Laužas. Vytauto Visocko nuotr.

Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse kviečia legendomis ir žolynais apipintą trumpiausią metuose Joninių naktį praleisti muziejuje.
 
Programoje, kaip žada šventės organizatoriai, susipins iš pirmo žvilgsnio priešingi elementai – tradicijos ir modernybė, folkloras ir elektroninė muzika, laukų gėlės ir spalvoti lazeriai, šviesa ir tamsa, ugnis ir vanduo.
 
Joninių šventė prasidės ant kalno Dzūkijos kaime – šventės dalyviai bus kviečiami įsijausti į gamtos virsmą braidžiodami po laukinių gėlių pievas, kupoliaudami, pažindami žolynus, pindami vainikėlius. Galima bus pasivažinėti arklio traukiamu vežimu ar pajodinėti. Žinoma, bus pasveikinti varduvininkai – Jonai, Jonės ir Janinos, sako šventės organizatoriai. Visas tradicines linksmybes gyva muzika ir balsais apipins ansambliai „Nedėja“ ir „Aidija“.
 
Vėliau šventė persikels prie Klojimo teatro. Čia bus rodomas spektaklis „Kas apsakys tas dzūkų linksmybes“. Taip pat bus galima braidyti po užburiančias atmosferas su muzika, kurioje susitinka mūsų senoji ir šiuolaikinė kultūros. Slėpiningoje erdvėje vyks Joninių Garsovaizdžiai – koncertas, kuriame gros eksperimentinės, atmosferinės elektroninės muzikos, įkvėptos folkloro, kūrėjai: Lina Žilinskaitė, Modestyno, Kūdra.
Žadama saulę palydėti bei naktį pasitikti su vandeniu ir ugnimi – bus plukdomi gėlių vainikėliai Pravienos upelyje, nuo kalno ridenami degantys ratai, įžiebtos stebulės bei didysis Joninių laužas. O visa tai vainikuos trankūs ir smagūs folkšokiai.
 
Šventė tęsis per visą naktį – pasimėgavę muzika, peršokę per laužą, išbraidžioję rasotas pievas, auštančią ryto saulę pasitiksime su ansamblių „Aidija“ ir „Lygaudės alumnai“ dainomis, sakoma Lietuvos liaudies buities muziejaus pranešime.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2022.06.23; 00:30
kaveckas_111

Ar sutinkate, kad net žemė sugeba prakaituoti, kaip ir žmogus? Tai lyg ir neginčijamas įrodymas, kad žemė, kaip ir žmogus, yra gyvas organizmas ir bent kartą metuose nuo “dūšios” ima ir “išprakaituoja”.

Kaip šį savotišką stebuklą paversti sau, savo organizmui, protui ir sielai kažkuo ypatingu, tarsi nauju apvalkalu egzistencijai įprasminti? Juk visi supranta, kad gyvybei palaikyti ir augimui skatinti reikia vandens, kuris kartkartėmis ima ir pasišalina iš žemės ir iš žmogaus… Jis garuoja tiek nuo įkaitusios žemės, tiek ir iš kūno.

Continue reading „Joninės: apie Žemę ir Žmogų”