Senųjų žalvarinių papuošalų, ženklų gamyba ir tradicijos siekia kelis tūkstančius metų. Senosiose Indijos, Egipto, Graikijos, Romėnų kultūrose sutinkami tie patys simboliai. Iki šių dienų išlikę archajiškieji meno elementai – pirminę prasmę turėję ženklai, perduodami iš kartos į kartą, ir jų antrinės stilizuotos formos, atsiradusios įvairiais amžiais, to meto supratimo, skonio, mados padiktuoti. Šiandien jau sunku pasakyti, kas svarbiau – prasmė ar forma, nes šie du faktoriai tarsi suaugo, įleido šaknis šimtametėje mūsų protėvių kultūros istorijoje.

Ąžuolas – lietuviškos stiprybės simbolis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Baltijos tautų: baltų, kuršių, latgalių, prūsų, skandinavų, vikingų, kaip ir daugelio kitų tautų senovės mitologijos šaltiniuose minimas pagrindinis simbolis – SAULĖ.

Grafinis saulės simbolis (greta mums žinomo spindulių apsupto skritulio) tradiciniuose piešiniuose yra „saulės ratas“ – skritulys, lygiagrečiuoju kryžiumi padalintas į keturias dalis. Ratas reiškia atsinaujinimą ir atgimimą. Saulės – rato su tašku centre – ženkluose buvo vaizduojami apeiginiai žeberklai, kirviai, peiliai, iečių antgaliai, kalavijai, papuošalai, amuletai. Baltų ar vikingų dažnai puošti ir garbinamų vietinių gyvūnų vaizdiniais: žalčiais, antimis, žąsimis, žirgais…

Gintarinis papuošalas – sveikta, grožis, unikalumas

Mūsų tradicinė tautinė juvelyrika neįsivaizduojama be lietuvišku auksu vadinamo gintaro. Baltijos gintaras,  laikytas savotišku brangakmeniu, buvo apdorojamas tik mechaniškai (pavyzdžiui, šlifuotas, pjaustytas, tekintas ar poliruotas), nekeičiant jo natūralių savybių, originalios formos. Gintaro apdirbimas turi būti atliekamas labai atsargiai, kad grynuoliai prarastų kuo mažiau masės. Pasaulyje šio mineralo randama labai įvairaus pagal struktūrą,  pagal tai, kiek milijonų metų išgulėjo žemėje.  Šuo metu bene daugiausia gintaro iškasama Ukrainoje, išskirtinių savybių jo randama ir Dominikos Respublikoje,  Meksikoje, Naujoje Zelandijoje ir kt. Baltijos gintaras yra unikalus savo savybėmis, išsiskiria intensyviomis spalvomis. Šiuo metu industrija pažengusi labai toli, todėl ne visi gali atskirti tikrą gintarą nuo termiškai apdoroto.

Dvasios ramybė ir gamtos bendrumas – tai amuletai

Daugiausiai stiprybės mums suteikia gamta: joje mes ieškome sveikatos, ramybės, sprendimų. Mūsų protėviai aisčiai suprato daugybę gamtos galių, kurias šiuolaikinė visuomenė tiesiog pamiršo.

Mes atkuriame senąsias žinias bei tradicijas ir perteikiame jas jums. Lai atneša jos sveikatos ir vidinės ramybės jūsų kūnams ir sieloms. Džiaugiamės galėdami prisiliesti prie mūsų protėvių jėgos bei vertybių ir perduoti tai žmonėms, kurie žino, ką reiškia gamtos galia.

Ženklai, amuletai, simboliai labiausiai pakito klajokliams sarmatams apsigyvenus mūsų regione, kuriame nuo ankstesnių laikų jau sėsliai gyveno  aisčiai. Darnus ryšys su gamta ir aplinka, senosios religijos ritualai turėjo didelę įtaką dabarties įvykiams bei lemčiai.

Gintarinė puošmena. Slaptai.lt nuotr.

Senovės žmonės suvokė simbolių ir amuletų, papuošalų reikšmę – nuo pat pirmųjų civilizacijų, kai pritrūkdavo energijos ar ištikdavo nelaimė, jėgų ir išmonės, žmogus viso to pasisemdavo iš senųjų pasaulio simbolių, kurių prasmę iš kartos į kartą perteikdavo žmonės, į dabartinę Lietuvos teritoriją prieš tūkstančius metų atvykę iš Indijos ir Egipto.

„Per ilgus Lietuvos priešistorinių laikų amžius kuriant žalvarinius, sidabrinius papuošalus, amuletus ir kitus gaminius, jie dekoruojami akutėmis, ratukais, kartais svastika, saulutėmis, žvaigždutėmis, medienos gabaliukais, stikliukais. Tai svarbūs simboliai, todėl mes labai pagarbiai žiūrime į dirbinių su senaisiais ženklais gamybą. Naudojame tik tikrą metalą. Darbus atliekame tiksliai laikydamiesi aisčių ir sarmatų amatų kultūros ir technikos savitumo – derindami modernumą ir senąsias tradicijas,“ – komentavo didžiausios tautinio paveldo gamintojų įmonių Lietuvoje „Ūlos juvelyrų studija“ vadovas Stasys Rudminas.

Parengė Nerijus Bakasėnas

2021.07.25; 08:00