Ciklonas Hilary sustiprėjo iki ketvirtosios kategorijos uragano. EPA-ELTA nuotr.
Majamis, rugpjūčio 18 d. (dpa-ELTA). Atogrąžų ciklonas Hilary prie šiaurės vakarinės Meksikos pakrantės sustiprėjo iki ketvirtosios kategorijos uragano iš penkių. Tai „didelis ir galingas“ uraganas, judantis Meksikos Žemutinės Kalifornijos valstijos ir JAV Kalifornijos valstijos pietinės dalies link, pranešė JAV uraganų centras Majamyje. Anot amerikiečių žiniasklaidos, Kalifornijoje pirmą kartą valstijos istorijoje paskelbtas perspėjimas dėl audros.
JAV pietvakariuose liūtys savaitgalį gali sukelti „retus ir pavojingus potvynius“, įspėjo JAV uraganų centras. Hillary būtų pirmasis atogrąžų ciklonas, smogęs Kalifornijai nuo 1939 metų. Tada žuvo dešimtys žmonių, nes regiono gyventojai nebuvo pakankamai pasirengę stichijai. Prognozuojama, kad uraganas Meksikos Žemutinės Kalifornijos pusiasalį užgrius sekmadienį. Hilary vėjo stiprumas pasiekė 230 km/h greitį. Vis dėlto tikimasi, kad vėjas nuo šeštadienio ims rimti. Iki sekmadienio popietės Hilary gali susilpnėti iki atogrąžų audros. Institucijos įsopėjo, kad smarkios liūtys gali sukelti potvynius.
Uraganų sezonas Ramiajame vandenyne prasideda gegužės 15 d., o Atlante – birželio 1 d. ir abiejuose regionuose lapkričio 30 d. skelbiamas pasibaigusiu. Atogrąžų audros susiformuoja virš šiltų vandenynų vandenų. Smarkių audrų tikimybę didina klimato kaita. Apie uraganą kalbama, kai vėjo stiprumas yra 119 km/h ir didesnis.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir naikintuvai
Gintaras Visockas
Šių metų balandžio pradžioje „The Boston Globe“ apkaltino proarmėniškus lobistus JAV Kongrese, kad šie, talkindami Armėnijai, talkina tuo pačiu ir Rusijai. Nes Jerevanas visuomet bičiuliavosi ir tebesibičiuliauja su Kremliumi nepaisant karts nuo karto pasitaikančių trinčių.
Omenyje turimas Polo Anuzio straipsnis, kuriame klausiama, kodėl JAV Kongreso atstovai remia prorusišką separatistinę respubliką. Būtent toks straipsnio pavadinimas.
Beje, kai kalbama apie „prorusišką separatistinę respubliką“, dažniausiai omenyje turimi dariniai, kuriuos Kremlius dirbtinai, naudodamas grubią karinę jėgą, įkūrė Ukrainos teritorijoje -Donbaso ir Luhansko regionuose.
Polas Anuzis – asociacijos 60 Plus prezidentas, Pagyvenusių žmonių asociacijos vadovas, buvęs Respublikonų partijos Mičigano valstijoje pirmininkas. Dar labai svarbu – jis yra lietuvių kilmės.
Tikrasis Armėnijos veidas. Jerevanas. Rusijos agresiją prieš Ukrainą palaikantys mitinguotojai
Sakydamas „prorusiška separatistinė respublika“ teksto autorius P. Anuzis šį sykį turėjo omenyje ką kitą. Jis kalbėjo apie Karabachą, kurį iš Azerbaidžano 1992 – 1994 jėga atėmė Rusijos remiama Armėnija ir šį Azerbaidžanui priklausantį regioną tebevadina Arcahu (per 2020-ųjų rudens karinę kampaniją Azerbaidžanas, padedamas Turkijos, susigrąžino apie tris ketvirtąsias šios teritorijos ir linkęs kuo greičiau atsiimti visas likusias). P. Anuzis kritikuoja į Kongreso žvalgybos komitetą nuo Kalifornijos išrinktą Adamą Šiffą, kuris rūpinosi, jog Amerika Azerbaidžano teritoriją užgrobusiems armėnų separatistams, būtent separatistams, iš valstybės biudžeto atseikėtų gražaus pinigėlio. Šią savo idėją A. Šiffas stūmė drauge su kongresmenais Frenku Pallone ir Džeku Špeieriu iš Demokratų partijos.
Teksto autorius tvirtina suprantąs A. Šiffą. Jis išrinktas Kalifornijoje, kur gausi ir įtakinga armėų diaspora. Jis gali teisintis, esą tiesiog atlieka pareigą savo rinkėjams. Bet bandymai nors vienu doleriu paremti vadinamąjį Arcahą, tai tas pats, kaip finansiškai remti apsišaukėles Donbaso ir Luhansko liaudies respublikas. Tai tas pats, jei kongresmenas Šaltojo karo metais, kai Lietuva kentė sovietų okupaciją, būtų prašęs pinigais paremti Lietuvos socialistinę respubliką, t.y. Lietuvą užgrobusius sovietų okupantus.
Laimė, separatizmą remiantis projektas neįtrauktas į darbotvarkę. Tačiau pasirodė švelnioji versija. Jei negalima atseikėti tiesiogiai Karabachą išlaikyti savo įtakos zonoje siekiantiems armėnų separatistams, tai gudraujama 45 milijonus dolerių skirti separatistus remiančiai Armėnijai, ir dar 2 milijonus dolerių skirti Karabacho teritorijos išminavimui, nors patys armėnų separatistai jį ir užminavo.
Prie Rusijos ambasados Jerevane – antiukrainietiškas mitingas
P. Anuzis primena: kai Europos Taryba liepė Rusijai sustabdyti veržimąsi į Ukrainą, Armėnijos atstovas nepalaikė šio Europos reikalavimo. Armėnijoje – net dvi karinės rusų bazės, pagal sutartis įsikūrusios ilgam. Kai Kazachstane kilo neramumai, oficialusis Jerevanas rūpinosi, kad KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija, kur pirmuoju smuiku griežia Kremlius) pajėgos įžengtų į Kazachstaną ir ten gintų Rusijos interesus. Neleistina užmiršti: Rusija finansavo JAV esančias armėnų organizacijas, kad šios amerikiečius kiršintų su turkais (Turkija – NATO narė). Niekam ne paslaptis, jog 1970 – 1980 metais KGB finansavo armėnų teroristinę organizaciją „Dašnakcutiun“. O kur dar žinia, jog Armėnija perdavė Rusijai keturis savo naikintuvus drauge su lakūnais, kad šie skristų bombarduoti Ukrainos?
Laimė, armėnų lobistai Amerikoje sulaukia vis daugiau rimtų klausimų.
Princas Harry ir hercogienė Meghan parduoda savo vilą Kalifornijoje. EPA-ELTA nuotr.
Santa Barbara, sausio 3 d. (ELTA). Princas Harry‘is ir hercogienė Meghan parduoda savo vilą Montesite JAV Kalifornijos valstijoje. Apie tai skelbia „Mail Online“.
Pora esą planuoja išsikelti iš 14 mln. dolerių (12,3 mln. eurų) vertės namo ir susirasti naują, nes „nėra labai patenkinta“ prabangiu būstu su 9 miegamaisiais, 16 vonios kambarių, baseinu ir teniso aikšte. Jiems nepatinka ir vieta. Tačiau, anot žurnalo, šeima naujų namų dairysis netoliese.
Ligšioliniai namai, kuriuose Hary‘‘io ir Meghan šeima praleido pirmąsias Kalėdas būdami keturiese, „bus rodoma tik žmonėms, kurie turi lėšų ir yra rimti pirkėjai“, rašo „Mail Online“, remdamasis šaltiniu.
Britų princas Harry‘is ir JAV aktorė Meghan Markle susituokė 2018 metų gegužę. Po metų jiems gimė sūnus Archie‘os, o praėjusių metų birželį – duktė Lilibeth.
Nuo 2020-ųjų pradžios pora nevykdo karališkųjų pareigų ir gyvena JAV.
Taip elgtis Amerikai nedera. Ką turiu omenyje? Los Andželo teismas šių metų pavasarį leido į Armėniją deportuoti teroristinės organizacijos ASALA narį Hampingą Sasunianą. ASALA smogikas H.Sasunianas liūdnai pagarsėjo 1982 metais, kai sausio 28 dieną su sėbru Krikoru Saliba nužudė Los Andžele dirbusį Turkijos generalinį konsulą Kemalį Arykaną.
Už šį nusikaltimą teroristas H.Sasunianas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos (jo sėbras paspruko, bet žuvo tais pačiais metais karinių susirėmimų Libane metu). Tačiau gausi ir įtakinga Kalifornijos armėnų diaspora pradėjo į Los Andželo teismus siųsti malonės prašymus. Iki šiol Kalifornijos gubernatoriai skųsdavo visus be išimties bandymus išlaisvinti diplomatą nužudžiusį teroristą.
Kemalis Arykanas ir Hampingas Sasunianas
2021-aisiais Kalifornijos gubernatorius netikėtai pareiškė, jog neskųs teismo sprendimo teroristui suteikti galimybę grįžti į Armėniją. Kodėl JAV teisėsauga ir JAV politikai 2021-aisiais tapo maloningi žudikui? Paaiškinti paprasta: kol Vašingtono ir Ankaros santykiai buvo draugiški, kol Turkija ir JAV sutarė, tol H.Sasunianas sėdėjo už grotų viename iš Kalifornijos kalėjimų. Kai turkų ir amerikiečių santykiai pašlijo, Amerika ėmė gudrauti – subtiliai keršija turkams, paleisdama teroristą. Toks paaiškinimas – logiškas.
Tačiau tokia dviveidė JAV teisėsaugos politika veda į aklavietę. Jei amerikiečiai bausmes pradeda taikyti vadovaudamiesi principu „mūsų draugas ar mūsų priešas“, vadinasi, tai jau – ne teisingumas. Tuomet ir Amerikai priešiškoms valstybėms leistina gudrauti. Pavyzdžiui, nuo šiol oficialioji Ankara galinti kritikuoti Ameriką, neva neteisėtai persekiojančią amerikietiškas paslaptis išdavusius Džulijaną Asandžą (Julian Assange) ir Edvardą Snoudeną (Edward Snowden). Jei Amerika leido ASALA teroristui grįžtį į Armėniją ir ten mėgautis laisve, vadinasi, Ankara ir Stambulas turi bent jau moralinę teisę šaukti „Šalin rankas nuo E.Snoudeno ir J.Asandžo“. Jei Turkijoje slapstysis Amerikai nusikaltę teroristai, Turkija bus teisi, į kairę ir dešinę dalindama malones JAV piliečių žudikams?
Kalifornijoje liepsnoja dideli miškų gaisrai. EPA-ELTA nuotr.
Sakramentas, spalio 14 d. (dpa-ELTA). JAV Kalifornijos valstijoje daugiau kaip 1 000 ugniagesių kovoja su sparčiai plintančiais miškų gaisrais. Liepsnos prie Santa Barbaros iki trečiadienio vakaro (vietos laiku) išplito daugiau kaip 62 kvadratinių kilometrų plote. Gaisras pirmadienį kilo dėl kol kas nežinomų priežasčių, liepsnas kursto stiprus vėjas.
Ugniagesiai kovai su liepsnomis pasitelkė gaisrų gesinimo lėktuvus. Liepsnas iki šiol pavyko suvaldyti tik 5 proc. Valstijoje teko uždaryti vieną greitkelio ruožą. Be to, paskelbtas nurodymas dėl evakuacijos. Liepsnos grasina daugelio žmonių namams Santa Barbaros rajone. Jos, be kita ko, pavojingai priartėjo prie buvusio prezidento Ronaldo Reagano vasarnamio, rašė laikraštis „The Los Angeles Times“, remdamasis rančos vadybininku.
JAV ir Kanados vakarinę dalį vasarą daug savaičių alino miškų gaisrai.
Broliai Kenedžiai
Roberto F. Kennedy žudikas Sirhanas Sirhanas jau netrukus gali atgauti laisvę. Apeliacinė komisija Kalifornijoje penktadienį pasisakė už tai, kad 77-erių nusikaltėlis būtų paleistas iš kalėjimo, pranešė „The Los Angeles Times“ ir stotis CNN.
S. Sirhanas 53 metus sėdi už grotų. Tai buvo 16-asis jo malonės prašymas. Komisijos sprendimą turi įvertinti dar viena institucija ir tada jis bus pateiktas Kalifornijos gubernatoriui. Šis paleidimą galėtų blokuoti.
Jeruzalėje gimęs palestinietis S. Sirhanas R. F. Kennedy nušovė 1968 metų birželio 5 dieną Los Andžele – praėjus kelioms valandoms po to, kai jis Kalifornijoje laimėjo pirminius demokratų kandidato į prezidentus rinkimus. Tai buvo S. Sirhano protestas prieš proizraelietišką R. F. Kennedy politiką, skelbta tada. Penkeri metai prieš tai Dalase buvo nušautas R. F. Kennedy brolis, JAV prezidentas Johnas F. Kennedy. Prezidentaujant broliui, R. F. Kennedy buvo JAV generalinis prokuroras.
S. Sirhanas 1969 metais pradžioje buvo nuteistas mirties bausme. Tačiau 1972-aisiais Kalifornijai atsisakius mirties bausmės, ji buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos. S. Sirhanas bausmę atlieka kalėjime San Diege.
S. Sirhano paleidimą remia du R. F. Kennedy sūnūs: Douglas Kennedy ir Robertas Kennedy jaunesnysis, kuris jau aplankė žudiką kalėjime.
Sužinojęs apie Apeliacinės komisijos sprendimą, S. Sirhanas šypsojosi ir pritariamai iškėlė nykštį, pranešė agentūra AP.
Tūkstančiai JAV ugniagesių kovoja su gaisru Kalifornijoje, kuris dabar jau yra toks didelis, kad susikūrė savo orų sistemą. Pirmadienį valdžios pareigūnai perspėjo, kad oro sąlygos situaciją gali dar pabloginti.
Liepsna išplito tokiame dideliame plote, kad dūmai formuoja debesis, galinčius nulemti didelius vėjus ir žaibus, o šie, pasak ekspertų, gali pabloginti gaisro situaciją.
Gaisrą Kalifornijoje gesinti mėgina maždaug 5 400 ugniagesių, pirmadienio vakarą buvo suvaldyti tik 22 proc., pranešė Kalifornijos ugniagesių ir miškų departamentas.
„Jei šie debesys pakils pakankamai aukštai, jie gali sukelti žaibų“, – perspėjo vyriausybės meteorologė Julia Ruthford.
Gaisras „Dixie“ Šiaurės Kalifornijos miškuose siaučia jau nuo liepos vidurio, jis kilo dėl klimato kaitos nulemtos aukštos temperatūros ir alinančios sausros. Savaitgalį šis gaisras susiliejo su kitu gaisru, todėl buvo paskelbti nauji evakuacijos įsakymai.
Hampingas Sasunianas – teroristas, 1982-aisiais metais Los Andžele nužudęs Turkijos generalinį konsulą Kemalį Arykaną. Nušauti Turkijos diplomatą jam talkino sėbras Krikoras Saliba (vėliau žuvo Libane). Pats H. Sasunianas buvo sugautas ir Los Andželo teismo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Tačiau šiandien šis nuteistasis gali būti paleistas į laisvę. Los Andželo įstatymai numato galimybę kaliniams, išbuvusiems kalėjime 25-erius metus, prašyti malonės prašymo sušvelninti bausmę. Tokį prašymą pateikė ir teroristinės organizacijos „Kovotojai už teisingumą „armėnų genocido“ klausimu“ narys H. Sasunianas, kalintis Kalifornijos kalėjime „Sant Kventinas“.
Beje, išsiveržti į laisvę H. Sasunianas veržiasi nuo pat 2007-ųjų. Dabar jam tai gali pavykti.
JAV valstybės sekretorius Entoni Blinkenas pareiškė esąs nustebęs Kalifornijos Aukščiausiojo Teismo sprendimu peržiūrėti H. Sasuniano prašymą. Mat diplomatų saugumas – vienas iš svarbiausių šiandieninio pasaulio klausimų. Diplomatai privalo jaustis saugūs, kokioje šalyje jie bedirbtų. O tuos, kurie į juos šaudo, privalu kuo griežčiausiai bausti. Diplomatus žudantys nusikaltėliai neverti nė menkiausių malonių.
Paskutinėmis žiniomis, teroristas jau mėgaujasi laisve.
Kalifornijos miškų gaisruose žuvo ugniagesys. EPA-ELTA nuotr.
Vienas ugniagesys žuvo kovodamas su gaisru Kalifornijos San Bernardino nacionaliniame miške, penktadienį pranešė JAV miškų tarnybos pareigūnai.
Kaip skelbia agentūra „Reuters“, ugniagesys žuvo ketvirtadienį, gesindamas „El Dorado“ gaisrą, teigė miškų tarnyba.
„Šiuo laikotarpiu reiškiame gilią užuojautą šeimai, draugams ir kolegoms ugniagesiams“, – sakoma tviteryje paskelbtame agentūros pranešime, kuriame priduriama, kad įvykio aplinkybės tiriamos.
„El Dorado“ gaisras nuo jo pradžios šio mėnesio pradžioje išdegino beveik 20 tūkst. akrų (per 8 tūkst. hektarų) žemės plotą, rodo Kalifornijos miškų ir priešgaisrinės saugos departamento duomenys.
Kalifornijoje siautėja gaisrai. EPA – ELTA nuotr.
Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas tikina, kad didžiuliai gaisrai, niokojantys JAV vakarų pakrantę, deda tašką diskusijose dėl klimato kaitos, rašo BBC.
„Tiesiog atvykite į Kalifornijos valstiją – įsitikinkite savo akimis“, – gubernatorius sakė žurnalistams, stovėdamas ant išdegusio kalno. Kalifornijos valstijoje gesinamas gaisras. EPA – ELTA nuotr.
Gaisrai Kalifornijos, Oregono ir Vašingtono valstijose siaučia jau tris savaites. Jiems plisti padeda vėjas ir rekordinis karštis. Ugnis išdegino milijonus akrų žemės, sunaikino tūkstančius namų ir pražudė mažiausiai 25 žmones.
Penktadienį Oregono gubernatorė Kate Brown sakė, kad vien jos valstijoje be žinios dingo dešimtys žmonių.
Pastarosiomis savaitėmis JAV vakarų pakrantėje išdegė 4,5 mln. akrų žemės plotas – maždaug tokio dydžio yra Velsas ar Konektikuto valstija.
Harry‘is ir Meghan persikėlė į Kaliforniją. EPA-ELTA nuotr.
Britų princas Harry‘is su žmona Meghan, anot amerikiečių žiniasklaidos, iš Los Andželo persikėlė į Santa Barbarą Kalifornijoje. Šeima į naujus savo namus įsikraustė liepą, agentūrai AFP patvirtino poros atstovas.
Tačiau tikslios gyvenamosios vietos jis neįvardijo. Harry‘is ir Meghan esą tikisi, kad bus gerbiama jų kaimynų ir jų, kaip šeimos, ramybė.
Sasekso hercogas ir hercogienė kovą oficialiai atsisakė karališkosios šeimos pareigų ir su sūneliu Archie‘iu persikėlė į Meghan gimtąjį Los Andželą. Čia jau netrukus kilo problemų su paparaciais, kurie slapta fotografavo berniuką. Harry‘is ir Meghan pateikė ieškinį dėl vienerių Archie‘io asmeninės erdvės pažeidimo.
Žurnalas „People“ ir portalas „Page Six“ dabar rašo, kad šeima įsikūrė Santa Barbaroje. Pakrantės mieste už 160 km į šiaurę nuo Los Andželo gyvena ir daugiau garsenybių, be kitų – Oprah Winfrey ir Ellen DeGeneres. „Čia jie nori auginti Archie‘į ir gyventi kiek įmanoma normalų gyvenimą“, portalui sakė anoniminis šaltinis.
JAV Floridos valstija ruošiasi audrai „Isaias“, kuri greičiausiai sekmadienį smogs pietinei pakrantei. Nacionalinis uraganų centras įspėjo dėl liūčių ir potvynių dalyje valstijos. Jau sekmadienio rytą išmatuotas iki 110 km/h vėjo greitis. Prieš tai audra siautėjo Bahamose, Dominikos Respublikoje ir Puerto Rike.
Floridos link artėjanti „Isaias“ susilpnėjo iki tropinės audros. Tačiau uraganų centras perspėjo, kad stichija gali vėl sustiprėti. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė ekstremalią padėtį, kad būtų galima skirti federalinių lėšų ekstra atveju. Palm Byčo regione paskelbta rekomendacija gyventojams evakuotis.
Audra Floridai reiškia papildomą naštą per koronaviruso pandemiją. Florida po Kalifornijos yra antra daugiausiai infekcijos atvejų registravusi JAV valstija. Tiesa, Kalifornija turi dvigubai daugiau gyventojų.
Šeštadienį Floridoje registruotos 179 naujos mirtys nuo Covid-19. Bendras mirusiųjų skaičius viršijo 6 800. Dėl stiprių vėjų teko uždaryti palapines, kuriose atliekami koronaviruso testai.
1 kategorijos uraganas šeštadienį siautėjo Bahamose, jo vėjo stiprumas siekė iki 136 km/h. Dominikoje audra pražudė mažiausiai vieną žmogų, čia iš krantų išsiliejo upės. Puerto Rike kilo potvyniai, virto medžiai ir elektros perdavimo stulpai. Tūkstančiai žmonių buvo likę be elektros energijos.
Neramumai Los AndželeAzerbaidžaniečiai surengė mitingą Los Andžele
Liepos 21-oji diena Los Andželo miestui pasitaikė įtemta. Čia siautėjo smurtautojai. Deja, policija nesugebėjo jų iškart sutramdyti.
Nėra sunku nuspėti, kas nutiko liepos 21-ąją Kalifornijos valstijos sostinėje Los Andžele, kur gyvena gausi armėnų diaspora. Juk liepos 12-ąją Azerbaidžano ir Armėnijos pasienio zonoje ties Tovuzu aidėjo šūviai – tarp Armėnijos ir Azerbaidžano karinių pajėgų kilo rimtas incidentas, pareikalavęs tiek vienų, tiek kitų kareivių gyvybių.
Po kruvino susišaudymo daugelyje Europos miestų azerbaidžaniečiai surengė spontaniškus mitingus, primindami europiečiams, kad Kalnų Karabachas, remiantis pačios Europos Sąjungos išvadomis, yra azerbaidžanietiška žemė, tačiau okupacinės Armėnijos pajėgos vis dar dislokuotos Juoduoju Sodu vadinamame Kalnų Karabache. Azeraidžaniečių susirūpinimą galima suprasti – europietiškos derybos dėl taikaus Kalnų Karabacho sugrąžinimo teisėtiems šeimininkams beviltiškai įstrigusios. Tiek Europoje, tiek Azerbaidžane gyvenantys azerbaidžaniečiai tvirtina, jog jiems nusibodo laukti Europos paramos.
Po liepos 12-osios karinių susirėmimų spontaniški azerbaidžanietiški mitingai surengti Berlyne, Budapešte, Rygoje, Vienoje, Varšuvoje. Keliuose Europos miestuose užfiksuoti bandymai sutrukdyti azerbaidžaniečiams taikiai mitinguoti. Situacijų pasitaikė pavojingų – provokatoriai į azerbaidžaniečius svaidė akmenis, butelius su padegamuoju skysčiu, azerbaidžaniečius mėginta sumušti į pagalbą pasitelkiant strypus, grandines, peilius.
Panaši situacija susiklostė ir Los Andžele. Armėnijos vėliavomis mosuojanti minia liepos 21-ąją puolė Azerbaidžano diplomatinę atstovybę. Atakuojančius suskaičiavus turėtume net kelis tūkstančius jaunuolių, tarp kurių pastebėti tvirtai sudėti, augaloti, primenantys liūdnai pagarsėjusius armėniškos teroristinės organizacijos „Dašnakcutiun“ smogikus.
Armėniška provokacija Los Andžele
Ginti Azerbaidžano konsulato skubiai rinkosi azerbaidžaniečiai. Bet jų buvo akivaizdžiai mažiau – vos keli šimtai (Los Andžele azerbaidžaniečių bendruomenė ne tokia gausi kaip armėniškoji). Antiazerbaidžanietiškus lozungus šaukianti minia neapsiribojo vien žodiniais įžeidinėjimais bei vėliavų mosavimu. Viešosios tvarkos pažeidėjai į konsulatą mėtė akmenis, daužė diplomatinius numerius turėjusius automobilius, mušė azerbaidžanietiškas vėliavas laikiusius vaikinus ir merginas. Vaizdo kameros užfiksavusios, kaip Armėnijos vėliavomis papuošti automobiliai bando suvažinėti ant šaligatvio stovinčius azerbaidžaniečius, rankose laikančius plakatus su patriotiniais lozungais „Kalnų Karabachas – Azerbaidžanas”, „Okupantai – lauk iš Juodojo Sodo”, „Ne – „Dašnakcutiun” teroristams”.
Los Andželo policija. EPA – ELTA nuotr.
Incidento Los Andžele metu sužeisti 7 azerbaidžaniečiai; viena iš jų – jauna moteris.
Bet keisčiausia, kad Los Andželo policija nesutramė Azerbaidžano diplomatinę atstovybę puolusių vandalų. Po 15 minučių trukusių bergždžių pastangų Los Andželo policija tesugebėjo paprašė azerbaidžaniečius palikti aplink konsulatą esančią teritoriją. Keista todėl, kad Los Andželo policija buvo iš anksto įspėta, jog liepos 21-ąją mieste gyvenantys azerbaidžaiečiai rengs taikų, savo valstybę palaikantį mitingą. Tačiau liepos 21-ąją į rajoną, kur įsikūręs Azerbaidžano konsulatas, atvyko vos 8 policijos automobiliai, o fanatiškai įsiaudrinusių agresyvių puolėjų (video paskelbti youtube) būta, remiantis liudininkų parodymais, gal net keli tūkstančiai.
Per riaušes Los Andžele nukentėjęs azerbaidžanietis atsidūrė ligoninėje
Azerbaidžano konsulas Los Andžele ponas Nasimi Agajevas pareiškė didelį nusistebėjimą, kad šio miesto policija nesugebėjo apginti nei diplomatinės atstovybės, nei ją saugojusių taikių mitinguotojų. Los Andželo policijos nuovados viršininkas Mišelis Muras atsiprašė tvirtindamas, jog riaušių organizatoriai bei įkvėpėjai bus ne tik surast, bet būtinai sulauks deramų bausmių. Tačiau turint omenyje, kad Kalifornijoje gyvena ypač įtakinga, ženkliai gausesnė už azerbaidžaniečius armėnų bendruomenė, sunku patikėti, jog Los Andželo teismams pavyks išlikt visiškai objektyviems ir nešališkiems.
Remiantis paskutinėmis žiniomis, nuo armėnų fanatikų nukentėjo ir Azerbaidžao diplomatinės atstovybės Belgijoje bei Liuksemburge.
Verta atkreipti dėmesį, kad Jerevane nukentėjo net Ukrainos ambasada. Viešosios tvarkos drumstėjai ją apmėtė vadinamaisiais ukrainietiškais barščiais vien todėl, kad oficialusis Kijevas tvirtina, jog Kalnų Karabachas, remianis tarptautinėmis tasyklėmis, priklauso Azerbaidžanui, ir Armėnija privalanti trauktis iš šio regiono.
Maždaug 50 tūkst. žmonių ketvirtadienį buvo nurodyta palikti savo namus, esančius į šiaurę nuo Los Andželo, kai kilo ir įsisiautėjo greitai plintantis miško gaisras.
Miško gaisras, vadinamas „Tick Fire“, įsiplieskė ankstyvą ketvirtadienio popietę netoli Santa Klaritos miesto, esančio už 65 km į šiaurę nuo Los Andželo, ir itin greitai išdegino 2 023 hektarų plotą.
Liepsnos sudegino kelis namus ir kitus pastatus bei privertė uždaryti kai kuriuos kelius. Su ugnimi kovojo apie 500 ugniagesių, o jiems talkino vandenį purškiantys lėktuvai ir sraigtasparniai. Pranešimų apie sužalotus žmones negauta.
Šis miško gaisras įsiplieskė, kai didžiojoje JAV Kalifornijos valstijos dalyje jau galiojo aukščiausias pavojaus laipsnis dėl gūsingų vėjų, aukštos oro temperatūros ir mažos drėgmės, nes tai yra palankios sąlygos miškų gaisrams.
Be kita ko, Los Andželo apygardoje tuo pačiu metu siautėja ir keli kiti miškų gaisrai. Šiaurinėje Kalifornijos valstijos dalyje maždaug 2 000 žmonių nurodyta evakuotis iš kaimo vietovės Sonomos apygardoje dėl trečiadienį įsiplieskusio didžiulio gaisro, vadinamo „Kincade Fire“.
Šio gaisro liepsnos apėmė 10 000 akrų plotą Sonomos apygardoje ir dar nebuvo suvaldytas. Liepsnas, judančias pietų kryptimi, kursto stiprūs vėjai.
Pernai Kalifornijoje miškų gaisrai pražudė apie 100 žmonių.
Broliai Kenedžiai
Už JAV senatoriaus Roberto F. Kennedy nužudymą kalintis Sirhanas Sirhanas penktadienio popietę Kalifornijos kalėjime buvo sužeistas peiliu. Apie tai informuoja BBC.
Oficialiame policijos pranešime šiuo metu stabilios būklės aukos tapatybė nenurodyta, tačiau, remdamasi keliais anoniminiais teisėsaugos šaltiniais, JAV žiniasklaida paskelbė, kad nuo dūrių peiliu nukentėjo 75-erių metų amžiaus S. Sirhanas.
Įtariamas užpuolikas – tų pačių pataisos namų kalinys – uždarytas į vienutę. Pareigūnai kol kas neatskleidžia jo motyvų.
Sirhanas Sirhanas. EPA – ELTA nuotr.
S. Sirhanas į JAV prezidento postą besitaikiusį R. F. Kennedy trimis šūviais nužudė 1968 m. birželio 5 d. Los Andželo „Ambassador” viešbutyje. Praėjus parai senatorius mirė ligoninėje.
Po metų vykusiame teisme politiko žudikui skirta mirties bausmė, bet po trijų metų bausmė buvo sušvelninta iki įkalinimo iki gyvos galvos, mat tuo metu Kalifornijoje trumpam buvo uždrausta mirties bausmė.
Jordanijos pilietybę turintis palestinietis teigia neprisimenantis, kaip nušovė R. F. Kennedy.
JAV Kalifornijos valstijoje, Povėjaus mieste, esančioje sinagogoje aidėjo šūviai. Žuvo moteris, dar trys asmenys buvo sužaloti, informuoja BBC.
Kaip praneša policija, po šaudynių Povėjaus mieste, esančiame į šiaurę nuo San Diego miesto, suimtas 19 metų vaikinas. San Diego apygardos šerifas Billas Gore’as sakė, kad pareigūnai buvo iškviesti apytikriai 11.30 val. vietos laiku šeštadienį, kai sinagogoje pradėjo šaudyti jaunas vyras. Teigiama, kad jis šaudė „AR-15 tipo“ šautuvu.
Šerifo B. Gore’o teigimu, įtariamasis spruko iš įvykio vietos automobiliu. Į jį pradėjo šaudyti pasienio kontrolės pareigūnas, kuris, kaip manoma, ne tarnybos metu buvo sinagogoje, bet nepataikė. Kaip teigė San Diego policijos vadas Davidas Nisleitas, įtariamą šaulį vėliau sučiupo kitas pareigūnas.
Šaulio motyvas neįvardijamas, bet šaudynes pasmerkdamas JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad tai atrodo „kaip nusikaltimas dėl neapykantos“.
Įtariamasis žiniasklaidoje vėliau buvo įvardintas kaip Johnas Earnestas.
Šūviai Kalifornijos valstijos sinagogoje aidėjo praėjus šešiems mėnesiams po 11 žmonių gyvybių pareikalavusio išpuolio Pitsbergo sinagogoje „Tree of Life“.
„Armėniška korupcija persimetė į Kalifornijos valstiją…“ Tai citata iš Raulio Louri – Kontreras publikacijos, paskelbtos leidinyje „The Daily Caller“. Ką omenyje turėjo publikacijos autorius Raulis Louri – Kontreras, minėdamas sąvoką „armėniškoji korupcija“?
Pasirodo, Armėnijoje neseniai svečiavosi keturi Kalifornijos valstijos atstovai. Tai Autumas Berkas, Evanas Loy, Henris Sternas ir Entoni Dž. Portantino. Visi jie – demokratai, o ne respublikonai. Ši JAV senatorių viešnagė tikriausiai nebūtų atkreipusi didelio žiniasklaidos dėmesio, jei ne senatoriaus E.Dž. Portantino vizitas į Kalnų Karabachą.
Straipsnio autorius primena, kad E.Dž. Portantino atvykimas į Kalnų Karabachą (armėnų separatistai šią azerbaidžanietišką teritoriją okupavo 1990-ųjų pradžioje) nepatogion padėtin pakišo visą JAV užsienio politiką. Oficialusis Vašingtonas laikosi nuostatos, kad Kalnų Karabachas yra neatskiriama Azerbaidžano teritorija, kurią 1990-ųjų pradžioje užėmė Rusijos padedama Armėnija. Todėl kiekvienas vizitas į šiuo metu armėnų pajėgų okupuotą regioną be oficialaus Azerbaidžano leidimo yra neteisėtas. Taip pat akivaizdu, kad E.Dž. Portantino savo išvykos nederino su oficialiuoju Baku. Todėl automatiškai tapo nepageidaujamu asmeniu Azerbaidžane, kuris labai draugiškas JAV – tiekia amerikiečiams energetinius išteklius (dujos ir nafta) bei konkrečiais darbais remia jų kovą su terorizmu.
Kalnų Karabacho okupacijos padariniai. Slaptai.lt nuotr.
Įdomu dar ir tai, kad šį, paskutinįjį, senatoriaus išvykimą į Kalnų Karabachą finansavo Armėnų nacionalinis komitetas Amerikoje. O ankstesniąsias Kalifornijos atstovo išvykas finansiškai rėmė liūdnai pagarsėjusio Seržo Sargsiano aplinkos žmonės. Ši aplinkybė – ypač skandalinga. Nes būtent buvęs Armėnijos prezidentas S.Sargsianas yra asmeniškai dalyvavęs karinėse operacijose užimant Kalnų Karabachą bei azerbaidžanietiško Hodžaly miesto taikių gyventojų žudynėse.
Žodžiu, šis Kalifornijos senatorius iškrėtė kiaulystę ne tiek Azerbaidžanui, kiek savo šaliai – Amerikai. Juk savo išvyka jis prieštarauja oficialiai JAV politikai – nepripažinti Kalnų Karabacho atskyrimo nuo Azerbaidžano. Įsidėmėtina ir tai, kad Kalnų Karabacho nepriklausomybės šiuo metu nepripažįsta ne tik JAV, NATO ir Europos Sąjungos šalys, bet ir pati Armėnija. Tad būtų galima ironiškai paklausti E.Dž. Portantino, ar jam nepasirodė įtartina, kai oficialusis Jerevanas pakvietė atvykti jį į regioną, kurio nepriklausomybės pats nedrįsta pripažinti – būtų per daug akivaizdus melas?
Beje, publikacijos autorius, komentuodamas šią dviprasmišką situaciją, pavartojo žodžių sąvoką „naudingi idiotai“. Dėl sąvokos „naudingas idiotas“ galima ginčytis – gal ji ir nėra tiksli, gal ji – per daug pikta. Tačiau E.Dž. Portantiną pavadinti „persona non grata“ (nepageidaujamu asmeniu) – taiklu ir teisinga. Azerbaidžanas taip nedelsdamas ir padarė.
Seržas Sargsianas buvo visiškai priklausomas nuo Vladimiro Putino. Karikatūra
Žodžiu, publikacijos autorius stebisi E.Dž. Portantino noru bičiuliautis ne su Azerbaidžanu – JAV sąjungininku, o būtent su klusnia Rusijos vasale Armėnija, ilgiems dešimtmečiams įsileidusia Rusijos karines bazes.
Žurnalistas retoriškai klausia: nejaugi armėniška korupcija persimetė ir į Kaliforniją? O gal šiuo konkrečiu atveju kalta ne armėniška korupcija, kiek finasiškai stipri armėnų diaspora, gyvenanti Kalifornijoje ir, žinoma, amerikiečių politikams daranti milžinišką spaudimą?
Kai paaiškėjo Kalifornijos politiko išvyka į Kalnų karabachą be Baku leidimo, azerbaidžaniečių žurnalistai senatoriui – keliauninkui nusiuntė pluoštą klausimų. Pavyzdžiui, ar jis žino, kad Armėnija – ne JAV, o Rusijos sąjungininkė; kaip jis vertina Armėniją, pripažįstančią Rusijos atliktą Krymo okupaciją; ar jam žinomos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos, smerkiančios armėnų separatistų veiksmus Kalnų Karabache?
Tačiau E.Dž. Portantino į šiuos klausimus nieko neatsakė.
Lietuvos kariai iš pratybų JAV grįžta įgiję vertingos patirties ir užgrūdinti. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.Atokvėpio minutėlė. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.
Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai kartu su priskirtais vienetais Jungtinėse Amerikos Valstijose užbaigė beveik mėnesį trukusias pratybas „NTC 18.9“ ir grįžta namo.
Pratybose Lietuvos kariai vykdė puolimo, gynybos ir stabilizavimo operacijas kartu su JAV Sausumos pajėgų Pensilvanijos nacionalinės gvardijos, 56-osios „Stryker“ brigados rotacinių pajėgų kariais.
„Pratybos, kuriose dalyvavo 56-osios „Stryker“ brigados rotacinės pajėgos, buvo tikras iššūkis ir neįkainojama patirtis tiek Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariams, tiek mūsų sąjungininkams lietuviams. Lietuvos kariai, treniruodamiesi drauge su JAV kariais, petys petin atlaikė visus pratybų sunkumus ir iššūkius. Šis bendradarbiavimas mums visiems dar kartą padėjo geriau suprasti, kaip veikti drauge su NATO sąjungininkais, jei ateityje prireiktų kovoti kartu“, – Lietuvos kariuomenės pranešime cituojamas 28-osios pėstininkų divizijos atstovas plk. Marcas Ferraro. Jis pabrėžė ypač puikią 56-osios „Stryker“ brigados ir brigados „Geležinis Vilkas“ karių sąveiką.
Su kariais JAV nacionaliniame mokymo centre buvo susitikęs į JAV su oficialiu vizitu atvykęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.
JAV kariai pratybose dalyvavo su ratiniais šarvuočiais „Stryker“, todėl lietuviai dar turėjo ir puikią progą perimti iš JAV karių patirtį, kaip valdyti pėstininkų kovos mašinas. Tokių įgūdžių jiems reikės, kai pėstininkų kovos mašinomis „Vilkas“ jau nuo 2019 m. bus apginkluojamos dvi Lietuvos bataliono kovinės grupės. Viena iš jų bus sudaryta Algirdo bataliono, o kita – Birutės ulonų bataliono pagrindu.
Lietuvos kariai JAV pratybų metu. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.
Kaip pasakoja Lietuvos kariai, pratybos JAV buvo labai intensyvios ir itin naudingos, per jas jie įgijo vertingos patirties, kaip veikti kartu su sąjungininkais, o ir alinęs karštis ir dykumos sąlygos užgrūdino Algirdo bataliono karius veikti mūšio lauke bet kokiomis sąlygomis.
Pratybos „NTC 18.9“ vyko JAV nacionalinio pratybų centro „Fort Irwin” poligone, esančiame Kalifornijos valstijoje. Jose dalyvavo apie 130 Algirdo bataliono ir apie 5 000 karių iš įvairių JAV kariuomenės padalinių.
Pratybose kartu su Algirdo batalionu taip pat dalyvavo kariai iš brigados „Geležinis Vilkas“ štabo, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono bei atstovai iš Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos.
Pratybų akimirka. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.
Su kariais JAV nacionaliniame mokymo centre buvo susitikę ir į JAV su oficialiais vizitais atvykę Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas ir Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys.
Prieš mūšį. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.
Lietuvos kariuomenės ir JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas pagal „Valstijos partnerystės programą“ (angl. „State Partnership Program“) vyksta jau 25 metus. Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, per ketvirtį amžiaus įvyko daugybė bendrų renginių, pradedant patirties apsikeitimu mokymų, seminarų ir susitikimų metu, daugybe bendrų atmintinų datų minėjimų, karinių pratybų, baigiant bendru dalyvavimu tarptautinėje operacijoje Afganistane 2009-2012 metais.
Armėnai turi į akis krentantį bruožą – visada ir visur girtis. Jie – patys geriausi, gražiausi, teisingiausi, draugiškiausi. Daug kas iš mūsų girdėjome pasakojimų, kad muzikos instrumentas dudukas – tai armėniškas išradimas, kad konjakas „Ararat“ – skaniausias pasaulyje, kad lavašu vadinama duona – armėnų kulinarų išradimas, kad armėniškuose restoranuose – pats šauniausias aptarnavimas… Todėl klausimas, ar egzistuoja dalykai, kuriais armėnai nelinkę viešai didžiuotis, – daugiau retorinis.
Ir vis dėlto esama reiškinių, kuriais ši tauta nelinkusi garsiai girtis. Tai – teroristinės organizacijos, sakykim, Dašnakcutiun, Krunk ir ASALA, kurios ne vieną dešimtmetį persekiojo musulmonus, neleidusius Turkijos ir Azerbaidžano teritorijose įkurti „didžiosios Armėnijos nuo jūrų iki jūrų“, ir mafijai priskiriamomis nusikaltėlių organizacijomis, pavyzdžiui, Armėniškoji jėga (Armenian Power).
Ispanijoje – kratos
Šiandien – keletas pastabų apie JAV teritorijoje veikiančias organizuotas armėnų nusikaltėlių gaujas… Šios temos imtis paskatino Ispanijos teisėsaugos speciali operacija, atlikta šių metų birželio mėnesį. Ispanijos slaptųjų tarnybų teigimu, visoje šalyje atliktos masinės kratos bei suėmimai, nukreipti prieš Armėnijos mafiją.
Šią Ispanijos teisėsaugos paskelbtą žinią pakartojo ir lietuviškoji ELTA. Remiantis ELTA žiniomis, Armėnijos mafija, kurią sudaro gerai organizuoti išeiviai iš Armėnijos, Ispanijoje vertėsi prekyba narkotikais, nelegaliais ginklais, tabako kontrabanda, prostitucija bei korupcija sporto sferose. Paskutinieji duomenys tokie: suimti 142 asmenys ir atliktos 73 kratos Madride, Barselonoje, Alikantėje, Valensijoje.
Suimant mafijos atstovus Katalonijos teisėsaugos pareigūnams talkino Ispanijos policija, Ispanijos Nacionalinė gvardija, Europolas (Europos policijos agentūra) ir Interpolas (Tarptautinė policijos agetūra).
Mossos d,Esquadra pareigūnų teigimu, viena iš turtingiausių mafijų Ispanijoje – būtent armėniškoji. Bet įdomiausia, kad, remiantis Ispanijos teisėsaugos pranešimais, sulaikytieji turi ryšių ne tik JAV, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje, bet ir Lietuvoje. Tiesa, iš viešojoje erdvėje pasirodžiusių pranešimų sunku suprasti, kokie tie mus labiausiai dominantys „lietuviškieji ryšiai“.
Tad verta atidžiau panagrinėti, kaip ši mafija dirba JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Uzbekistane. Gal tada bus lengviau atsekti lietuviškąjį pėdsaką?
Armenian Power – įtakinga jėga Jungtinėse Valstijose
Vokiečių žurnalas „Bild“ tvirtina, kad viena iš stipriausių JAV teritorijoje veikiančių organizuotų nusikaltėlių grupių – armėniškoji. Ji turi išskirtinį pavadinimą – Armėniškoji jėga (Armenian Power). Jos centras – Kalifornijoje.
Manoma, kad gauja susiformavo apie 1980-uosius metus ir pirmosiomis gyvavimo dienomis turėjo tik apie 200 narių (vėliau išaugo iki 1200 narių grupuotės). Tačiau ji užtektinai greitai ir sėkmingai išplėtė veiklą ir ilgainiui nenusileido Italijos mafijoms. Skyrėsi nuo itališkųjų „Cosa nostra“ tik tuo, kad neturėjo vieno vadovo. Armėniškoji jėga, skirtingai nei „Cosa Nostra“, buvo padalinta į grupes, turinčias vienodomis teisėmis ir pareigomis besivadovaujančius lyderius. Žodžiu, Armenian Power turėjo daug vadų, pasirinkusių skambias pravardes – Kaponė, Storasis Kaklas, Kasperas, Skustagalvis. Dar vienas išskirtinis armėniškosios mafijos ženklas – etininė sudėtis. Šiose gaujose kitataučių nesutiksi. Be to, šios pagal etninį principą sukonstruotos gaujos susipynusios dar ir į sudėtingus šeimyninius klanus.
Remiantis vokišku leidiniu „Bild“, 2011 metais apie 70 aujos narių pakliuvo į Amerikos policijos surengtą pasalą. Operacija turėjo kodinį pavadinimą „Išjungta elektra“ (Operation Power Outage). Huffington Post duomenimis, suimtiesiems pateikti kaltinimai žmonių grobimu, turto prievartavimu, bankų aferomis, prekyba narkotikais, nelegalia azartinių žaidimų kontrole. Svarbi detalė: iš 2011-aisiais areštuotų mafijos atstovų net kelios dešimtys turėjo oficialią Armėnijos pilietybę.
Įsidėmėtina ir tai, kad Amerikos teisėsauga sėkmingai atliko ir specialią operaciją, kurios metu suėmė 50 armėnų mafijos narių, pasipelnusių iš medicinos draudimo aferų (vadinamoji Medicare byla). Amerikiečiai mano, kad šalies biudžetui afera dėl medicinos draudimų klastojimo, nelegalia prekyba psichotropinių savybių turinčiais vaistais kaštavo apie 160 milijonų JAV dolerių. Tarp suimtųjų tąsyk pakliuvo ir grupuotės lyderis 46-erių metų Armenas Kazarianas (Pzo slapyvardis).
Iš medicinos draudimo aferų gautos lėšos buvo „plaunamos“ Armėnijoje. Šie demaskavimai tąsyk išgąsdino tuometinį šalies prezidentą Seržą Sargsianą (pabūgo tarptautinio skandalo). Armenian Power atstovų pėdsakų tuomet buvo aptikta net Armėnijos konsulate Los Andžele.
Į pagalbą pasitelktas FTB
Ši amerikiečių operacija prieš armėnų mafiją garsi tuo, kad areštuojant gaujos narius ir atliekant kratas dalyvavo beveik tūkstantis JAV pareigūnų iš pačių įvairiausių struktūrų, įskaitant ir FTB. Suimtiesiems pateikta per 400 kaltinimų. Vienas iš kaltinimų: jie kartu su afroamerikiečių kilmės Amerikos piliečiais papirkdavo bankų tarnautojus; šie jiems pateikdavo duomenų apie bankuose įspūdingas pinigų sumas laikančius solidaus amžiaus amerikiečius; iš jų pavogta apie 10 milijonų JAV dolerių. „99 Cents Only Stores“ universalinėse parduotuvėse apsiperkantys amerikiečiai dėl Armenian Power veiklos neteko apie dviejų milijonų JAV dolerių.
Federalinis Tyrimų Biuras (FTB)
Žvelgiant į suimtuosius gali susidaryti įspūdis, kad Armenian Power sudaro labai jauni žmonės. Taip, šioje gaujoje – daug jaunimo (nuo 20 iki 40 metų). Bet tai nereiškia, kad visi jos nariai – jaunuoliai. Štai už 2009-aisiais metais žmogaus pagrobimą siekiant gauti išpirką (500 tūkst. dolerių) teistas Paramazas Bilezikčianas buvo 50-ies, o jo sėbras Surenas Torosianas – 38-erių metų amžiaus. Tarp suimtųjų atsidūrė ir 58 metų amžiaus vyrai Žirairas Karajanas bei Vartanas Avedisianas.
2015-aisiais metais policija Los Andžele sulaikė grupę armėnų, kurie augino narkotinių medžiagų turinčius augalus ypatingai dideliais kiekiais. Tais pačiais metais sučiupti Armenian Power atstovai, kurie vertėsi ginklų ir narkotikų prekyba.
Areštų, suėmimų, žmogžudysčių Armenian Power istorijoje – gausu. Pavyzdžiui, įsidėmėtinas 25-erių metų amžiaus Kareno Roberto Kečedžiano įkalinimas 65-eriems mėnesiams. Kalifornijos teisėjas Los Andžele ponas Filipas Gutjeresas pasigailėjo šio nusikaltėlio: galėjo skirti 120-ies mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bet parinko per pusę mažesnę. K.R.Kečedžianas į kalėjimą sėdo dėl machinacijų kreditinėmis kortelėmis. Nuosprendis šiam Armenian Power atstovui paskelbtas 2016 metų rugpjūčio 22-ąją. Kaltinimą palaikė Kalifornijos valstijos federalinis prokuroras Ailinas Dekeris. Beje, nusikaltėlis, nepaisant pavogtų duomenų iš 1400 kreditinių kortelių bei jų pagalba įsigytų prekių už 114 tūkst. dolerių, nebuvo stambus vagis.
2016-ųjų įkliuvo jau sykį teistas Armenian Power atstovas Armenas Arutiunanas (anksčiau baustas už prekybą narkotikais). Jo garaže policija aptiko šiltnamį, kuriame auginti marichuanos krūmai, bei nelegalų 40 mm kalibro pistoletą. Kartu su 27-erių metų A.Aratunianu suimtas ir 28-erių metų amžiaus Michailas Petrosianas bei jo 24 metų amžiaus žmona Marina.
2017-aisias metais JAV teisėsauga išsiaiškino, kad riešutų vagystes dideliais kiekiais (milijonai dolerių) Kalifornijoje organizuoja būtent kriminalinė grupuotė, pasivadinusi Armenian Power.
Prekyba vaistais ir narkotikais
2017-ųjų metų rugpjūtį Kalifornijoje suimta 12 asmenų, įtariamų nelegalia prekyba receptiniais vaistais, turinčiais narkotinių savybių. JAV ligų kontrolės centras nustatė, kad, skaičiuojant nuo 1999 metų dėl netinkamo vaistų naudojimo bei jų perdozavimo mirė apie 560 tūkst. žmonių. Vien tik 2015-aisiais dėl perdozavimo mirė 42 tūkst. amerikiečių. Manoma, kad šiuo metu nuo psichotropinių savybių turinčių vaistų (panašiai kaip nuo narkotikų) priklausomi du milijonai amerikiečių. Kas dėl to kaltas?
Kai buvo suimti įtariamieji, tada ir paaiškėjo, kaip JAV piliečiai pratinami prie specialiųjų, tik pagal receptą išduodamų narkotinių vaistų. Pasirodo, armėnų mafijos atstovai įkurdavo netikras medicinines įstaigas, tų įstaigų vadovai išrašydavo tūkstančius padirbtų receptų, pagal kuriuos galima įsigyti narkotinių medžiagų turinčių vaistų. Vėliau tuos vaistus (du milijonai tablečių) parduodavo juodojoje rinkoje.
Šiuo verslu užsiimančiai gaujai vadovavo 36 metų amžiaus vyras Minas Matosianas, pasivadinęs Maiku Mazerati. Remiantis vien tik vieno telefoninio pokalbio pasiklausymo išklotine, sužinome: „papirktas daktaras gauna dešimtis tūkstančių dolerių atlygį už tai, kad neišeidamas iš namų, išrašo fiktyvius receptus išgalvotiems ligoniams“. Tokių nesąžiningų daktarų – šimtai. O jų veikla, inspiruota Armenian Power, sprendžiant iš JAV teisėsaugos pranešimų, programai Medicare padarė maždaug 500 milijonų JAV dolerių žalą.
Žodžiu, Armenian Power skaičiuoja šimtamilijoninius pelnus. O JAV teisėsauga, nors ir suduodama skaudžius smūgius, nepajėgi jos likviduoti. Mafija nuolat atsigauna.
Džeimsas Harperis (James Harper, 1934) – elektronikos inžinierius.
Jis savo noru pardavinėjęs informaciją apie Amerikos raketas Lenkijos saugumo tarnybai – SB (Slużba bespeczenstwa), kurios darbui, susijusiam su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, tiesiogiai vadovavo KGB.
Džeimsas Harperis įgijo inžinieriaus specialybę elektronikos srityje Amerikos jūrų pėstininkų tarnyboje. 1955 metais jis pasitraukė iš ginkluotųjų pajėgų ir pradėjo dirbti įvairioms privačioms kompanijoms. 1975 metais jis jau turėjo savo firmą, gaminančią skaitmeninius sekundmačius.
