Ne kartą birželio 14-ąją sutikdavau svarstydamas: ką man ji reiškia? Ar šią gedulo ir vilties, okupacijos ir genocido dieną minime ar švenčiame? Ar galima švęsti žmogaus žeminimo, naikinimo patirtį? Gal derėtų vien tik paminėti…
Pagaliau apsisprendžiau: man neužtenka minėti, turiu švęsti: ne vien prisiminti tai, ką žinau, ne vien paminėti, bet pačiam sau pasikartoti ir kitiems papasakoti savo šeimos istoriją, išgirsti kitų žmonių pasakojimų, ateiti su gėle į geležinkelio stotį, kartu su kitais pažiūrėti filmą, dalyvauti šv. Mišiose.
Continue reading „Mintys 2014-ųjų Birželio keturioliktajai – Gedulo ir Vilties dienai”
