga laikysena šioje situacijoje yra ypač svarbi.
 
Kaip informuoja Krašto apsaugos ministerija, susitikimo su J. Stoltenbergu metu ministras taip pat pabrėžė paramos Ukrainai svarbą.
 
„Rusijos spaudimas Ukrainai negali likti be atsako. Matome ryšį tarp Baltarusijos ir Ukrainos krizių. Rusijos vaidmenį Baltarusijoje turime vertinti platesnėje ilgalaikėje perspektyvoje. Karine prasme Baltarusija jau yra integrali Rusijos dalis“, – sakė krašto apsaugos ministras.
A. Anušauskas Briuselyje lapkričio 15-16 dienomis dalyvavo Užsienio reikalų tarybos gynybos ministrų formatu posėdyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.11.17; 00:05
Trumposios naujienos

Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Kopenhaga, lapkričio 3 d. (dpa-ELTA). Didėjanti Kinijos įtaka keičia viso pasaulio galios pusiausvyrą, trečiadienį vizito Kopenhagoje metu teigė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
 
„Keičiasi pasaulinė galios pusiausvyra, nes Kinija tampa vis didesne ir stipresne karine galia“, – per susitikimą su Danijos premjere Mette Frederiksen teigė buvęs Norvegijos premjeras.
 
„Kinija artėja prie mūsų. Stebime juos virtualioje erdvėje, kosmose, Afrikoje, Arktyje. Ir stebime, kaip Kinija siekia kontroliuoti svarbią infrastruktūrą čia, Europoje“, – pridūrė J. Stoltenbergas. Anot jo, visa tai gali turėti neigiamų pasekmių saugumui.
 
Birželį 30 narių turintis Aljansas gerokai sugriežtino savo poziciją Kinijos atžvilgiu ir teigė, kad Pekino elgesys atspindi „sisteminius iššūkius taisyklėmis grįstai tarptautinei tvarkai“. Nors tradicine NATO priešininke laikoma Rusija, JAV prezidentas Joe Bidenas ragino sąjungininkes atidžiau stebėti Pekiną.
 
Trečiadienį J. Stoltenbergas pakartojo, kad santykiai su Maskva šiuo metu yra žemame taške, ir pridūrė, kad jie sudėtingiausi nuo Šaltojo karo pabaigos.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2021.11.04; 07:00
Trumposios naujienos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, spalio 20 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigia apgailestaująs dėl Rusijos sprendimo nutraukti savo misijos prie Aljanso darbą, priimto reaguojant į atimtą šalies diplomatų akreditaciją.
 
Per spaudos konferenciją Briuselyje J. Stoltenbergas teigė, kad toks Maskvos žingsnis neskatina dialogo ar abipusio supratimo. Nepaisant to, NATO išlieka atvira pokalbiams, teigė jis.
 
Šie jo komentarai paskelbti po to, kai Maskva pranešė, kad nuo lapkričio pradžios nutrauks savo misijos prie NATO darbą. Negana to, veiklos netęs ir NATO informacinis biuras Maskvoje.
 
Tokio žingsnio Maskva ėmėsi po to, kai NATO paskelbė atėmusi aštuonių Rusijos diplomatų Briuselyje akreditaciją, teigdama, kad jie buvo „nedeklaruoti Rusijos žvalgybos pareigūnai“. Aljansas taip pat nurodė, kad ateityje bus perpus sumažinta Maskvos delegacijos prie Aljanso apimtis.
 
Trečiadienį J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO sprendimas atimti akreditaciją buvo pagrįstas žvalgybiniais duomenimis, ir pridūrė, jog minėti diplomatai buvo Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai.
 
„Sąjungininkės išreiškė didelį nerimą dėl tokios piktybinės veiklos, kurią stebime pastaruosius kelerius metus“, – teigė J. Stoltenbergas.
Kaip pavyzdžius J. Stoltenbergas paminėjo 2016 m. nesėkmingą perversmą Juodkalnijoje, 2018 m. ataką nervus paralyžiuojančia medžiaga Anglijos Solsberio mieste ir kibernetinę ataką prieš Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją tais pačiais metais.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2021.10.21; 07:00
Aktualijos

Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį telefonu kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir aptarė naujausią situaciją bei galimus Aljanso veiksmus atremiant hibridinę nelegalios migracijos ataką prie rytinės NATO sienos. Sutariama, kad Baltarusijos režimas prieš Lietuvą ėmėsi hibridinės atakos, organizuodamas nelegalių migrantų srautą per Lietuvos sieną.
 
Šalies vadovas pažymėjo, kad Lietuvai atrandant būdų atremti Baltarusijos režimo vykdomą hibridinę ataką, šis dirbtinai sukurtą nelegalių migrantų srautą mėgina nukreipti ir į kitas NATO rytinio pakraščio valstybes.
 
Lietuvos prezidentas su J. Stoltenbergu aptarė ir saugumo situaciją regione vykstančių Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2021“ kontekste. Akcentuota, kad Aljansas turi išlikti itin budrus ir būti pasirengęs galimiems incidentams.
 
G. Nausėda, kaip teigiama Prezidentūros pranešime, informavo NATO vadovą, kad Lietuva svarsto galimybę oficialiai kreiptis į Aljansą, prašydama atsiųsti į šalį NATO Kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupę.
 
NATO vadovas J. Stoltenbergas patikino Lietuvos prezidentą, kad Aljansas atidžiai stebi situaciją prie rytinės NATO sienos ir yra pasirengęs atitinkamai projektuoti atsako scenarijus ir skirti visas reikiamas priemones saugumui regione užtikrinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.10; 01:23
Trumposios naujienos

Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Praėjusiais metais pirmą kartą 11 NATO valstybių iš 30-ies  pasiekė Aljanso keliamą gynybos išlaidų tikslą. NATO antradienį pranešė, kad pirmą kartą 2 proc. savo BVP gynybai skyrė Prancūzija, Norvegija ir Slovakija.
 
Pernai bendros NATO gynybos išlaidos sudarė 1,03 trln. dolerių (864 mlrd. eurų). Šalyse narėse – be JAV – jos augo šeštus metus iš eilės, ši kartą – 3,9 proc. Nuo 2014 metų Kanada ir Europos NATO sąjungininkės savo nacionalinius gynybos biudžetus padidino iš viso 190 mlrd. dolerių.
 
„Tikimės, kad ši tendencija šiais metais tęsis“, – sakė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Esą „absoliučiai būtina, kad ši dinamika būtų išlaikyta“. Nes grėsmė sąjungininkių saugumui neišnyko. J. Stoltenbergas paminėjo Rusiją, kibernetinę grėsmę, terorizmą ir vis labiau kariniu požiūriu stiprėjančią Kiniją.
 
J. Stoltenbergas pripažino, kad kai kurios sąjungininkės 2 proc. ribą viršijo tik todėl, kad dėl pandemijos smuko jų ekonomika ir todėl gynybos išlaidoms teko didesnis svoris santykyje su BVP. Tačiau NATO vadovas pasidžiaugė, kad karinės išlaidos toliau nuolat didėja.
 
NATO vadovas vasarį teigė manąs, kad šiais metais 2 proc. tikslą pasieks tik devynios šalys. AFP informacija, Prancūzija ir Norvegija greičiausiai vėl nukris žemiau šios ribos.
 
NATO sąjungininkės 2014 metais po Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos susitarė savo gynybos išlaidas per dešimt metų padidinti iki 2 proc. BVP. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastaraisiais metais ypač Vokietiją pliekė dėl per mažų karinių išlaidų ir kaltino šios šalies vyriausybę saugantis JAV sąskaita.
 
JAV ir 2020-aisiais buvo daugiausiai išlaidų gynybai skiriančia NATO šalimi. Jos siekė 3,73 proc. BVP ir sudarė 71 proc. bendrų Aljanso išlaidų gynybai.
 
Toliau, remiantis NATO ataskaita, eina dešimt Europos šalių, pasiekusių 2 proc. tikslą. Tai Graikija (2,68 proc.), Estija (2,33), Didžioji Britanija (2,32), Lenkija (2,31), Latvija (2,27), Lietuva (2,13), Rumunija (2,07), Prancūzija (2,04), Norvegija (2,0) ir Slovakija (2,0).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.17; 07:16
Trumposios naujienos

Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Po daugiau kaip metus trukusio pasirengimo NATO davė starto šūvį misijos Irake išplėtimui.
 
Šiuo metu šalyje tarnauja iki 500 karių, jų skaičius palaipsniui bus padidintas iki 4 000, ketvirtadienį po NATO šalių gynybos ministrų konsultacijų sakė organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. NATO tikslas – neleisti vėl sustiprėti džihadistų grupuotei „Islamo valstybė“ (IS).
 
NATO nuo 2017 metų Irake apmoko saugumo pajėgas. Ypač didelis dėmesys skiriamas sprogmenų neutralizavimui ir medicininei priežiūrai. Taip pat teikiamos konsultacijos Irako gynybos ministerijai ir kitoms saugumo žinyboms.
 
„Prevencija yra geriau nei intervencija, – pabrėžė J. Stoltenbergas. – Apmokymai dabar apims daugiau Irako saugumo institucijų ir teritorijų už Bagdado ribų“. Karių skaičius bus didinamas palaipsniui ir visuomet derinant su Irako vyriausybe.
 
IS 2014 metais užėmė maždaug trečdalį Irako valstybės teritorijos, tačiau vėlesniais metais buvo beveik visiškai išstumta JAV vadovaujamos karinės koalicijos. 2017 metais Irako vyriausybė paskelbė „pergalę“ prieš IS. Pernai tarptautinė karinė koalicija smarkiai sumažino savo buvimą Irake. Tačiau IS ir toliau turi pogrindinių kuopelių, kurios vykdo atakas.
 
Kol kas nežinomi koronaviruso pandemijos padariniai misijos išplėtimui. Iš tikrųjų iš 500 ligšiolinės misijos karių šiuo metu Irake, Aljanso duomenimis, yra tik 300.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.19; 07:10
AktualijosSkaitomiausios

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Antradienio pavakarę krašto apsaugos ministro e. pašto dėžutę pasiekė suklastotas NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo laiškas, pranešantis apie neva priimtą sprendimą išvesti iš Lietuvos NATO karius. Analogišką žinią, pirminiais duomenimis, gavo ir Lietuvos žiniasklaida, institucijos, taip pat adresatai pagrindinėje NATO būstinėje Briuselyje, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
„Tai dar vienas iš daugelio bandymų pandemijos krizę paversti ir saugumo krize. Melagienomis, kaip ši, siekiama pasėti nepasitikėjimą Aljanso partneriais ir NATO vienybe“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.  
 
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, nuoseklūs bandymai skleisti dezinformaciją, išnaudojant pandemijos krizę, stebimi jau porą mėnesių: skleistos melagienos apie neva konoravirusu apsikrėtusį Lietuvoje dislokuotą JAV karį ar Krašto apsaugos ministerijos neva pareikštą ketinimą nestabdyti tarptautinių karinių pratybų.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.
 
Nuo vasario 1 d. užfiksuoti 807 klaidinamos informacijos apie COVID-19 atvejai. Jie buvo skleidžiami rusų, anglų ir lietuvių kalbomis.
 
Daugiausia atvejų – beveik du trečdaliai fiksuoti rusų kalba. Dažniausiai informaciniai incidentai būna tiesiogiai susiję su viruso suvaldymo Lietuvoje ir kitose ES šalyse temomis arba netiesiogiai susiję su kitomis temomis, t. y. išnaudojant COVID-19 viruso kontekstą neigiamos informacijos žinutėms prieš Lietuvos strateginės reikšmės klausimus skleisti. Pastaruoju metu ypač išaugo informacinių incidentų, kurių taikinys – NATO.
 
„Deja, bet koronaviruso krizė ne tik nesumažino saugumo grėsmių Europoje, bet ir sudarė sąlygas jas didinti. Apie tai kalbėjomės tiek su NATO, tiek su ES gynybos ministrais, tad klausimo svarbą supranta ir jaučia visos valstybės, – sako R. Karoblis. – Negalime leisti, kad ši krizė pakenktų ilgalaikiams valstybių gynybos tikslams, tad atvejai, kaip šis, tik dar kartą įrodo, jog ir toliau turime skirti deramą dėmesį gynybos stiprinimui – tiek konvenciniams, tiek kibernetiniams pajėgumams“.
 
Kaip atpažinti klastotę?

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai šia tema išskiria kelias grupes dominuojamų naratyvų. Vienas jų teigia, kad neva NATO paskirtis yra pasikeitusi ir dabartinis jo egzistavimas kelia grėsmę pačioms šios organizacijos narėms. Skleidžiama melaginga informacija apie nepriimtiną sąjungininkų karių elgesį viešosiose vietose, dėl to protestuojančius Lietuvos piliečius.
 
Taip pat teigiama, kad, užuot kovojęs su COVID-19, NATO neva pinigus skiria branduolinei ginkluotei, dėl ko aukomis taptų Europos, taip pat ir Lietuvos piliečiai. NATO taip pat tendencingai kaltinamas „anti-rusiška“ retorika.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.22; 07:19
Trumposios naujienos

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė susirūpinimą dėl Kinijos, taip pat ir Rusijos vidutinio nuotolio raketų, ir paragino Pekiną prisijungti prie tarptautinės branduolinių ginklų kontrolės sutarties.

„Matome, kad Kinija daug investuoja į naujus, modernius ginklus, įskaitant naujas raketas. Ir pusė jų raketų pažeistų INF sutartį, jei Kinija būtų ją pasirašiusi“, – sakė J. Stoltenbergas, omenyje turėdamas JAV ir Rusijos pasirašytą 1987 m. Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF), kurią praėjusį mėnesį pagrasino nutraukti JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

„Pritariame sutarties išplėtimui, kad Kinija taip pat turėtų jos laikytis“, – pridūrė NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas.

INF sutartį 1987 metais Vašingtone pasirašė paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas ir tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas. Ji įsigaliojo 1988 m. birželio 1 d.

Praėjusį mėnesį dabartinis JAV vadovas pagrasino nutraukti šią sutartį, nes Rusija pažeidinėja jos sąlygas.

Savo ruožtu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įspėjo, kad sutarties nutraukimas galėtų sukelti naujas ginklavimosi varžybas, ir žadėjo reaguoti atitinkamai, jei JAV dislokuotų Europos teritorijoje bet kokias naujas raketas.

J. Stoltenbergas taip pat sakė, kad „NATO nenori naujų ginklavimosi varžybų, bet esame labai sunerimę dėl naujų Rusijos raketų. Jos mobilios, gali nešti branduolinius užtaisus ir pasiekti tokius Europos miestus, kaip Berlynas“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.14; 06:56

Trumposios naujienos

Turkijos prezidentu tapo R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pasveikino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą su perrinkimu dar vienai kadencijai šalies vadovo poste. Tačiau tuo pat metu jis pabrėžė, kad Aljansas buvo įkurtas vadovaujantis tokiomis kertinėmis vertybėmis kaip demokratija, asmens laisvė ir teisės viršenybė.

Sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose R. T. Erdoganas buvo perrinktas dar vienai penkerių metų kadencijai ir pažadėjo įgyvendinti pokyčius, kurie sustiprins jo valdžią. Oponentai baiminasi, kad planuojami pokyčiai prezidentui suteiks autokratinę galią.

Turkija dėl savo strategiškai svarbios vietos yra reikšminga NATO narė. Be to, ji atliko itin svarbų vaidmenį kovoje su grupuote „Islamo valstybė“ (IS).

Tačiau jos ir kitų Aljanso narių santykiuose pastaruoju metu pasitaikydavo įtampų, ypač dėl R. T. Erdogano suartėjimo su Maskva ir šalies sprendimo įsigyti rusišką oro gynybos sistemą. Tuo metu su Vašingtonu Ankara nesutarė dėl kurdų kovotojų dalyvavimo kovoje su IS.

„Pasveikinsiu prezidentą Erdoganą su perrinkimu. Taip pat sveikinu Turkijos žmones dėl aktyvaus dalyvavimo rinkimuose“, – atvykdamas į Liuksemburge vyksiantį Europos Sąjungos užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimą sakė J. Stoltenbergas.

Po žlugusio mėginimo nuversti R. T. Erdoganą surengti masiniai valymai, per kuriuos Turkijoje buvo suimta tūkstančiai žmonių, buvo privertę sunerimti daugelį Vakarų šalių.

„NATO remiasi keliomis kertinėmis vertybėmis: demokratija, asmens laisve, teisės viršenybe. Aš asmeniškai šias vertybes laikau labai svarbiomis ir pabrėžiu jų svarbą daugelyje NATO sostinių, įskaitant Ankarą, kai ten susitikau su Turkijos lyderiais“, – teigė J. Stoltenbergas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.26; 08:00