Kodėl prasidėjo karas Sirijoje? Kodėl į Europą plūsta pabėgėliai? Kam naudinga brangi nafta? Kada visa tai baigsis?! Atsakymai yra daug sudėtingesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ir visi jie glūdi Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione.

Sausiausias periodas per 900 metų

Mokslininkai nebesiginčija, kad klimatas Žemėje šyla. Tai fiksuoja viso pasaulio meteorologai, ir neigti tai būtų labai drąsu. Kaip šylančio klimato iliustracija dažnai vaizduojami tirpstantys ledynai, bet tolimoje Šiaurėje žmonės negyvena ir tų vietų pokyčiai aktualiausi baltosioms meškoms. Visai kitaip yra karščiausiose pasaulio vietose, kur gyventojų tiršta ir net menki klimato svyravimai veikia milijonų gyvenimus. 

Gytis Janišius, šio komentaro autorius.

NASA studija parodė, kad Artimųjų Rytų regione 1998–2012 m. laikotarpis buvo pats sausiausias nuo 1100 metų. Per tuos metus iškrito 10–20 proc. mažiau kritulių nei per bet kurį kitą istorijai žinomą to regiono tarpsnį. Sausra susijusi su dideliu karščiu. Makso Plancko instituto mokslininkai suskaičiavo, kad Artimųjų Rytų regione nepakeliamai karštų dienų skaičius nuo 1970 m. išaugo dvigubai, o amžiaus viduryje tokių dienų padaugės dar keturis kartus. Karštis ir sausra lemia didėjančią oro taršą. Dykumų dulkių dalelių skaičius atmosferoje padvigubėjo.

Dideli karščiai jau dabar yra didžiulis iššūkis, pirmiausia Persijos įlankos šalims, o ateityje grėsmės tik dar labiau didės. Dubajuje, Abu Dabyje, Irano pakrantėje fiksuojami karščio rekordai. Dėl vyraujančių vėjų iš jūros atnešamas drėgnas oras įkaista ir žmonėms tampa nepakeliamas. Kaip aiškina Vilniaus universiteto dėstytoja Judita Liukaitytė, kai santykinis drėgnumas aukštas, net ir prakaituojant žmogui sunku atvėsti, taigi organizmas jaučiasi dar blogiau. Esant 35 laipsnių karščiui ir 80 proc. santykiniam drėgnumui, žmogus jaučia 54 laipsnių kaitrą. Mokslininkai fiksuoja vis daugiau dienų, kai Persijos įlankos pakrantėse tiesiog tampa pavojinga ilgai būti lauke, ypač vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir ligoniams.

SOS: vandens ir maisto!

Karštis, smėlio dulkės ir sausra niekaip nesuderinama su našiu žemės ūkiu. Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje vis mažėja žemės plotų, tinkamų augalininkystei, ką jau kalbėti apie gyvulių auginimą. Maroke dabar ūkininkaujama tik trečdalyje to ploto, kur buvo ūkininkaujama anksčiau. Tas pats Alžyre ir Mauritanijoje. Saudo Arabija ir kitos dykumų šalys beveik visą reikalingą maistą importuoja jau 40 metų!

Pasaulio išteklių institutas skelbia, kad iš 33 labiausiai vandens trūkumo kamuojamų šalių 14 yra Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Dėl vis didėjančių karščių senka upės, mažėja požeminio vandens, taigi kyla ir jo kaina. Vanduo Magribo ir Levanto šalyse vadinamas baltuoju auksu. Naftos turtinguose Katare, Omane ar Bahreine vandens trūkumas yra viena didžiausių šalies problemų, bet šios šalys turtingos ir kaip nors gali tai spręsti. O ką daryti skurdžioms valstybėms, tokioms kaip Jemenas?

Dauguma Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių jau daugybę metų dirbtinai mažina vandens ir maisto kainas. Vyriausybės bijo savo visuomenių, todėl daro viską, kad žmonės bent jau nebadautų, nes trūkstant maisto neramumai garantuoti. Bahreine valdžia subsidijuoja 30 proc. jautienos ir net 70 proc. avienos kainos. Šioms ir kitoms būtiniausių prekių subsidijoms išleidžiama per 30 proc. viso šalies biudžeto. Tai daroma dešimtmečius, ir net tik Bahreine, bet ir Katare, Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir kitur. Iki šiol maisto piginimo programos buvo finansuojamos už naftą gaunamais pinigais. Įdomu, kad maistas atkeliauja daugiausia iš tų šalių, kurios tą naftą perka! Kritus gamtinių išteklių kainai, Artimųjų Rytų vyriausybės neišgali palaikyti žemų maisto kainų, todėl jau ieškoma būdų, kaip didinti mokesčius ir mažinti subsidijas.

Blogas oras pranašauja konfliktą

Pasaulio išteklių institutas rėžė tiesiai – vandens trūkumas buvo pagrindinis veiksnys, sukėlęs Sirijos pilietinį karą! Iki konflikto Siriją alino didelės sausros ir blogi derliai, todėl apie 1,5 mln. žmonių per trumpą laiką iš kaimo vietovių persikraustė į miestus, kur laukė didelis nedarbas ir prastos gyvenimo sąlygos. Galiausiai tai išvirto į protestus prieš Vyriausybę ir tarpusavio vaidus.

Klimato pokyčių įtakos konfliktams neneigia ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry. Kalbėdamas apie Sirijos karą, jis tiesiai nenurodė klimato kaitos kaip pagrindinės priežasties, bet sutiko, kad Siriją kamavusi „sukrečianti sausra blogą situaciją padarė dar blogesnę“.

Jau ir dabar daugumą regiono šalių – Libiją, Egiptą, Jemeną, Palestiną – kamuoja konfliktai. Neseniai regionas išgyveno Arabų pavasario neramumus. Naujas iššūkis yra žemos naftos kainos, kurios kaitina atmosferą ir tik skatina tarpusavio nesutarimus, tokius kaip Saudo Arabijos ir Irano priešiškumas.

Artimuosiuose Rytuose bus ankšta

Maža to, kad regionas patiria sudėtingus klimato pokyčius, trūksta maisto bei vandens, dar prisideda ir demografiniai iššūkiai. Dėl vyraujančių kraštutinių pakraipų islamo srovių įtakos šeimos vis dar susilaukia daug vaikų. Nors gimstamumo lygis mažėja, kol kas žmonių daugėja sparčiai. Saudo Arabijos gyventojų nuo 10 mln. 1980 m. išaugo iki 28 mln. 2010 m., panaši situacija ir kaimyninėse valstybėse.

Pasaulio bankas jau ne kartą įspėjo Levanto ir Magribo valstybes, kad joms būtina atsikratyti priklausomybės nuo naftos, spręsti chronišką jaunimo nedarbo problemą, reformuoti švietimą, pritraukti investicijų ir diegti inovacijas. Deja, šalys, ypač tos, kurios turtingos gamtinių išteklių, ilgai nenorėjo klausyti patarimų.

Artimiausioje perspektyvoje visam regionui prognozuojamas nedidelis ūkio augimas, bet spartus gyventojų daugėjimas, o kylant pragyvenimo lygiui didės priklausomybė nuo naftos eksporto ir visų kitų prekių importo. Žemės ūkio specialistai skaičiuoja, kad Artimųjų Rytų šalys kasmet importuoja maisto už 35 mlrd. dolerių ir per 20 metų šis skaičius padvigubės. Ar ateityje regionas sugebės brangiai parduoti dukart daugiau naftos?

Mokslininkai ir sociologai skelbia, kad vienas labiausiai dėl klimato kaitos kenčiančių regionų yra Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika. Kuo labiau šils oras, tuo bus sudėtingesnės gyvenimo sąlygos. Norint prisitaikyti prie gamtos, reikės milžiniškų investicijų, o pagrindinis vietos ūkio sektorius – naftos pramonė – neatrodo turintis šviesią perspektyvą. Ar regione bus pakankamai išteklių išgyventi vis didėjančiai visuomenei? Labai tikėtina, kad alternatyva taps masinė emigracija į kitus kraštus, pirmiausia į turtingą ir senėjančią Europą.

Informacijos šaltinis – www.geopolitika.lt portalas.

2017.02.30; 06:34

Politologas Stanislavas Belkovskis ukrainiečių portalui Gordonua.com teigia: „Žuvusi daktarė Liza seniai yra Kremliaus viešųjų ryšių – piaro – agentė beje, iškart dviejų karų: Sirijoje ir Donbase”. 

Politologas Stanislavas Belkovskis

Gedėjimas dėl Jelizavetos Glinkos ir kitų lėktuvo keleivių žūties Tu-154 katastrofoje neatima galimybės blaiviai panagrinėti, kuo tie žmonės užsiiminėjo, pažymėjo politologas Stanislovas Belkovskis.

Skridusio organizuoti koncertų Rusijos aviacijos bazėje „Chmeim“, o paskui Alepo mieste, karinio lėktuvo Tu-154 sudužimas turi politinį atspalvį. Apie tai komentaruose Rfi kalbėjo rusų politologas Stanislovas Belkovskis.

„Tai nebuvo gryno pavidalo humanitarinė akcija. Tai buvo to karo, kurį Rusija kariauja Sirijoje, viešųjų ryšių – piaro – akcija. Žinoma, ji sukėlė skirtingą žmonių reakciją, priklausomai nuo jų požiūrio į Rusijos karinius veiksmus Sirijoje. Tuo labiau, kad tai atsitiko praėjus kelioms dienoms po Rusijos ambasadoriaus nužudymo Ankaroje, kuris irgi vienaip ar kitaip netiesiogiai susijęs su karu Sirijoje, – pažymėjo jis.

Politologo nuomone, įvykis iškėlė Rusijos visuomenei tikrųjų tikslų ir karo Sirijoje kainos klausimą.

„Tikrieji tikslai, mano požiūriu, suprantami: taip Vladimiras Putinas nori atkreipti Jungtinių Valstijų dėmesį. Bet kiek reikia mokėti už tą dėmesį? Tas klausimas Rusijos visuomenei lieka atviras“, – pabrėžė Belkovskis.

Jis pridūrė, kad nesutinka su pozicija tų žmonių, kurie neužjaučia ar piktai džiūgauja dėl katastrofos.

„Lėktuve buvo žmonių, politine prasme gana neindiferentiškų. Tie žmonės vykdė tam tikrą Kremliaus, beje, karinio pobūdžio, užduotį. O Jelizaveta Glinka, arba daktarė Liza, kuri laikoma pagrindine auka ir kurią tikimasi vos ne kanonizuoti (beje, tai siūlo tiek bažnytiniai sluoksniai, pavyzdžiui, tėvas Vsevolodas Čaplinas, tiek ir visiškai pasaulietiški sluoksniai, antai, Pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių tarybos prie Rusijos prezidento pirmininkas Michailas Fedotovas) seniai yra Kremliaus visuomeninių ryšių – piaro – agentė, iškart dviejų karų: Sirijoje ir Donbase“, – pareiškė jis.

Politologas pažymėjo, kad gedulas dėl žmonių žūties lėktuvo katastrofoje neatima galimybės blaiviai analizuoti, kuo tie žmonės užsiiminėjo.

O užsiiminėjo jie karo propaganda. Ir lėktuvas buvo karinis. Todėl negali būti vienareikšmio požiūrio į tą įvykį ir jo pasekmes. Aš manau, kad visi požiūriai į tą įvykį verti dėmesio ir pagarbos“, – apibendrina Belkovskis.

RF gynybos ministerijos lėktuvas, kuriame buvo Rusijos kariškiai, Aleksandrovo ansamblio artistai ir Rusijos žiniasklaidos atstovai, skridę koncertuoti per Naujuosius metus į Siriją, sudužo gruodžio 25 dieną virš Juodosios jūros. Iš viso lėktuve buvo 92 žmonės, įskaitant Glinką.

2015 metais Glinkos organizacija „Visuomeninė pagalba“ išvežė vaikus iš okupuotos Donecko srities į Rusiją. Organizacijos portale buvo pasakyta, kad nuo 2014 metų ji Rusijoje gydo „sunkiai sergančius ir sužeistus vaikus, nukentėjusius kovinių veiksmų zonoje Ukrainos pietryčiuose“.

Ryšium su tuo Ukrainos Užsienio reikalų ministerija buvo išsakiusi susirūpinimą ir pareiškė, kad bet koks vaikų perkėlimas per Ukrainos valstybinę sieną turi būti vykdomas pagal įstatymus.

Informacijos šaltinis – Gordonua.com portalas.

201612.27; 13:31

Pilietinis karas Sirijoje, karinga Rusijos diplomatijos pozicija, palaikanti valdantį režimą, verčia Lietuvą sunerimti. Panašų nerimą jautėme, kai lemtingomis atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės įtvirtinimui 1991 m. sausio dienomis Artimuosiuose Rytuose sinchroniškai vyko JAV karinė operacija „Audra dykumoje“, gelbėjant savo sąjungininką Kuveitą nuo Irako agresijos.

Atrodė, visas JAV ir likusio Vakarų pasaulio politinis ir karinis dėmesys bus nukreiptas nuo įvykių Lietuvoje, bet taip, ačiū Dievui, neįvyko. Nors, atrodytų, Lietuva, pasirašiusi su Rusija dvišalę tarpvalstybinę taikos sutartį, įstojusi į NATO ir Europos Sąjungą, yra pakankamai saugi, įvykių Sirijoje metu pasirodė ženklų, kad ne viskas taip paprasta.

Continue reading „Konfliktas Sirijoje. Neaiški ateitis”