Korupcija. Apsileidimas. Slaptai.lt foto

Seime, kur tęsiasi NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesija, Ekonomikos ir saugumo komiteto posėdyje Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narė Harriett Baldwin pristatė ataskaitos „Strateginiai ir ekonominiai korupcijos iššūkiai“ projektą, kalbėjo apie korupcijos pavojus nacionaliniam šalių saugumui, praneša Seimas.
 
Pradėjusi savo kalbą nuo ataskaitoje pateikiamo vieno tokių pavyzdžių – informacijos apie situaciją Afganistane – politikė trumpai pažymėjo, kaip jai pakenkė korupcija. Pasak parlamentarės, buvo nustatyta, kad dauguma kareivių Afganistane, kuriems mokėjo Vakarų sąjungininkai, iš tiesų buvo kariai-vaiduokliai, nes jie neegzistavo. Ir tai padėjo Talibanui pasiekti pergalę.
 
Vis dėlto savo pranešime H. Baldwin daugiausiai dėmesio skyrė kovos su iš Rusijos kylančia korupcija svarbai, pripažindama Vakarų valstybių padarytas klaidas. „Atsidūrėme tokioje situacijoje, kuomet mums patiems pakenkė Rusijos korupcija, nes korupcija išlieka pagrindiniu Rusijos hibridinės politikos įrankiu. Be abejo, būtų galima sakyti, kad mes, matydami tą iššūkį, buvome pernelyg pasyvūs, mūsų visuomenės nematė to kleptokratinio režimo ir nepastebėjome, kaip Rusijos valstybė bandė perbraižyti Europos žemėlapį“, – sakė JK parlamento narė ir pabrėžė, kad griežta kovos su korupcija politika turėtų būti vienas iš kolektyvinio atsako elementų, kovojant su iš Rusijos kylančia korupcija.
 
„Korupcija yra labai svarbus ir galingas Rusijos hibridinio karo įrankis – Kremlius sistemingai pasitelkia korupciją tam, kad pakenktų užsienio lyderiams, kompromituotų juos – duodant kyšius tam, kad jų energetikos kompanijos laimėtų kontraktus, iškreipti konkurenciją, prokremliškų politinių judėjimų finansavimui net ir NATO šalyse. Mes turime priemonių: priimdami sankcijas, areštuodami turtą. Jungtinėje Karalystėje mūsų tikslas yra užtikrinti, kad Rusijos lyderiai negalėtų mūsų ekonomikoje „įdarbinti“ savo neteisėtai gautų pajamų. Žinau, kad jūsų valstybės imasi tokių pačių priemonių arba ketina jų imtis“, – sakė H. Baldwin. Jos teigimu, korupcija kenkia valstybėms ir pažeidžia teisinės valstybės principus, ji gali sudaryti sąlygas teroristų ir nusikaltėlių tinklams veikti nebaudžiamai ir sumažinti ekonominį potencialą.
 
Ataskaitoje „Strateginiai ir ekonominiai korupcijos iššūkiai“ nagrinėjama, kaip korupcija pakenkia valstybėms, susilpnina nacionalines karines pajėgas, nukreipiant išteklius, įrangą ir personalą į nusikalstamą veiklą, kuri kenkia pajėgumams, moralei, gerai tvarkai ir drausmei.
 
„Korupcija taip pat griauna demokratinį valdymą, ypač kai korupcija tampa priemone, naudojantis kuria valdantysis elitas kabinasi į valdžią. Tokiais atvejais prieigą prie informacijos turintys asmenys naudoja ją asmeniniams tikslams, išvengdami patikrinimo, nes jie kontroliuoja pagrindines institucijas – teismines institucijas, kariuomenę, policiją ir tas įstaigas, kurios prižiūri ekonomikos reguliavimą“, – pabrėžė JK parlamentarė.
 
Teigiamu pavydžiu politikė įvardijo dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą Jungtinių Amerikos Valstijų administracijos priimtą sprendimą kovą su korupcija išskirti pagrindiniu vidaus ir užsienio politikos prioritetu, kuriam pritaria ir šalies Kongresas (vadinamoji kovos su kleptokratija darbotvarkė).
 
Kovos su korupcija iniciatyvos, pasak pranešėjos, tapo pagrindiniais tokių institucijų kaip Pasaulio Bankas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Jungtinės Tautos ir labiau specializuotų įstaigų – pavyzdžiui, Finansinių veiksmų darbo grupės – prioritetais.
 
Pasak H. Baldwin, NATO pripažįsta, kad egzistuoja ryšys tarp saugumo ir korupcijos ir vis dažniau siekia šią problemą išspręsti, įgyvendindama savo moralumo kūrimo programą.
 
„NATO moralumo kūrimo programa siekiama paskatinti šalis nares ir partneres įsitraukti korupcijos vertinimą savo šalyse ir karinėse pajėgose. Kovai su korupcija reikia visuomenės atsparumo. Tai galima pasiekti kuriant visapusiškas strategijas, apimančias teismų ir policijos reformą, griežtus kovos su korupcija teisės aktus ir pripažįstant pagrindinį laisvos spaudos, galinčios veikti nekontroliuojamai nuo valstybės ir valdančiojo elito, vaidmenį. Pilietinė visuomenė taip pat atlieka esminį vaidmenį, reikalaudama skaidrumo ir demokratinės atskaitomybės.
Kuo labiau sukoncentruota, kuo aktyvesnė visuomenė, tuo veiksmingiau bus ribojama korupcija. Todėl pastangos valdyti pilietinę visuomenę, uždrausti pilietinės visuomenės grupes ir pakenkti laisvajai spaudai, net ir keliose NATO šalyse, kelia tiesioginę grėsmę demokratiniam valdymui“, – sakė H. Baldwin.
 
Asamblėja paragino NATO būstinėje įsteigti Demokratinio atsparumo centrą – tai, pasak pranešėjos, pasiųstų itin svarbią žinią, padėtų iškelti demokratijos gynimą į deramą vietą Aljanse ir galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį kovojant su korupcija nacionalinio saugumo sektoriuje.
 
NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija Vilniuje Seimo rūmuose vyksta gegužės 27−30 dienomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.05.29; 00:55

Xi Jinpingas: niekas negali nurodinëti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.

Londonas, vasario 7 d. (dpa/PA Media-ELTA). Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pareiškė, kad Folklando salos yra „britų šeimos dalis“, kai Kinija parėmė Argentinos pretenzijas dėl salų, esančių šalia Pietų Amerikos krantų.
 
L. Truss „Twitter“ tinkle parašė, kad „Kinija turi gerbti Folklando suverenitetą“, kai Argentinos prezidentas Alberto Fernandezas Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
 
Pasak pareiškimo, kuris buvo paskelbtas Kinijos ambasados Londone interneto svetainėje, abu lyderiai kalbėjo apie savo „gilią draugystę“, o Argentina prisijungė prie Kinijos infrastruktūros iniciatyvos „Juosta ir kelias“ – valstybės remiamos kampanijos siekiant daryti įtaką visame pasaulyje.
 
Be to, jie pasirašė susitarimą, kuriame Kinija dar kartą patvirtino remianti Argentinos pretenzijas į Folklando salas, o A. Fernandezas palaikė Xi vienos Kinijos politiką, kuri teigia, kad Taivanas yra Kinijos dalis.
 
Pareiškime teigiama, kad Argentina turėtų turėti galimybę „visiškai įgyvendinti savo suverenitetą Malvinų (Folklando) salų klausimu“.
Tačiau L. Truss sakė: „Visiškai atmetame bet kokius klausimus dėl Folklando suvereniteto. Folklandas yra britų šeimos dalis ir mes ginsime jų apsisprendimo teisę. Kinija turi gerbti Folklando suverenitetą“.
 
Kinijos komunistų partijai priklausančio laikraščio anglų kalba „China Daily“ žurnalistas Chen Weihua atsakė L. Truss: „Tačiau JK gali mesti iššūkį Kinijos suverenitetui į Pietų Kinijos jūrą siųsdama karinio jūrų laivyno laivus?“
 
„Kinija bent jau nesiuntė savo karinio jūrų laivyno prie Malvinų, ar to, ką vadinate Folklandu“, – rašė jis.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.02.08; 07:54

Slaptieji agentai

Kijevas, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Jungtinė Karalystė paskelbė, kad Rusija rengia sąmokslą, kurio tikslas – pakeisti dabartinę Ukrainos valdžią prorusiškais politikais. Paaiškėjus tokiai informacijai Ukraina žada priešintis prorusiškiems asmenims ir organizacijoms, norintiems destabilizuoti šalį, informuoja AFP.
 
„Mūsų valstybė tęs politiką, kuria siekiama išardyti bet kokias oligarchines ar politines struktūras, bandančias destabilizuoti Ukrainą ar padėti okupantams“, – sako prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mykhailo Podoliakas.
 
„Mūsų sąjungininkų vyriausybės neseniai ėmė daiktus vadinti jų tikraisiais vardais ir atskleidė tam tikrus Rusijos „draugus“. Britų informacija akivaizdžiai atitinką šią loginę grandinę“, – sakė prezidento patarėjas.
 
Anot M. Podoliako, jau kurį laiką pagrindinė Rusijos strategija Ukrainoje buvo tam tikrų asmenų iš oligarchų ar politikų rato parinkimas siekiant jų rankomis įgyvendinti Rusijos tikslus.
 
Jungtinė Karalystė paskelbė, kad Rusija siekia pakeisti valdžią Ukrainoje ir nori, kad į ją ateitų buvęs parlamentaras Jevgenijus Murajevas, buvęs premjeras Mykola Azarovas, buvę vicepremjerai Serhijus Arbuzovas ir Andrijus Kliujevas bei buvęs Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pavaduotojas Volodymyras Sivkovičius.
 
J. Murajevas sekmadienį feisbuke rašė, kad Ukrainai reikia naujų politinių lyderių.
 
JAV teigia, kad tokie Rusijos planai kelia didelį nerimą. Tuo metu Kremlius vadina tai „dezinformacija“ ir paragino Jungtinę Karalystę „nustoti skleidus nesąmones“.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2022.01.23; 19:00

Didžiojoje Britanijoje – degalų krizė. EPA – ELTA nuotr.

Degalų krizei sureguliuoti britų vyriausybė nuo pirmadienio pasitelks kariuomenę. 200 karių, iš kurių 100 vairuotojų, savaitgalį baigs atitinkamus apmokymus ir pirmadienį galės pradėti išvežioti degalus, penktadienį pranešė vyriausybė, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
 
Didžioji Britanija šiuo metu išgyvena degalų krizę. Tačiau tai susiję ne su degalų trūkumu. Kadangi trūksta dešimčių tūkstančių vairuotojų, neįmanoma užtektinai benzino pristatyti į degalines. Padėtį pastaruoju metu dar labiau paaštrino atsargų kaupimas.
 
Praėjusiomis dienomis vyriausybė dar mėgino nuraminti gyventojus ir pareiškė, kad krizė valdoma. Tačiau trikdžiai tęsėsi ir penktadienį.
 
Didžiojoje Britanijoje trūksta apie 100 000 vilkikų vairuotojų. Dėl „Brexito“ daugelis vairuotojų paliko šalį. Be to, dėl koronaviruo ribojimų strigo vairuotojų parengimas. JK tenka kovoti ir su augančiomis dujų kainomis – dėl to auga energijos kaštai ir pradeda trūkti prekių.
 
Praėjusį sekmadienį vyriausybė Londone pažadėjo laikinas vizas 5 000 vilkikų vairuotojų ir 5 500 darbuotojų paukštininkystės sektoriuje.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.10.03; 15:18

Kalėjimo grotos. Slaptai.lt nuotr.

Šį antradienį po slaptos ir ypač sudėtingos operacijos, kuriai buvo kruopščiai ruoštasi daugelį mėnesių, Jungtinėje Karalystėje (JK) sulaikytas su „Kamuolių” nusikalstamu susivienijimu siejamas Jonas Snieška, įtariamas beveik prieš du dešimtmečius ypač žiauriai nužudęs aštuoniolikmetę, pranešė Policijos departamentas.
 
To meto spaudoje ši byla buvo vadinama viena skandalingiausių ir šiurpiausių pastarųjų metų bylų. Žiauriai sumušta Vilma Dadurkaitė, be gyvybės ženklų, aptikta 2002 m. vasario 12-osios naktį Kaune, prie V. Krėvės prospekto 26-ojo penkiaaukščio.
 
Praėjo beveik 20 metų po merginos nužudymo, kol prieš 2 metus, užmiršta ir niekam nebeįdomi byla, buvo atversta Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnų. Aiškindamiesi „Kamuolių” ginkluoto nusikalstamo susivienijimo padarytus labai sunkius nusikaltimus, LKPB pareigūnai ėmėsi aiškintis seniai visuomenėje užmirštų nusikaltimų, kuriuos galimai įvykdė šio nusikalstamo susivienijimo nariai ir lyderiai, tačiau iki šiol dėl „niekam nežinomų priežasčių” tikrieji faktai liko neatskleisti, o nusikaltimus įvykdę asmenys – nenubausti.
 
Po 2 metų kruopštaus darbo, be galo daug slaptų veiksmų, koordinuojant juos su užsienio partneriais, buvo surinkti duomenys apie žiaurų nusikaltimą galimai įvykdžiusio „Kamuolių” nusikalstamo susivienijimo nario Jono Snieškos buvimo vietą. Pastarasis yra ieškomas Lietuvos policijos nuo 2002 metų už merginos išžaginimą ir itin žiaurų nužudymą kankinant.
 
LKPB pareigūnų ir policijos atašė JK Lino Pernavo bei JK pareigūnų bendrų veiksmų dėka rugpjūčio 17 d. buvo įvykdyta slapta operacija JK, kurios metu buvo sulaikytas J. Snieška, kuris beveik 20 metų, naudodamasis svetimais asmens dokumentais, sukūręs šeimą, gyveno ir slapstėsi JK.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.20; 

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį sakė, kad antradienį šalis pasirašys laisvosios prekybos susitarimą su Didžiąja Britanija, rašo „Reuters“.
 
Didžiosios Britanijos prekybos ministerija sekmadienį sakė, kad abi valstybės pasirašys susitarimą, kuriame bus pakartotos esamos prekybos sąlygos. Dvišalės prekybos apimtys pernai sudarė 18,6 mlrd. svarų sterlingų (20,5 mlrd. eurų).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.29; 01:00

Dominicas Raabas. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinė Karalystė sekmadienį Pekiną apkaltino „daug nerimo keliančiu šiurkščiu ir žiauriu žmogaus teisių pažeidinėjimu“, kurį Kinija vykdo prieš etnines bei religines mažumas šalies vakariniame Sindziango regione.
 
Žmogaus teisių grupės ir ekspertai skaičiuoja, kad daugiau nei milijonas etninių uigūrų ir kitų tiurkių kalbomis kalbančių mažumų buvo suvaryti į daugybę specialių internuotų asmenų stovyklų.
 
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas sako, kad pasaulis privalo atkreipti dėmesį į pranešimus apie priverstinės mažumų sterilizacijos atvejus ir masinius sulaikymus musulmonų dominuojamame Sindziango regione.
 
„Akivaizdu, kad vyksta šiurkštūs ir baisūs žmogaus teisių pažeidinėjimai, o tai kelia labai labai didelį nerimą. Pranešimai apie žmogiškąjį šių veiksmų aspektą primena kai ką, ko neteko matyti jau labai labai seniai. Ir tai vykdo viena iš pagrindinių tarptautinės bendruomenės narių, kuri siekia, kad į ją būtų žiūrima rimtai. Mes norime pozityvių santykių (su Kinija), tačiau negalime stebėti tokį elgesį ir nieko nesakyti“, – šalies užsienio reikalų sekretorius sakė nacionaliniam transliuotojui BBC.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.19; 18:01

Jungtinė Karalystė (JK) ragina JAV įkurti 10 valstybių klubą, kurios pačios kurtų naujos kartos 5G ryšio technologijas ir būtų nepriklausomos nuo Kinijos milžinės „Huawei“, praneša britų laikraštis „The Times“.
 
Pasiūlymas esą pristatytas likus mėnesiui iki planuojamo Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo JAV.
 
JK anksčiau suteikė leidimą „Huawei“ šalyje įdiegti 35 proc. 5G ryšio tinklui reikalingos infrastruktūros.
 
Tačiau, kaip skelbia laikraštis „The Telegraph“, britų premjeras Borisas Johnsonas nurodė pareigūnams parengti planus, kaip būtų galima iki 2023-ųjų atkirsti „Huawei“ nuo 5G tinklo Jungtinėje Karalystėje, prastėjant šios šalies santykiams su Kinija.
 
„The Times“ žiniomis, į vadinamąjį D10 demokratinių partnerių klubą patektų visos G7 valstybės narės ir Australija, Pietų Korėja bei Indija.
Leidinio teigimu, vienas iš šio klubo veiklos būdų – skatinti investicijas į jau veikiančias telekomunikacijų bendroves klubo šalyse.
B. Johnsono atstovai šios informacijos kol kas nekomentavo.
 
Šiuo metu Europoje Kinijos bendrovei „Huawei“ 5G ryšio srityje yra tik dvi alternatyvos – suomių „Nokia“ ir švedų „Ericsson“.
 
„Mums reikia naujų rinkos dalyvių. Būtent dėl to mums teko anksčiau sutikti su „Huawei“, – „The Times“ sakė šaltinis JK Vyriausybėje.
 
B. Johnsono Vyriausybės šiemet priimtas sprendimas leisti „Huawei“ iš dalies diegti 5G ryšio tinklus Jungtinėje Karalystėje supykdė Vašingtoną, nes šis teigia, kad Kinijos bendrovė gali šnipinėti ar tiesiog nutraukti ryšį JK pagal Pekino nurodymus.
 
Šis B. Johnsono planas atkirsti „Huawei“ nuo Didžiosios Britanijos gali gerokai pabloginti Londono santykius su Pekinu tuo metu, kai britų premjeras ieško naujų prekybos partnerių, Jungtinei Karalystei išstojus iš ES.
 
Sausį B. Johnsonas pareiškė, kad jo sprendimo įsileisti „Huawei“ kritikai Jungtinėse Valstijose turėtų surasti alternatyvą, jei nenori, kad JK naudotųsi Kinijos bendrovės technologijomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.30; 07:34

Koronaviruso epidemija Jungtinėje Karalystėje artėja prie piko, tačiau atšaukti karantiną dar per anksti, nes, vyriausybei sušvelninus atstumo laikymosi principus, užsikrėtimo atvejų staigiai padaugėtų, ketvirtadienį sakė šalies sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas, praneša „Reuters“.
 
„Manome, kad pokyčiams dar ne laikas, – teigė jis. – Užsikrėtimo atvejų kreivė plokštėja, laimė, plokštėja ir mirties atvejų kreivė, tačiau ji dar nepradėjo leistis.“
 
Per pastarąją parą pranešta apie 761 mirties ligoninėse atvejį, balandžio 14 d. 16 val. bendras COVID-19 aukų skaičius JK buvo 12 868.
 
„Jei atšauksime visas priemones dabar, virusas staigiai išplistų, negalime leisti, kad taip atsitiktų“, – sakė M. Hancockas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.16; 00:05

Jungtinėje Karalystėje (JK) trečiadienį nuo COVID-19 mirė 938 žmonės. Tai kol kas didžiausias šalyje per parą užregistruotų mirčių nuo koronaviruso skaičius. Nuo protrūkio JK pradžios virusas pareikalavo jau daugiau nei 7 000 gyvybių.
 
„Iki balandžio 7 d. 17 val. ligoninėse JK mirė, deja, 7 097 asmenys“, – tviterio paskyroje rašė sveikatos apsaugos ministerija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.09; 00:10

Jungtinės Karalystės (JK) premjerui Borisui Johnsonui diagnozuotas naujasis koronavirusas.
 
B. Johnsonas penktadienį socialiniame tinkle tviteryje pranešė, kad jam buvo nustatyta koronaviruso infekcija (COVID-19), ir pridūrė, kad izoliuosis.
 
„Per pastarąsias 24 valandas man pasireiškė nesunkūs simptomai, ir mano tyrimų rezultatai buvo teigiami“, – tviteryje rašė B. Johnsonas, tačiau teigė, kad toliau nuotoliniu būdu vadovaus vyriausybės kovai su šia koronaviruso krize.
 
JK patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius viršija 11 600, o 578 žmonės mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.27; 14:23

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausiasis „Brexito“ derybininkas Davidas Frostas pareiškė, kad Londonas neleis ES prižiūrėti JK ekonomikos mainais už glaudžius prekybinius santykius.
 
Aukšto rango diplomatas akademikams Briuselyje sakė, kad JK siekia po „Brexito“ nusistatyti savus įstatymus ir nebesilaikyti ES primestų „lygaus žaidimo lauko“ taisyklių.
 
„Tai nėra paprasta derybinė pozicija, kuri, šiek tiek paspaudus, gali keistis. Tokia yra viso šio projekto esmė“, – tvirtino jis.
 
D. Frostas Laisvajame Briuselio universitete sakė kalbą tuo metu, kai ES valstybės narės rengia derybines pozicijas, kurias išdėstys vyriausiasis ES derybininkas Michelis Barnier.
 
Kai kurios šalys, ypač Prancūzija, siekia tokio susitarimo su Londonu, pagal kurį JK turėtų sutikti su ES priežiūra mainais už privilegijuotą prieigą prie didžiulės ES bendrosios rinkos.
 
Vis dėlto D. Frostas, pristatydamas britų premjero Boriso Johnsono poziciją, tvirtino, kad Londonas siekia įprastos laisvosios prekybos sutarties, panašios į tą, kurią ES pasirašė su Kanada.
 
„Tai yra esminė mūsų vizijos dalis – priimti įstatymus, kurie mums tinka, taip pat, kaip tai gali padaryti bet kuri kita ne ES šalis pasaulyje“, – teigė D. Frostas.
 
„Jei manote, kad mes sutiksime su ES priežiūra dėl vadinamojo lygaus žaidimo lauko klausimų, tiesiog nematote to, ką mes darome, esmės“, – pareiškė diplomatas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.18; 00:30

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas leido paviešinti parlamentinio tyrimo dėl įtariamo Rusijos kišimosi į JK politiką išvadas, pirmadienį pranešė premjero atstovas, tačiau dėl paskelbimo datos dar nenutarta.
 
Konservatorių lyderis yra „tikras dėl to, kad paviešintas turinys nepakenks tų institucijų, kurios saugo mūsų nacionalinį saugumą, funkcijoms“, reporteriams sakė atstovas.
 
50 puslapių apimties ataskaitą dėl Rusijos veiklos JK, taip pat ir dėl galimo kišimosi į 2016 m. balsavimą dėl „Brexito“ kiek anksčiau šiemet parengė šalies parlamento Žvalgybos ir saugumo komitetas.
 
Tačiau prieš praėjusią savaitę vykusius parlamento rinkimus komitetas buvo paleistas, ir ataskaita negali būti skelbiama iki naujo komiteto suformavimo – tai gali užtrukti kelias savaites, nes naujieji nariai dar turi būti patvirtinti balsavimu parlamente.
 
Komitetas tyrimą dėl Rusijos veiklos pradėjo 2017 m. lapkritį, o galutinę ataskaitą JK žvalgybos agentūros patvirtino kiek anksčiau šiemet, informavo buvęs komiteto pirmininkas Dominicas Grieve’as.
 
Metiniame pranešime komitetas paskelbė, kad tyrimas pradėtas nerimaujant dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus ir Rusijos remiamų subjektų skelbiamos dezinformacijos padarinių.
 
Taip pat atsižvelgta į buvusio Rusijos dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimą JK mieste Solsberyje. Londonas bei Vakarų sąjungininkės dėl šio išpuolio kaltina Maskvą.
 
Leiboristų partijos politikai yra sakę, kad ataskaitoje galbūt galėtų būti įrodymų dėl B. Johnsono konservatorių partijos ir Rusijos milijardierių ryšių.
 
D. Grieve’as anksčiau kaltino premjerą sąmoningai atidedant ataskaitos viešinimą iki rinkimų, tačiau Dauningo gatvės atstovai tai griežtai neigė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.16; 18:55

Pirmadienį prasidėjo pirmasis pasaulinis „British Airways“ pilotų streikas.
 
Dėl dvi dienas truksiančio streiko gali būti atšaukti beveik visi skrydžiai.
 
Pirmadienį „British Airways“ atšaukė beveik visus skrydžius Jungtinėje Karalystėje (JK).
 
„Po daugelį mėnesių trukusių bandymų išspręsti ginčą dėl atlyginimų, labai apgailestaujame dėl to, kas įvyko“, – sakoma „British Airways“ pranešime.
 
Visgi oro linijų atstovai pabrėžė, kad yra pasirengę derėtis su Britų oro linijų pilotų asociacija (BALPA).
 
„Deja, negavę informacijos iš BALPA dėl to, kurie pilotai streikuos, negalėjome nuspėti, kiek iš jų ateis į darbą ir kokius orlaivius jie gali pilotuoti, taigi neturėjome kitos išeities, kaip tik atšaukti beveik 100 proc. skrydžių“, – teigia „British Airways“.
 
Didžiausios JK oro linijos ir 4 300 bendrovės pilotų jau devynis mėnesius nesutaria dėl atlyginimų. Šio nesutarimo pasekmė – streikas, galintis sutrikdyti beveik 300 tūkst. keliautojų planus.
 
Penktadienį britų premjero Boriso Johnsono Vyriausybė ragino abi puses „sėsti prie derybų stalo ir visa tai išspręsti“.
 
Visgi „British Airways“ tik papylė žibalo į ugnį ir pagrasino atimti iš pilotų ir jų šeimų narių galimybę nemokamai keliauti, jei streikas vis tik bus surengtas.
 
„Neatsiprašome dėl to, kad darome viską, jog apsaugotume savo klientus nuo trukdžių“, – „Financial Times“ sakė „British Airways“ atstovas.
 
BALPA atmetė liepą oro linijų pateiktą pasiūlymą padidinti pilotų atlyginimus 11,5 proc. per trejus metus.
 
„British Airways“ teigimu, pasiūlymą priėmę kapitonai sulauktų „pasaulinio lygio“ atlyginimo, siekiančio 200 tūkst. svarų sterlingų (220 tūkst. eurų) per metus. Pasak bendrovės, kitos profesinės sąjungos jau sutiko su 11,5 proc. atlyginimo padidinimu.
 
Savo ruožtu BALPA tvirtina, kad antrieji pilotai gauna kur kas mažesnius – apie 70 tūkst. svarų per metus – atlyginimus, o pradedantieji sulaukia vos 26 tūkst. svarų per metus atlygio. Tai reiškia, kad vos pradėję darbą pilotai dažnai būna įklimpę į skolas, nes pilotų mokymai, BBC duomenimis, kainuoja apie 100 tūkst. svarų.
 
BALPA taip pat pabrėžia, kad „British Airways“ patronuojančios bendrovės IAG pelnas iki mokesčių pernai augo beveik 10 proc.
 
„Viena streiko diena „British Airways“ kainuos, jų pačių skaičiavimais, 40 mln. svarų. Skirtumas tarp mūsų yra vos 5 mln. svarų. Kodėl jie nenori bendradarbiauti ir užbaigti šį ginčą?“ – tviteryje rašė BALPA.
 
BALPA teigimu, „British Airways“ taip ir neatsakė į profsąjungos pateiktą pasiūlymą.
 
„British Airways“ pilotai grasina streikuoti ir rugsėjo 27 d., taip pat rengti streikus žadama žiemos atostogų metu, jei ginčas vis dar nebus išspręstas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.09; 09:00

Minint antrąsias „Brexit“ referendumo metines, dešimtys tūkstančių žmonių Londone protestavo prieš JK išstojimą iš ES. EPA-ELTA nuotrauka

Šeštadienį į Londone gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, protestuojančių prieš Jungtinės Karalystės (JK) išstojimą iš Europos Sąjungos. Eitynės surengtos praėjus lygiai dvejiems metams po istorinio „Brexit“ referendumo.

Mitingą organizavo prieš „Brexit“ pasisakanti grupė „Žmonių balsavimas“. Ji siekia, kad galutinį žodį dėl ES ir Didžiosios Britanijos „Brexit“ susitarimo per visuotinį balsavimą tartų JK visuomenė.

Renginyje dalyvavo proeuropietiškų pažiūrų politikai iš viso Didžiosios Britanijos politinio spektro: pagrindinės opozicinės leiboristų partijos, liberalų demokratų ir net premjerės Theresos May konservatorių partijos.

„Kad ir kokia jūsų nuomonė apie „Brexit“, visi sutinka, kad tai – rimtas reikalas. Ir dar nebaigtas reikalas“, – prieš prasidedant eitynėms sakė „Žmonių balsavimo“ iniciatyvinė grupė.

Grupė ragino savo rėmėjus „siekti, kad mes, žmonės, kurių ištisas kartas paveiks vyriausybės „Brexit“ derybų rezultatai, galėtume surengti „Žmonių balsavimą“ dėl galutinio „Brexit“ susitarimo“.

Tačiau už „Brexit“ agitavęs ir jį tebepalaikantis užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas bulvariniame laikraštyje „The Sun“ paskelbtame straipsnyje užsipuolė už pasilikimą Bendrijoje tebeagituojančią kampaniją, teigdamas, kad britai „nenori neryžtingo „Brexit“.

Pasitelkdamas kaip įprastai vaizdingą kalbą, B. Johnsonas įspėjo vengti „tualetinį popierių primenančio „Brexit“ – minkšto, lankstaus ir, atrodo, niekada nesibaigsiančio“.

2016-ųjų birželio 23 dieną vykusiame referendume už JK išstojimą iš Europos Sąjungos pasisakė 52 proc. šalies gyventojų. Referendume dalyvavo 72 proc. iš 46,5 mln. balso teisę turinčių žmonių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.24; 08:40

Europos Sąjungos (ES) piliečiai, atvykę į Didžiąją Britaniją prieš „Brexit“, po Londono išstojimo iš Bendrijos turi išlaikyti savo ligšiolines teises. Tačiau dabar bręsta ginčas dėl to, ką reiškia prieš „Brexit“.

Britų premjerė Theresa May savo pasisakymu kelionėje po Aziją įžiebė diskusijas. „Bus skirtumas tarp tų, kurie atvyko į Didžiąją Britaniją iki mūsų išstojimo ir tų, kurie atvyks žinodami, kad mes išstojame“, – vyriausybės vadovę cituoja britų „Guardian“.

Tai tiesiogiai kertasi su ES „Brexit“ derybininkų pozicija. Jie yra už pereinamąjį laikotarpį iki 2020-ųjų gruodžio po 2019 metų kovą numatyto Didžiosios Britanijos išstojimo – iki tada ES piliečių teisės Didžiojoje Britanijoje negalėtų būti keičiamos.

„Guardian“ cituoja neįvardytą ES šaltinį, kad Bendrija ryžtingai atmes bet kokį mėginimą apkarpyti „keturias laisves“. Tai yra prekių ir asmenų judėjimo, kapitalo ir paslaugų laisvė.

Susierzinimą dėl „Brexit“ Didžiojoje Britanijoje šią savaitę, be to, kelia iki šiol paslaptyje laikyta vyriausybės analizė apie galimus neigiamus išstojimo iš ES padarinius. Dabar dokumentas bus pristatytas parlamentui.

Remiantis „Brexit“ ministerijos dokumentu, skirtu vidiniam naudojimui, kurį citavo žinių portalas „Buzzfeed“, visi išstojimo iš ES scenarijai rodo neigiamą rezultatą Didžiosios Britanijos ekonomikai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.03; 00:01

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas penktadienį susitiks su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu. „Mūsų santykiai su Rusija negali tęstis taip, kaip iki šiol, kai Rusija mėgina destabilizuoti Europos valstybes, įskaitant Ukrainą“, – sakoma prieš pokalbius paskelbtame pareiškime, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.

Nepaisant to, tarptautinei bendrijai esą svarbu, kad tarpusavyje būtų toliau kalbama, nes nesusipratimų padariniai gali būti sunkūs. Jo vizitas Rusijoje, pirmasis Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministro per penkerius pastaruosius metus, vyksta sunkiu lauku, pabrėžiama pareiškime. „Tačiau mes privalome kartu siekti sprendimų kovojant su svarbiais globaliais iššūkiais“. B. Johnsonas, be kita ko, turėjo omenyje Irano sandorį bei krizę su Šiaurės Korėja.

Lapkritį Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May apkaltino Rusiją skleidžiant melagingas žinias, kad Vakaruose pasėtų nesantaiką. Be to, Maskva esą kišosi į rinkimus ir įsilaužė į užsienio institucijų kompiuterius, įskaitant Danijos gynybos ministerijos ir Vokietijos Bundestago.

Komentuodama naujausią JK užsienio reikalų ministro pareiškimą, Rusijos vyriausybės atstovė Marija Zacharova, sakė, kad jis Maskvoje tik sukėlė juoką. Esą neverta dėl jo sukti galvos.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.12.23; 00:01