Glau­dūs ry­šiai tarp Lie­tu­vos ir Uk­rai­nos tau­tų yra dau­ge­liu jų gy­va­vi­mo as­pek­tų tiek ben­dro­je is­to­ri­nė­je pra­ei­ty­je, tiek šiuo­lai­ki­nia­me ša­lių gy­ve­ni­me. Ne­abe­jo­ti­nai rei­kia pa­brėž­ti, kad šių san­ty­kių es­mė vi­sa­da da­rė tei­gia­mą po­vei­kį kiek­vie­nai tau­tai, pa­dė­jo iš­sau­go­ti jų ta­pa­ty­bę ir ver­ty­bes. XX am­žiaus ant­ro­jo ir tre­čio­jo de­šimt­me­čio is­to­ri­jos pus­la­pis – vie­nas iš dar iki ga­lo ne­iš­tir­tų.

Bet moks­li­nin­kų pa­teik­ti pa­grin­di­niai ty­ri­mai lei­džia da­ry­ti iš­va­dą, kad ir šiuo lai­ko­tar­piu abie­jų tau­tų at­sto­vus ly­dė­jo ir jė­gų su­teik­da­vo ta pa­ti dva­sia – ben­drys­tės ir ko­vos už kiek­vie­nos tau­tos lais­vę, sa­vi­gar­bos ir abi­pu­sės pa­gar­bos dva­sia, o sva­rūs jos vai­siai bu­vo vals­ty­bių ir tau­tų kū­ri­mas – dar­bas, ku­ris net aki­mir­kai ne­nu­sto­ja vy­kęs ir mū­sų lai­kais.

Continue reading „Negęstanti Ukrainos laisvės dvasia”

marta

XX amžiaus didžiuliai kariniai kataklizmai lėmė ne tik milijonų žmonių žūtį ar gilumines idėjines, visuomenines politines bei ekonomines transformacijas. Dėl šių kataklizmų  buvo nuolat perbraižomas geopolitinis pasaulio žemėlapis.

Pirmojo Pasaulinio karo baigtis sustiprino viltį sukurti naują Europos tvarką, kurios pagrindu tapo tautų apsisprendimo teisė. Ant Austrijos-Vengrijos, Rusijos bei Osmanų imperijų griuvėsių radosi nemažas skaičius nacionalinių valstybių.  Pasinaudojusi patogiu momentu, ukrainų politinė vadovybė ėmėsi aktyvių valstybės kūrimo veiksmų, kurie, deja, nebuvo vainikuoti sėkme dėl keleto sudėtingų vidinių bei išorinių aplinkybių. Nesuinteresuoti ukrainų suverenios valstybės egzistavimu pasirodė esą jos artimiausi kaimynai – Lenkijos respublika ir bolševikinė Rusija, su kuriomis ukrainų karinės pajėgos kovėsi 1918-1920 metais.

Continue reading „Ukrainiečių patriotą Jevhen Konovalecą likviduoti įsakė Stalinas”