Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pranešė, kad perves virš 1,4 tūkst. eurų, kurie buvo panaudoti reprezentaciniais tikslais jo atostogų metu, dar būnant sostinės vadovu. Jis prašo to nevadinti grąžinimu, nes, anot politiko, „grąžinti galima tik tai, kas paimta“.
„Suskaičiavau – iš viso per šiuos 8 metus mano panaudota Vilniaus mero reprezentacija atostogų metu sudarė 1407,67 eurų. Kiekvienas euras išleistas atstovauti miestą. Tačiau aš šią sumą pervesiu į savivaldybės sąskaitą. Kodėl – kviečiu paskaityti. Tik labai prašau nekalbėti ir nerašyti „Šimašius grąžino“, nes grąžinti galima tai, kas paimta“, – savo feisbuko paskyroje teigė R. Šimašius.
„Aš pervedu šias lėšas savivaldybei, o ne grąžinu, nes nei paėmiau, nei pasinaudojau, o panaudojau mero funkcijoms vykdyti. Suma ši gal ir nedidelė per aštuonerius metus, bet man nemaža – gyvenau juk iš mero atlyginimo. Nė vieno euro per visus metus nepanaudojau ir kaip Tarybos narys, netempiau nei savo, nei svetimų kuro čekių. Nors aišku, kad pasitaikydavo naudoti ir savo automobilį darbo reikmėms (ypač kai net priskirto vairuotojo paskutinius porą metų neturėjau, o per pandemiją juolab vairuotojai kitoms funkcijoms buvo deleguoti), ir ryšio išlaidas apmokėti, ypač karantino metu, ir kitų nedidelių išlaidų patirti“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad visuomenininkas Andrius Tapinas pastarąją savaitę paskelbė, kad buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius, atostogaudamas Prancūzijoje, dengė patirtas išlaidas reprezentacinio fondo lėšomis.
Tęsiant sostinės politikų kanceliarinių išlaidų analizę, paaiškėjo, kad buvęs Vilniaus lyderis 2022 m. atostogų metu naudojosi reprezentacinio fondo finansais ir apmokėjo įvairias maisto produktų, suvenyrų, knygų išlaidas.
Jis nurodo, kad lankydamasis Prancūzijoje, R. Šimašius už 42 eurus įsigijo retų knygų, už 178 eurus – įvairių jūros gėrybių, beveik 72 eurus išleidžia pietums restorane „Cochon Bleu“, 164 eurus išleidžia akacijų medui.
Klausimų sukėlė ir kai kurių Vilniaus miesto taryboje dirbusių Laisvės partijai priklausančių politikų panaudotos tarybos nariams skirtos lėšos. Kaip skelbia naujienų portalas Delfi – sostinės savivaldybėje dirbę politikai už kanceliarines lėšas nuomojosi laikrodį bei padengė naktines keliones.
Seimo opozicijos atstovas Eugenijus Gentvilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, kad imsis veiksmų, jei konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis nepaneigs jam adresuotų savo kaltinimų dėl piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis.
„Ultimatumų nėra. Jeigu negausiu iš jo pateiktų vienokių ar kitokių paaiškinimų, tai aš imsiuosi veiksmų. Tikrai aš ties tuo nesustosiu. Bet, atleiskite, aš nemanau, kad jau birželio 2 dieną turiu kažką padaryti. Yra visokie senaties terminai, galiojantys visokiuose kodeksuose ir palikite man galimybę apsispręsti. Beje, ne vienam, bet ir su kolegomis, įskaitant ir teisininkus“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė E. Gentvilas, anksčiau prašęs, kad G. Landsbergis viešai pasakytus teiginius paneigtų iki birželio 1-osios.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Visgi parlamentaras detaliau nenorėjo konkretizuoti, kokių veiksmų imtųsi, jei nesulauktų viešo G. Landsbergio atsakymo.
„Ar aš privalau informuoti Landsbergį per televiziją, kokių veiksmų aš imsiuosi, jeigu jis nepateiks įrodymų apie mano nepagrįstai ar neteisėtas gautas lėšas… Aš tikrai neprivalau jo informuoti per televiziją“, – pabrėžė jis.
E. Gentvilą papiktino konservatorių lyderio G. Landsbergio pareiškimai, kad dėl savivaldos lėšų įsisavinimo kilęs skandalas yra ne tik Vyriausybės, bet ir Seimo problema. Pasak liberalo, konservatorių partijos pirmininkas, apkaltinęs dalį parlamentarų neskaidriu Seimo lėšų panaudojimu, pažeidė nekaltumo prezumpciją. E. Gentvilas savo poziciją G. Landsbergiui išsakė atviru laišku.
Savo ruožtu, G. Landsbergis žurnalistams sakė, kad jį stebina E. Gentvilo jam viešai reiškiama kritika. G. Landsbergis pažymėjo niekada E. Gentvilo nevadinęs vagimi.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad, formuojant naują Vyriausybę, dabartinių ministrų, įsivėlusių į vadinamąjį čekių skandalą – Simono Kairio ir Gintarės Skaistės – kandidatūros neturėtų būti teikiamos.
„Noriu atsakingai pareikšti, kad tie ministrai, kurie yra susiję su šiuo nuaidėjusiu ir tebeaidinčiu skandalu – jiems vietos naujojoje Vyriausybėje aš nematau. Tiesiog būtų gerai, kad šios ministrų kandidatūros, pono Kairio ir ponios Skaistės kandidatūros tiesiog nebūtų siūlomos naujoje Vyriausybėje“, – pirmadienį LNK televizijai sakė šalies vadovas.
Prezidentas patikino, kad būsimam Ministrų kabineto lyderiui teikiant šių politikų kandidatūras, jos nebus tvirtinamos.
„Negali būti to, kas dabar kažkur tarp eilučių jau mėginama paskleisti – kad gali būti taip, kad ir niekas nepasikeis, visą šitą ratą apsukę, mes grįšime prie naujos senosios Vyriausybės“, – pabrėžė G. Nausėda.
Tikina, kad dėl kilusio skandalo „Lietuva yra destabilizuota lygioje vietoje“
Vertindamas jau ne pirmą savaitę besitęsiantį skandalą dėl piktnaudžiavo kanceliarinėmis lėšomis, prezidentas apgailestavo, kad Vyriausybė nesiėmė akivaizdžių situaciją sprendžiančių sprendimų, kurių pavyzdį, anot G. Nausėdos, pademonstravo pati Prezidentūra.
„Labai apmaudu, kad mes susikūrėme krizę lygioje vietoje – tą tenka pripažinti. Kuomet mes priimame sprendimą, kad su čekiukų istorija vienaip ar kitaip susijęs mano vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis turėtų palikti tarnybą – ir jis tai padarė, demonstruodamas, mano nuomone, vakarietišką politinę kultūrą – mes tikėjomės, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir Vyriausybė“, – aiškino valstybės vadovas.
Tuo metu, prezidento manymu, valdančiųjų konservatorių reakcija buvo „visiškai nesuprantama ir nesuvokiama“, o įsisiūbavęs skandalas lėmė tai, jog „Lietuva yra lygioje vietoje destabilizuota“.
„Tačiau reakcija buvo visiškai nesuprantama, nesuvokiama. Ir vietoje to, kad padėkotų už darbą trims ministrams, buvo pradėta kurti tokia, sakyčiau, melodrama ar drama su daugybe veikėjų, veikiančių personažų, kurios galutiniai tikslai net patiems konservatorių partijos atstovams nėra aiškūs ir kuri dabar tikrai išjudino mūsų politinės sistemos pamatus“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Vietoje to, kad padaryti sprendimus, kurie buvo pribrendę, buvo nueita kitu keliu. Ir šiandien Lietuva yra lygioje vietoje destabilizuota“, – apgailestavo jis.
Nesupranta, kodėl premjerė siekia išsaugoti visą Ministrų kabinetą
G. Nausėda pakartojo, kad į skandalo epicentre atsidūrę trys ministrai – G. Skaistė, S. Kairys ir Jurgita Šiugždinienė – turėjo pasekti jo buvusio patarėjo P. Mačiulio pavyzdžiu ir pasitraukti iš užimamų pareigų. Tą padarė tik švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Prezidentas mano, kad pakeitus šiuos tris ministrus visą valstybę drebinančios krizės būtų išvengta.
„Aš tikėjausi, kad mūsų pavyzdys įkvėps Vyriausybę priimti reikalingus sprendimus ir, ko gero, šiandien Vyriausybė būtų dirbusi taip, kaip dirba“, – sakė jis, pažymėdamas, kad konservatoriams būtų pavykę rasti naujus politikus, galinčius pakeisti postus paliekančius ministrus.
Todėl šalies vadovas mano, kad Vyriausybės lyderė Ingrida Šimonytė besąlygiškai siekia išsaugoti visą Ministrų kabinetą. Negana to, anot G. Nausėdos, tai tapo visos Vyriausybės „veiklos ašimi“.
„Man nesuvokiama, kad kartais principas „išsaugosiu ministrą bet kokia kaina“ tapo šitos Vyriausybės veiklos ašimi“, – stebėjosi G. Nausėda.
„Mes esame politikoje ir suprantame, kad žmonės gali atsidurti interesų konflikte, žmonės gali turėti vienokių ir kitokių problemų, kartais nesusijusių su tiesioginėmis jų pareigomis. Išsikelti sau sportinį principą apginti bet kokį ministrą – nesvarbu, ką jis yra pridirbęs – yra tiesiog šiuolaikiniu politikos požiūriu nesuvokiama. Tenka tik tai tikėtis, kad pagaliau tas požiūris ir supratimas, kas yra politika, po truputį keisis ir mes rasime bendrą kalbą“, – vylėsi šalies vadovas.
Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Praėjusią savaitę registruotame nutarimo projekte, konservatoriai siūlo Seimui surengti naujus rinkimus rugsėjo 10 d.
Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą patikino, kad, Seimui pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji atsistatydins.
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje. Nors tvirtino skaidriai naudojusi išmokas, o už jas atsiskaičiusi pagal savivaldybėje galiojusį reglamentą, oponentams keliant spaudimą politikė nutarė trauktis iš posto.
Laikinosios sostinės taryboje dirbę G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti savo išlaidų. Visgi, finansų ministrė pranešė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei pervedė dalį išnaudotų lėšų – beveik 14 tūkst. eurų.
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei paviešinus kanceliarinių išlaidų ataskaitas, visuomenininkas Andrius Tapinas toliau kelia klausimus politikei dėl įsisavintų tarybos nario veiklai skirtų lėšų skaidrumo.
Išanalizavus J. Šiugždinienės pateiktą informaciją, A. Tapinui kyla abejonių dėl Vyriausybės narės lėšų transporto išlaidoms.
Todėl visuomenininkas svarsto, ar premjerė Ingrida Šimonytė ir toliau laikysis gynybinės pozicijos ministrės atžvilgiu.
„Ministrė Jurgita Šiugždinienė pagaliau pateikė savo išmokų ataskaitas ir mes turbūt gyvename paraleliniuose pasauliuose, jeigu jai atrodo, kad su jomis viskas gerai ir skaidru“, – antradienį savo „Facebook“ ironizavo A. Tapinas.
Visuomenininkas atkreipė dėmesį, kad daugelyje ataskaitų J. Šiugždinienė už transporto išlaidas pateikia „apvalias sumas“ – pasak jo, galima daryti prielaidą, kad nurodyti skaičiai įrašyti „iš galvos“. Be to, A. Tapinui kliūva ir karantino laikotarpio ataskaita, kai ministrė nuvažiavo 12 tūkst. kilometrų ir susisiekimui išleido 1,1 tūkst. eurų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Ministrė įrašo vieną eilutę: 1100 eurų transportas, paslaugos. Tai reiškia, kad mes turime tiesiog tikėti, kad ji iš tikrųjų neišvažiuodama iš Kauno ir vykdydama tarybos nario funkcijas per ketvirtį nuvažiavo 12 000 kilometrų. Arba 4000 kilometrų per mėnesį. Grubiai 200 kilometrų per darbo dieną. Per karantiną, kai tarybos posėdžiai vyko nuotoliu ir susitikimai su rinkėjais nebuvo galimi“, – rašė jis.
Jis pakartojo, kad ataskaitose nėra matyti konkrečių pirkimų ir atsiskaitymo čekių, todėl konstatuoti, kad ataskaitose pateikta informacija yra teisinga, negalima.
„Tai kaip ministrė gali asmeniškai atsakyti už tikslumą, kai ji nieko nežino, jokių dokumentų neturi, išsivedinėja vidurkius ir tikrai negalės pasakyti – kaip įmanoma per karantiną išvažinėti 4000 kilometrų per mėnesį būnant tik Kaune ir vykdant tarybos nario funkcijas, kurioms karantino metu nereikia transporto. Ir kaip nutinka, kad kiekvieną ketvirtį transporto išlaidos yra vienodos, bet visi skaičiai susiveda taip, kad be čekių ir jokių dokumentų įsisavintas 100 % maksimumą įmanomą kauniečių lėšų“, – ministrės paaiškinimus kvestionavo A. Tapinas.
Jis neabejojo, kad klausimų dėl tokios, pasak jo, košmariškos apskaitos vedimo gali kilti ne tik prokurorams, pradėjusiems ikiteisminį tyrimą dėl laikinosios sostinės, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
„Tai yra košmariškas apskaitos vedimas ir joks padorus politikas neturėjo dalyvauti tokioje aferoje“, – aiškino jis ir apeliavo į premjerę.
„Ingrida Šimonyte, ar tikrai toliau ginsite ministrę?“ – klausė A. Tapinas.
ELTA primena, kad abejonės, ar J. Šiugždinienė skaidriai naudojosi savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, kilo po to, kai praėjusios savaitės ketvirtadienį visuomenininkas A. Tapinas paskelbė, kad politikė prieš pradėdama darbą ministerijoje galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų. Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentūra sako, kad sprendimas dėl ministrės likimo poste – premjerės Ingridos Šimonytės rankose. Pasak valstybės vadovo Gitano Nausėdos patarėjo Tomo Beržinsko, prezidentas, esant poreikiui, šį klausimą asmeniškai aptars su Vyriausybės lydere.
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovybė tvirtina, kad pasitikėjimas J. Šiugždiniene nėra susvyravęs. Pasak konservatorių Prezidiumo, ministrė, eidama Kauno miesto savivaldybės tarybos narės pareigas, už kanceliarines lėšas atsiskaitinėjo savivaldybėje nustatyta tvarka. Todėl, TS-LKD vertinimu, ji nepadarė jokių nusižengimų.
Tęsiantis A. Tapino tyrimams, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai šią savaitę pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
