Putinas – pats tikriausias karo nusikaltėlis

Johanesburgas, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Vladimiro Putino suėmimas reikštų karo Rusijai paskelbimą, antradienį paviešintuose teismo dokumentuose rašo Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa, šalyje tebevykstant ginčams dėl Rusijos vadovo priėmimo.
 
V. Putinas pakviestas į kitą mėnesį Johanesburge vyksiantį BRICS šalių aukščiausiojo lygio susitikimą, tačiau jo atžvilgiu išduotas Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) arešto orderis. PAR, kaip TBT narė, turėtų jį vykdyti, jei V. Putinas atvyktų. PAR diplomatinė dilema sprendžiama teisme, kur pagrindinė opozicinė partija Demokratinis aljansas (DA) bando priversti vyriausybę užtikrinti, kad Kremliaus vadovas bus sulaikytas ir perduotas TBT, jei įkels koją į šalį. Tačiau atsakydamas į šį pareiškimą C. Ramaphosa pavadino DA prašymą „neatsakingu“ ir teigė, kad ant kortos pastatytas nacionalinis saugumas. „Rusija aiškiai pasakė, kad pareigas einančio jos prezidento suėmimas būtų karo paskelbimas“, – sakė jis. „Rizikuoti įsitraukti į karą su Rusija būtų nesuderinama su mūsų Konstitucija“, – sakė jis, pridurdamas, kad tai prieštarautų jo pareigai ginti šalį.
 
PAR siekia išimties pagal TBT taisykles, remdamasi tuo, kad arešto įgyvendinimas galėtų kelti grėsmę „valstybės saugumui, taikai ir tvarkai“, sakė jis. Pietų Afrika šiuo metu pirmininkauja BRICS – didelių valstybių grupei, kuriai taip pat priklauso Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija ir kuri save laiko atsvara Vakarų ekonominiam dominavimui.
Antrankiai
 
TBT paskelbė V. Putino paiešką dėl kaltinimų, kad Rusija neteisėtai deportavo ukrainiečių vaikus.
 
PAR prezidento pavaduotojas Paulas Mashatile neseniai interviu vietos žiniasklaidai teigė, kad vyriausybė bandė įtikinti V. Putiną neatvykti, tačiau kol kas nesėkmingai.
 
Birželį pasirašytas ir iš pradžių pažymėtas kaip „konfidencialus“, C. Ramaphosos rašytinis pareiškimas antradienį buvo paskelbtas teismui nusprendus, kad su šiuo klausimu susiję dokumentai turi būti paviešinti.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.07.19; 00:30

V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Prezidentas Volodimyras Zelenskis sako vertinantis Lietuvos paramą Ukrainai, kuriai tenka kariauti su Rusija. Jo teigimu, norėdami padėti Ukrainai laimėti karą, lietuviai turėtų ir toliau daryti tą patį, ką darė iki šiol.
 
„Ką gali padaryti Lietuva? Daryti tą patį. Būti su mumis, nes tikrai esame labai geri draugai, atviri draugai. Manau, tai labai vertinga – būti sąžiningam su savo partneriais ir būti draugais. Aš tikrai pasitikiu lietuviais, labai jiems ačiū“, – išskirtiniame interviu TV3 televizijai sakė V. Zelenskis.
 
Vis dėlto Ukrainos prezidentas pripažįsta, kad pagalba gali būti didelis iššūkis net ir tiesiogiai kare nedalyvaujančioms valstybėms.
 
„Karas gali nuvarginti. Aišku, mes neturime galimybės pavargti, nes prarasime viską, savo ateitį. Tačiau bet kuri kita Europos ar pasaulio visuomenė gali būti pavargusi, nes daug padėjo. Ginklais, pinigais, šiltai priimdama karo pabėgėlius iš Ukrainos“, – teigia V. Zelenskis.
 
Ukrainos prezidentas prideda, kad be strateginių šalių-partnerių, tokių kaip Lietuva, Ukraina negalėtų laimėti, tačiau, anot jo, neįmanoma būtų laimėti ir be supratimo, kad Ukraina yra viena tauta.
 
„Net turint tokią pagalbą būtų neįmanoma laimėti be supratimo, kad esame tauta, kad tai mūsų žemė, mūsų namai, mūsų vaikai, mūsų ateitis. Be šio supratimo laimėti neįmanoma, neįmanoma būti stipriems. Manau, tapome tauta, kaip ją suvokiu dabar“, – interviu sakė V. Zelenskis.
 
Interviu su prezidentu įvyko Ukrainoje – Lvive, Voznickio rūmuose esančoje dailės galerijoje, iškart po ten pat pasibaigusio V. Zelenskio susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.
 
Viktorija Smirnovaitė (ELTA)
 
2023.01.13; 00:30

Dešimtys tūkstančių žmonių Prahoje reikalavo nutraukti paramą Ukrainai. EPA-ELTA nuotr.

Praha, spalio 28 d. (dpa-ELTA). Čekijai minint Nepriklausomybės dieną, demonstrantai penktadienį reikalavo vyriausybės atsistatydinimo.
 
Centrinėje Vencelio aikštėje Prahoje, policijos duomenimis, susirinko dešimtys tūkstančių žmonių. Mitingo moto buvo „Čekijos Respublika pirmiausiai“. Jo rengėjai reikalauja karinio neutralumo ir nutraukti paramą Ukrainai ginklais ir pinigais kare su Rusija. Be to, jie pasisako prieš imigraciją.
 
Tarp mitingo oratorių buvo ir buvęs premjeras bei buvęs socialdemokratas Jiris Paroubekas. „Turime visi pagrįstai bijoti, kad nebus gamtinių dujų“, – kritikavo jis. Esą laukia didelė krizė.
 
Prieš dvi dienas finansų ministras Zbynekas Stanjura pabrėžė, kad šią žiemą dujų nepritrūks. Šalies dujų saugyklos užpildytos 95 proc.
 
Čekija iki šiol buvo smarkiai priklausoma nuo rusiškų dujų importo. Nuo gruodžio šią ES ir NATO šalį valdo penkių partijų koalicija, vadovaujama Petro Fialos.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.10.29; 08:17