Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad, formuojant naują Vyriausybę, dabartinių ministrų, įsivėlusių į vadinamąjį čekių skandalą – Simono Kairio ir Gintarės Skaistės – kandidatūros neturėtų būti teikiamos.
 
„Noriu atsakingai pareikšti, kad tie ministrai, kurie yra susiję su šiuo nuaidėjusiu ir tebeaidinčiu skandalu – jiems vietos naujojoje Vyriausybėje aš nematau. Tiesiog būtų gerai, kad šios ministrų kandidatūros, pono Kairio ir ponios Skaistės kandidatūros tiesiog nebūtų siūlomos naujoje Vyriausybėje“, – pirmadienį LNK televizijai sakė šalies vadovas.
 
Prezidentas patikino, kad būsimam Ministrų kabineto lyderiui teikiant šių politikų kandidatūras, jos nebus tvirtinamos.
 
„Negali būti to, kas dabar kažkur tarp eilučių jau mėginama paskleisti – kad gali būti taip, kad ir niekas nepasikeis, visą šitą ratą apsukę, mes grįšime prie naujos senosios Vyriausybės“, – pabrėžė G. Nausėda.
 
Tikina, kad dėl kilusio skandalo „Lietuva yra destabilizuota lygioje vietoje“
 
Vertindamas jau ne pirmą savaitę besitęsiantį skandalą dėl piktnaudžiavo kanceliarinėmis lėšomis, prezidentas apgailestavo, kad Vyriausybė nesiėmė akivaizdžių situaciją sprendžiančių sprendimų, kurių pavyzdį, anot G. Nausėdos, pademonstravo pati Prezidentūra.
 
„Labai apmaudu, kad mes susikūrėme krizę lygioje vietoje – tą tenka pripažinti. Kuomet mes priimame sprendimą, kad su čekiukų istorija vienaip ar kitaip susijęs mano vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis turėtų palikti tarnybą – ir jis tai padarė, demonstruodamas, mano nuomone, vakarietišką politinę kultūrą – mes tikėjomės, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir Vyriausybė“, – aiškino valstybės vadovas.
 
Tuo metu, prezidento manymu, valdančiųjų konservatorių reakcija buvo „visiškai nesuprantama ir nesuvokiama“, o įsisiūbavęs skandalas lėmė tai, jog „Lietuva yra lygioje vietoje destabilizuota“.
 
„Tačiau reakcija buvo visiškai nesuprantama, nesuvokiama. Ir vietoje to, kad padėkotų už darbą trims ministrams, buvo pradėta kurti tokia, sakyčiau, melodrama ar drama su daugybe veikėjų, veikiančių personažų, kurios galutiniai tikslai net patiems konservatorių partijos atstovams nėra aiškūs ir kuri dabar tikrai išjudino mūsų politinės sistemos pamatus“, – kalbėjo G. Nausėda.
 
„Vietoje to, kad padaryti sprendimus, kurie buvo pribrendę, buvo nueita kitu keliu. Ir šiandien Lietuva yra lygioje vietoje destabilizuota“, – apgailestavo jis.
 
Nesupranta, kodėl premjerė siekia išsaugoti visą Ministrų kabinetą
 
G. Nausėda pakartojo, kad į skandalo epicentre atsidūrę trys ministrai – G. Skaistė, S. Kairys ir Jurgita Šiugždinienė – turėjo pasekti jo buvusio patarėjo P. Mačiulio pavyzdžiu ir pasitraukti iš užimamų pareigų. Tą padarė tik švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
 
Prezidentas mano, kad pakeitus šiuos tris ministrus visą valstybę drebinančios krizės būtų išvengta.
 
„Aš tikėjausi, kad mūsų pavyzdys įkvėps Vyriausybę priimti reikalingus sprendimus ir, ko gero, šiandien Vyriausybė būtų dirbusi taip, kaip dirba“, – sakė jis, pažymėdamas, kad konservatoriams būtų pavykę rasti naujus politikus, galinčius pakeisti postus paliekančius ministrus.
Todėl šalies vadovas mano, kad Vyriausybės lyderė Ingrida Šimonytė besąlygiškai siekia išsaugoti visą Ministrų kabinetą. Negana to, anot G. Nausėdos, tai tapo visos Vyriausybės „veiklos ašimi“.
 
„Man nesuvokiama, kad kartais principas „išsaugosiu ministrą bet kokia kaina“ tapo šitos Vyriausybės veiklos ašimi“, – stebėjosi G. Nausėda.
 
„Mes esame politikoje ir suprantame, kad žmonės gali atsidurti interesų konflikte, žmonės gali turėti vienokių ir kitokių problemų, kartais nesusijusių su tiesioginėmis jų pareigomis. Išsikelti sau sportinį principą apginti bet kokį ministrą – nesvarbu, ką jis yra pridirbęs – yra tiesiog šiuolaikiniu politikos požiūriu nesuvokiama. Tenka tik tai tikėtis, kad pagaliau tas požiūris ir supratimas, kas yra politika, po truputį keisis ir mes rasime bendrą kalbą“, – vylėsi šalies vadovas.
 
Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Praėjusią savaitę registruotame nutarimo projekte, konservatoriai siūlo Seimui surengti naujus rinkimus rugsėjo 10 d.
 
Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą patikino, kad, Seimui pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji atsistatydins.
 
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje. Nors tvirtino skaidriai naudojusi išmokas, o už jas atsiskaičiusi pagal savivaldybėje galiojusį reglamentą, oponentams keliant spaudimą politikė nutarė trauktis iš posto.
 
Laikinosios sostinės taryboje dirbę G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti savo išlaidų. Visgi, finansų ministrė pranešė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei pervedė dalį išnaudotų lėšų – beveik 14 tūkst. eurų.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kadenciją baigusios valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės teiginius, esą jos vadovavimo laikotarpiu tokių situacijų kaip kilęs skandalas dėl ministrės Jurgitos Šiugždinienės būtų išvengta, prezidentas Gitanas Nausėda sako priėmęs kaip juoką. Pasak Daukanto aikštės lyderio, būtent prezidentūroje šeimininkaujant D. Grybauskaitei, savivaldoje vešėjo ydinga išmokų reglamentavimo sistema.
 
„Tai, ką pasakė buvusi prezidentė, aš priimu kaip juoką. Bet nelabai vykusį, nes kaip tik prie jos visa tai ir vyko. 10 metų“, – ketvirtadienį LRT televizijai sakė G. Nausėda.
 
Prezidentas nurodo, kad prezidentės pareigas ėjusi D. Grybauskaitė turėjo gerokai artimesnius santykius su konservatoriais – kitaip nei jis. Visgi, klausiamas, ar ketina susitikti ir aptarti ažiotažą sukėlusias istorijas su premjere, G. Nausėda tiesiogiai neatsakė, tačiau pažymėjo, kad yra „nusiteikęs kalbėtis su žmonėmis, kurie nori klausytis“.
 
„Matote, mes turime tokią politinę situaciją, kokią turime. Jūs žinote, kokie buvo santykiai su konservatorių Vyriausybe buvusios prezidentės, kokie yra mano santykiai. Jie dinamiški, jie įdomūs. Pagyvensime – pamatysime“, – santykius su Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybe apibūdino G. Nausėda.
 
„Aš visada nusiteikęs kalbėtis su žmonėmis, kurie nori klausytis“, – nurodė politikas, klausiamas apie planus susitikti su premjere.
 
ELTA primena, kad ketvirtadienį dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi D. Grybauskaitė pareiškė, jog jos vadovavimo šaliai metu tokių situacijų, kai į skandalus įsivėlę politikai tęsia darbą Vyriausybėje, būtų išvengta.
 
„Prie manęs, taip vadinamoje situacijoje, tokių situacijų nebūtų buvę“, – žurnalistams Seime sakė D. Grybauskaitė, klausiama, ar, jos nuomone, J. Šiugždinienė gali tęsti darbą Ministrų kabinete.
 
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.

Apie tai, kad J. Šiugždinienė turėtų apsvarstyti ateitį poste, ketvirtadienio vakarą netiesiogiai užsiminė prezidentas Gitanas Nausėda. Jis nurodė, kad į ažiotažą sukėlusią istoriją įsivėlę ministrai turėtų pasekti jo buvusio patarėjo Povilo Mačiulio pavyzdžiu. Pastarasis taip pat buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos narys ir šio skandalo kontekste ketvirtadienį pranešė pasitraukiantis iš valstybės vadovo patarėjų komandos. G. Nausėda prašymą tenkino.
 
„Kur kas skaidresnis klausimo sprendimas būtų toks, jeigu ir kiti politikai pasielgtų taip pat, kaip Povilas“, – ketvirtadienį LRT televizijai teigė G. Nausėda.
 
„Mes politinės kultūros kartelę laikome tame lygyje, kuriame laikome. Pažiūrėsime, kokiame lygyje ją laiko Vyriausybė”, – pridūrė jis.
 
Kaip ELTA anksčiau skelbė, klausimai dėl J. Šiugždinienės kilo po to, kai prieš savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė, dirbdama Kauno savivaldybėje, galimai piktnaudžiavo tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis ir įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
 
Centai ir eurai. Slaptai.lt nuotr.

Ministrė savo išlaidų pagrįsti čekiais negalėjo, tačiau paviešino Kauno savivaldybei pateiktas ataskaitas. Tai neišsklaidė abejonių nei opozicijai, nei daliai valdančiosios koalicijos atstovų.
 
Nors premjerė I. Šimonytė kartojo pasitikinti J. Šiugždiniene, ši ketvirtadienį ministrė paskelbė Vyriausybės vadovei įteikusi atsistatydinimo pareiškimą.
 
Kaip numato įstatymas, premjerė dėl sprendimo, ar patenkinti ministro prašymą jį atstatydinti, turėtų apsispręsti per penkias darbo dienas.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.05.19; 06:24

Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei paviešinus kanceliarinių išlaidų ataskaitas, visuomenininkas Andrius Tapinas toliau kelia klausimus politikei dėl įsisavintų tarybos nario veiklai skirtų lėšų skaidrumo.
 
Išanalizavus J. Šiugždinienės pateiktą informaciją, A. Tapinui kyla abejonių dėl Vyriausybės narės lėšų transporto išlaidoms.
 
Todėl visuomenininkas svarsto, ar premjerė Ingrida Šimonytė ir toliau laikysis gynybinės pozicijos ministrės atžvilgiu.
 
„Ministrė Jurgita Šiugždinienė pagaliau pateikė savo išmokų ataskaitas ir mes turbūt gyvename paraleliniuose pasauliuose, jeigu jai atrodo, kad su jomis viskas gerai ir skaidru“, – antradienį savo „Facebook“ ironizavo A. Tapinas.
 
Visuomenininkas atkreipė dėmesį, kad daugelyje ataskaitų J. Šiugždinienė už transporto išlaidas pateikia „apvalias sumas“ – pasak jo, galima daryti prielaidą, kad nurodyti skaičiai įrašyti „iš galvos“. Be to, A. Tapinui kliūva ir karantino laikotarpio ataskaita, kai ministrė nuvažiavo 12 tūkst. kilometrų ir susisiekimui išleido 1,1 tūkst. eurų.
 
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Ministrė įrašo vieną eilutę: 1100 eurų transportas, paslaugos. Tai reiškia, kad mes turime tiesiog tikėti, kad ji iš tikrųjų neišvažiuodama iš Kauno ir vykdydama tarybos nario funkcijas per ketvirtį nuvažiavo 12 000 kilometrų. Arba 4000 kilometrų per mėnesį. Grubiai 200 kilometrų per darbo dieną. Per karantiną, kai tarybos posėdžiai vyko nuotoliu ir susitikimai su rinkėjais nebuvo galimi“, – rašė jis.
 
Jis pakartojo, kad ataskaitose nėra matyti konkrečių pirkimų ir atsiskaitymo čekių, todėl konstatuoti, kad ataskaitose pateikta informacija yra teisinga, negalima.
 
„Tai kaip ministrė gali asmeniškai atsakyti už tikslumą, kai ji nieko nežino, jokių dokumentų neturi, išsivedinėja vidurkius ir tikrai negalės pasakyti – kaip įmanoma per karantiną išvažinėti 4000 kilometrų per mėnesį būnant tik Kaune ir vykdant tarybos nario funkcijas, kurioms karantino metu nereikia transporto. Ir kaip nutinka, kad kiekvieną ketvirtį transporto išlaidos yra vienodos, bet visi skaičiai susiveda taip, kad be čekių ir jokių dokumentų įsisavintas 100 % maksimumą įmanomą kauniečių lėšų“, – ministrės paaiškinimus kvestionavo A. Tapinas.
 
Jis neabejojo, kad klausimų dėl tokios, pasak jo, košmariškos apskaitos vedimo gali kilti ne tik prokurorams, pradėjusiems ikiteisminį tyrimą dėl laikinosios sostinės, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
 
„Tai yra košmariškas apskaitos vedimas ir joks padorus politikas neturėjo dalyvauti tokioje aferoje“, – aiškino jis ir apeliavo į premjerę.
„Ingrida Šimonyte, ar tikrai toliau ginsite ministrę?“ – klausė A. Tapinas.
 
ELTA primena, kad abejonės, ar J. Šiugždinienė skaidriai naudojosi savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, kilo po to, kai praėjusios savaitės ketvirtadienį visuomenininkas A. Tapinas paskelbė, kad politikė prieš pradėdama darbą ministerijoje galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
 
Prezidentūra sako, kad sprendimas dėl ministrės likimo poste – premjerės Ingridos Šimonytės rankose. Pasak valstybės vadovo Gitano Nausėdos patarėjo Tomo Beržinsko, prezidentas, esant poreikiui, šį klausimą asmeniškai aptars su Vyriausybės lydere.
 
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovybė tvirtina, kad pasitikėjimas J. Šiugždiniene nėra susvyravęs. Pasak konservatorių Prezidiumo, ministrė, eidama Kauno miesto savivaldybės tarybos narės pareigas, už kanceliarines lėšas atsiskaitinėjo savivaldybėje nustatyta tvarka. Todėl, TS-LKD vertinimu, ji nepadarė jokių nusižengimų.
 
Tęsiantis A. Tapino tyrimams, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai šią savaitę pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.05.17; 06:00

Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko Andriaus Navicko teigimu, galimas švietimo, mokslo ir sporto ministrės J. Šiugždinienės piktnaudžiavimas Kauno miesto savivaldybės lėšomis nėra susijęs su „konkrečiais švietimo reikalais“.
 
Anot jo, į situaciją reikėtų žiūrėti plačiau ir įvertinti paties visuomenininko Andriaus Tapino, paviešinusio informaciją apie ministrę, veiksmus 2018 m. po mokytojų mitingo, kurį organizavo „Laisvės TV“. Pasak A. Navicko, visuomenininkas tąkart profsąjungai nepateikė visų orgnizavimo išlaidų. A. Tapinas tokius jo teiginius vadina melagingais.
 
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko A. Navicko teigimu, politikams reikia pateikti visą turimą informaciją apie kanceliarines išlaidas ir „nepalikti jokių abejonių“, tačiau, pažymėjo jis, neturint visų dokumentų, ministrės pulti nereikėtų.
 
„Manome, kad visada geriausia yra pateikti turimą informaciją ir nepalikti jokių abejonių, kad visi žinotų, kaip iš tikrųjų buvo ir nusiramintų“, – Eltai sakė A. Navickas.
 
„Neturint informacijos ir žinant, kad nebuvo tvarkos, tikrai pulti žmogaus nereikėtų. Gerai, kad yra reikalaujama, bet nemanau, kad kažkaip tai turėtų būti susiję su švietimo konkrečiais reikalais ir kol eina pareigas, nemanau, kad čia sietinas dalykas“, – akcentavo profsąjungos pirmininkas.
 
A. Navickas išreiškė nepasitikėjimą visuomenininku A. Tapinu
 
LŠDPS pirmininkas A. Navickas neslėpė, kad labiau nei ministre yra nepasitikima visuomenininku Andriumi Tapinu, kuris paviešino informaciją apie galimą J. Šiugždinienės piktnaudžiavimą lėšomis. Vertindamas ministrės situaciją, profesinės sąjungos pirmininkas prisiminė 2018-uosius, kai su A. Tapino įkurta televizija „Laisvės TV“ buvo bendradarbiauta mokytojų streiko metu.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Šitoje situacijoje vertinant ministrę, norėtųsi įvertinti ir žmogų, kuris situaciją iškėlė – Andrių Tapiną. Mes kaip tik turėjome per mokytojų streiką 2018-ais metais tam tikrą bendradarbiavimą ir ryšius su šiuo žmogumi. Andrius Tapinas po to, kai mums padėjo mitingą organizuoti, pateikė prašymą apmokėti 5 tūkstančius eurų už organizavimo išlaidas. Ir tada mes paprašėme pateikti išsamią sąskaitą, kurios jis nepateikė“, – pasakojo A. Navickas.
 
Pasak profsąjungos pirmininko, dėl mokytojų protesto akcijos organizavimo ir išlaidų apmokėjimo buvo bendrauta elektroniniu paštu su tuometiniu „Laisvės TV“ direktoriumi Mykolu Markausku. A. Navicko teigimu, jis atsiuntė profsąjungos pirmininkui sąskaitą faktūrą už reklamos paslaugas. A. Navickui paprašius pateikti dokumentus, kam tiksliai buvo išleisti 5 tūkst. eurų, M. Markauskas detalizuotas išlaidas surašė elektroniniu laišku, tačiau, pabrėžė profsąjungos pirmininkas, į sąskaitą faktūrą neįtraukė. Prie susirašinėjimo, kurį matė ELTA redakcija, vėliau prisijungė ir A. Tapinas, patvirtindamas, kad „sąskaitos pateiktos“.
 
„Likimo ironija tame, kad Tapinas, kaip ir tarybos narys, nepagrindė išlaidų. Jie mūsų prašė susimokėti už sceną, už operatorius, kameras ir panašiai, tačiau šitų išlaidų, net kai mes paprašėme pateikti dokumentus, pagrindžiančius šias išlaidas, nepateikė“, – sakė profsąjungos vadovas.
 
„Sąskaitą išrašė reklamos tikslais, ir kosminė ta sąskaita iš tikrųjų. Tie mitingai tiek nekainuoja. O kai paprašėme detalizuoti tas išlaidas, nesulaukėme pagrindžiančių dokumentų apie patirtas išlaidas. Situacija yra lygiai tokia pati kaip ir su tarybos nariais“, – pridūrė A. Navickas.
Pasak jo, profesinė sąjunga, nenorėdama likti skolinga, sumokėjo „Laisvės TV“. Vis tik A. Navickas teigia jaučiąs nuoskaudą dėl nepateiktų dokumentų, pagrindžiančių organizuoto mokytojų protesto išlaidas.
 
„Mes, aišku, nenorėjome likti skolingi ir tą sumą sumokėjome, bet išlaidos taip ir buvo nepateiktos“, – teigė A. Navickas.
 
„Žmogus, kuris rėkia ir šaukia už teisybę… Mes matome, kad yra tų neskaidrių dalykų, mes jų neneigiame ir tikrai juos riekia tvarkytis, bet yra žmogus, kuris šaukia, kad vilkas kažką puola, tuos biudžeto pinigus ir klausai ir negali patikėti, kai žmogus toks pats, dėl asmeninės naudos siekdamas nepateikė sąskaitų ir ima iš mokytojų, ir taip nuo streiko nukentėjusių, pinigus, jų nepateisindamas išlaidomis išleistomis, tai tada nedrįsti ir kitų vertinti. Supranti, kad tokiu žmogumi negalima pasitikėti“, – sakė jis.
 
A. Tapinas: A. Navicko teiginiai yra melagingi
 
A. Tapino teigimu, profsąjungos pirmininko teiginiai yra melagingi. Anot visuomenininko, jis pats nebuvo atsakingas už „Laisvės TV“ techninius ir finansinius reikalus. A. Tapinas pabrėžė, kad visas bendravimas vyko per tuometinį įmonės direktorių M. Markauską.
 
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Gerbiamo Andriaus Navicko teiginiai yra melagingi. Aš neteikiau jokio prašymo apmokėti, nes nei tvarkiau, nei buvau atsakingas už „Laisvės TV“ techninius ir finansinius reikalus. 2018 metais techninį mitingo organizavimą vykdė, savo lėšomis apmokėjo Všį „Laisvės TV“, visas bendravimas vyko per tuometį direktorių Mykolą Markauską, todėl kažkuo kaltinti asmeniškai mane yra šmeižikiška“, – Eltai perduotame komentare teigė A. Tapinas.
 
„Pagal susirašinėjimą matyti, kad Mykolas Markauskas pateikė Andriui Navickui sąskaitą sudarančių išlaidų išklotinę, tačiau Navickas norėjo pamatyti sąskaitas. Po penkerių metų išsakytą Navicko teiginį, kad 4400 eurų plius PVM už renginio, kuriame dalyvavo keli tūkstančiai žmonių, scenos pastatymą Kudirkos aikštėje, įgarsinimą, LED ekrano ir kolonėlių nuomą, pasiruošimą ir pilną filmavimą keturiomis kameromis ir tiesioginę transliaciją yra „kosminė suma“, galėtų geriau pakomentuoti renginių organizavimo ekspertai“, – pridūrė visuomenininkas.
 
A. Tapino teigimu, apie situaciją jis sužinojo po Kalėdų, metų pabaigoje, ir paragino M. Markauską nusiųsti A. Navickui išlaidų išklotinę. Gavęs laišką iš A. Navicko, A. Tapinas teigė supratęs, jog problema dėl sąskaitos išspręsta.
 
„Apie situaciją sužinojau po Kalėdų, kas matyti iš susirašinėjimų – gruodžio 27 10.47 Markauskas atsiuntė išlaidų išklotinę, toliau prisegu savo susirašinėjimą su Markausku, nes 10.56 išsiunčiau jam el. laišką dėl problemos sprendimo ir kad mokytojai turi atsiskaityti, todėl turi žinoti, kiek kas kainavo. Markauskas atsirašė, bet po to pažadėjo, kad viską išspręs ir sąskaitas pateiks, ir 11.01 aš jiems abiems išsiunčiau laišką“, – pasakojo A. Tapinas.
 
„Po dviejų dienų gavau laišką iš Navicko ir supratau, kad problema išspręsta. Juolab, kad kitais metais teko bendrauti su Andriumi Navicku, jis kvietė į knygos pristatymus, kitus renginius ir neužsiminė nė žodžio, kad liko kažkokios problemos“, – pridūrė jis.
 
A. Tapinas pabrėžė, kad M. Markauskas 2019 m. pasitraukė iš „Laisvės TV“, jam buvo pateiktas ieškinys dėl įmonės lėšų pasisavinimo.
„Skaidrumo dėlei galiu pastebėti, kad Mykolas Markauskas 2019 metais pasitraukė iš Všį „Laisvės TV“, jam taip pat buvo pateiktas ieškinys dėl įmonės lėšų pasisavinimo, kurį visi teismai pripažino pagrįstu“, – pažymėjo visuomenininkas.
 
Pykčiai. Slaptai.lt foto

ELTA primena, kad abejonės, ar J. Šiugždinienė skaidriai naudojosi savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, kilo po to, kai praėjusios savaitės ketvirtadienį visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad politikė prieš pradėdama darbą ministerijoje galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
 
Prezidentūra sako, kad sprendimas dėl ministrės likimo poste – premjerės Ingridos Šimonytės rankose. Pasak valstybės vadovo Gitano Nausėdos patarėjo Tomo Beržinsko, prezidentas, esant poreikiui, šį klausimą asmeniškai aptars su Vyriausybės lydere.
 
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovybė tvirtina, kad pasitikėjimas J. Šiugždiniene nėra susvyravęs. Pasak konservatorių Prezidiumo, ministrė, eidama Kauno miesto savivaldybės tarybos narės pareigas, už kanceliarines lėšas atsiskaitinėjo savivaldybėje nustatyta tvarka. Todėl, TS-LKD vertinimu, ji nepadarė jokių nusižengimų.
 
Tęsiantis A. Tapino tyrimams, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai šią savaitę pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
 
Irtautė Gutauskaitė (ELTA)
 
2023.05.16; 07:00

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Po kilusių diskusijų, ar skandalingomis akcijomis pagarsėjusi Astra Genovaitė Astrauskaitė vis dar gali dirbti mokytoja, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių humanitarinių ir menų fakulteto dekanas docentas Ainius Lašas teigia, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė gali išsakyti savo nuomonę, bet negali daryti spaudimo mokyklai atleisti mokytoją.
 
Kita vertus, akcentuoja A. Lašas, A. Astrauskaitė tikrai nėra nepriekaištingos reputacijos ir mokyklai reiktų paieškoti mokytojų be neigiamo šleifo. 
 
KTU docentas sako, kad darbuotojų priėmimo ar atleidimo mokyklose klausimus sprendžia savivaldybės.
 
 „Ne ministrė turi patikrinti kiekvieną mokyklą, kas ką įdarbina ar neįdarbina, ministrė gali tik išsakyti savo nuomonę“, – Eltai teigė ekspertas.
 
A. Lašas pabrėžė, kad kyla rizika dėl politikų kišimosi į mokyklos ar savivaldos klausimus. Anot jo, geriausia, kai mokyklų darbuotojus patikrina savivaldybės, nes jos geriausiai gali išsiaiškinti faktines aplinkybes.
 
„Mokyklų vadovai nėra pavaldūs ministerijai, jie neturi atsiskaityti prieš ministrę, jie turi atsiskaityti prieš savivaldybę“ – sakė docentas.
KTU dekanas teigė, kad šioje istorijoje esama neaiškumų. Pirmiausia, kyla klausimas, kas inicijavo tarnybinį patikrinimą Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje.
 
„Vienaip atrodo, jei ministrė tik laukia tyrimo išvadų, kitaip, jei ministrė daro spaudimą ir reikalauja kažkokio tyrimo mokykloje“ – sakė KTU fakulteto docentas. 
 
Anot jo, ministrės pareiškimas, kad „tokie mokytojai neturėtų mokyti vaikų“, galėtų būti laikomas spaudimu mokyklai.
 
„Nėra žinoma, ar tai tik ministrės asmeninė nuomonė, ar jau buvo daromi kažkokie veiksmai“, – sakė KTU dekanas.
 
Ir visgi klausimų dėl kontraversiškos mokytojos kyla. A. Lašas, iškeldamas reputacijos klausimą, suabejojo, ar A. Astrauskaitė apskritai gali būti mokytoja.
 
 „Man neatrodo, kad A. G. Astrauskaitė yra nepriekaištingos reputacijos“, – teigė jis.
 
Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.

„Mokytoja Astrauskaitė kartais tikrai elgdavosi keistai ir jos pareiškimai ne visada buvo adekvatūs. Kadangi ši mokytoja dabar yra tarp potencialių kaltinamųjų, kyla klausimas, ar tikrai nėra žmonių, kurie neturi tokio šleifo ir kurie gali dirbti tą patį darbą“ – kalbėjo A. Lašas. 
 
Šia tema pasisakė ir Lietuvos Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas, kuris taip pat pabrėžia, kad svarstomos teisinės problemos, kur lemiamą žodį turi tarti teisininkai. Jis teigė, kad kiekvienas gali išreikšti savo poziciją, bet turi būti aiškiai pasakyta, ar tai asmeninė žmogaus nuomonė, ar išreikšta pareigūnės nuomonė.
 
Darbdavio ir darbuotojo santykiai, etikos laikymasis turi būti sprendžiami pačioje mokykloje.
 
„Jei darbovietės teisininkai manys, kad mokytoja pažeidžia Pedagogų Etikos kodeksą, tuomet ją ir atleis iš darbo. Tada A. Astrauskaitė galėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją klausdama, ar teisėtai buvo nutraukta darbo sutartis. Etikos pažeidimas – teisinis dalykas ir jį spręsti turėtų teisininkai. Ministrei nereikėtų politikuoti ir spręsti, ar mokytoja pažeidžia etiką“, – sakė pirmininkas. 
 
Antradienį šiuo klausimu pasisakė ir Vilniaus savivaldybės vicemeras Tomas Gulbinas. Viceministras žiniasklaidai teigė, kad jį nustebino žinia apie mokytoja įdarbintą A. Astrauskaitę.
Lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Aš įsitikinęs, kad aukščiausi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai galioja ir mokyklų vadovams, ir mokytojams. Taip pat Lietuvoje galioja Pedagogų etikos kodeksas, kuris reikalauja iš mokytojų didinti mokytojo profesijos prestižą ir pasitikėjimą šalies švietimo sistema. Mano nuomone, ponios Astrauskaitės priėmimas į darbą niekaip nesiderina su šiais reikalavimais ir dėl to yra pradėtas tarnybinis tyrimas“, – žurnalistams sakė vicemeras.
 
ELTA primena, kad A. G. Astrauskaitė 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie LR Seimo organizavo mitingą, kuris virto riaušėmis. Dėl jų atliekamas ikiteisminis tyrimas, įtarimai dėl riaušių pateikti daugiau nei pusšimčiui žmonių. Dėl to antradienį ministrė J. Šiugždinienė teigė, kad jos asmenine nuomone tokie asmenys kaip A. G. Astrauskaitė neturėtų mokyti vaikų.
 
Inga Peldžienė (ELTA)
 
2022.11.09; 00:30

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad ministerija vis dar laukia, kol Tarptautinė Ukrainos mokykla pateiks reikiamus dokumentus, kad ugdymo įstaiga galėtų pretenduoti į valstybės lėšas ugdymo procesui. Kokios priežastys šį procesą stabdo ministrė atsakymo neturi. Tačiau, pasak jos, tam tikrų klausimų kelia ir tai, kodėl valstybine apsiskelbusi Tarptautinė Ukrainos mokykla, kaip vėliau, paaiškėjo yra privati įstaiga, apie kurią Ukrainos Švietimo ministerija duomenų neturi.
 
„Ten jau mokosi vaikų, tačiau ukrainietiška programa nėra registruota. Mes turime turėti visus dokumentus ir turi būti aišku, kas moko, kaip moko ir ko moko. Tai vaikų interesas yra pats svarbiausias šiuo atveju. Tuomet, kai mokykla mums pateiks dokumentus, įrodančius, ko moko, kaip moko ir kas moko, mes tą programą įregistruosime“, – žurnalistams antradienį teigė J. Šiugždinienė.
 
Ministrė teigia nežinanti, kas trukdo mokyklos steigėjams pabaigti tvarkyti reikiamus dokumentus.
 
„Man priežastys nėra žinomos, galbūt laiko trūkumas, bet tai tikrai nėra kažkas ypatingo, tikrai ne viena Lietuvos mokykla tai padarė, ne viena yra registravusi programą užsienio kalba, tai tikrai neužtruko, tam reikia tiesiog atsisėsti, susitvarkyti dokumentus, susiplanuoti, susižiūrėti mokytojus, pasiskaičiuoti vietas ir parodyti, kaip tu organizuosi visą procesą“, – sakė ji.
 
Ministrė akcentuoja, kad sutvarkius reikiamus dokumentus mokyklos steigėjai neturės kliūčių galės pretenduoti į valstybės finansavimą.
„Tai yra labai realu, visi supraskime, kad mes esame suinteresuoti, kad ukrainiečių vaikai turėtų geriausias sąlygas, bet mums reikia užtikrinti vaikų interesą. Taigi, kai tik mes įsitiksime, kai tik bus pateikti visi reikalingi dokumentai įrodantys, ko mokys, kaip mokys ir kas mokys, aš pasirašysiu leidimą šiai mokyklai“, – patikino J. Šiugždinienė.
 
„Dar turiu paminėti, kad tai yra Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kuris išduoda higienos pasą“, – pridūrė ji.
 
Pasak J. Šiugždinienės, mokykla galėtų pretenduoti į valstybės finansavimą, kuris būtų skiriamas tik ugdymo procesui.
 
„Valstybės krepšelis yra skiriamas tik ugdymo priemonėms, mokytojų atlyginimams. Tai yra privati mokykla, kuri turi pasidengti visas kitas išlaidas“ , – informavo J. Šiugždinienė.
 
Ministrė taip pat pažymi, kad nemažai neaiškumo kilo ir dėl to, kad iš pradžių mokyklos steigėjai teigė, kad Tarptautinė Ukrainos mokykla – valstybinė. Vėliau, pasak J. Šiugždinienės, ši informacija Ukrainos Švietimo ministerijos buvo paneigta.
 
„Mums buvo ilgą laiką sakyta, kad tai yra valstybinė Ukrainos mokykla, mes oficialiai kreipėmės raštu į (Ukrainos – ELTA) Švietimo ministeriją, aš pati kalbėjau su ministru, tai nėra valstybinė Ukrainos mokykla, tai yra privati mokykla ir ji turi veikti pagal Lietuvos įstatymus ir pateikti visus reikalingus įrodymus, kad mokykla galės veikti ir kokybiškai ugdyti vaikus“, – patikino ji.
 
Nesiima vertinti, ar steigimo procese gali būti sukčiavimo apraiškų
 
Savo ruožtu ŠMSM kancleris Julius Lukošius nors ir pripažįsta, kad Tarptautinės Ukrainos mokyklos steigėjų veikla kelia tam tikrų klausimų, tačiau tikina negalįs vertinti, ar šioje veikloje yra kokių nors sukčiavimo požymių.
 
Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.

„Aš tikrai negaliu vertinti, ar tai sukčiavimas, ar ne. Mūsų darbas yra įsitikinti, kad ugdymas bus kokybiškas, kad atitiks reikalavimus, kuriuos kelia Lietuvos Respublika, tai mes ir darome. Šiuo metu jie veikia kaip mokykla, tačiau tiesiog negauna iš valstybės biudžeto lėšų“, – žurnalistams teigė J. Lukošius.
 
Ministerijos kancleris atkreipia dėmesį, kad mokykla kažkokį ugdymo procesą vykdo, tačiau, pasak jo, nėra aišku, pagal kokią programą jis vyksta. Leidimą naudotis užsienietiška ugdymo programa mokyklai gali suteikti tik ŠMSM.
 
„Kad mokykla gautų sutikimą, ministerija turi aiškiai matyti, kas bus mokoma šioje mokykloje, kokie mokytojai tai darys, kaip atrodys tvarkaraštis, kad mes tikrai galėtume įsitikinti, kad ugdymas vyks normaliai ir kokybiškai“, – akcentavo jis.
 
Kyla klausimų dėl patalpų tinkamumo
 
J. Lukošius informuoja, kad šiuo metu Tarptautinė Ukrainos mokykla nuomoja Vilniaus kolegijos patalpas, esančias Studentų g. 39.
„Šiuo metu mokykla tas patalpas nuomojasi, mokykla kreipėsi į Vilniaus kolegiją dėl tarpininkavimo gauti šias patalpas pagal panaudą. Tokį sprendimą priima Vyriausybė, bendrai toks procesas nėra naujiena. Tai tas procesas derinimo šiuo metu vyksta, bet tai tikrai nereiškia, kad sprendimas gali būti toks priimtas“, – paaiškino jis.
 
Nors tikslaus mokykloje besimokančių mokinių skaičiaus ministerija neturi, tačiau preliminariai Ukrainos Tarptautinėje mokykloje mokosi virš 1 tūkst. mokinių. Todėl, pasak jo, kyla klausimų, ar Vilniaus kolegijos patalpos yra užtektino dydžio.
 
„Šiuo metu taip neatrodo, dėl to ypatingai yra svarbu suprasti, kiek visgi tų vaikų mokosi Vilniuje, kiek mokosi kažkur kitur. Apie kitus miestus mes normalios informacijos kaip ministerija nesame gavę, mes esame tik girdėję, kad yra ugdymas planuojamas organizuoti ir Klaipėdoje. Tai pagal tai, kiek yra vietų šiuometinėse dabartinėse patalpose, tai yra sudėtinga suprasti, kaip bus tokiam kiekiui mokinių užtikrinamas ugdymo procesas, galbūt tai vyks pamainomis, bet vėlgi, mokykla turi tai sudėlioti ir paaiškinti“, – sakė jis.
 
J. Lukošiaus turimais duomenims, šiuo metu mokykloje dirba virš 90 mokytojų.
 
„Rugsėjo viduryje viešose duomenyse matyti, kad mokykloje dirbo 2 apdrausti asmenys. Šiuo metu jų jau yra daugiau – jų jau yra 90 su viršumi. Ar jų kvalifikacija atitinka, negaliu atsakyti, nes mes tokios informacijos dar negavome“, – akcentavo jis.
 
Mokykla galėtų pretenduoti į daugiau nei 2,5 mln. eurų
 
Ministerijos kancleris atkreipia dėmesį, kad jei mokykloje mokosi virš 1 tūkst. vaikų, susitvarkiusi reikiamus dokumentus mokykla galėtų iš valstybės biudžeto gauti daugiau nei 2,5 mln. eurų.
Ukrainos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
 
„Vienas mokinys Lietuvoje per metus gauna maždaug 2,5 tūkst. eurų. Tai kiek toje mokykloje bus mokinių, tiek dauginant iš 2,5 tūkst. eurų galima numanyti, kiek per metus mokykla galėtų gauti valstybės biudžeto lėšų“, – sakė jis.
 
Pasak J. Lukošiaus, pagal ukrainietiškas programas šiuo metu mokosi 4 mokyklos, dar 3 prašymai yra gauti.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.10.18; 13:41

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitiko su lietuvių kalbos ir kultūros kursus Lietuvių literatūros ir tautosakos institute baigusiais ukrainiečiais bei Instituto atstovais.
 
Instituto organizuojami lietuvių kalbos ir kultūros kursai mokytojams, studentams, dėstytojams, švietimo darbuotojams, psichologams vyko nuo gegužės pabaigos ir baigėsi šią savaitę. Jų metu dalyviai aktyviai mokėsi lietuvių kalbos pagrindų, klausėsi paskaitų apie lietuvių istoriją, kultūrą, literatūrą bei etnografiją, lankėsi edukacinėse ekskursijose. Kursų pabaigoje gavo kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius pažymėjimus.
 
„Labai džiaugiamės kursų rezultatais. Jų tikslas buvo ne tik ukrainiečius mokyti lietuvių kalbos, bet ir sukurti mažą bendruomenę. Šie žmonės čia atvyko labai nusiminę, tačiau mes sugebėjome sukurti gerumo atmosferą”, – sakė instituto direktorės pavaduotoja akademinei veiklai doc. dr. Jurga Trimonytė Bikelienė.
 
Susitikimo metu svečiai dalinosi kurso metu įgytomis naujomis žiniomis bei įspūdžiais apie mokymosi procesą Lietuvoje, pabrėžė Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo svarbą karo akivaizdoje.
 
J. Šiugždinienė dėkojo kursų organizatoriams ir dalyviams.
 
„Priimti nuo karo bėgančius ir prieglobsčio ieškančius Ukrainos žmones – tai mažiausia, ką dėl jūsų galime padaryti. Tai mūsų visų karas, jį kariaujame kartu, tad Ukrainai padedame ir padėsime kaip tik galime”, – sakė ministrė.
 
Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslo institucijų, organizuojančių nemokamus lietuvių kalbos ir kultūros kursus ukrainiečių studentams, dėstytojams, mokslo ir švietimo darbuotojams, reikmėms šių metų pavasarį Vyriausybė skyrė 416 tūkst. eurų. Šių kursų dalyviams siekiama sudaryti galimybę tobulinti lietuvių kalbos įgūdžius, susipažinti su lietuvių literatūra, Lietuvos istorija, etnokultūra, ekonomika bei socialiniu ir politiniu gyvenimu.
 
Taip pat lėšų suaugusiųjų iš Ukrainos lietuvių kalbos mokymui finansuoti skirta savivaldybėms – iš viso 790 tūkst. eurų. Parama siekiama padėti suaugusiesiems įgyti lietuvių kalbos pradmenis ir taip užtikrinti sėkmingą jų integraciją Lietuvoje, sudaryti jiems visas galimybes įsilieti į darbo rinką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.07.15; 05:30